5c0eb5ec-3210-48c5-ba30-e188a69fecd8 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-151/2013                                                                      Proceso Nr. 2-57-3-01173-2010-2                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                42.11.1; 42.11.2; 63.2; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 4 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų M. V. ir V. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovų M. V. ir V. V. ieÅ¡kinys atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sÄ lygų pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-888-538/2011, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui A.

Č.. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumo klausimas.Atsakovas AB DnB NORD bankas ir ieÅ¡kovai M. V. ir V. V. 2006-12-29 sudarė Kredito linijos sutartį Nr.03/423-1312, pagal kuriÄ bankas suteikė atsakovams - kredito gavėjams 1 500 000 Lt kreditÄ . 2008-03-14 ir 2009-01-30 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai (toliau pradinė sutartis su vėlesniais pakeitimais vadinama Sutartimi).

Sutarties 1.2 punkte buvo numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas iki 2010-11-30, nurodant, kad 2010-11-30 sugrÄ Å¾inami visi negrÄ Å¾inti kreditai, o Kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Sutarties bendrosios dalies 46 punktas nustatė, kad esant Sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųsdamas raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ kredito gavėjui, nutraukti sutartį, Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo kredito gavėjui dienos.

Kadangi ieÅ¡kovai nustatytais terminais atsakovui nemokėjo kredito dalių grÄ Å¾inimo įmokų, atsakovas nutraukė Sutartį Sutarties bendrosios dalies 46 punkte nustatyta tvarka, iÅ¡siųsdamas skolininkams 2009-12-30 raÅ¡tÄ Nr. 30.58.37/1953, kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama, jei ieÅ¡kovai per 10 dienų neįvykdys savo prievolių atsakovui. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir Sutartį pakeisti – nukelti galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2050 m. rugsėjo 13 d., kredito grÄ Å¾inimÄ iÅ¡skaidyti kas mėnesį mokamomis įmokomis.

IeÅ¡kovų teigimu, Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes pagal susitarimÄ buvo numatyta galimybė kreditÄ grÄ Å¾inti ne tik nuosekliai pagal susitarime iÅ¡dėstytÄ tvarkÄ , bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dienÄ . IeÅ¡kovai nurodė, jog pasikeitus ekonominei situacijai, jie buvo priversti sustabdyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , t.y. palÅ«kanų pagal sutartį mokėjimÄ . IeÅ¡kovai ne kartÄ kreipėsi į AB DnB NORD banko Klaipėdos filialo valdytojÄ , pateikdami siÅ«lymus kartu, abiem pusėm naudingu bÅ«du, spręsti Sutarties tinkamo vykdymo galimybes, tačiau atsakovas nepasiÅ«lė jokio projekto sutartiems sÄ lygoms pakeisti.

Tai reiÅ¡kia, kad Sutarties nutraukimas turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir dėl atsakovo bendradarbiavimo principo pažeidimo. IeÅ¡kovų manymu, atsakovas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir sutartyje numatytais vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindais, nes vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė įtvirtinta tik kaip reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies tyčinį ar didelio neatsargumo elgesį, pasireiÅ¡kusį esminiu sutarties pažeidimu, tuo tarpu ieÅ¡kovai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nebegalėjo vykdyti Sutarties sÄ lygų, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos.

Å iuo atveju bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties Å¡alis, o ieÅ¡kovai – fiziniai asmenys, komercinio banko tikslas - pelno siekimas, todėl atsakovas taip pat turi prisiimti neigiamÄ savo veiklos padarinių rizikÄ . Atsakovo neigiami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis rizikingai vertino ieÅ¡kovų mokumÄ , t.y. ieÅ¡kovų galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ . Tai patvirtina 2006-12-27 banko sprendimas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad tuo metu ieÅ¡kovų pajamos sudarė 1 896 Lt, iÅ¡laidos – 3 482 Lt, be to, ieÅ¡kovai turėjo įsipareigojimus bankui 359 453 Lt ir 190 326 Lt sumai.

Pagal banko paskaičiavimÄ , suteikus ieÅ¡kovams naujÄ 1 500 000 Lt kreditÄ , ieÅ¡kovų iÅ¡laidos kas mėnesį sudarytų 73 220 Lt, tačiau atsakovas realiai ieÅ¡kovų pajamų nevertino, o rėmėsi tik ieÅ¡kovų verslo projekte numatytomis ateityje gautinomis pajamomis. IeÅ¡kovai prašė pakeisti Sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu, nurodydami, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visi CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikÅ¡mingas, kad jÄ vykdyti tampa tiek sudėtinga, kad yra pagrindas sutarties keitimui.

Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai nutraukė 2006-12-29 Kredito linijos sutartį, nes pagal susitarimÄ buvo numatyta galimybė kreditÄ grÄ Å¾inti ne tik nuosekliai pagal susitarime iÅ¡dėstytÄ tvarkÄ , bet ir paskutinę Kredito linijos limito galiojimo dienÄ .Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovai neteisingai aiÅ¡kina Sutarties specialiosios dalies 4 punkte nurodytÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ ir sumas. 2009-01-30 susitarimo 1.2. punktas numatė nuoseklų kredito linijos limito mažinimÄ , užtikrinant visiÅ¡kÄ suteikto kredito pagal Sutartį grÄ Å¾inimÄ iki 2010-11-30.

Todėl ieÅ¡kovai privalėjo sugrÄ Å¾inti atitinkamÄ kredito sumÄ , kad nebÅ«tų virÅ¡ytas nustatytas limitas, nelaukiant Sutarties galiojimo pabaigos. Atmestinas ieÅ¡kovų argumentas, kad bankas nebendradarbiavo. 2009-01-30 buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2010-11-30 bei pakeista kredito valiuta, dėl ko sumažėjo mėnesinės įmokos. Bankas Sutarties nutraukimo veiksmų ėmėsi 2009 m. gruodį, ieÅ¡kinį teismui dėl skolos priteisimo pateikė tik 2010-02-24, o iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pradėjo dar vėliau – 2010-07-26, per šį laikotarpį ieÅ¡kovai jokių bendradarbiavimo požymių nerodė.

Be to, ieÅ¡kovai nepateikia jokių įrodymų apie bankui teiktus praÅ¡ymus dar kartÄ keisti Sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovai negali savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pateisinti kitos sandorio Å¡alies kaip finansų įstaigos statusu. IeÅ¡kinyje nenurodomas Sutarties nutraukimo neteisėtumo pagrindas. Å iuo atveju nėra pagrindo keisti Sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, be to, ieÅ¡kovai nepaaiÅ¡kina, kaip jie vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, net ir pakeitus sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad ieÅ¡kovai kreditavimo sutartį bÅ«tų sudarę ne laisva valia. Todėl, teismo vertinimu, sudarę Sutartį ir gavę kreditÄ ieÅ¡kovai įgijo pareigÄ mokėti bankui įmokas Sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir terminais. Kadangi ieÅ¡kovai netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankui, t. y. laiku nemokėjo kredito dalių grÄ Å¾inimo įmokų ir tai yra esminiai Sutarties pažeidimai, bankas teisėtai, vadovaudamasis CK 6.217 str. 5 d,.

Sutarties bendrosios dalies 49 p., esant Sutartyje numatytiems vienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo pagrindams, kurie yra laikomi esminiais Sutarties pažeidimo atvejais (Sutarties bendrosios dalies 50 p.), vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį. Å iuo atveju Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, nes bankas iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ Sutarties. Keisti sutarties sÄ lygas, darant skolininkams iÅ¡lygas, yra banko teisė, tačiau jokiu bÅ«du ne pareiga. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami pripažinti Sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kinyje nepateikė jokių konkrečių šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių argumentų, įrodymų, t.y. ieÅ¡kinyje nėra nurodytas minėtos sutarties nutraukimo neteisėtumo pagrindas.

Aplinkybė, kad viena iÅ¡ sudaryto sandorio Å¡alių yra juridinis pelno siekiantis asmuo, teismo vertinimu, nesuteikia teisės ieÅ¡kovams nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo pakeisti Sutartį, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovų reikalavimas dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo bÅ«tų nagrinėjamas tik jei teismas bÅ«tų patenkinęs ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir pripažintų Sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog pakeitus sutartį ir pratęsus kredito grÄ Å¾inimÄ iki 2050 m. rugsėjo 13 d., jie jÄ galėtų įvykdyti tinkamai, kadangi ieÅ¡kovų skola bankui yra labai didelė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai M. V. ir V. V. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes pagal susitarimÄ buvo numatyta galimybė kreditÄ grÄ Å¾inti ne tik nuosekliai pagal susitarime iÅ¡dėstytÄ tvarkÄ , bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dienÄ . Pasikeitus ekonominei situacijai, apeliantai buvo priversti sustabdyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , t.y. palÅ«kanų pagal sutartį mokėjimÄ .

