5c12ff9d-a9f4-4396-8a2b-12e9cf334233 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-580-516/2010

                                                            Â

Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                                                          (S)                     Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant J.Štreimikienei

dalyvaujant ieškovei S. T.

atsakovui K. B.

Â

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo  K. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2

apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal  S. T. ieškinį atsakovui K. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų

nustatymo ir turto atidalinimo bei pagal atsakovo  K. B. S.

T. dėl įpareigojimo atlaisvinti pastato dalį ir nuomos mokesčio priteisimo. Tretysis asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė S. T. kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinį (2 t., b.l. 147-150) prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai – 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sÅ«nui

P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo T. M. K. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M.

T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P.

T. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo M. T. palikimÄ , .t.y. 73/100 dalis Å«kinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti;

3) atidalinti P. T. dalį Å«kiniame pastate 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokiu bÅ«du: priteisti P. T. nuosavybėn iÅ¡ atsakovo  K. B. 27/100 dalis Å«kinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1820 Lt kompensacijÄ .

Atsakovas K. B. pateikė teismui

prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t., b.l. 96-104, 128-133), kuriuo prašė įpareigoti S. T. , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini)atlaisvinti jam priklausančias

27/100 dalis Å«kinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), netrukdyti jam naudotis minėto pastato 27/100 dalimis, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jam padarytÄ Å¾alÄ (nuostolį) – nesumokėtÄ nuomos mokestį už priverstinę daikto nuomÄ bent už tris metus, t.y. 5385,60 Lt ir 1465,37 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sÅ«nui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo D. m.K. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05

turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1/p,

įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. (mirties liudijime- M. T. ), kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime A.A. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti vardu ir pavarde.

Teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. T. (gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini).) priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo M. T. palikimÄ .

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Atsakovo  K. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo S. T. netrukdyti

K. B. naudotis jam

nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje atsakovo

priešieškinį teismas atmetė.

Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui K.

B. 97,19 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 40,50 Tt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo ieškovei S. T. teismas priteisė 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 1180 Lt.

Teismas konstatavo, kad tiek dovanojimo sutartis, tiek Vilniaus m. Spalio raj. teismo sprendimas, tiek turto padalijimo sutartis įtakojo M. T. turtines teises (vienu atveju turtinės teisės pasibaigė, kitu atvejuturtinės teisės pasikeitė). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sÅ«nui

P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo K.M. T. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M.

T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodytais vardu ir pavarde, yra nagrinėtinas teisme. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų neginčytinai nustačius, kad visuose minėtuose dokumentuose yra minimas tas pats asmuo M. T. , ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas.

           Atsižvelgdamas į tai, jog P. T. buvo pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, taip pat į tai, kad tiek palikėjas, tiek ir įstatyminis įpėdinis gyveno vienu adresu, įpėdinis po tėvo mirties liko gyventi ten pat, joks kitas asmuo M. T. palikimo nėra priėmęs, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad P. T. priėmė savo mirusio tėvo M. T. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra susijęs su jos subjektinėmis teisėmis, įforminant mirusio vyro P. T. palikimÄ , teismas pripažino tenkintinus ir pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Dėl ūkinio

pastato 2I1/p teismas pažymėjo, jog ginčo ūkio pastato savininkai yra K. B. ir M. T. . Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 str.,

nurodė, kad į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės turi teisę kreiptis tik bet kuris iÅ¡ bendraturčių. Remdamasis Å¡iais argumentais teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog S. T. yra netinkama ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dalyje dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nebÅ«dama bendraturtės, ji neturi reikalavimo teisės dėl P. T. dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl žalos atlyginimo teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieÅ¡kove bÅ«tų sudarę raÅ¡ytinę Å«kinio pastato nuomos sutartį ir bÅ«tų sutarę dėl nuomos mokesčio dydžio. Todėl teisiniai santykiai susiklostę tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės valdant ir naudojant Å«kinius pastatus, nelaikytini nuomos santykiais, tuo pačiu tai nesuteikia teisės atsakovui reikalauti nuomos mokesčio. Teismo teigimu, atsakovui padaryta žala, ieÅ¡kovei neleidžiant naudotis jam nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi, negali bÅ«ti laikomi nuomos mokesčiu. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jam padarytos žalos dydį – apie turėtas iÅ¡laidas ar negautas pajamas, todėl konstatuoti, jog jam ieÅ¡kovės veiksmais bÅ«tų padaryta žala, nėra pagrindo. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovės veiksmais jam bÅ«tų padaryta žala, todėl atsakovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5385,60 Lt teismas pripažino atmestinu.

Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ dalyje „Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sÅ«nui

P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo K.M. T. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M. T. (M.

T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. T. priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo M. T. palikimÄ . Likusioje dalyje atsakovo

priešieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovui K. B. 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei

1180 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų“ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

2) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. T. atsakovui padarytÄ Å¾alÄ (nuostolį) – 5385,60 nesumokėtÄ nuomos mokestį už priverstinę daikto nuomÄ ;

3) Priteisti iš ieškovės atsakovui 271,17 Lt bylinėjimosi išlaidas;

4) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ atsakovo patikslintÄ ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ priimti nagrinėti su visais atsakovo reikalavimais;

5) Patenkinti atsakovo 2009-10-21 praÅ¡ymÄ ir priimti atsakovo 2009-10-21 patikslintÄ ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ ;

6) Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį dalyje: „ praÅ¡ymas nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, t.y. pagal palikimo atsiradimo vietÄ â€“ palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o iÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini)“ ir jų vietoje nustatyti – įraÅ¡yti: „praÅ¡ymus priimti ir teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus dėl palikimo atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pagal palikimo atsiradimo vietÄ â€“ pagal palikėjos A. T. paskutinę nuolatinę

gyvenamÄ jÄ vietÄ , o 2002-04-02 mirties įraÅ¡u nustatyta, kad A. T. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo

adresu (duomenys neskelbtini)“;

7) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-04 protokolinę nutartį.  S. T. 2009-03-03 patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir turto atidalinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o jeigu jis priimtaspalikti nenagrinėtutuo klausimu bylos nagrinėjimÄ nutraukti;

8) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį.  S. T. 2009-03-03 patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir turto atidalinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o jeigu jis priimtaspalikti nenagrinėtutuo klausimu bylos nagrinėjimÄ nutraukti;

9) Teismo veiksmus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atlikti Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal palikimo atsiradimo vietÄ - palikėjos A. T. paskutinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iÅ¡duoti apeliantui leidimÄ priimti palikimÄ ;

10) Neskaityti termino palikimui priimti praleisto arba tÄ terminÄ atstatyti;

11) Netinkamas pradines Å¡alis pakeisti į tinkamas Å¡alis: tinkamÄ ieÅ¡kovÄ K. B. ir tinkamÄ atsakovę S. T. ;

12) 2001-08-08 pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos nelaikyti įrodinėjimo priemone ir nagrinėti bylÄ remiantis Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1987-09-09 pastatų teisinei registracijai atlikti iÅ¡vada. Apie suklastojimo faktÄ praneÅ¡ti prokurorui;

13) Iš 1987-09-09 pastatų teisinei registracijai atlikti išvados išrašytoje ir išduotoje 2001-08-08 pažymoje apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos esančius duomenis pripažinti negaliojančiais ir ištaisyti;

14) Atleisti atsakovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimo iÅ¡laidų;

15) Netenkinti ieÅ¡kovės patikslinto pareiÅ¡kimo, jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nenagrinėtinÄ teisme dalyje: „Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sÅ«nui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo K.M. T. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M. T. (M.

T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. T. priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo M.

T. palikimÄ ;

16) Išaiškinti, kad  S. T. reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę

turinčius faktus, kad teisę nustatantys dokumentai priklausė M. T. ir kad P. T. priėmė palikimÄ po tėvo mirties, yra

patvirtinti pačios pareiÅ¡kėjos pateiktais kitais reikiamÄ teisinę galiÄ turinčiais dokumentais;

17) Išaiškinti, kad 1962 m. vasario 17 d. planas, 1964 m. kovo 27 d. turto pasidalinimo sutartis, 1964 m. balandžio 1 d. mainų sutartis, 1979 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, 1987-09-09, 1988-03-23 ir 1989-08-29, Vilniaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro pastatų teisinei registracijai atlikti išvados, 1988-03-28, 1989-07-19, 1989-08-07, 1990-12-28 pažymėjimai notarui, Namų valdos apskaitos kortelė, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro planas ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006-04-25 sprendimas ir kiti dokumentai yra teisės aktų nustatyti reikiamos galios dokumentai, patvirtinanti įstatymais, kuriais jau yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, nustatę A.

T. vardu asmeninės nuosavybės teises į Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 2I1p

18) IÅ¡reikalauti iį Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylÄ ;

19) IÅ¡reikalauti iÅ¡ teismo civilinės bylos medžiagÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) ieÅ¡kovė 2009-03-03 patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti M. T. vardu nuosavybės teisę į 73/100 dalis Å«kinio pastato, pirmosios instancijos teismas pakeitė ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯ esminiai kitokį reikalavimÄ : nustatyti, kad paminėti trys dokumentai priklauso M. T. , kurio vardas ir pavardė nesutampa tuose dokumentuose. Teigia, jog teismas ginÄÄ dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo neteisėtai laikė ginču dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurios vardas, pavardė ir tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Apelianto nuomone, teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , netinkamai taikė CPK 442 str. 1 p. ir 444 str. 2 d. 4 p. nuostatas, nes ginčo dėl M. T. tapatybės nustatymo nėra. Tai reiÅ¡kia, jog teismas, nekreipdamas dėmesio į dokumento teksto turinį, sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ vien todėl, kad tas pats asmuo M. T. minimas tuose dokumentuose;

2) pirmosios instancijos teismas priimdamas ieÅ¡kovės 2009-03-03 patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pažeidė CPK 135 str.., 137 str. 2 d. 1 p. 4 p. ir 8 p., nes yra įsiteisėjęs teismo ir VÄ® Registrų centro sprendimas. Apelianto teigimu, teismas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį privalėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o jeigu jis priimtas, bylÄ tuo klausimu nutraukti;

3) pirmosios instancijos teismas sprendimo iÅ¡vadas klaidingai grindė neegzistuojančia LAT nutartimi ir nieko bendra su jos padaryta iÅ¡vada neturinčia LAT nutartimi c.b. nr. 3K-3-58/2007, todėl tokie veiksmai vertintini kaip bandymas Å¡aliÅ¡kai sukčiauti. Apelianto nuomone, dėl to sprendimu buvo padaryta esminė neteisinga iÅ¡vada, jog P. T. priėmė mirusio tėvo M. T. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti;

4) teigia, jog faktiÅ¡kai M. T. jo mirties dienÄ adresu (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio nekilnojamojo turto, jo vardu teritorinis nekilnojamojo turto registratorius nei karto jokiu dokumentu nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į jokiÄ Å«kinio pastato 2I1 p dalį ne tik iki jo mirties 1986-03-13, ne tik iki jo sÅ«naus P. T. mirties (duomenys neskelbtini), bet iki pat iÅ¡vestinio akivaizdžiai suklastoto oficialaus dokumento 2001-08-08 pažymos, bei vėlesnių iÅ¡vestinių iÅ¡rašų, kuriuos apeliantas Å¡ioje byloje ginčija, iÅ¡raÅ¡ymo į juos inter alia įraÅ¡ant naujus duomenis apie tariamÄ nuosavybės teisę M. T. vardu į ginčijamo Å«kinio pastato 2I1p 73/100 dalis, skirtingus nuo duomenų, buvusių pagrindiniame reikiamos galios dokumente iÅ¡ kurio iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡raÅ¡ai. Dėl to ginčijamu teismo sprendimu buvo padaryta neteisinga iÅ¡vada, jog ginčo Å«kinio pastato 2I1p savininkai yra K. B. ir M. T. . apeliantas pabrėžia, jog Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tuo pačiu teismo sprendimu nustatytam faktui, jog 1987-09-09, 1988-03-23 Pastatų teisinei registracijai atlikti iÅ¡vadose nurodyta, kad A. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 61/100 dalis pastato 1A2/p, 61/100 – 211/p, III b, P. T. priklauso 39/100 dalys pastato 1A2/p, 39/100 – 211/p, 1G1/p. Tokie duomenys užfiksuoti ir inventorizacinėje byloje;

5) ginčijamu teismo sprendimu nustatytas faktas, jog 1979-12-29 M. T. sutartimi padovanojo savo sūnui P. T. 39/100 dalis

gyvenamojo namo be Å«kinių pastatų. Apeliantas pažymi, jog P. T. niekada neturėjo nuosavybės teisės į jokiÄ

dalį Å«kinio pastato 2I1/p ir niekada nesiekė jos turėti ar tai įrodyti, jokių aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kiančių jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę, neatliko;

6) ieÅ¡kovė nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ 2I1 p niekada neturėjo, todėl pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypo po juo įsigyti negalėjo ir neįsigijo. Be to, iÅ¡ jai apskaičiuotų 364 kv.m., ji faktiÅ¡kai įsigijo tik 352 kv.m. Nei M. T. , nei P. T. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ taip pat niekada neturėjo. Todėl 2001-08-08 pažyma, kuriÄ iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ 1987-09-09 iÅ¡vados ir buvo padaryta esminė, tęstinę klaida – nuosavybės

teisė į 73/100 dalis ūkinio pastato 211/p neteisėtai įrašyta M. T. vardu. Apelianto teigimu, nėra teisinio

pagrindo tenkinti S. T. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 73/100 dalių Å«kinio pastato 2I1/p tariamo palikimo priėmimo. Yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir atlikti teismo veiksmus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo bei iÅ¡duoti atsakovui leidimÄ priimti palikimÄ Ä¯ likusias 73/100 dalis A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio Å«kinio pastato 2I1/p. ;

7) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5385,60 Lt žalÄ . Teigia, jog pirmosios instancijos teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai padarė aiÅ¡kiÄ teisės normų taikymo klaidÄ , nes netaikė apelianto teisę į nekilnojamojo daikto valdymo gynimÄ reglamentuojančios CK 4.34 str. 2 d. nuostatos ir CK 6.499 str. 2 d. teisės normos. Teismas ginčijamu sprendimui neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai elgiasi kaip neteisėtas nesÄ Å¾iningas nuomininkas, nenorintis nei daikto grÄ Å¾inti atsakovui, nei mokėti nuomos mokestį, daro atsakovui žalÄ , ieÅ¡kovės iniciatyva iÅ¡reikÅ¡ti veiksmai priverstinai nuomojantis, atsakovui priklausančio Å«kio pastato 27/100 dalis, atitinka CK 1.64 ir 1.71 str. normas ir prilygsta nuomos sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nes padarė, neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir nuostolių reglamentuojančių teisės normų, esminę aiÅ¡kiÄ taikymo klaidÄ , netinkami ir nepilnai taikė CK 6.249 str. 1 d., visiÅ¡kai netaikė CK 6.246 str. 1 d. ir 6.249 str. 2 d. reikalavimų;

8) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d. nustatytus reikalavimus – imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teigia, teismas neįvykdė šių prievolių, pažeidė teisės normas vienašališkai ir neteisingai nustatė aplinkybes, reikiamų nenustatė ir visiškai nevertino byloje užfiksuotų aplinkybių tam tikrais konkrečiais atvejais. Pavyzdžiui, vertindamas

1964-04-01 sutartį, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal Å¡iÄ sutartį M. T. iÅ¡simainė tik ½ dalį

dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (su teise naudotis pirmuoju aukÅ¡tu). Tai reiÅ¡kia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog M. T. įgijo nuosavybės teisę tik į gyvenamojo namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , net neįgijo nuosavybės teisės į jokį Å«kinį pastatÄ . Teismas sprendimu nagrinėjo neegzistuojančiÄ 1980-06-15 sutartį. Tai rodo, kad byla buvo nagrinėjama ir teismo sprendimas suraÅ¡ytas neatidžiai ir neatsakingai. Vertindamas 1987-09-09 Pastatų teisinei registracijai atlikti iÅ¡vadÄ , teismas neįvertino jos teisinio statuso, kurį nustato CK 4.262 str. ir atkartoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. normos. Tai reiÅ¡kia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 1987-09-09 iÅ¡vada yra reikiamos galios nekilnojamojo turto registro nuosavybės teisės įregistravimo momentÄ , faktÄ ir turinį nustatantis oficialus dokumentas, kuris nustatė asmeninės nuosavybės teisių

atsiradimÄ ir teisių parėjimo pasekmes A. T. vardu į 61/100 dalį Å«kinio pastato 211p, bet nenustatė

jokios nuosavybės teisės M. T. vardu. Vertindamas 1996-11-26 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ 211p niekada neturėjo, todėl pagal Å¡iÄ sutartį žemės sklypo bÅ«tent po Å¡iuo statiniu

įsigyti negalėjo ir neįsigijo. Teismas neteisingai vertino (duomenys neskelbtini)A. T. mirties liudijimÄ ,

todėl priėmėm neteisingÄ dar tebegaliojančiÄ , pripažintÄ niekine teismo 2009-01-14 nutartį, kuria nustatė, jog atsakovo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, t.y. pagal palikimo atsiradimo vietÄ â€“ palikimo atsiradimo vieta paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o iÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad A. T. mirė (duomenys

neskelbtini) Apeliantas teigia, jog tai neatitinka tikrovės faktų. Kad A. T. nuolatinai gyveno (duomenys neskelbtini) nenuginčijamai įrodo

nenuginčijami įrodymai, kurių teismas nevertino. Byloje esantys įrodymai įrodo, jog A. T. niekur kitur gyventi nebuvo iÅ¡vykusi, be to, ji deklaravo savo 1963-06-23 pareiÅ¡kimu (duomenys neskelbtini) , kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

9) Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendimu neiÅ¡nagrinėjo ir neįvertino daugybės atsakovo reikalavimų. Pavyzdžiui, teismas neiÅ¡nagrinėjo apelianto reikalavimo neskaityti termino palikimui priimti praleisto arba tÄ terminÄ atstatyti. Teismas sprendimu neiÅ¡nagrinėjo atsakovo reikalavimo netinkamas pradines Å¡alis pakeisti į tinkamas Å¡alis: tinkamÄ ieÅ¡kovÄ K.B. ir tinkamÄ atsakovÄ S. T. ir kt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė S. T. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad teismo sprendimas atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, ieÅ¡kovė pažymi, jog atsakovo skundo argumentai didžiÄ ja dalimi iÅ¡ esmės jau yra paneigti įsiteisėjusiomis tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant atsakovo atskiruosius skundus Å¡ioje byloje, tiek LVAT 2008-09-05 nutartimi administracinėje byloje nr. A-261-1497/2008.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacijos dalyko bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 301 str. 1 d., apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 312 str.). Tai reiÅ¡kia, jog nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ tiek faktiniu, tiek teisniu aspektais, tačiau tik toje apimtyje, kurioje teismas priėmė ir civilinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo byloje pareikÅ¡tus reikalavimus. Taip pat apeliacinis skundas gali bÅ«ti grindžiamas tuo, kad tam tikri byloje pareikÅ¡ti ir teismo nustatyta tvarka priimti reikalavimai nebuvo iÅ¡nagrinėti, priimant sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso

327 str. 2 d.) bei, sprendimo neteisumas ar nepagrįstumas gali bÅ«ti grindžiamas motyvais dėl nutarčių, kurios Civilinio proceso kodekso 334 str. 1 d. pagrindu negali bÅ«ti skundžiamos atskiraisiais skundais, teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 334 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisės, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, numatytos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., bÅ«tent, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies) ir priimti naujÄ sprendimÄ ; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (visÄ ar iÅ¡ dalies), o bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ , jeigu nustatomos Å¡io Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Tai reiÅ¡kia, kad paduodamas apeliacinį skundÄ , apeliantas skundo dalykÄ privalo suformuluoti bÅ«tent taip, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., t.y. vienu iÅ¡ alternatyvių Å¡ioje teisės normoje numatytų bÅ«dų.

Taigi, apeliaciniame skunde, kaip savarankiÅ¡kÄ skundo dalykÄ sudarantys reikalavimai, negali bÅ«ti reiÅ¡kiami tie reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė nagrinėti, iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo ir sprendimo dėl jų nepriėmė (apeliacinio skundo 5, 9, 10, 11, 13, reikalavimai); taip pat reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis (apeliacinio skundo 4, 6-8 reikalavimai). Be to, kaip apeliacinio skundo dalykas negali bÅ«ti formuluojami praÅ¡ymai dėl įrodymų vertinimo ar tam tikrų iÅ¡aiÅ¡kinimų pateikimo (apeliacinio skundo12, 16,17 reikalavimai). Taip pat kaip apeliacinio skundo dalykÄ sudarantys reikalavimai negali bÅ«ti vertinami procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymai, kaip antai, dėl Å¡alių procesinės padėties pakeitimo (apeliacinio skundo

11 reikalavimas), dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo (apeliacinio skundo 18 reikalavimas), dėl bylų iÅ¡reikalavimo bei prijungimo (apeliacinio skundo 19 reikalavimas). Visi Å¡ie aptarti, apelianto įvardijami kaip apeliacinio skundo dalykÄ sudarantys reikalavimai gali bÅ«ti vertinami tik kaip apeliacinio skundo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, t.y. kaip teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ pagrindžiantys argumentai (Civilinio proceso kodekso 306 str. 1 d.

3 p.).

Tokiu bÅ«du, apeliacijos dalykÄ nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovo apeliacinio skundo 1-ojo punkto praÅ¡ymas panaikinti teismo sprendimÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje ir Å¡ioje dalyje bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2-ojo punkto praÅ¡ymas patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovė žalÄ (pažymėtina, jog Å¡is reikalavimas nėra suformuluotas teisiÅ¡kai teisingai, nes praÅ¡ymo panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas Å¡is atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, nėra, tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui atitinkamÄ Å¾alÄ galima suprasti, jog Å¡ioje dalyje praÅ¡oma priimti naujÄ sprendimÄ , patenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį, taigi, galima suprasti, jog teismo sprendimas atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje yra apskųstas) bei apeliacinio skundo 3-iojo punkto reikalavimas priteisti papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės prašymus dėl juridinių faktų nustatymo patenkino iš dalies ir nustatė tokius juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis,

kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj.

teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo D. m. K. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo

sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1/p,

įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini) mirusiam M. T. (mirties liudijime- M. T. ), kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime A.A. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti vardu ir pavarde; 2) kad P.

T. (gimęs (duomenys neskelbtini)., miręs (duomenys neskelbtini).) priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo M. T. palikimÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų argumentų, galima spręsti, jog su Å¡ia teismo sprendimo dalimi apeliantas nesutinka dėl to, kad teismas, pasak jo, iÅ¡nagrinėjo ne tokį reikalavimÄ , kokį patikslintu ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovė; kad Å¡ie reikalavimai teisme nenagrinėtini, nes praÅ¡omus nustatyti juridinius faktus patvirtina kiti teisinę galiÄ turintys

dokumentai; kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog P. T. po tėvo mirties priėmė palikimÄ ; kad

teismas, spręsdamas šiuos reikalavimus, netinkami rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Dėl pirmojo argumento, jog teismas iÅ¡nagrinėjo ne tuos reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo, kokius buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovė S. T. , teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is argumentas visiÅ¡kai nepagrįstas: patikslintame ieÅ¡kinyje (2 t., b.l. 149 -150) suformuluotas ieÅ¡kovės S. T. patikslinto ieÅ¡kinio dalykas, bÅ«tent: 1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad teisę nustatantys dokumentai – 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje

nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj.

teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieÅ¡kovo T. M. K. ieÅ¡kinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kuriÄ 73/100 dalys Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M.

T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso (duomenys neskelbtini)mirusiam

M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P.

T. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo M. T. palikimÄ , .t.y. 73/100 dalis Å«kinio pastato 211/p, esančio (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti;

3) atidalinti P. T. dalį Å«kiniame pastate 211/p, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokiu bÅ«du: priteisti P. T. nuosavybėn iÅ¡ atsakovo  K. B. 27/100 dalis Å«kinio pastato 211/p, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1820 Lt kompensacijÄ .

BÅ«tent tokius reikalavimus ir nagrinėjo teismas, pirmÄ jį patenkindamas pilna apimtimi ir nustatydamas teisę nustatančių (patvirtinančių) dokumentų priklausymÄ mirusiam asmeniui M. T. (Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 4 p.), antrÄ jį reikalavimÄ patenkindamas iÅ¡ dalies ir nustatydamas faktÄ , jog P.

T. po tėvo mirties priėmė palikimÄ (Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p.). Teismas sprendime nenurodė, kokį konkretų turtÄ , kaip

palikimÄ , po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė P. T. , nors ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo suformuluotas

nurodant, jog buvo priimtas konkretus turtas- 73/100 dalys Å«kinio pastato 2I1/p. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta, nes nustatant palikimo priėmimo faktÄ , teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, kokį konkretų turtÄ priėmėm įpėdinis, nes palikimas negalėjo bÅ«ti priimtas dalimis, su sÄ lygomis ar iÅ¡lygomis (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 str. 1 d.). Todėl teismas, nustatydamas tokio pobÅ«džio juridinį faktÄ , sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi konstatuoti turto, priimto kaip palikimas, sudėties, jo iÅ¡vardinti. Koks turtas buvo paveldėtas, priimant jį faktiÅ¡kai valdyti, aktualu tik aiÅ¡kinantis patį palikimo priėmimo faktÄ ; nustatęs, kad įpėdinis per įstatymo nustatytÄ terminÄ kaip savo pradėjo valdyti bet kÄ iÅ¡ palikimÄ sudarančių daiktų (nesvarbu, ar tai kilnojamieji, ar nekilnojamieji daiktai), teismas turi pagrindÄ nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , kaip juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Taigi, antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinęs iÅ¡ dalies ir nustatęs palikimo priėmimo faktÄ , teismas nesprendė valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimo, kaip kad nurodo apeliantas, o ieÅ¡kinio formuluotė su nuoroda į konkretų paveldėtÄ turtÄ taip pat nepakeičia praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto esmės.

Dėl argumento, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl juridinių faktų nustatymo teisme nenagarinėtinas tuo pagrindu, jog faktus patvirtina kiti teisinę galiÄ turintys dokumentai.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Be to, faktus teismas nustato tik tada, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso

445 str.).

Nors apeliantas skunde vardija eilę įvairių dokumentų, kurie, jo manymu, patvirtina ieÅ¡kovės praÅ¡ytus nustatyti faktus ir dėl ko esÄ faktai neturėjo bÅ«ti nustatinėjami teisme, nei vienas iÅ¡ jo nurodomų dokumentų nėra toks, kuris nedviprasmiÅ¡kai ir vienareikÅ¡miai patvirtintų dovanojimo sutarties, teismo sprendimo, turto pasidalinimo sutarties priklausymÄ M. T. , kurio pavardė ir vardas paminėtuose dokumentuose nurodytas T. M. K. arba M. T. , taip pat patvirtintų palikimo priėmimo po

M. T. mirties faktÄ . Apelianto minimi dokumentai pagal savo esmę gali bÅ«ti vertinami tik kaip įrodymai, sprendžiant dėl praÅ¡omų nustatyti juridinių faktų egzistavimo, bet ne tuos faktus nustatantys bei patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju dokumentų priklausymÄ konkrečiam asmeniui (M. T. ) patvirtinančių tiesioginių dokumentų nėra ir nebegali bÅ«ti, nes asmens pavardė ir vardas teismo sprendime galėtų bÅ«ti iÅ¡taisyti tik kaip raÅ¡ymo apsirikimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau dėl to, kad M.

T. yra miręs, tokios procesinės galimybės nėra, o asmens pavardė ir vardas sutartyse taip pat galėtų būti ištaisytas taip pat tik kaip sutarties pakeitimas, tokia pat tvarka kaip ji buvo sudaryta; tam reikalingas abiejų sandorio šalių dalyvavimas, kas nagrinėjamu atveju taip pat neįmanoma dėl to, kad sandorių šalys yra mirusios. Taigi, vienintelis teisinis kelias dokumentų priklausymui tam tikram asmeniui nustatyti yra teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimas, kas šiuo atveju pagrįstai ir buvo padaryta.

