5c112ee1-87dd-445a-a496-1124113550b2 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-3395-583/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00130-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. R. skundÄ atsakovei Å ilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėja Ž. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę Å ilutės rajono savivaldybės administracijÄ (toliau – ir atsakovė, Administracija) priimti sprendimÄ ir panaikinti duomenis, kad S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 1/7 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas). Gyvenamajame name faktiÅ¡kai gyvena viena, tačiau jame be pareiÅ¡kėjos, gyvenamÄ jÄ vietÄ taip pat yra deklaravę dar du asmenys – S. R. ir S. R.. PaaiÅ¡kino, kad S. R. faktiÅ¡kai niekada negyveno gyvenamajame name. Dėl aplinkybės, jog gyvenamajame name gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ viso yra deklaravę trys asmenys, pareiÅ¡kėjai buvo atsisakyta suteikti kieto kuro kompensacijÄ .

Teigia, kad 2021 metais kreipėsi į Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Å vėkÅ¡nos seniÅ«nijÄ (toliau – ir SeniÅ«nija) su praÅ¡ymu, jog duomenys apie S. R. gyvenamosios vietos deklaravimÄ gyvenamajame name bÅ«tu panaikinti, kadangi ji faktiÅ¡kai gyvena Danijoje. Pabrėžia, kad minėtÄ faktÄ patvirtina pačiai S. R. 2022 m. lapkričio 16 d. iÅ¡duota gyvenamosios vietos pažyma.

Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 27 d. pakartotinai kreipėsi į SeniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu panaikinti S. R. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2023 m. sausio 3 d. gautas SeniÅ«nijos raÅ¡tas Nr. Sve_V2-245 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas), kuriame abstrakčiai nurodoma, jog pateiktÄ praÅ¡ymÄ atsisakoma tenkinti. PareiÅ¡kėjos nuomone SeniÅ«nija turėjo prievolę priimti administracinį sprendimÄ dėl deklaravimo duomenų pateikimo, tačiau atsiuntė bendro pobÅ«džio raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad S. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi jos mamai V. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, o jos deklaravimo duomenis gali bÅ«ti panaikinti tik gavus V. R. arba S. R. praÅ¡ymÄ panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Rašte pateikti argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) ir nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims.

Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos teigia, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai pastato bendraturtis pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims. Bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl dėl duomenų apie gyvenamosios vietos deklaravimÄ panaikinimo gali kreiptis bet kuris bendraturtis.

PareiÅ¡kėjos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad jos 2022 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymas privalėjo bÅ«ti tenkintas, kadangi ji yra gyvenamojo namo bendrasavininkė, todėl turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ panaikinti jai priklausančiame pastate savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis. Akcentuoja, jog SeniÅ«nijai buvo pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai įrodantys, kad S. R. gyvena ir dirba Danijoje, tačiau ji jos kompetencijai priskirtų funkcijų neatliko – nepriėmė sprendimo panaikinti S. R. deklaravimo duomemis ir nepatikrino gyvenamosios vietos fakto realumo, todėl yra teisinis bei faktinis pagrindas įpareigoti atsakovę priimti sprendimÄ ir panaikinti duomenis, jog S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name.

Atsakovė Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog nesutinka su skundo reikalavimais, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad S. R. pakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ ir ji nebėra deklaruota gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. deklaravimo duomenis yra pakeisti, laikytina, jog nagrinėjamoje byloje iÅ¡nyko pareiÅ¡kėjos materialinis suinteresuotumas. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo tenkinimas nebeturėtu įtakos jos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, jog iÅ¡nykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su Å¡iuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas yra nereikÅ¡mingas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti AdministracijÄ priimti sprendimÄ ir panaikinti duomenis, jog S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name, teisėtumas ir pagrįstumas.

IÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o 4.6 punkto matyti, jog pareiÅ¡kėja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1/7 dalį gyvenamojo namo. Kartu su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu pateiktoje SeniÅ«nijos 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. (2022-555-PS)-222 „Gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams)“ nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. duomenimis gyvenamajame name gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravę trys asmenys – pareiÅ¡kėja, S. R. ir S. R..

PareiÅ¡kėja 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į SeniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu panaikinti duomenis, kad S. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra gyvenamajame name. PareiÅ¡kėja akcentavo, jog S. R. gyvenamajame name faktiÅ¡kai niekada negyveno ir negyvena.

SeniÅ«nija RaÅ¡te nurodė, kad S. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi jos mamai, V. R., nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Akcentuojama, kad panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bÅ«tu galima tik gavus S. R. arba V. R. praÅ¡ymÄ .

Deklaravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01) 10 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad deklaravimo įstaigos yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ tvarkančios: 1) seniÅ«nija arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniÅ«nija ir kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniÅ«nijos, arba kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose seniÅ«nijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniÅ«nijoms, deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus Å¡ios dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitÄ ; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse – tik deklaruojant asmenų, kurie prieÅ¡ iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos savo iÅ¡vykimo nedeklaravo, iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos; 3) Migracijos departamentas – tik deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai užsieniečiai pateikia praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentÄ . Akivaizdu, kad remiantis Deklaravimo įstatymo nuostatomis SeniÅ«nija yra deklaravimo įstaiga.

Atvejus kada deklaravimo duomenis gali bÅ«ti panaikinti reglamentuoja Deklaravimo įstatymo 8 straipsnis. Minėto straipsnio 3 dalies 6 punktas teigia, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia praÅ¡ymÄ panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusio ir jÄ pakeitusio (iÅ¡vykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Kaip ir anksčiau minėta pareiÅ¡kėja yra gyvenamojo namo bendrasavininkė, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/7 gyvenamojo namo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog ne visi pastato ar patalpos savininkai turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigÄ su praÅ¡ymu panaikinti neteisingus deklaravimo duomenis. TokiÄ teisę turi tik asmenys, kuriems priklausančioje pastato ar patalpos dalyje kitas asmuo yra nepagrįstai deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nagrinėjamu atveju SeniÅ«nija RaÅ¡te nurodė, kad S. R. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ jos mamai V. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. PareiÅ¡kėjos skunde nurodytos aplinkybes, jog gyvenamojo namo dalys nėra atidalintos bendraturčiams bei nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių RaÅ¡te nurodytos aplinkybės, jog S. R. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo jos mamai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje.

Vadovaujantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja neturėjo subjektinės teisės kreiptis į deklaravimo įstaigÄ su reikalavimu panaikinti S. R. deklaravimo duomenis, kadangi ji neatitiko Deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo – S. R. nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu SeniÅ«nija RaÅ¡te pagrįstai nurodė, kad dėl tokių duomenų panaikinimo gali kreiptis tik S. R. arba V. R., todėl pareiÅ¡kėjos Ž. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad kartu su Administracijos atsiliepimu teismui buvo pateikta SeniÅ«nijos 2023 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (2023-555-PS)-57 „Gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiui)“. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2023 m. vasario 6 d. duomenimis gyvenamajame name gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę du asmenys – pareiÅ¡kėja ir S. R.. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos siekiami panaikinti S. R. deklaravimo duomenis buvo panaikinti, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo dalykas yra iÅ¡nykęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (8.3 Mr) ATP-A-2022-07792 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pagrindu pareiÅ¡kėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2023 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ Administracijos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas – 219,39 Eur.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Ž. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas

Eglė Kiaurakytė

Aušrelė Mažrimienė