Jie ne kartÄ kreipėsi į AB DnB NORD banko Klaipėdos filialo valdytojÄ , pateikdami siÅ«lymus kartu, abiem pusėm naudingu bÅ«du, spręsti Sutarties tinkamo vykdymo galimybes, tačiau atsakovas nepasiÅ«lė jokio projekto Sutarties sÄ lygoms pakeisti. Atsakovas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir Sutartyje numatytais vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindais, nes vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė įtvirtinta tik kaip reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies tyčinį ar didelio neatsargumo elgesį, pasireiÅ¡kusį esminiu sutarties pažeidimu, tuo tarpu apeliantai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių nebegalėjo vykdyti Sutarties sÄ lygų, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos.

Aplinkybės, susijusios su Sutarties apsunkintu vykdymu, nepriklauso nuo apeliantų valios, jos atsirado ne dėl apeliantų kaltės ir jie negalėjo užkirsti joms kelio. Å iuo atveju bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties Å¡alis, atsakovas turi prisiimti neigiamÄ savo veiklos padarinių rizikÄ . Atsakovo neigiami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis rizikingai vertino ieÅ¡kovų mokumÄ . Bankas, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms dėl sutarties vykdymo, ne tik kad nevertino iÅ¡orės aplinkos poveikio banko kreditavimo veiklai, bet ir ignoravo apeliantų pasiÅ«lymus keisti Sutarties sÄ lygas ir tokiu bÅ«du sumažinti Sutarties neįvykdymo galimybes.

Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, pažeidžiantis apeliantų teises, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl ne tik Sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, bet ir Sutarties sÄ lygos keistinos CK 6.204 straipsnio pagrindu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB DnB NORD bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantų atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti analogiÅ¡ki ieÅ¡kiniui argumentai, neaiÅ¡ku, kokiomis konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normomis apeliantai grindžia savo apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o vadovautis atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.Byloje nustatyta, kad atsakovas AB DnB NORD bankas ir apeliantai M.

V. ir V. V. 2006-12-29 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1312, pagal kuriÄ bankas suteikė kredito gavėjams 1 500 000 Lt kreditÄ . Kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir laidavimu. 2008-03-14 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pakeičiant už prievolę pagal Kreditavimo sutartį laidavusį asmenį.2009-01-30 buvo padaryti Kreditavimo sutarties pakeitimai, pakeičiant Kreditavimo sutartyje numatytÄ valiutÄ ir kredito grÄ Å¾inimÄ iÅ¡dėstant atitinkamais terminais, susitariant, kad iki2010-11-30sugrÄ Å¾inami visi negrÄ Å¾inti kreditai, o Kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.

Sutarties bendrosios dalies 46 punktas nustatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ prieÅ¡ 10 dienų iki Sutarties nutraukimo dienos iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , nutraukti sutartį. Sutarties bendrosios dalies 49 punkte iÅ¡vardinti Sutarties nutraukimo pagrindai, vienas kurių (49.1 punktas) nurodo, kad „kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies (...)“.Sutarties bendrosios dalies 50 punktu Å¡alys susitarė, jog Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių Sutarties pažeidimų atvejai.

Kadangi apeliantai Sutartyje nustatytais terminais atsakovui nemokėjo kredito dalių grÄ Å¾inimo įmokų, atsakovas nutraukė Sutartį Sutarties bendrosios dalies 46 punkte nustatyta tvarka iÅ¡siųsdamas apeliantams 2009-12-30 raÅ¡tÄ Nr. 30.58.37/1953, kuriame nurodė, kad Sutartis nutraukiama, jei apeliantai per 10 dienų neįvykdys savo prievolių atsakovui. Sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, pirmiausia pažymėtina, kad bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties Å¡alis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiÅ¡kai suderinta valia (sutartimi).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį vykdymÄ , reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt.

Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du. Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai.

Sutarties Å¡alims įstatymas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis)leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties Å¡alims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba Å¡alys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, sudarančiais teisėtÄ pagrindÄ jos nutraukimui.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos ex officio patikrinamos sÄ Å¾iningumo aspektu, jeigu sutartis yra vartojimo (CK 6.188 straipsnis) ir sÄ Å¾iningumo principo neatitinkančios sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiosios dalies 12.1 punkte aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad pagal Sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. Apeliaciniame skunde patys apeliantai nurodo, kad kreditas iÅ¡ esmės buvo paimtas statybų verslui vystyti. Todėl teisės normos, skirtos vartotojų teisinei apsaugai, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Apeliantai neginčija, kad jie Sutartyje nustatytais terminais prievolių nevykdė, t.y. pažeidė įmokų mokėjimo grafikÄ .