IÅ¡ esmės tas pats pažymėtina ir dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo: jokios kitos tvarkos, kuria galėtų bÅ«ti patvirtintas palikimo priėmimo faktas, kai palikimas buvo priimtas ne paduodant pareikÅ¡imÄ notarui, o faktiniu valdymu, įstatymai nenumato. Faktinis palikimo priėmimas sukuria tokias pat teisines pasekmes, kaip ir palikimo priėmimas, paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 str. 1, 2 ir 5 dalys), tačiau skirtumas yra tas, kad priėmus palikimÄ , paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, yra galimybė palikimo priėmimo faktÄ Ä¯rodyti (patvirtinti) dokumentais(notaro iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu ar parneÅ¡imu, kad paduotas įpėdinio pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ ), tuo tarpu kai palikimas priimamas faktiniu valdymu, jokio patvirtinimo Å¡iai aplinkybei pagrįsti įpėdinis neturi galimybės pateikti, nes tokių aplinkybių netvirtina, netiria ir nenustato jokia kita institucija, iÅ¡skyrus teismÄ , kuris gali atitinkamÄ Ä¯pėdinio (ar kito suinteresuoto asmens) pareiÅ¡kimÄ iÅ¡nagrinėti ir, esant pagrindui, priimti palikimo priėmimo faktÄ nustatantį teismo sprendimÄ .

Vadinasi, jokia kita tvarka, išskyrus teismo, ieškovė neturėjo galimybės gauti dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomus nustatyti juridinius faktus, o tai

reiškia, kad teismas pagrįstai priėmė nagrinėti S. T. ieškinį dėl atitinkamų faktų nustatymo ir

jį iÅ¡nagrinėjo, atitinkamus faktus nustatydamas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo: tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis, per įstatymo nustatytÄ terminÄ , pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008 ir kt.).

Remiantis šiais argumentais, apelianto motyvai dėl to, kad ieškovės reikalavimai nenagrinėtini teisme, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

           Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas palikimo priėmimo faktÄ nustatė, nesant tam pagrindo ir įrodymų. Ä®rodymais civilinėje byloje pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.). Å ie duomenys nustatomi Civilinio proceso kodekso 177 str. 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp kurių yra Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir kt.. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek remdamasis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais (3 t., b.l. 60), tiek byloje nustatytomis

aplinkybės, jog niekas kitas iš potencialių M. T. įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo,

taip pat įvertindamas aplinkybę, jog P.

T. iki tėvo mirties gyveno su juo tuo pačiu adresu ir toliau liko

ten gyventi po jo mirties, sprendė, jog pakanka duomenų, kad P. T. po tėvo mirties priėmė palikimÄ . Apeliantas

Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ ginčija iÅ¡ esmės formaliais pagrindais: jis nėra M. T. įpėdinis, kuris galėtų

ginčyti palikimo priėmimo faktÄ ; jo suinteresuotumas pasireiÅ¡kia tik tuo, kad jis yra bendraturtis gyvenamojo namo su priklausiniais, kurio dalį ieÅ¡kovė paveldėjo po sutuoktinio mirties ir siekė įrodyti, jog jos sutuoktinis po tėvo mirties paveldėjo savo tėvo turtÄ . Taigi, atsakovo suinteresuotumas Å¡iuo atveju yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio, jis suinteresuotumÄ gali turėti tik nuosavybės dalių, naudojimosi tvarkos ir panaÅ¡iais aspektais, tuo tarpu aplinkybė, ar po M. T. mirties palikimÄ priėmėjo sÅ«nus P. T. , ar bet kuris kitas asmuo, apelianto teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nuosavybę į dalį namo su priklausiniais įgijo taip pat paveldėjimo bÅ«du, po buvusios savininkės A. T. mirties, M. T. palikimo atsiradimo metu jis tame name negyveno ir negali žinoti faktinių aplinkybių, susijusių su M. T. palikimo priėmimu.

Dėl nuorodų teismo sprendime į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Apeliantas spekuliatyviai kaltina pirmosios instancijos teismÄ sukčiavimu, nurodydamas, jog teismo minima nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-386/2007 apskritai neegzistuoja, o nutartis byloje Nr. 3K-3-58/2007 nieko bendra neturi su nagrinėjama byla ar joje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos Nr. 3K-386/2007 nėra, tačiau pažymi, jog tai akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjamos bylos žymimos numeriu 3K; po brÅ«kÅ¡nelio nuoroda 3 (arba 7, arba P), reiÅ¡kia nuorodÄ Ä¯ kasacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylÄ , sudėtį (trijų teisėjų kolegija, septynių teisėjų kolegija ar plenarinė sesija), toliau po brÅ«kÅ¡nelio žymimas bylos eilės numeris ir po pasvirojo brÅ«kÅ¡neliometai.

Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju teismas, darydamas nuorodÄ Ä¯ bylos numerį, brÅ«kÅ¡neliu neiÅ¡skyrė nuorodos į kasacinės instancijos teismo sudėtį (trijų teisėjų kolegija), tačiau tai nėra joks sukčiavimas ar bylos dalyvių sÄ moningas klaidinimas kaip bando teigti atsakovas. Bylos, kuria rėmėsi teismas, numeris yra 3K-3-86/2007 ir joje kalbama bÅ«tent apie palikimo priėmimo klausimus, kai palikimas priimtas faktiniu valdymu, taigi, teismas turėjo pagrindÄ remtis ir pagrįstai rėmėsi Å¡ia teismų praktika.

Dėl argumento, susijusio su byla Nr. 3K-3-58/2007 teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai procesiniais klausimais, tame tarpe ir dėl įrodymų vertinimo taisyklių, yra universalaus pobÅ«džio, įrodymų vertinimo taisyklės iÅ¡ esmės yra vienodos visų kategorijų bylose, teismo citata atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, kad nutartyje, kurios numeris nurodytas teismo sprendime, įrodymų vertinimo klausimai nėra iÅ¡plėtoti, nepaneigia pacituotos praktikos esmės (detaliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo jau nurodyta Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminint Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio

25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Todėl šis apelianto argumentas jokios įtakos sprendimo teisėtumui neturi.

Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti žalÄ (nuostolius).

Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas- Civilinio kodekso 4.34 str. 2 d. ir 6.499 str. 2 d.. Nuostolių atlyginimas yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) bÅ«dų. Apelianto nurodoma norma (Civilinio kodekso 4.34 str. 2 d.) numato valdytojo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau nuostolių padarymo faktas civilinėje teisėje nėra preziumuojamas; atsakovas, pareikÅ¡damas šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , turėjo įrodyti tiek nuostolių padarymo jam faktÄ , tiek jų dydį (Civilinio proceso kodekso 178 str., Civilinio kodekso 6.249 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentÄ , kad apeliantas neįrodė žalos padarymo jam fakto. Taip pat pagrįstai teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju negali kilti ir sutartinė atsakomybė, nes nuomos sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo sudaryta (dėl to nėra pagrindo remtis Civilinio kodekso 6.499 str. 2 d. nuostatomis ir priteisti nuostolius nuomos mokesčio forma), o apelianto nuorodos į Civilinio kodekso 1.64 bei 1.71 str. nepagrįstos, nes nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui (nuompinigius praÅ¡oma priteisti už trejus metus) turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos (Civilinio kodekso 1.73 str.1 d. 10 p., 6.478 str. 1 d.). Apeliantas net neįrodinėjo, kad su ieÅ¡kove buvo sudaręs susitarimÄ dėl jam priklausančių 27/100 dalių Å«kinio pastato nuomos, t.y. kad ginčo Å¡alys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusios suderintÄ valiÄ dėl ieÅ¡kovės teisės naudotis atsakovo turtu už užmokestį. Pripažindamas, jog ieÅ¡kovė be teisėto pagrindo naudojasi ir atsakovui priklausančia ginčo Å«kinio pastato dalimi, teismas apgynė atsakovo pažeistÄ teisę, įpareigodamas ieÅ¡kovę netrukdyti naudotis turtu, tuo tarpu atsakovui neįrodžius nuostolių jam dėl Å¡io neteisėto naudojimosi padarymo fakto, reikalavimas priteisti nuostolius pagrįstai nebuvo patenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , turi iÅ¡spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (Civilinio proceso kodekso 270 str. 5 d. 3 p.), t.y. nuspręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių (Civilinio proceso kodekso 93 str.) bei dėl jų atlyginimo valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 str.). Taigi, apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės priteisti iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes nėra priimtas galutinis sprendimas, yra nepagrįstas. Yra pagrindas tik svarstyti, ar pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė teisingai, pagal Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus.

S. T. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios lygis yra 50 procentų (1 t., b.l. 29). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apelianto argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo tvarkos pažeidimo, nepagrįsti. Apeliantas cituoja Civilinio proceso kodekso 99 str. 1 d. redakcijÄ , pagal kuriÄ valstybės teisinę pagalbÄ skiria teismas nutartimi. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 99 str. 1 d. (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-80 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 1 d. numato kitokiÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo tvarkÄ : asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d. nustato, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Kaip minėta, toks sprendimas ir buvo priimtas Å¡iuo atveju (1 t., b.l. 29). Todėl argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, susiję su antrinės teisinės pagalbos suteikimu ieÅ¡kovei, grindžiami tuo metu nebegaliojusių teisės normų citatomis negali bÅ«ti pripažįstami pagrįstais.Â

Remdamasi tais pačiais argumentais teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto atskirai pateiktÄ apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir pažymi, jog Å¡ie klausimai nepriskiriami bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai: remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d., tarnybos sprendimų teisėtumui patikrinti numatyta speciali procesinė kontrolės formajie gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas jas paskirstė pagal Civilinio proceso kodekso 93 bei 96 str. reikalavimus, proporcingai patenkintų bei atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Nors apeliantas akcentuoja savo turtinę

padėtį, kaip pagrindÄ jį atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, pažymėtina, jog K. B. nepateikė įrodymų, kad

jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 14 p.). Tokiu atveju teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai reiškia, jog teismas negali visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, o teisė atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų teismui apskritai nenumatyta. Teismas 2009-02-13 nutartimi (2 t., b.l. 128-133) atleido

K. B. nuo dalies (102 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tent atsižvelgdamas į jo pateiktus ir apeliaciniame skunde minimus įrodymus apie jo turtinę bei socialinę padėtį. Minėta, jog atleisti atsakovÄ nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei ir nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlygimo kitai ginčo Å¡aliai, teismas pagal įstatymÄ neturi teisės: Civilinio proceso kodekso 99 str. 2 d. nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal Å¡io Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo kitai ginčo Å¡aliai klausimai reglamentuoti Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. ir Å¡ios procesinė normos taip pat nenumato galimybės atleisti nuo tokių iÅ¡laidų atlyginimo, nepaisant turtinės padėties.

Dėl argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kai kuriuos K. B. patikslinto priešieškinio reikalavimus, kad visos eilė reikalavimų neišnagrinėjo.

Jau apibrėždama Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija pasisakė, kad kai kurie apelianto reikalavimai, formuluojami kaip skundo dalykas, nėra materialus teisino pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami kitai ginčo Å¡aliai, todėl jie negali sudaryti savarankiÅ¡ko procesinio dokumento (tiek apeliacinio skundo, tiek ir ieÅ¡kinio) dalyko. Spręsdamas patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2009-01-14 nutartimi teismas nurodė į kai kurių reikalavimų formulavimo ydingumÄ , tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, reikalavimai suformuluoti patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje (2 t., b.l. 96-104), kaip pagrįstai nurodė teismas 2009-02-13 nutartyje arba nenagrinėtini teisme, kadangi nesukurtų pareiÅ¡kėjui teisnių pasekmių, arba dėl to, kad praÅ¡omus nustatyti faktus patvirtina kiti dokumentai, arbareiÅ¡kiami procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymai, kurie nesudaro ieÅ¡kinio dalyko. IÅ¡ aptariamo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio matyti, jog remdamasis juridinių faktų nustatymo teismo tvarka institutu atsakovas siekia iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl nuosavybės teisės dalių Å«kio pastate 2I1/p nustatymo tarp bendraturčių, tačiau jo praÅ¡yti nustatyti kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai yra įrodinėtinos aplinkybės, teismui sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄÄ . Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl dalių nustatymo nebuvo suformuluotas, o reiÅ¡kiami tariami reikalavimai neatitiko Civilinio proceso kodekso 143 str. 2 d. numatytų prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo sÄ lygų, teismas pagrįstai juos atsisakė priimti nagrinėti, priėmė bei iÅ¡nagrinėjo bÅ«tent tuos reikalavimus, kurie buvo susiję su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, buvo nagrinėtini teisme ir atitiko Civilinio kodekso 1.138 str. numatytus civilinių teisių gynimo bÅ«dus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pripažįstami teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl detaliau dėl jų kolegija nepasisako.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta  K. B. apeliacinį skundÄ , o Vilniaus m. 21

apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl papildomų prašymų, pareikštų raštu apeliacinės instancijos teismui.

Atskirai iÅ¡dėstyti apelianto praÅ¡ymai, atkartojantys apeliacinio skundo praÅ¡ymus, nenagrinėjami, kadangi jie iÅ¡nagrinėti (dėl jų pasisakyta) nagrinėjant apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės.

PraÅ¡ymas teismui patvirtinti apelianto pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kopijas, esančias byloje, netenkinamas, kadangi nei Civilinio proceso kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato teismo pareigos tvirtinti pateiktus dokumentus: remiantis Civilinio proceso kodekso 198 str. 2 d., raÅ¡ytiniai įrodymai teismui turi bÅ«ti pateikiami Å¡io kodekso 114 str. nustatytos formos. Teismui pateikti apžiÅ«rai originalai dokumentų, kurių kopijas anksčiau apeliantas pateikė teismui, tinkamai nepatvirtintas. Originalų pateikimas atitinka Civilinio proceso kodekso 114 str. 1 d. numatytÄ jų formÄ . Kadangi jų kopijos yra byloje, visi pateikti dokumentai, iÅ¡vardinti apelianto pareiÅ¡kime, jam grÄ Å¾intini.

PraÅ¡ymas įvardijamas kaip ,,Dėl civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡tyrimo, svarbių faktų ir aplinkybių nustatymo“ vertintinas kaip praÅ¡ymas, kuris iÅ¡ esmės atitinka apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl įrodymų vertinimo, jokio savarankiÅ¡ko praÅ¡ymo juo nėra pareikÅ¡ta, todėl teismas jį prijungia prie bylos, tačiau detaliau dėl jo nepasisako, nes jame nurodytos aplinkybės, kiek jos buvo reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai, yra įvertintos ir dėl jų pasiakyta. Teismas nesvarsto taip pat ir praÅ¡ymo ,,civilinėje byloje nepažeisti privalomumo įsiteisėjusių, nutarčių, sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56...“, nes tai taip pat yra argumentai, sudarantys apeliacinio skundo pagrindÄ , tokie praÅ¡ymai nėra nei materialaus, nei procesinio teisinio pobÅ«džio, todėl kaip atskiri praÅ¡ymai, nesvarstytini. Dėl praÅ¡ymo įvertinti teisinės pagalbos teikimÄ ieÅ¡kovei nutartyje pasisakyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kaip minėta apibrėžiant apeliacinio skundo dalykÄ , teismo sprendimas buvo skundžiamas patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje (dėl juridinių faktų nustatymo) ir atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje (dėl nuostolių 5385,60 Lt dydžio priteisimo). Paduodant apeliacinį skundÄ , turėjo bÅ«ti sumokėtas žyminis mokestis už visus apeliaciniu skundu ginčijamus reikalavimus, t.y. už reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo- 100 Lt, atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksÄ (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 82 str.), t.y. 131,80 Lt, o už turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ - 161,57 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), iÅ¡ viso paduodant apeliacinį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėta 293,37 Lt žyminio mokesčio. Apeliantas sumokėjo 50 Lt (3 t., b.l. 117), nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti, atsižvelgiant į turtinę padėtį. Šį klausimÄ , priimdamas apeliacinį skundÄ , turėjo iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas (Civilinio proceso kodekso 306 str. 3 d., 315 str. 1 d.), t.y. teismas turėjo nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti -sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį arba iÅ¡spręsti atleidimo nuo jo klausimÄ Civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. priimdamas Å¡iuo klausimu nutartį. Tai padaryta nebuvo, byla su teisėjos rezoliucija priimti apeliacinį skundÄ iÅ¡siųsta apeliacinės instancijos teismui (3 t., b.l. 88). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, buvo atsakovÄ iÅ¡ dalies atleidęs nuo žyminio mokesčio, o aplinkybės dėl jo turtinės padėties nepagerėjo, apeliantas nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies atleistinas (Civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d.), t.y. nesumokėta žyminio mokesčio dalis iÅ¡ jo Å¡ia nutartimi nėra priteisiama.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 bei 96 str. iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme(paÅ¡to) iÅ¡laidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ (3 t., b.l. 122) sudarė 9,75 Lt.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                    n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡  K. B. į valstybės biudžetÄ 9,75 Lt (devynis litus ir 75 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinė instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                              Rasa

Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjos                                                                               Â

Danutė Kutrienė

               Â

                                                                         Â

                                                                                                                          Â

Neringa Švedienė