5c0bbfc2-de8f-4533-92fa-7aa911d2bec0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-888-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05975-2010-6Teisėja Snieguolė Bielski                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.4.; 121.15.; 121.18.; 121.21 (S)                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Jonei MarkevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui E. L.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 8 577,22 Lt skolÄ , 16 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, t.y. nuo 8 034,97 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2005 m. kovo 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK08/03/67B. Bankas suteikė atsakovui 10 000 Lt kreditÄ , kurį panaudojęs atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, įsiskolino ir nepadengė susidariusio įsiskolinimo. IeÅ¡kovas 2010 m. gegužės 2 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė vartojimo kredito sutartį, apie tai iÅ¡ anksto informuodamas atsakovÄ . Atsakovo įsiskolinimas sudaro 8 577,22 Lt, t.y. 7 531,55 Lt panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito, 503,42 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 142,25 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, 400 Lt nesumokėtų mokesčių.

IeÅ¡kovas, remdamasis tarp Å¡alių sudarytos sutarties 3.2. punktu, taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 16 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, t.y. nuo 8 034,97 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimÄ už akių, atsižvelgdamas į tai, kad yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių.

Sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, iÅ¡ atsakovo A. K. 8 577,22 Lt skolÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos (8 034,97 Lt), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 8 577,22 Lt skolÄ yra pagrįstas ir tenkintinas. Pabrėžė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo 16 proc. dydžio procesines palÅ«kanas sutikti negalima. Procesinių palÅ«kanų dydį reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ne Å¡alių susitarimai ar sutartys. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, todėl sutinkamai su CK 6.210 str. 1 d., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuotinos nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos, t.y. nuo 8 034,97 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai IeÅ¡kovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo (2010 m. birželio 1 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo buvo atmestas ir priteistos 5 proc. dydžio įstatyminės procesinės palÅ«kanos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , t.y. ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 16 proc.

įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo (2010 m. birželio 1 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo tenkinti. KitÄ skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, priteisdamas įstatymines procesines palÅ«kanas, pažeidė ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų mokėjimÄ už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ . Ä®sipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos yra numatytos sutartyje, todėl ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja priteisti sutartines 16 proc.

įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas. Atsakovui įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos pradėtos skaičiuoti nuo dienos, kai jis pažeidė terminÄ sumokėti eilinę kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo įmokÄ (2009 m. spalio 15 d.). Atsakovo mokėtina įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų suma, apskaičiuota iki bylos iÅ¡kėlimo, yra 142,25 Lt. Teismas nurodytÄ sumÄ priteisė, todėl tai reiÅ¡kia, kad jis pripažino, kad Å¡alių susitarimas dėl 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, skaičiuojamų iki realaus skolos sumokėjimo, yra teisėtas ir galiojantis.

Sutarties 3.2. p. šalys susitarė, kad 16 proc. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos mokamos iki realaus skolos sumokėjimo dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006) procesinės palūkanos yra priteisiamos tuomet, kai šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybas iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė procesines palūkanas, bet ne ieškovo prašomas sutartyje numatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas.

Teismas neturi teisės mažinti sutartines palÅ«kanas, jeigu nėra nustatyti palÅ«kanų mažinimo pagrindai. Teismo priimta sprendimas priteisti 5 proc. dydžio palÅ«kanas akivaizdžiai pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kadangi sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis (ieÅ¡kovas) patirs nuostolių, o sutartį pažeidęs atsakovas atsidurs geresnėje padėtyje. Atsakovas galės naudotis ieÅ¡kovo pinigais už mažesnes palÅ«kanas negu, kad bÅ«tų naudojęsis, jeigu bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį.

Pažymi, kad 16 proc. metinių palÅ«kanų norma atitinka 0,04 proc. delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , todėl sutartyje sulygtų palÅ«kanų dydis yra sÄ Å¾iningas ir atitinka protingumo reikalavimus. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. Priteistos 5 proc. dydžio palÅ«kanos ieÅ¡kovui nekompensuos net pinigų skolinimo kaÅ¡tų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. kovo 19 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VK08/03/67B (b. l. 6 – 16), kuria ieÅ¡kovas atsakovui suteikė 10 000 Lt kreditÄ . Sutarties 1.1. punktas numato, kad atsakovas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti bankui ir mokėti palÅ«kanas.

Kredito grÄ Å¾inimo paskutinė diena numatyta 2013-03-15. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, prieÅ¡ tai 2010-04-13 informavęs atsakovas apie sutarties nutraukimÄ nuo 2010 m. gegužės 2 d., ieÅ¡kovas, remdamasis tarp Å¡alių sudarytos sutarties 8.1. punktu, sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė (b. l. 17,19,20,21). Atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro 7 531,55 Lt panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito, 503,42 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 142,25 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų ir 400 Lt kitų mokesčių (b. l. 18), bendra atsakovo skola ieÅ¡kovui - 8 577,22 Lt.

Byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovas su ieÅ¡kovu bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 8577,22 Lt skolÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas. Tuo tarpu konstatavęs, jog palÅ«kanų dydį reglamentuoja Civilinis kodeksas, o ne Å¡alių susitarimai ar sutartys, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nesumokėtų palÅ«kanų sumos (8034,97 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos buvo numatytos tarpusavio sudarytoje sutartyje, todėl ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja priteisti sutartines 16 procentų palÅ«kanas, kurios atsakovui buvo paskaičiuotos nuo tos dienos, kai jis pažeidė terminÄ sumokėti kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo įmokÄ . Apelianto teigimu, teismui priteisus iki bylos iÅ¡kėlimo paskaičiuotas palÅ«kanas, pripažino, kad Å¡alių susitarimas dėl 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, skaičiuojamų iki realaus skolos sumokėjimo, yra teisėtas ir galiojantis.

Bylos iÅ¡kėlimas nelaikytinas realiu skolos grÄ Å¾inimu. Apelianto manymu, teismas neturėjo pagrindo priteisti įstatyminių palÅ«kanų, jei sutartyje Å¡alys susitarė dėl sutartinių palÅ«kanų skaičiavimo ir jų dydžio, taip pat mažinti palÅ«kanų dydį, jei nėra nustatyti Å¡ių palÅ«kanų mažinimo pagrindai. Savo apeliacinio skundo argumentus apeliantas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2005-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005, 2007-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2009-10-16 nutartimi Nr. 3K-3-460/2009.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliantas savo apeliacinio skundo teiginius, kaip minėta, grindžia remdamasis teismų praktikos pavyzdžiais, jo nuomone, patvirtinančiais jų pagrįstumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurias nurodo apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005, 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2009-10-16 nutartis Nr. 3K-3-460/2009.), kaip teisminiu precedentu, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, t.y. byloje yra nustatinėjamos ir vertinamos kitos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, todėl minėtose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini atsižvelgiant į vartojimo sutarčių specifikÄ .Paskolos teisiniuose santykiuose palÅ«kanos atlieka dvejopo pobÅ«džio funkcijas – atlyginimo už naudojimÄ si paskolintais pinigais funkcijÄ bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrÄ Å¾intos paskolos, kompensavimo funkcijÄ .

Å ias skirtingo pobÅ«džio funkcijas atliekančias palÅ«kanas paskolos teisiniuose santykiuose reglamentuoja skirtingi CK straipsniai. CK 6.872 str. 1 d. nustato palÅ«kanų, kurios atlieka atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma, teisinį reglamentavimÄ . Pastarajame straipsnyje nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas įtvirtino Å¡alims visiÅ¡kÄ laisvę (kuria jos turi naudotis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiaudamos) pačioms susiderėti dėl pastarųjų palÅ«kanų dydžio ir mokėjimo tvarkos.

Atitinkamai CK 6.872 str. 2 d. įtvirtina, kad jeigu Å¡alys nėra susitariusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. AiÅ¡kinant pastarojoje teisės normoje žodžių „iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta“ tikrÄ jÄ prasmę reikia atsižvelgti į pačių palÅ«kanų, kurios atlieka atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma, dydžio nustatymo bÅ«dÄ . Pažymėtina, kad palÅ«kanų (atliekančių atlyginimo funkcijÄ ) procentinio dydžio nustatymas paprastai tiesiogiai priklauso nuo suteikiamos paskolos dydžio bei paskolos grÄ Å¾inimo termino, o palÅ«kanų (atliekančių atlyginimo funkcijÄ ) galutinė suma paprastai paskaičiuojama atsižvelgiant į paskolos sutartyje nustatytÄ konkretų paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta bei sisteminiu bÅ«du įvertinus CK 6.873 str. ir CK 6.874 str. įtvirtintas teisės normas, daroma iÅ¡vada, jog CK 6.872 str. 2 d. įtvirtintoje teisės normoje žodžiai „iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinami siaurÄ ja prasme, tai yra iki Å¡alių sutarto paskolos grÄ Å¾inimo termino, o ne iki realaus paskolos grÄ Å¾inimo. Tuo tarpu, jei iki Å¡alių sutarto paskolos grÄ Å¾inimo termino, paskolos gavėjas nesumoka paskolos ir/ar už paskolos suteikimÄ mokėtinų palÅ«kanų, jis privalo nuo nesumokėtos paskolos ir/ar už paskolos suteikimÄ mokėtinų palÅ«kanų dalies mokėti paskolos davėjui palÅ«kanas, kurios atlieka kompensacinio pobÅ«džio funkcijÄ .

