2019-02-13 Nr. AB-4210-3-63-3-02738-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-109-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02738-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Gargždų socialinių paslaugų centrui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja S. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Gargždų socialinių paslaugų centro direktorės 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (8.7) S-234, dėl Gargždų socialinių paslaugų centro ir budinčios globėjos S. M. 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio ir paslaugų teikimo sutarties Nr. GCS-2 (toliau – ir sutartis) nutraukimo; 2) įpareigoti Gargždų socialinių paslaugų centrą toliau vykdyti 2018 m. liepos 12 d. sudarytos tarp Gargždų socialinių paslaugų centro ir budinčio globėjo S. M. ir sutuoktinio P. M. Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje GCS-2 prisiimtus šalių įsipareigojimus; 3) pripažinti Gargždų socialinių paslaugų centro direktorės 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (8.7) S-234 vienašališkai nutraukti 2018 m. liepos 12 d. Gargždų socialinių paslaugų centro Globos centro ir budinčio globotojo S. M. tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį GCS-2, diskriminaciniu; 4) įpareigoti Gargždų socialinių paslaugų centro direktorę priimti sprendimą dėl budinčiam globotojui S. M. laikinos atokvėpio paslaugos suteikimo nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. pagal 2018 m. spalio 1 d. prašymą dėl laikinos atokvėpio paslaugos suteikimo.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos S. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai yra susiję iš sutartinių prievolių vykdymo organizuojant laikinąją globą ir sprendžiant laikinosios globos priežiūros klausimus, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti jos skundo priėmimo klausimą iš esmės. Taip pat pareiškėja prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo.

Pareiškėja teigia, kad teismas nesilaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto septynių darbo dienų termino, per kurį turi būti išspręstas skundo priėmimo klausimas. Pareiškėjos nuomone, jos skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nes pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose nagrinėjami santykiai nebuvo tapatūs su pareiškėjos skunde keliamais reikalavimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje keliamas ginčas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) dėl: valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje iš esmės yra keliamas ginčas dėl laikinos globos organizavimo ir iš to kylančių sutartinių prievolių tinkamo vykdymo, sutarties nutraukimo pagrįstumo.

Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos)priežiūros klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatos. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-1/2016, priimtą byloje L. D. v. Radviliškio rajono savivaldybės administracija; 2015 m. sausio 30 d. Nr. T-20/2015, priimtą byloje R. V. ir T. V. v. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius ir kt., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį Nr. T-156/2014, priimtą byloje A. U. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir kt.).

Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, laikinoji vaiko globa (rūpyba) nustatoma ir globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 str. 1 d., 3.264 str. 1 d.). Nors sprendimą (potvarkį) dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Būtent teisinių santykių pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą. Ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimai, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis: 2009 m. kovo 3 d. nutartį byloje R. R. prieš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių; 2007 m. gegužės 25 d. nutartį byloje A.B. ir T. P. prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją; 2006 m. gegužės 3 d. nutartį byloje J. P. prieš Panevėžio rajono savivaldybės administraciją; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-20/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2016; 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17/2017).

Kadangi pareiškėjos reikalavimai kyla iš sutartinių prievolių vykdymo organizuojant laikinąją globą ir sprendžiant laikinosios globos priežiūros klausimus, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir pareiškėjai nurodė, kad ji savo interesus gali ginti kreipdamasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėja savo šią teisę įgyvendino ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. sausio 23 d. rezoliucija pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis priimta visapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl paliekama nepakeista ir pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė