5c12ecb4-ef88-44db-ba5f-64d67d431d8d · Prienų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-192-805/2013Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00061-2013-3                                                      Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.7;1.1.8.1;1.1.9.1;1.1.10.1;1.2.4.8.3;1.2.5.4;2.1.16;2.3.6.4(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Violetai Raguckienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo gynėjai – advokatei R.

M., nukentėjusiajam E. D., nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Z. D., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, turintis 5 klasių iÅ¡silavinimÄ , teistas 2013 m. kovo 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo,  kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojio kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. S. 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį grasino nužudyti sÅ«nų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), grasindamas šį “papjauti ir padurti”, virtuvėje metė peilį į sienÄ , dėl ko E. D. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Be to jis 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė kumÅ¡timi mažamečiui sÅ«nui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), vienÄ smÅ«gį į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ , tuo mažamečiui nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis E. S. kaltu iÅ¡ dalies prisipažino. Kaltinamasis, sutikęs duoti parodymus po visų proceso dalyvių apklausos tam, jog galėtų geriau prisiminti visas įvykio aplinkybes, parodė, kad E. pamatęs, kad jis grįžo girtas, pradėjo su juo ginčytis. Virtuvėje konfliktas įvyko. Todėl, kad sÅ«nus nesiginčytų ir nelįstų prie jo, paleido į sienÄ peilį, specialiai į juos netaikė. Galėjo pamatyti, kad rankose turėjo peilį. Norėjo tik pagÄ sdinti, realiai gyvenime taip nedarytų.

Negali pasakyti ar sugyventinė buvo virtuvėje. Dar galimai kur tai pasimaišė sÅ«nus, todėl jam ir užtaikė, o paskui apsisuko ir išėjo. Dėl smÅ«gio į kaktÄ gerai neatsimena, o, kad uždavė į rankÄ , gal kÄ ir atsimena, bet į kuriÄ rankÄ uždavė nežino. Visa tai nutiko todėl, kad buvo stipriai iÅ¡gėręs. Neatsimena ar sÅ«nus iÅ¡sigando, kai jis rankoje laikė peilį. Nesakė jam, kad „papjaus, padurs“. Žino tik tiek, kad paleido peilį į sienÄ . Kitų aplinkybių irgi neprisimena.

Su peiliu konkrečiai nesitaikė į sÅ«nų ar jo mamÄ . Peilį leido į sienÄ , virÅ¡uje. Peilio metimo metu vaikas buvo Å¡one. Po konflikto išėjo iÅ¡ namų ir nuėjo pas mamÄ . Kaimynystėje yra jo tėviÅ¡kė, tenai iÅ¡simiegojo. Kaltinamasis, atsakydamas į prokuroro klausimus dėl parodymų, duotų dalyvaujant gynėjui tyrėjai ikteisminio tyrimo metu (b.l.70,75), paaiÅ¡kino, jog nežino kÄ sakė policijoje. Teigia, kad Å¡iandien geriau prisiminÄ s įvykio aplinkybes. Dėl tyrėjos užraÅ¡ymo, kad grasino padurti, nesÄ monė.

Nežino kÄ policijoje jis sakė. Gal ir buvo kas dėl kirtimo į galvÄ , bet dabar tiksliai to pasakyti negali. Lyg buvo vyras advokatas kai jį apklausė pas tyrėjÄ . Parodė, kad nori pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , jau trečias mėnuo visai negeria. Dabar tarpusavio santykiai Å¡eimoje normalÅ«s. Gyvena ir toliau visi trys, tarpusavyje nesipyko. E. D. yra tikras sÅ«nus. Atsiprašė sÅ«naus už savo elgesį, kad buvo iÅ¡gėręs ir nesusilaikė dėl to, kad jį įnervavo. Sugyventinė irgi dovanojo.

Nukentėjusysis E. D. teimo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėtis, todėl nesutinka duoti parodymų jo atžvilgiu. PaaiÅ¡kino, kad tėtis jo atsiprašė, jie abu susitaikė, nukentėjusysis E. D. jam atleido. Nepilnametis patvirtino, jog buvo apklaustas pas tyrėjÄ , kuriai viskÄ pats papasakojo.E. D., ikiteisminio tyrimo apklausos metu, parodė, kad E. S. yra jo tėtis. Santykiai su tėte geri, kai jis negeria, bet E. S. dažnai geria. 2013 m. kovo 27 d. vakare, gal apie 18 val., tėtė grįžo girtas.

Jis tėtei pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tada tėtė labai supyko, pasiėmė iÅ¡ spintelės baltos spalvos peilį ir atsisukęs į jį pagrasino „papjauti ir padurti“. Jis iÅ¡sigando, kad tėtė nedurtų, todėl pasislėpė už mamos. Tėtė, bÅ«damas labai susinervinęs, tyčia metė į sienÄ rankoje laikytÄ peilį. Peilis atsitrenkė į sienÄ ir nukrito ant grindų. Jis bandė iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, nes bijojo tėvo. Tarpduryje E. S. jį pasigavo, sugriebė už drabužių rankovės ir tuo metu kita ranka tyčia smogė vienÄ smÅ«gį kumÅ¡timi į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį į rankÄ .

Nuo tėčio smÅ«gių labai skaudėjo, jis pradėjo verkti. Tada tėtė paleido ir jis pabėgo į koridorių. Tėtė kažkur išėjo ir naktį negrįžo. Vakare skausmas praėjo, todėl pas gydytojus nesikreipė. Konflikto metu E. S. buvo girtas ir labai įsiutęs. Po keleto dienų pas juos į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai viskÄ papasakojo. Konflikto metu namuose buvo tik jis, mama ir tėtė (b.l.14).Mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė Z. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu veda Å«kį ir bendrai gyvena apie 11 metų, todėl duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ asmenį atsisako.

PaaiÅ¡kino, kad E. užsikodavo dėl alkoholio vartojimo, nuo to įvykio iki Å¡iol kartu gyvena draugiÅ¡kai, bendrauja be muÅ¡tynių. Parodė, jog ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. PaaiÅ¡kino, kad E. mokosi ketvirtoje klasėje, jam nenustatyta specializuota mokymosi programa, sÅ«nus mokosi gerai, ji pati dalyvavo vaiko apklausoje, kurios metu vaikas viskÄ nuosekliai papasakojo. Nurodė, jog ji rÅ«pinasi vaiku, kai reikia lankosi pas gydytojus, jokie vaistai sÅ«nui neskirti. Mano, kad pagal gynėjos praÅ¡ymÄ skirti sÅ«nui kompleksinę psichologinę psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra.P. Z.

D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymus nustatyta, kad 2013 m. kovo 27 d. apie 18 val. į namus E. S. sugrįžo labai girtas. Kambaryje E. S. pradėjo kažkÄ neriÅ¡liai kalbėti, žodžiais provokavo konfliktÄ , todėl sÅ«nus E. prašė tėvo nusiraminti, liepė iÅ¡eiti, pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . E. S. nemėgsta policijos, todėl labai supyko, kad sÅ«nus grasina iÅ¡kviesti policijÄ ir, bÅ«damas virtuvėje, iÅ¡ spintelės stalčiaus iÅ¡siėmė virtuvinį peilį.

Kokiu tikslu E. S. iÅ¡ stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį nežino, jis neketino valgyti. Rankoje laikydamas peilį E. S., atsisukęs į greta stovinį sÅ«nų E., pagrasino jį nudurti. E. S. pagrasino sÅ«nui, sakydamas „nudursiu“, laikydamas rankoje peilį ir atsisukęs į sÅ«naus pusę. Ji iÅ¡sigando, kad E. S., bÅ«damas neblaivus, gali įgyvendinti savo grasinimÄ ir nužudyti sÅ«nų, todėl pasakė „durk man“. E. buvo iÅ¡sigandęs, todėl pasislėpė jai už nugaros.

E. S. susinervinęs tyčia metė peilį į virtuvės sienÄ . E. S. mestas peilis atsitrenkęs į sienÄ nukrito ant žemės. Tada ji su E. bandė iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės, bet E. S. tarpduryje pačiupo sÅ«nų už drabužių ir laikydamas kita ranka tyčia smogė vienÄ smÅ«gį sÅ«nui E. D. į kaktÄ ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ . SÅ«nus buvo labai iÅ¡sigandęs, verkė, matėsi, kad jam nuo tėvo smÅ«gių labai skaudėjo. Ji sÅ«nų apgynė ir iÅ¡sivedė iÅ¡ virtuvės. E. S. kažkur išėjo ir tÄ vakarÄ negrįžo, todėl į policijÄ nesikreipė.

Nepastebėjo ar E. buvo sužalotas, bet jis sakė, kad nuo E. S. suduotų smÅ«gių skauda rankÄ ir kaktÄ . Kadangi E. skausmas vėliau praėjo, į medikus nesikreipė, E. niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. KitÄ dienÄ E. S. sugrįžo į namus, jis elgėsi įprastai, sakė, kad sÅ«nų sumušė dėl girtumo ir pykčio, kad grasino jį „papjauti“, norėdamas pagÄ sdinti, bet neketino jo žudyti. 2013 m. kovo 29 d. socialinei darbuotojai, atvykus tikrinti jų Å¡eimos, sÅ«nus E. D. pasakė, kad 2013-03-27 E. S. grasino jį nužudyti “papjauti“ ir sumušė. 2013 m. balandžio 11 d. atvykusiam policijos pareigÅ«nui ji padavė peilį, kuriuo E. S. grasino „papjauti“ sÅ«nų E. (b.l.23-25).Liudytoja J.

L. parodė, kad dirba Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos Å¡eimomis, ji teikia socialines paslaugas Z. D. ir E. S. Å¡eimai. Dėl tėvų girtavimo ir kaltinamojo smurto prieÅ¡ sugyventinę Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡ioje Å¡eimoje auga sÅ«nus E. D.. Apsilankymo Å¡eimoje metu vaikas pasisakė, kad tėtis panaudojo smurtÄ â€“ sudavė jam kumščiu ir vaiko pusėn paleido peilį, kuris įstrigo į sienÄ virtuvėje virÅ¡ stalo.

Pats vaikas parodė kur konkrečiai įstrigo peilis, o sienoje, kuri fanerinė, liko skylutė. VaikÄ pykdė tai, kad jo tėtis geria, nes iÅ¡gėręs jis Å¡aukdavo, garsiau kalbėdavo, pykdavosi su mama. Vaiko atžvilgiu smurtas buvo pavartotas pirmÄ kartÄ . E. pasakojant liudytojai Å¡ias aplinkybes girdėjo vaiko motina, kartu buvusi tame pačiame kambaryje, ji taip pat viskÄ patvirtino, t.y., kad buvo suduota sÅ«nui ir, kad buvo paleistas peilis. Paklausus kodėl nesikreipė į policijÄ , vaiko motina tylėjo.

Jos turimomis žiniomis neužfiksuota, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam užeitų agresijos priepuoliai, kartais tėvai tik pasakydavo, kad jų atžvilgiu vaikas pasakydavo keiksmažodį. Po įvykio Å¡eima gyveno kartu, ji pastoviai lanko Å¡iÄ Å¡eimÄ . Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. parodė, jog 2013-04-05 skyriuje gauta informacija iÅ¡ Prienų socialinio paslaugų centro apie Z. D. ir E. S. Å¡eimÄ . Buvo pastebėta, kad lankymosi Å¡eimoje metu (2013-04-29) abu tėvai neblaivÅ«s. IÅ¡kvietus policijÄ Z.

D. buvo nustatyta 1,31 promilių, o E. S. - 2,80 promilių girtumas. Tuo metu nukentėjusysis E. D. papasakojo, kad 2013-03-27 apie 19 val. jo tėtis prieÅ¡ jį pavartojo fizinį smurtÄ , t.y. sudavė jam per galvÄ už tai, kad jis pagrasino iÅ¡kviesti policijÄ . Motina tokiÄ vaiko informacijÄ patvirtino, tačiau pagalbos į policijÄ nesikreipė. Kadangi buvo fiksuotas smurto atvejis, todėl Prienų socialinio paslaugų centro gauto raÅ¡to pagrindu kreipėsi į policijÄ dėl smurto atvejo iÅ¡tyrimo.

Nurodė, kad Å¡i Å¡eima įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ dėl girtavimo. PirmÄ kartÄ Ä¯vykus smurtui artimoje aplinkoje Å¡iÄ Å¡eimÄ iÅ¡ karto įrašė į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Nurodė, kad teismo nutartimi E. S. buvo uždrausta lankytis Å¡eimoje ir nesmurtauti prieÅ¡ E. D. mamÄ . Å eimos namų aplinka ir buitinės sÄ lygos patenkinamos. Å eimos materialinė padėtis prasta, nes abu sugyventiniai niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, gauna tik socialinę paÅ¡alpÄ .

Vaikas mokosi Å ilavoto pagrindinėje mokykloje 4 klasėje, mokosi gerai, motina lankosi mokykloje. Duomenų, kad nukentėjusiojo socialinė branda neatitiktų jo amžių, neturi. IÅ¡ medicinos įstaigos tokių davinių taip pat nėra. IÅ¡ socialinės darbuotojos yra gavę informacijÄ , kad vaikas mokosi gerai, jokių nusiskundimų juo nėra. Vaikas viduje labai iÅ¡gyvena dėl tokio tėčio elgesio. Jam ir skaudėjo, jis ir verkė. Kai Å¡eimoje lankėsi socialinė darbuotoja, jis pats jai papasakojo apie įvykį.

Vaikas Å¡iandien teismui nuoÅ¡irdžiai pasakė, kad tėtis jo atsiprašė ir jie susitaikė, tačiau atstovės nuomone toks kaltinamojo elgesys nepateisinams, tėvai turi užtikrinti saugias sÄ lygas vaikui gyventi. Dėl kaltinamojo gynėjos praÅ¡ymu nepilnamečiui E. D. ekspertizės, siekinat iÅ¡siaiÅ¡kinti parodymų patikimumÄ , mÄ stymÄ , polinkį fantazuoti, įvykio aplinkybių suvokimÄ , paskyrimo, pagrindo nėra. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė patikino, kad E. D. yra komunikabilus, bendraujantis, sÄ moningas, vaiko socialinė branda atitinka jo amžių.

Vaiko tėvas pats turėtų vaikui sudaryti saugias gyvenimo sÄ lygas. E. D. yra motyvuotas, nuoseklus, supranta, kÄ sako, nieko neiÅ¡sigalvoja. NuoÅ¡irdžiai pasakojo kaip viskas įvyko. Å eima į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ Ä¯traukta dėl girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Å iai Å¡eimai teikiamos bendrosios ir socialinių įgÅ«džių palaikymo paslaugos. NatÅ«ralu, kad mažametis kaip supranta, taip ir ginasi.Liudytojas R. P. parodė, kad 2013 metų kovo mėnesį buvo gauta medžiaga iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos dėl galimo smurto atvejo iÅ¡tyrimo (duomenys neskelbtini), E. S. Å¡eimoje.

Buvo nuvykęs pas E. S. į namus. Tenai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad E. S. prieÅ¡ Z. D. ir mažametį savo vaikÄ panaudojo smurtÄ , grasino peiliu. Buvo atlikti pirminiai procesiniai veiksmai, apklausti E. S. ir Z. D., apžiÅ«rėta įvykio vieta, paimtas peilis. Sulaikytas E. S. pristatytas į policijÄ . Parodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad sÅ«nui nepatiko, jog tėvas pareina iÅ¡gėręs. Vaikas pagrasino tėvui, kad skųsis policijai. Tėvas supyko ir dėl to įvyko konfliktas. Kaltinamojo sugyventinė Z.

D. užstojo vaikÄ , E. S. peilį metė Z. link, pataikė į sienÄ . Vaikas tuo metu buvo motinai už nugaros. Motina baiminosi, kad nesužalotų sÅ«naus, nes E. S. buvo iÅ¡gėręs. Vaikas bandė pabėgti, bet jį kaltinamsis sulaikė, pastÅ«mė. Peilį per apžiÅ«rÄ pateikė pati Z. D., jinai parodė vietÄ , kur peilis atsitrenkė į sienÄ . Ar socialinės rizikos Å¡eimoms Å¡eima priskirta dėl alkoholio vartojimo, ar dėl socialinių įgÅ«džių stokos, liudytojas nežino.

Anksčiau nebuvo jokių signalų dėl smurto toje Å¡eimoje. Liudytoja R. A., Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėja, paaiÅ¡kino, kad ji atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. IÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar tai iÅ¡ socialinės darbuotojos buvo gautas pirminis praneÅ¡imas. Ji du kartus apklausė įtariamÄ jį E. S., pateikė praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , vėliau patikslintÄ praneÅ¡imÄ , atliko daugumÄ procesinių veiksmų. E. S. pripažino savo kaltę, neneigė įvykdęs nusikalstamas veikas.

E. S. apklausoje dalyvavo gynėjas. Ä®tariamasis davė iÅ¡samius parodymus dėl smurtavimo sÅ«naus atžvilgiu, dėl grasinimo nužudyti, iÅ¡samiai papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes. Patikslintas praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas todėl, kad buvo paskirtas nukentėjusiojo medicininis tyrimas. Papildomos apklausos metu įtariamasis kaltės neneigė, prisipažino visiÅ¡kai. Nepilnametis nukentėjęs vaikas labai aiÅ¡kiai ir nuosekliai papasakojo apie įvykį. AiÅ¡kino, kad kai tėvas negeria santykiai su juo geri.

Berniukas priekaiÅ¡tavo tėvui dėl girtavimo, dėl to ir įvyko konfliktas. Tėvas susierzino, metė peilį, neleido pabėgti. Vaikas sakė, kad kai norėjo pabėgti, tėvas sugriebė už rÅ«bų, smogė į kaktÄ ir į rankÄ ranka. Jis su motina užsirakino, slėpėsi, bijojo. Tėvas grasino papjauti, padurti. Berniukas matė, kad tėvas pasiėmė peilį, berniukas pasislėpė už motinos, tėvas metė į sienÄ peilį. Vaikas tai suprato kaip įbauginimÄ . Berniukas pilnai suvokė savo parodymų svarbÄ , nuosekliai objektyviai vertino situacijÄ .

Berniukas nuoÅ¡irdžiai stengėsi papasakoti įvykio aplinkybes. Pats apie įvykį buvo papasakojęs ir socialinei darbuotojai. Vaiko ir motinos pasakojimuose esminiai dalykai sutapo. Tyrėja specializuojasi nepilnamečių justicijoje, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju daro iÅ¡vadÄ , jog vaikas pasakojo nuosekliai, iÅ¡samiai, drÄ siai, mano, kad jis ir fiziÅ¡kai, ir psichiÅ¡kai brandus. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. buvo pradėtas reaguojant į socialinės darbuotojos arba vaiko teisių apsaugos tarnybos signalÄ . Lietuvos Respulkios BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti nepilnamečio ikiteisminio tyrimo tyrėjos R. A. apklausos metu užfiksuotais duomenimis, kuriuose E. D. geranoriÅ¡kai aiÅ¡kiai, nuosekliai ir logiÅ¡kai be jokios prievartos atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė konkrečius kaltinamojo atliktus veiksmus, jo parodymus patvirtino ir motina, davusi tyrėjai analogiÅ¡kus vaikui parodymus, patvirtino liudytojais apklausti pareigÅ«nai, socialinė darbuotoja ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė.

Nors kaltinamojo gynėja prašė paskirti nepilnamečiui nukentėjusiajam ekspertizę, kritikavo tokį E. D. elgesį kaip prieštaraujantį normalaus elgesio taisyklėmis, neva susierzinęs mažametis vaikas tokiomis priemonėmis tvarko savo tėvus, ji abejojanti vaiko suvokimu, prasimanymu, tačiau teismas tokiais samprotavimais, kuriais be abejonės siekiama palengvinti kaltinamojo padėtį, nepaneigus nurodytų aplinkybių jokiais kitais faktiniais duomenimis, netiki ir juos atmeta ir nesutinka su tuo, kad tols kaltinamojo elgesys gali būtintoleruotinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Vaiko socialinės brandos atitikimÄ jo amžiui patvirtino tiek tyrėja, tiek vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, tiek ir teismo iniciatyva bylos nagrinėjimo teisme metu pareikalauti duomenys iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros bei mokymosi įstaigos, prieÅ¡ingai, gynėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nepilnamečio psichikos sutrikimÄ , lankymÄ si neurologo konsulatcijose, skirtus dėl to medikų vaistus ir pan. Taigi, pagal vaiko amžių, brandÄ ir suvokimÄ teismas sprendžia, kad asmuo, sulaukęs deÅ¡imties metų amžiaus, aiÅ¡kiai iÅ¡skė savo savo mintis, nes kaip matyti ir kitais iÅ¡tirtais bei teisiamajame posėdyje patikrintais objektyviais bylos duomenimis darytina iÅ¡vada, kad visa tai nepatyręs vaikas iÅ¡galvoti negalėjo.

Atmestini ir gynėjos argumentai dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio tėvo atžvilgiu dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo, nes, sutinkamai su Lietuvoje ratifikuotos J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis pagal kurias visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tokie kaltinamojo veiksmai nepateisinami mažamečio sÅ«naus atžvilgiu. Pareigos tinkamai rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato už grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas turi bÅ«ti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis - kaltė - pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis E. S., bÅ«damas girtas ir nepatenkintas sÅ«naus raginimu nustoti derti, nes Å¡is iÅ¡kvies policijÄ , mažamečiui nukentėjusiajam E. D. ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo požiÅ«rį mažamečio vaiko atžvilgiu, paėmęs peilį, kurį, laikydamas rankoje, virtuvėje Å¡aukė “nudursiu, papjausiu”, bet ir aiÅ¡kai ir nedviprasmiÅ¡kai parodė konflikto sprendimo bÅ«dÄ , t.y., visa to E. D. iÅ¡sigandus ir pasislėpus už motions nugaros, virtuvėje ton pusėn, kurioje buvo nukentėjęs asmuo ir jo motina, metė peiį, kuris įsmigo į faneruotÄ sienÄ , kas sudarė pakankamÄ E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) manyti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti realiai.

Nors kaltinamsis neigė teismo posėdyje aplinkybes, kad tikslo nužudyti vaiko neturėjęs, siekė tokiu bÅ«du tik pagÄ sdinti vaikÄ , tačiau iman domėn tai, kad ne bet koks kitas daikats, o peilis, kaip visuotinai pavojingas aÅ¡triabriaunis daiktas, buvo laikomas kaltinamojo rankose sakant grasinamojo pobÅ«džio žodžius bei metamas vaiko akivaizdoje ta kryptimi, kurioje slėpėsi už motinos nugaros mažametis vaikas, prieÅ¡ tai pasakius mažamečiui girdint bauginančio pobÅ«džio žodžius, kuris atsistiktinumo dėka atsitrenkė į sienÄ , sudaro pagrindÄ tokiÄ kaltinamojo versijÄ teisiamojo posėdžio metu laikyti gynybine, vertinant ir tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklausimas dalyvaujant gynėjui to neneigė, prisipažino kaltu teismo posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l.77-78).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo sveikatos bÅ«klė nekliudė suvokti jo atliekamų veiksmų esmės, duoti parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmninėse apklausose, atliekamose ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant E. S. gynėjui, pastarasis neneigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pripažino veikos aplinkybes (b.l. 70,75), o teisminio nagrinėjimo teisme metu, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, davė jau kitokius sau palankesnius parodymus, kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamasis mažamečiui nukentėjusiajam, kuris yra jo sÅ«nus, bei jo sugyventinei ir vaiko motinai Z.

D. atsisakius duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį, tokiu bÅ«du siekė palengvinti savo padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės, todėl jo parodymai, kad teisme atsimenÄ s tai kÄ nori, o kai kÄ ne, vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad 2013-04-12 teismo posėdžio protokole sprendžiant dėl praÅ¡ymo skirti smurtÄ patyrusio asmnes apsaugos užtikrinimo priemonės paskyrimo E. S., užfiksuota, kad kaltinamsisi kaltę pripažino, nurodė, kad įvyko konfliktas dėl jo neblaivumo, kirto vaikui per galvÄ (b.l.77-80).IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų viseto matyti, jog apie Å¡iÄ veikÄ sudarančius ikiteisminio tyrimo metu veiksmus parodė ne tik mažametis nukentėjęs, bet ir jo įstatyminė atstovė, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J.

L., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė A. K., patvirtinę gavę nedelsiant po įvykio informacijÄ iÅ¡ pirminio Å¡altinio, t.y. mažamečio vaiko ir jo mamos, tyrėja R. A., besispecializuojanti nepilnamečių justicijoje atlikusi kone visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nukentėjusioji, bet ir kaltinamsis, kuris neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti konfliktinę situacijÄ ir, kad sÅ«nus nuo jo atsikalbintų ir nelįstų norėjo jį pagÄ sdinti. Grasinimų įvykdymo realumÄ , taip pat patvirtina faktas, kad pajutęs pavojų, nukentėjusysis norėjo pabėgti, bet buvo kaltianmojo sulaikytas ir Å¡is jo atžvilgiu, bÅ«damas įtžūęs, panaudojo ir fizinį smurtÄ .

Policijos darbuotojas R. P. savo parodymais patvirtino analogiÅ¡kai pirmiau aptartų asmenų parodymams, o ta aplinkybė, kad nebuvo iÅ¡ karto pakviesti policijos pareigÅ«nai laikytina kaip savaime suprantama vertinant aplinkÄ , kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, to nepadarius vaiko motinai, kaip įstatyminei atstovei, dėl to, kad su kaltinamuoju gyvena ir veda bendrÄ Å«kį jau apie vienuolika metų. Aplinkybes, kad kaltinamasis grasinio nužudyti ir susidoroti, iÅ¡ karto po įvykio apsilankiusi Å¡eimoje patvirtino socilainė darbuotoja, gavusi duomenis iÅ¡ pirminio Å¡altinio bei policijos pareigÅ«nai.

Teismas, vertindamas aplinkybę apie tai, jog įvykio metu kaltinamsis grasino susidoroti ir nužudyti mažametį nukentėjusįjį vertina ir per mažamečio vaiko E. S., pagal jo amžių suvokiančio neteisėtų veiksmų realumÄ jo atžvilgiu, prizmę, atsižvelgia į visų pirmiau aptarų įrodymų visetÄ , kurie Å¡iÄ aplinkybę patvirtina. Nepilnamečio atstovė Z. D., ikiteisminio tyrimo metu bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, patvirtino vaiko nurodytas aplinkybes (b.l.23-25), nes ji tuo metu buvo toje pačioje vietoje ir viskÄ matė, policijos pareigÅ«nams laisva valia perdavė peilį.

Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, o kaltinamasis neneigė tokiu bÅ«du norėjęs pagÄ dinti vaikÄ .. Be to, kaltinamasis E. S., bÅ«damas neblaivus, neturėdamas tam pagrindo, dėl dingsties, kad jo sÅ«nus E. D. papriekaiÅ¡tavo dėl alkoholio vartojimo, prieÅ¡ tai iÅ¡gÄ sdinęs psicholiÅ¡kai sÅ«nų, susierzinimo ir pykčio pasekoje pastarojo atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtÄ , dėl to E. D. sukeldamas fizinį skausmÄ .

Konstatuotina, kad smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis yra tėvas ir sÅ«nus, gyvena tuose pačiuose namuose. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo kaltę įrodo jo paties, kuria pripažino sudavęs į rankÄ ranka ir galimai į kaktÄ , nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatomis pagarsinti teismo posėdžio metu, iÅ¡ esmės atitiko teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tryimÄ , socialinės darbuotojos parodymams, specialisto iÅ¡vadai, sutapo detalėse su kitais faktiniais bylos duomenimis.

Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto iÅ¡vada, atilkta pagal faktinę bylos medžiagÄ , kad E. D., esant muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktui, dėl kaltinamojo suduotų smÅ«gių verkė, kad jam pradžioje skaudėjo, kÄ beje patvirtina ir patvirtina pirmiau aptartų bylos duomenų visetas. Ä®rodyta, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, nes Å¡i veika padaryta artimoje aplinkoje mažamečiui asmeniui.             Nors kaltinamasis kaltę iÅ¡ dalies pripažino, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, gauti BPK nustatyta tvarka, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo ir, kurie laikytini patikimais įrodymais:             2013-04-08 praÅ¡ymu Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo policijos komisariatÄ dėl smurto artimoje aplinkoje fakto E. S. ir Z.

D. Å¡eimoje, kuri įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, augiančių vaikus, apskaitÄ , iÅ¡tyrimo pagal 2013-03-29 Socialinio paslaugų centro gautÄ informacijÄ (b.l.5-6-7).             IÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad E. S. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l.21).              2013-04-11 tarnybiniu praneÅ¡imu Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, kad E. S. 2003-03-27 apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ (b.l.3).             2013-04-11 apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti namuose (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9).             Daiktų pateikimo 2013-04-11 protokole pažymėta, kad Z.

D. pateikė Å¡viesaus metalo virtuvinį peilį, kuris vaizdas apraÅ¡ytas ir fiksuotas fotolentelėse (b.l.10-12). Peilis perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK (b.l.13).             2013-04-12 teismo posėdžio protokole sprendžiant dėl praÅ¡ymo skirti smurtÄ patyrusio asmnes apsaugos užtikrinimo priemonės paskyrimo E. S., užfiksuota, kad kaltinamsisi kaltę pripažino, nurodė, kad įvyko konfliktas dėl jo neblaivumo, kirto vaikui per galvÄ (b.l.77-80).             Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-04-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 355/13(06) nustatyta, kad esant faktiniams duomenims, patvirtinantiems muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo faktÄ (į kaktÄ ir rankÄ ), neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo galimybė (b.l.19-20).             Prienų rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centas raÅ¡tu nurodė, kad E. D. mokosi puikiai, aktyvus, bendrauja laisvai, tvarkingas, orientacija laike ir erdvėje nesutrikusi, reakcija ir emocijos adekvačios, mintys nepadrikos, kalba nemonotoniÅ¡ka, psichopatologijos požymių nenustatyta, židininės simptomatikos, meninginių simptomų nenustatyta, lėtinių ligų neužregistruota (b.l.139).             Šilavoto pagrindinė mokykla pažymi, kad E. D. drausmingas, nuoÅ¡irdus, draugiÅ¡kas, berniukas Å¡vrus, tvarkingas, mokosi pagal galimybes, rwaguoja į pastabas, gerai sutaria su draugais (b.l.139).E. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. laikinai sulaikytas - 2013 m. balandžio 11 d.13 val. 50 min. iki 2013m. balandžio 12 d. 14 val. 25 min. (b.l. 63-64).E. S. paskirta kardomoji priemonė-raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.(b.l.88-89).2013 m. balandžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi skirta smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas E. S. iki bylos nagrinėjimo pabaigos, laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens E. D., nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su juo (b.l.79-80).Civilinio ieÅ¡kinio nėra.Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos) ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai.

Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi bÅ«ti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę iki ir po nusikalstamo veikos padarymo, nukentėjusiojo pozicijÄ , liekamuosius reiÅ¡kinius ir kt. Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p., yra ta, kad E. S. padarė nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis E. S. įrašytas psichiatro, narkologo įskaitoje (b.l.44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Kauno 2-ojo psichiatrijos skyriaus 2013-05-24 ekspertizės akte Nr. 84TPK-81/2013 nurodyta, kad E. S. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu diagnozuota lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės pavojingos visuomenei veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. E. S. diagnozuota lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. E. S. nereikalinga taikyti priverstinio medicininio pobūdžio priemonių. E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l.60-62). Kaltinamasis nusikalto būdamas praeityje teistas (b.l.30-37), administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimus 2007 m., 2009 m.

ATPK 178 str., 183 str. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, registruotas darbo biržoje (b.l. 42), jis bylos nagrinėjimo eigoje savanoriÅ¡kai užsiregistravo gydytis nuo alkoholio Kauno priklausomybės ligų centre (b.l.117). Nukentėjusysis ir jo motina kaltinamjam atleidžia, patvirtino, kad, bÅ«damas blaivus, kaltinamasis elgiasi tinkamai, Å¡eimos nariai tarpusavyje sutaria. E. S. E. D. ir Z. D. atsiprašė, norėtų toliau bendrai gyventi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamsis padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl laikytina, kad kaltinamasis teisiamas antrÄ jį kartÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

Kaltinamojo praeitis, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, padarytos veikos pavojingumas bei pobÅ«dis rodo, kad skirti kitokiÄ nei, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę, pagrindo nėra. Be to, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., numato tik vienintelę bausmės rūšį - terminuotÄ laisvės atėmimÄ iki dviejų metų. Faktinėje situacijoje nagrinėjjamoje byloje negalimas Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatų taikymas. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo pozicijÄ , kad kaltinamajam nepilnametis ir jo motina atleidžia, nori tęsti bendrÄ gyvenimÄ , civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, E. S. per praėjusį laiko tarpÄ daugiau nenusikalto, nustojo vartoti alkoholį, kas buvo dingstis Å¡ių nusikaltimų padarymui, siekia pakeisti negatyvų gyvenimo bÅ«dÄ - gydytis priklausomybės ligÄ , pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, kitų duomenų iÅ¡ neigiamos pusės charakterizuojančių kaltinamÄ jį byloje nepateikta, socialinė darbuotoja, pastoviai besilankanti Å¡eimoje, daugiau negatyvios elgsenos atvejų neužfiksavo, spręstina, kad bausmės tiskai bus pasiekti bei realaus bausmės atlikimo, jos vykdymÄ atidedant Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu, siekiant prevencijos tikslų - pataisyti jauno ir darbingo amžiaus kaltinamÄ jį, pakeisti jo pasaulėžiÅ«rÄ , perauklėti bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, įgyvendinant ne tik kriminalinę, bet ir socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamajam nustatytinos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str., 75 str. 1 -2 d.) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str., n u s p r e n d ž i a: E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir E. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti E. S. galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 - 2 d., nuteistajam E. S. paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti registracijÄ darbo biržoje arba pradėti dirbti, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 722 str. įpareigoti E. S. keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Å¡eimos nariui.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatmis, E. S. į paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2013-04-11 iki 2013-04-12 imtinai.Nuosprendžiui įsiteisėjus E. S. panaikinti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį, saugomÄ Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, kaip menkavertį daiktÄ , sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                         Loreta Radzevičienė