Pastarųjų palÅ«kanų teisinis reglamentavimas įtvirtintas CK 6.874 str., kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 str. nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 str., mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas CK 6.874 str. 1 d.

įtvirtino taisyklę, kad paskolos gavėjas už laiku neįvykdyta mokestinę prievolę (tai yra laiku negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ ir/ar sutartyje nustatyto dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma) privalės paskolos davėjui mokėti kompensacinio pobÅ«džio palÅ«kanas (kurių dydis, tuo atveju jei Å¡alys nebus sutartyje sutarusios dėl kitokio, nustatytas 6.210 str.) bei 6.37 str. 2 d. nustatytas procesinio pobÅ«džio palÅ«kanas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog paskolos gavėjas iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grÄ Å¾inimo termino privalo mokėti palÅ«kanas, kurios atlieka atlyginimo funkcijÄ už naudojimÄ si paskolos suma, o nuo to momento, kai paskolos gavėjas praleidžia paskolos sutartyje nustatytÄ terminÄ paskolai grÄ Å¾inti iki to momento, kai faktiÅ¡kai grÄ Å¾ina paskolÄ , paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui kompensacinio pobÅ«džio palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį, kuria paskolos davėjas dėl paskolos gavėjo kaltės negali naudotis ir tokiu bÅ«du patiria nuostolius.

Tačiau atsižvelgiant į CK 6.156 str. įtvirtintÄ sutarties Å¡alių laisvės principÄ , Å¡alys yra laisvos visas sutarties nuostatas, įskaitant ir susitarimÄ dėl palÅ«kanų, paskolos sutartyje įtvirtinti tokiu bÅ«du kaip joms atrodo geriau ir suprantamiau. IÅ¡ to seka, kad Å¡alys neprivalo paskolos sutartyje atskirai aptarti palÅ«kanas, kurios nustatytos kaip atlyginimas už naudojimÄ si paskolos suma, bei kompensacinio pobÅ«džio palÅ«kanas. Å alys turi teisę paskolos sutartyje numatyti, jog tam tikro dydžio palÅ«kanos yra mokamos iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo ir tokiu bÅ«du nustatyti, kad tam tikro dydžio palÅ«kanos atlieka tiek atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijÄ , tiek kreditoriaus nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrÄ Å¾inus pinigų, kompensavimo funkcijÄ .Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartyje Å¡alys numatė 16 procentų dydžio palÅ«kanas nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo nustatytos mokėjimo dienos iki realaus sumokėjimo dienos (Sutarties 3.2. p., b.l. 8).

Pažymėtina, kad konkrečios sutarties aiÅ¡kinimas yra fakto klausimas, tačiau kiekvienu atveju aiÅ¡kinant sutartis reikia atsižvelgti į CK 6 knygos XIV skyriuje įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Å iuo atveju kaip matyti iÅ¡ sutarties formos, Å¡alys sudarė Vartojimo kredito sutartį pagal kredito davėjo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas sÄ lygas. Kredito sutartyje numatyta, kad kredito suma yra 10000 Lt, bendra kredito kaina – 12293,68 Lt, kredito grÄ Å¾inimo paskutinę diena – 2013-03-15, parengimo mokestis 100 Lt, metinė palÅ«kanų norma 16 procentų (Sutarties 3.2. p., b.l. 6-16).

Taigi, Vartojimo kredito sutartimi Å¡alys sutarė dėl 16 proc. dydžio palÅ«kanų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos iki viso Vartojimo kredito sutartyje nurodyto kredito grÄ Å¾inimo termino, tai yra iki 2013-03-15, t.y. Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog 16 proc. dydžio palÅ«kanos atlieka tik atlyginimo už naudojimÄ si kredito suma funkcijÄ ir yra skaičiuojamos iki 2013-03-15, tai yra iki Vartojimo kredito sutartyje nustatyto kredito grÄ Å¾inimo termino.Apeliantas skunde nurodo, kad įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos buvo numatytos tarpusavio sudarytoje sutartyje, todėl ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja priteisti sutartines 16 procentų palÅ«kanų, kurios atsakovui buvo paskaičiuotos nuo tos dienos, kai jis pažeidė terminÄ sumokėti kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo įmokÄ , tačiau tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmestinais.

Sprendžiant dėl apelianto reikalavimo priteisti sutartines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos, reikÅ¡minga aplinkybe pripažintinas faktas, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Ä®statymas draudžia paslaugos tiekėjui naudotis iÅ¡imtine teise aiÅ¡kinti vartojimo sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.). Å alių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta palÅ«kanų funkcija, todėl kreditoriaus vienaÅ¡alis argumentas, kad buvo susitarta dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių 16 proc. dydžio palÅ«kanų iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo laikytinas neatitinkančiu kitos, silpnesniosios sandorio Å¡alies, vartotojo interesų, yra nesÄ Å¾iningas.

Tokių palÅ«kanų priteisimas kartu su įstatyme nustatyto dydžio palÅ«kanomis į ateitį neatitinka vartotojo interesų, neproporcingai apsunkina jo padėtį. Kreditorius po sutarties nutraukimo siekia privilegijuotos padėties – iki paskolos grÄ Å¾inimo gauti didesnes, negu buvo susitarta, palÅ«kanas. Atsakovas civilinėje byloje yra pasyvus, tačiau, atsižvelgiant į panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų kiekį, teismų formuojamų precedentų galimas pasekmes kitiems vartotojams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių ginčų sprendimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu ginti vartotojų teises.

Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 16 proc. metinės tik mokėjimo funkcijÄ už suteiktÄ paskolÄ atliekančios palÅ«kanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamÄ vykdymÄ (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių nutrÅ«ko įmokų pagal grafikÄ mokėjimas, tačiau, tikėtina, kad kredito gavėjas dėl ekonominės krizės tapo nemokus. Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje rizikÄ neteisinga ir nesÄ Å¾ininga bÅ«tų perkelti iÅ¡imtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu bÅ«tų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis, juo labiau, kad įstatymo leidėjas nenumato nemokaus fizinio asmens bankroto galimybės. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 16 procentų dydžio sutartinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei pagrįstai priteisė 5 procentų metinės palÅ«kanas, kurios laikytinos pakankama kompensacija kreditoriui už patirtÄ rizikÄ dėl vartojimo kredito sandorio sudarymo su skolininku, kuris vėliau tampa nemokiu.

PastarÄ jÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad paskolos (kredito) gavėjas Å¡iuo atveju yra vartotojas, jis Vartojimo kredito sutartį pasirašė prisijungimo bÅ«du, kas reiÅ¡kia, kad visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami bÅ«tent jo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis jis įrodinėja, kad Å¡alys susitarė, jog 16 proc. dydžio palÅ«kanos atliks ir kompensacinę funkcijÄ , tai yra bus mokamos nuo sutartyje nurodyto praleisto Vartojimo kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos iki realaus jo grÄ Å¾inimo dienos, atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog teismas neturi teisės mažinti Å¡alių sutartų palÅ«kanų, jeigu nėra nustatyti Å¡ių palÅ«kanų mažinimo pagrindai, kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito bei nuo nesumokėtų palÅ«kanų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , nors tiksliai ir konkrečiai neįvardinęs, tačiau teisingai nustatė palÅ«kanų mažinimo pagrindus, nurodydamas neprotingÄ jų dydį ir sumažino pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikytini ir netesybų sumažinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka (CPK 320 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų nustatymÄ , esant paskolos teisiniams santykiams, ko pasėkoje teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 14 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojant nuo Kredito suteikimo iki visiÅ¡ko Kredito grÄ Å¾inimo dienos, netenkino.

Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).             Netenkinant apeliacinio skundo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui nėra priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

         Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                              Loreta Lipnickienė                                                                                                                      Jadvyga Mardosevič