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantų argumentÄ , kad pagal Å¡alių susitarimÄ buvo numatyta galimybė kreditÄ grÄ Å¾inti ne tik nuosekliai pagal susitarime iÅ¡dėstytÄ tvarkÄ , bet ir paskutinę kredito linijos limito galiojimo dienÄ , todėl, apeliantų teigimu, Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pradinės 2006-12-29 pasiraÅ¡ytos Kredito linijos sutarties 4 punkto, Å¡alys susitarė, kad 2008-11-30 grÄ Å¾inami visi negrÄ Å¾inti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia.

Å alys 2009-01-30 Sutarties pakeitimu susitarė pakeisti minėtÄ 4-Ä punktÄ , kredito grÄ Å¾inimÄ numatant dalimis ir tam tikrais terminais, t.y. susitariant, kad kredito linijos limitas mažinamas tam tikromis sumomis konkrečiais terminais bei numatant, kad 2010-11-30 sugrÄ Å¾inami visi negrÄ Å¾inti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. IÅ¡ Å¡ių Sutarties sÄ lygų darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė dėl kredito nuoseklaus grÄ Å¾inimo (kredito linijos limito mažinimo) dalimis konkrečiais terminais, o paskutinę kredito linijos galiojimo dienÄ numatė sugrÄ Å¾inti likusiÄ negrÄ Å¾intÄ kredito dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Å¡alys Sutarties bendrosios dalies 49.1 punkte numatė, kad Sutarties nutraukimo pagrindas yra atvejis, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bent vienos kredito dalies, o 50 punkte ir 2009-01-30 susitarimo dėl Sutarties pakeitimo 3.1. punkte susitarė, jog susitarime numatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas yra esminis Sutarties pažeidimas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys kredito grÄ Å¾inimÄ dalimis laikė esmine Sutarties sÄ lyga ir Å¡ios sÄ lygos pažeidimÄ susitarė laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, t.y. pagal Sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis Å¡iuo atveju turi esminę reikÅ¡mę sutarties galiojimui.

Spręstina, kad toks aiÅ¡kinimas atitinka ne tik Å¡alių sudarytos Sutarties sÄ lygas, bet ir bendrÄ sias CK 6.217 straipsniuose įtvirtintas sutarčių teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo teisinius pagrindus, taip pat CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

Dėl apeliantų argumento, jog bankas negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir Sutartyje numatytais vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindais, nes apeliantai ne dėl savo kaltės, ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos nebegalėjo vykdyti Sutarties sÄ lygų, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip jau minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė Å¡alims sutartyje susitarti dėl atvejų, kuriuos jos laikys vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindais, todėl Å¡iuo atveju, kai Å¡alys Å¡ia įstatymo suteikta teise pasinaudojo, t.y., susitarė, kokius atvejus laikys esminiais Sutarties pažeidimais, CK 6.217 straipsnio 2 dalis netaikytina, o teismas, vertindamas Å¡alių sutartinius santykius, sprendžia, ar Å¡alių sutartyje numatytos vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygos neprieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, vertinant kredito sutarties paskirtį ir tikslus, griežtas Sutarties sÄ lygų laikymasis (Å¡iuo atveju kredito grÄ Å¾inimas Sutartyje numatytomis sÄ lygomis) turi esminę reikÅ¡mę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms Å¡alių susitarimas kredito dalies negrÄ Å¾inimÄ Sutartyje numatytais terminais laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį.

CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ ; apie sutarties nutraukimÄ privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieÅ¡ 30 dienų. Nagrinėjamu atveju Sutarties 46 punktas nustatė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ prieÅ¡ 10 dienų iki Sutarties nutraukimo dienos iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , nutraukti sutartį.

Atsakovas Å¡iÄ sÄ lygÄ Ä¯vykdė, t.y. iÅ¡siuntė apeliantams praneÅ¡imÄ , duodamas Sutartyje numatytÄ terminÄ paÅ¡alinti Sutarties vykdymo pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kredito sutarties pažeidimas buvo neesminis, o Sutarties nutraukimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Apeliantų motyvas, kad Sutartis buvo pažeista ne dėl jų kaltės, o dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, t.y. aplinkybių, kurių jie negalėjo numatyti ir daryti įtakos, pažymėtina, jog Å¡is motyvas galėtų bÅ«ti svarbus sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutui (CK 6.204 str.), dėl kurio taikymo nagrinėjamu atveju bus pasisakyta toliau Å¡ioje nutartyje, tačiau tai nėra motyvas sprendžiant dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo.

Be to, bylos aplinkybės paneigia apeliantų argumentÄ , kad atsakovas nebendradarbiavo ar buvo nesÄ Å¾iningas. Apeliantų interesais dar 2009-01-30 buvo pakeistos Sutarties sÄ lygos, nukeliant galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ dviem metams. Apeliantams nevykdant įsipareigojimų, bankas 2009-12-30 raÅ¡tu informavo kredito gavėjus apie Sutarties nutraukimÄ , duodamas Sutartyje numatytÄ 10 dienų įspėjimo terminÄ . IeÅ¡kinį dėl skolos priteisimo teismui pateikė 2010-02-24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų.

Keisti sutarties sÄ lygas yra atsakovo, kaip sutarties Å¡alies, teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina ir tai, kad bankas, nutraukęs Sutartį, kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bankui hipotekos lakÅ¡tais įkeisto nekilnojamojo turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-02 nutartimi Nr. 337-1N/2010 ir 2010-08-09 nutartimi Nr. 350-1N/2010 nutarė areÅ¡tuoti įkeistus daiktus, įspėti skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytų reikÅ¡mingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimÄ hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo.

Kai kreditorius praÅ¡o pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieÅ¡ terminÄ nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vadinasi, Sutarties nutraukimo teisėtumas, kiek jis susijęs su Sutartyje nustatytos tvarkos laikymusi, jau buvo patikrintas teismo.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų argumentai, jog bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties Å¡alis, jis turi prisiimti neigiamÄ savo veiklos padarinių rizikÄ , nes, prieÅ¡ sudarant Sutartį, rizikingai vertino apeliantų mokumÄ , taigi, ir jų galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ , galėtų bÅ«ti vertinami, jeigu bÅ«tų ginčijama pati Sutartis ar atskiros jos sÄ lygos.

Be to, Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti vertinamos, jei ginčas bÅ«tų kilęs iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, nes vartotojas pripažintinas silpnesne, didesnės apsaugos reikalaujančia sutarties Å¡alimi, tačiau, jau nurodyta, kad apeliantai Å¡iame ginče nelaikytini vartotojais. Todėl dėl minėtų apeliantų argumentų, Å¡ioje byloje sprendžiant ne vartojimo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimÄ , teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai, t. y. esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.

Apeliantų praÅ¡ymas pakeisti sutarties sÄ lygas, nukeliant skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , galėtų bÅ«ti svarstomas tik jeigu sutarties nutraukimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu, t.y. Sutartis bÅ«tų galiojanti ir vykdytina. Pasibaigusios sutarties pakeisti negalima. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms instituto (CK 6.204 str.) taikymo sÄ lygas, nurodė, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties Å¡alies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas iÅ¡lieka.

Sutarties privalomumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimÄ kuo greičiau, kad bÅ«tų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. PraÅ¡ymas kitai Å¡aliai keisti sutartį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei Å¡alys per protingÄ terminÄ nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iÅ¡ jų, t. y. ir ta Å¡alis, kuri kreipėsi su praÅ¡ymu, ir Å¡alis, į kuriÄ buvo kreiptasi, turi teisę praÅ¡yti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. jÄ pakeisti ar nutraukti, nustatant sutarties nutraukimo sÄ lygas.

Å alis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi bÅ«ti aktyvi ir privalo teikti kitai Å¡aliai praÅ¡ymÄ keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , tuoj pat po to, kai Å¡ios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita Å¡alis nepareiÅ¡kia noro derėtis, nukentėjusi sutarties Å¡alis teise kreiptis į teismÄ dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, prieÅ¡ingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Nagrinėjamu atveju, nors apeliantai ir nurodo, kad jie kreipėsi į bankÄ , praÅ¡ydami pakeisti Sutarties sÄ lygas, t.y., motyvuoja, kad buvo aktyvÅ«s, o bankas nebendradarbiavo, pažymėtina, jog, siekdami operatyviai ginti savo interesus, apeliantai, matydami, kad bankas nesutinka pakeisti Sutarties sÄ lygų, turėjo nedelsdami kreiptis į teismÄ dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, nelaukiant, kol bankas imsis vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo veiksmų, t.y., netgi gavę banko praneÅ¡imÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo, banko praneÅ¡ime nurodytu terminu prievolės įvykdymui, kol dar sutartis nebuvo laikoma nutraukta, galėjo inicijuoti teisminį Sutarties sÄ lygų pakeitimÄ .

To nepadarę turėtų prisiimti savo neveikimo rizikÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo institutÄ reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Bylos rezultatas yra palankus atsakovui, kuris praÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 1 452 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (II t., 77-79 b.l.). Å ios atsakovo patirtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, t.y. po 726 Lt iÅ¡ kiekvieno. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų M.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui akcinei bendrovei DnB NORD bankas (į.k. 112029270) po 726 Lt (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Teisėjai                                                                                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                                          Gintaras Pečiulis                                                                                                                                  Donatas Å ernas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Â