2022-01-19 Nr. AB-1793-3-61-3-03882-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-178-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03882-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Epsilon LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13883 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. dėl darbo Bendrovėje vyko susitikimas su V. Š. Pokalbis vyko V. Š. būsimoje darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) progimnazijos valgykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Progimnazija). Susitikimo metu V. Š. buvo aprodytos patalpos, ji buvo supažindinta su darbų pobūdžiu, inventoriumi ir kolektyvu. Kadangi abiem pusėms sąlygos tiko, buvo susitarta dar tą pačią dieną pasirašyti darbo sutartį, kas vėliau ir buvo padaryta. Susitikimo metu Progimnazijoje buvo pietų pertrauka ir darbuotojams teko intensyvus krūvis, todėl V. Š. savo iniciatyva padėjo valyti stalus ir dėlioti įrankius. Tą pačią dieną Progimnazijos valgykloje VDI darbo inspektoriai atliko patikrinimą, kurio metu užfiksavo, jog V. Š. mokyklos valgyklos patalpose dirbo nesudariusi rašytinės darbo sutarties. VDI atliekamo tyrimo metu Bendrovės direktorė I. S. bendradarbiavo su VDI inspektoriais, pripažino savo kaltę dėl netinkamai organizuoto darbo ir savalaikio naujų darbo santykių įforminimo.

3. Pareiškėjas teigė, kad, nors ginčas dėl paties Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo byloje nevyksta, tačiau nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą išimtį – pareiškėjui Nutarimu negalėjo būti skirta bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kadangi padaryta veika, VDI teikimu, yra užtraukusi darbdaviui atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nelegalaus darbo klausimais nagrinėjamose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktiką, yra pateikęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad kai bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo bendrovės direktoriaus pareigas, nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Pareiškėjas pabrėžė, kad darbdavys už nelegalaus darbo pažeidimą yra nubaustas tiek nubaudus juridinio asmens direktorių, tiek patį juridinį asmenį.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad dėl tos pačios veikos vienu metu buvo inicijuoti du procesai – atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patraukta Bendrovės direktorė I. S., o atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą – Bendrovė. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas dėl Bendrovės direktorės I. S. jau yra užbaigtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu byloje Nr. A5-3193-486/2020, o paskirta bauda sumokėta. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovei, kaip darbdaviui, už tą pačią veiką nebegali būti skiriama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte numatyta bauda, kadangi padaryta veika jau užtraukė atsakomybę fiziniam asmeniui (Bendrovės direktorei).

6. Pareiškėjas nurodė, kad, nors administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas fizinis asmuo I. S., tačiau ji šioje situacijoje veikė kaip Bendrovės direktorė, t. y. ji buvo nubausta už veiksmus / neveikimą, kuriuos ji atliko Bendrovės vardu, veikdama kaip Bendrovės atstovė, įgyvendinanti vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Tai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo turinio, kuriame I. S. yra iš esmės laikoma pažeidimą padariusiu darbdaviu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu už nelegalų darbą buvo nubaustas pats darbdavys.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatymų leidėjo valia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies normos turinys turi būti suprantamas specifiškai – ši norma neabejotinai turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip specialioji išimtis, taikytina, net jei faktiškai atsakomybėn už konkretų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą buvo patraukti skirtingi asmenys (pagal ANK – fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p. – juridinis asmuo).

8. Sprendžiant klausimą dėl Bendrovės patraukimo atsakomybėn už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą, yra visi pagrindai taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį, leidžiančią už tą patį Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje 1 punkto pažeidimą (tą pačią veiką) bausti arba tik administracine tvarka, arba tik pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nepriklausomai, ar darbdavys buvo nubaustas kaip juridinis asmuo, ar kaip fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu.

9. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. VDI pažymėjo, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei, įvertinusi visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką, ji tinkamai skyrė administracinę baudą Bendrovei. VDI atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovei už pažeidimą buvo skirta minimali sankcija.

11. VDI paaiškino, kad 2020 m. spalio 7 d. „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui“ Nr. UĮPPJ 1015-0034 (toliau – ir Protokolas) ir Nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui – Bendrovei, dalyvaujant įgaliotam atstovui. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį, kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

12. VDI nesutiko su Bendrovės teiginiu, jog, nubaudus Bendrovės direktorę ir jai paskyrus administracinę nuobaudą kaip fiziniam asmeniui – direktorei, ji, kaip darbdavio atstovė, ir laikoma darbdaviu, todėl bus nubausta antrą kartą.

13. VDI pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimas duoda pagrindą išvadai, kad Bendrovės direktorė nelegaliai įdarbino vieną asmenį ir veikė kaip Bendrovės įgaliotas asmuo. Įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo, ir įmonė, kaip juridinis asmuo, yra du atskiri subjektai ir nėra vienas ir tas pats darbdavys, kaip nurodo pareiškėjas.

14. VDI akcentavo, kad ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant ekonomines sankcijas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Epsilon LT“ skundą atmetė.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad:

16.1. Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo UAB „Epsilon LT“ Progimnazijos valgykloje. Minėtame pranešime nurodyta, kad Progimnazijoje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 3 d. nelegaliai dirba virėja.

16.2. Skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. 13 val. 40 min. UAB „Epsilon LT“ atliko patikrinimą, kurio metu, be kita ko, nustatyta, jog virtuvės patalpose rasta darbo funkcijas atliekanti V. Š., nesanti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos draustųjų sąrašuose, ir kuri, vengdama patikrinimo, pasišalino iš valgyklos virtuvės patalpų į lauką.

16.3. Patikrinimo metu V. Š. VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į Progimnaziją atvyko 12.45 val. dėl darbo pokalbio.

16.4. 2020 m. rugsėjo 11 d. UAB „Epsilon LT“ ir V. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią darbuotoja pradeda dirbti nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.

16.5. VDI 2020 m. spalio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. APS-127-19860.

16.6. VDI Protokolu nustatė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

16.7. VDI Nutarimu Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą (pirmą kartą), skyrė 868 Eur baudą. Nutarime nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą.

16.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažino, kad Bendrovės direktorė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir dėl to jai buvo skirta ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta 300 Eur dydžio bauda.

17. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) bei Užimtumo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.).

18. Apžvelgęs DK nuostatas (42 str. 2 d., 43 str. 1 d., 120 str. 1–3 d.), Užimtumo įstatymo nuostatas (56 str. 1 d. 1 p., 58 str. 1 d.) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog darbuotojui pradėjus dirbti, yra privaloma juridinio asmens vadovui su juo pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą.

19. Teismas pabrėžė, kad minėti teisės aktų reikalavimai imperatyviai nustato, jog negalimas darbas jokiam darbuotojui, su kuriuo nėra pasirašyta darbo sutartis, ir dėl to sprendė, kad VDI tinkamai nustatė, jog Bendrovėje V. Š. dirbo neteisėtai, nesudariusi jokios darbo sutarties. Be to, Bendrovėje V. Š. turėjo būti mokamas atlyginimas, o neatlygintinas darbas šiuo atveju nėra galimas. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovės vadovė (direktorė) turėjo pasirašyti darbo sutartį ir nustatyti darbuotojo darbo pradžios datą bei uždarbį, o kadangi tai nebuvo atlikta, VDI teisėtai ir pagrįstai konstatavo pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

20. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad VDI pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, teismas nurodė, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį.

21. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Epsilon LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 daliai prieštaraujantį sprendimą. Teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į ginčo esmę, kadangi teismas pasisakė dėl argumentų (pvz., dėl non bis in idem principo), kurių pareiškėjas byloje nekėlė, o dėl esminių pareiškėjo motyvų (dėl neteisėto įstatyme tiesiogiai įtvirtintos išimties netaikymo) teismas pasisakė tik paviršutiniškai ir deklaratyviai, įstatymo normą išaiškindamas priešingai jos turiniui.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta norma leidžia pagal Užimtumo įstatymą bausti, kai už tą pačią veiką asmeniui (fiziniam ar juridiniam) jau nėra pritaikyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje už DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pasireiškusį V. Š. įdarbinimu Bendrovėje, Bendrovės direktorei yra pritaikyta atsakomybė pagal ANK, todėl bauda pagal Užimtumo įstatymo 4 dalies 3 punktą Bendrovei nebegalėjo būti skiriama. Šios Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje nustatytos išimties (draudimo bausti) taikymas nėra apribotas tik tais atvejais, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz., ūkininkas, individualiosios įmonės savininkas ir pan.). Toks aiškinimas nėra suformuotas nei pačiame Užimtumo įstatyme, nei teismų praktikoje.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendime pateikta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies normos interpretacija įtvirtintų skirtingą šios normos taikymą asmenims priklausomai nuo jų formos. Tai tiesiogiai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai asmenų lygybei prieš įstatymą, kas sudaro savarankišką pagrindą atitinkamą interpretaciją laikyti nepagrįsta. Šį argumentą pareiškėjas nurodė teismui, tačiau dėl jo sprendime liko nepasisakyta.

26. Pareiškėjas nurodo, kad, aiškinant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies turinį, turėtų būti vertinama, kaip atitinkamą įstatymo norma suformulavo pats įstatymų leidėjas, ir koks tos normos santykis su kitomis to paties bei kitų įstatymų normomis.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad žodžiai „fiziniam“ ir „juridiniam“ asmeniui yra sujungti jungtuku „ar“, reiškiančiu lygiavertes alternatyvas, todėl yra paneigiamas argumentas, esą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis gali būti taikoma tik darbdavio – fizinio asmens atveju: priešingai, įstatymų leidėjo požiūriu, skirtumo, ar administracinė arba baudžiamoji atsakomybė pritaikyta fiziniam ar juridiniam asmeniui, visiškai nėra – išimtis, draudžianti bausti pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, taikytina vienodai abiem alternatyviais atvejais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas išimties taikymą susiejo su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymu ne bendrai „darbdaviui“, bet „asmeniui“ (fiziniam ar juridiniam). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte kalbama apie baudos skyrimą „darbdaviui“, tad akivaizdu, jog to paties straipsnio 10 dalyje pavartodamas kitą, kur kas platesnę „asmens” sąvoką, įstatymų leidėjas turėjo sąmoningą, valinį ketinimą išimtį taikyti ne tik tuo atveju, kai pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nubaudžiamas „darbdavys“ (tais ribotais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo), bet visais atvejais, kai administracine ar baudžiamoji atsakomybė pritaikoma bet kokiam „fiziniam ar juridiniam asmeniui“.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje, analizuojančioje DK įtvirtintą darbdavio sąvoką, juridinio asmens vadovas, per kurį veikia darbdavys – juridinis asmuo – pats yra pripažįstamas darbdaviu, atitinkamai, vadovo baudimas pagal ANK laikomas darbdavio baudimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis savo poziciją byloje grindžia ne principo non bis in idem pažeidimu, o Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinto draudimo bausti pažeidimu, tai buvo pažymima pareiškėjo procesiniuose dokumentuose. Šie pažeidimai nėra tapatūs: bendrojo non bis in idem principo pažeidimas iš tiesų leidžia svarstyti apie skirtingų rūšių atsakomybės taikymą asmeniui, tačiau šio ginčo atveju tai neaktualu, kadangi tokį skirtingų rūšių atsakomybių taikymą šio ginčo atveju tiesiogiai draudžia specialioji norma – Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis, kurią taikyti ir reikalauja pareiškėjas. Tokiu būdu teismas, pasisakydamas tik dėl non bis in idem principo turinio, ginčo esmės neatskleidė ir jo neišsprendė.

30. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokio pagrindo šio ginčo kontekste sutikti su teismo motyvu, esą Užimtumo įstatymas dėl savo „ypatingos svarbos“ leidžia taikyti griežtesnius, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijus.

31. Atsakovas VDI skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Epsilon LT“ skundo reikalavimas panaikinti atsakovo VDI 2020 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13883, kuriuo pareiškėjui paskirta 868 Eur bauda už DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo Nutarimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą pagrindė bendruoju non bis in idem principu (dėl kurio ginčas nevyko) ir nesivadovavo specialiąja įstatymo norma (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.), kuri šiuo atveju draudžia pareiškėjui taikyti atsakomybę.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu byloje Nr. A5-3193-486/2020 konstatuota, kad I. S., būdama Bendrovės vadove (direktore), pažeidė imperatyviąsias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, šiais veiksmais padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu I. S. skyrė 300 Eur baudą. Bendrovei Nutarimu už DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 868 Eur bauda.

36. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

37. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju – VDI), nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

38. DK 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

39. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar darbuotojo darbdavys yra juridinis asmuo (bendrovė), ar jo vadovas, yra išaiškinta, jog darbdavys yra juridinis asmuo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2021).

40. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą.

41. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021).

42. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali šioje byloje, nes ji suformuota kitokio pobūdžio bylose, t. y. bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtų sprendimų dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio šalių piliečiams bei tokio leidimo panaikinimo ir aiškinamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje bei 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintos nuostatos, kurios nėra taikomos šioje byloje.

43. Kaip jau nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu bauda buvo skirta Bendrovės direktorei I. S., o Nutarimu – Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo (Bendrovės direktorė), o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui – pareiškėjui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė