5c07c75d-e9ed-4f89-87df-ce010ce87e51 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2749-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00816-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 9.8.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams A. K. ir V. M., atsakovės atstovui T. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Rukenis“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB ,,Rukenis“ skunde (b. l. 23-27) praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. S-22(7-257/2011;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimÄ Nr. 69-107.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad bendrovė vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklÄ . Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –Inspekcija), atlikusi bendrovės patikrinimÄ , 2010-12-30 patikrinimo aktu Nr.35-137 apskaičiavo 6 592 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 1 207 Lt PVM delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 22 366 Lt PM delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio (toliau – SM) ir 485 Lt SM delspinigių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pakeitė Inspekcijos sprendimÄ ir apskaičiavo 85 676 Lt PM, 22 027 Lt PM delspinigių, 25703 Lt PM baudos, 1 382 Lt SM, 485 Lt SM delspinigių, 415 Lt SM baudos. Mokestinių ginčų komisija (toliau - Komisija) 2013-02-08 sprendimu patvirtino VMI 2011-05-09 sprendimÄ Nr. 69-107. Nesutinka su sprendimais. Nurodė, kad socialinis mokestis nebuvo numatytas tikrinti, tačiau buvo priskaičiuotas. Inspekcija neįvertino realios situacijos bei neatsižvelgė į direktoriaus paaiÅ¡kinimus, kad trÅ«kstant apyvartinių lėšų paskolino bendrovei 70 000 Lt.

Už turimÄ pradinę įstatinio kapitalo sumÄ â€“ 40 000 Lt – realiai galbÅ«t galima įsigyti tik keturis ar penkis automobilius. Inspekcija nepagrįstai direktoriaus suteiktÄ paskolÄ vertino kaip bendrovės uždirbtas, tačiau neužpajamuotos lėšas. Mokesčių administratorius nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė deklaravo per mažas pajamas. VMI sprendimas neparemtas jokiais faktais, dokumentais ar realiais įvykiais. Patikrinimo metu apklaustų pirkėjų parodymai patvirtina, kad bendrovė tiek apskaitoje fiksavo, tiek į mokesčių deklaracijas įrašė bei deklaravo pardavimų sandoriuose vykusius faktus.

VMI neatsižvelgė į apklausos rezultatus, t. y. nevertino, kad bendrovė sandorius sÄ Å¾iningai fiksavo apskaitos dokumentuose, neturėdama prieÅ¡ingų faktinių įrodymų, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pelno bei socialinį mokestį apskaičiavo jų bazę nustatydama pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ sandoriams, sudarytiems su ne ES bendrijos gyventojais. Mokesčių administratoriai neturėjo pagrindo abejoti bendrovės darbuotojų sÄ Å¾iningumu ir teigti, kad deklaruotos pajamos per mažos, į mokesčių deklaracijas įraÅ¡yti neteisingi duomenys, o bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų Å«kinių operacijų turinio.

Atkreipia dėmesį, kad, tikrinant UAB „Rukenis“, bendrovės direktorius nebuvo tikrinamas, kaip fizinis asmuo, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, kad direktorius negalėjo paskolinti bendrovei lėšų. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 39-41) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius, pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu iÅ¡analizavęs 2007-2009 metų laikotarpio duomenis apie pareiÅ¡kėjos deklaruotų pajamų, apmokestinamųjų pajamų ir mokėtino pelno mokesčio dydžius, įvertinęs apyvartinių lėšų dydžius, taip pat palyginęs parduotų (eksportuotų) automobilių kainas su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie 2007, 2008 ir 2009 metais gautas pajamas už parduotus (eksportuotus) automobilius, t. y. nustatė, kad pareiÅ¡kėja nurodytais metais deklaravo mažiau pajamų, nei gavo.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, jog mokesčio bazės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl pareiÅ¡kėjos mokesčių bazę apskaičiavo (nustatė) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikydamas ekonominių modelių metodÄ . Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama prekybÄ (eksportÄ ) naudotais automobiliais, per laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 atliko 146 eksporto procedÅ«ras, t. y. eksportavo automobilius į BaltarusijÄ , KazachstanÄ , TadžikijÄ , KirgizijÄ (prekių gavėjai užsienio Å¡alyse buvo fiziniai asmenys), ir nurodytu 2007-2009 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjos pardavimai kasmet mažėjo, parduodamų automobilių savikaina buvo artima gautoms pajamoms, o bendras pelningumo rodiklis buvo neigiamas arba mažesnis už kitų Å iaulių teritorijoje tokios pat rÅ«Å¡ies veiklÄ vykdančių įmonių pardavimų pelningumÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjai trÅ«ko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, direktorius V. M. suteikdavo beprocentes paskolas, iÅ¡ viso – 70 400 Lt, nors pagal paties V. M. ir pareiÅ¡kėjos mokesčių administratoriui pateiktas metines deklaracijas V. M. per 2005 metus gavo 4 808 Lt pajamų (2 978 Lt susijusių su darbo santykiais + 1 830 Lt pajamos vykdant veiklÄ su verslo liudijimu), per 2007 metus priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 271 Lt (iÅ¡skaičiuotas GPM – 1 099 Lt), per 2008 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 14 176 Lt (iÅ¡skaičiuotas GPM – 2 481 Lt), per 2009 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 11 502 Lt (iÅ¡skaičiuotas GPM - 879 Lt), t. y. pareiÅ¡kėjos direktoriaus gaunamų oficialių pajamų praktiÅ¡kai galėjo užtekti tik vartojimui.

Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ mokesčių administratoriui teigti, jog pareiÅ¡kėja parduodavo automobilius aukÅ¡tesne kaina, tačiau pardavimo dokumentuose (pažymose sÄ skaitose) įraÅ¡ydavo mažesnę kainÄ , o susidariusį kainų skirtumÄ pareiÅ¡kėjos direktorius kaip beprocentes paskolas suteikdavo pareiÅ¡kėjai apyvartinių lėšų trÅ«kumui padengti. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos.

Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, iÅ¡ nurodytuose Å¡altiniuose pateiktų kainų kaip pardavimo kainÄ parinko pačiÄ mažiausiÄ kainÄ . Taip pat mokesčių administratorius vertino ir aplinkybę, jog pagal muitinės bendrojo dokumento įraÅ¡us visi eksportuoti automobiliai iÅ¡vyko savo eiga (t. y. buvo techniÅ¡kai tvarkingi), muitinės dokumentuose nenustatyta įrašų apie blogÄ transporto priemonės techninę bÅ«klę.

Mokesčių administratorius įvertinęs surinktÄ informacijÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjos 146 parduotų (eksportuotų) automobilių kainas, nustatė, kiek ji 2007-2009 metais gavo pajamų ir pagrįstai nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo mokesčių sumas. PareiÅ¡kėja pasirinkto metodo nepagrįstumo atžvilgiu įrodymų nepateikė. Mokesčių administratorius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikydamas ekonominių modelių metodÄ , teisingai nustatė pareiÅ¡kėjos mokestinės prievolės dydį.

Nagrinėjamu atveju mokestinė bazė yra nustatyta nepažeidžiant protingumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų. Mokesčių administratorius netiesiogiai apskaičiavo (nustatė), kad pareiÅ¡kėjos mokesčių bazė 2007 m. yra 307 119 Lt, 2008 m. – 203 028 Lt, 2009 m. – 61 024 Lt bei atitinkamai pagrįstai ir teisingai apskaičiavo mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje byloje vyksta dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų mokestinių sumų pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ pagrįstumo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-635/2010) nagrinėjant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje nustatytu bÅ«du apskaičiuojamos mokestinės prievolės dydžio tikslumÄ akcentuojama, kad, pirmiausia, pažymėtina, kad atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais. Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad bÅ«tų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad bÅ«tų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus.

Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2010-12-30 patikrinimo aktu Nr. 35-137 pareiškėjai apskaičiavo 6 592 Lt PVM, 1 207 Lt šio mokesčio delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio, 22 366 Lt šio mokesčio delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio ir 485 Lt šio mokesčio delspinigių.Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos vykdyta veikla -prekyba naudotais automobiliais, parduoti skirtus automobilius pareiškėja įsigijo Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje.

Automobiliai Lietuvoje parduodami daugiausia fiziniams asmenims, iÅ¡vežamiems automobiliams iÅ¡ ES Å¡alių bendrijos teritorijos įformintos eksporto deklaracijos. PareiÅ¡kėjos vardu iÅ¡vežti automobiliai į trečiÄ sias Å¡alis - BaltarusijÄ , KazachstanÄ , TadžikijÄ , KirgizijÄ . Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėja: 2007 m. deklaravo 992 015 Lt pajamų, 991 Lt apmokestinamojo pelno ir 149 Lt pelno mokesčio.; 2008 m. – 959 228 Lt pajamų, 617 Lt apmokestinamojo pelno ir 93 Lt pelno mokesčio; 2009 m.

– 245 080 Lt pajamų, 1 913 Lt nuostolio. PareiÅ¡kėjai teigia, kad tikrinamuoju laikotarpiu trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl jos akcininkas ir direktorius V. M. paskolino 70 400 Lt. Inspekcija, iÅ¡analizavusi 2007-2009 metų laikotarpio duomenis apie pareiÅ¡kėjos deklaruotų pajamų, apmokestinamųjų pajamų ir mokėtino pelno mokesčio dydžius, įvertinusi pareiÅ¡kėjos apyvartinių lėšų dydžius, palyginusi pareiÅ¡kėjos parduotų (eksportuotų) automobilių kainas su statistiniais duomenimis apie automobilių rinkos kainas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja metinėse pajamų mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie 2007, 2008 ir 2009 metais gautas pajamas už parduotus (eksportuotus) automobilius, t. y. nustatė, kad ji nurodytais metais deklaravo mažiau pajamų, nei realiai gavo.

Inspekcija konstatavo, kad mokesčio bazės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl mokesčių bazę apskaičiavo (nustatė) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikydama ekonominių modelių metodÄ (MGK byla, b. l. 32-40).Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ , 2011-02-09 sprendimu Nr.35-137 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 6 592 Lt PVM, 1207 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, 90 653 Lt pelno mokesčio, 22 366 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, 1 382 Lt socialinio mokesčio ir 485 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, taip pat paskyrė 1 978 Lt PVM baudos, 27 196 Lt pelno mokesčio baudos ir 415 Lt socialinio mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 28-31).VMI 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pripažino, jog Inspekcija dėl automobilių, pareiÅ¡kėjos parduotų Lietuvoje, nepagrįstai taikė MAÄ® 70 str. nuostatas ir nepagrįstai Å¡ioje dalyje mokesčių bazę nustatė netiesiogiai.

Atitinkamai panaikino dalį pareiÅ¡kėjai Inspekcijos 2011-02-09 sprendimu Nr. 35-137 apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti mokesčių ir su jais susijusių sumų. VMI konstatavo, kad mokesčių bazė taikant MAÄ® 70 str. nuostatas buvo tinkamai nustatyta dėl likusių automobilių, pareiÅ¡kėjos vardu eksportuotų į trečiÄ sias Å¡alis - BaltarusijÄ , KazachstanÄ , TadžikijÄ , KirgizijÄ . VMI 2011-05-09 sprendimu Nr. 69-107 pakeitė Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr. 35-137 dalį dėl nurodymo sumokėti į biudžetÄ 90 653 Lt PM, 22 366 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 27 196 Lt Å¡io mokesčio baudos į nurodymÄ sumokėti į biudžetÄ 85 676 Lt PM, 22 027 Lt Å¡io mokesčio delspinigių, 25 703 Lt Å¡io mokesčio baudos, patvirtino Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr. 35-137 dalį dėl 1 382 Lt SM, 485 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 415 Lt Å¡io mokesčio baudos, bei panaikino Inspekcijos 2011-02-09 sprendimo Nr.35-137 dalį dėl 6 592 Lt PVM, 1 207 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 1 978 Lt Å¡io mokesčio baudos (MGK byla, b. l. 14-16).Komisija 2013-02-18 sprendimu Nr. S-22 (7-257/2011) patvirtino VMI 2011-05-09 sprendimÄ Nr. 69-107 (MGK byla, b. l. 91-98).PareiÅ¡kėja savo pozicijÄ grindžia tuo, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai bendrovės direktoriaus paskolintus 70 000 Lt vertino kaip bendrovės uždirbtas, tačiau neužpajamuotos lėšas.

Mokesčių administratoriai neatsižvelgė į darbuotojų ir pirkėjų apklausos rezultatus, kurie patvirtina, kad sandoriai apskaitos dokumentuose buvo fiksuojami sÄ Å¾iningai, mokesčių deklaracijose įraÅ¡yti teisingi duomenys. Bendrovės direktorius nebuvo tikrinamas kaip fizinis asmuo, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo teigti, kad direktorius negalėjo skolinti bendrovei lėšų.Teisę mokesčių administratoriui apskaičiuoti priklausančias mokėti mokesčių sumas pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ , o ne pagal mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentus, reglamentuoja MAÄ® 70 straipsnis, kuris yra taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Tokiu atveju mokesčių administratoriui suteikta teisė atitinkamÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Kokiais atvejais tai turėtų bÅ«ti padaryta, apibrėžta Taisyklėse (patvirtintos 2004-05-24 Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103). Mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimÄ mokesčių administratorius turi teisę tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai atitiko vienÄ iÅ¡ Taisyklių 4 punkto sÄ lygÄ , t. y. 4.1 punktÄ - kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, t. y. atitiko vienÄ iÅ¡ atvejų, kai mokestis apskaičiuojamas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ - kai mokesčių mokėtojas į mokesčių deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama prekybÄ (eksportÄ ) naudotais automobiliais per laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-12-31 atliko 146 eksporto procedÅ«ras, t. y. eksportavo automobilius į BaltarusijÄ , KazachstanÄ , TadžikijÄ , KirgizijÄ (prekių gavėjai užsienio Å¡alyse buvo fiziniai asmenys) ir nurodytu 2007-2009 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjos pardavimai kasmet mažėjo, parduodamų automobilių savikaina buvo artima gautoms pajamoms, o bendras pelningumo rodiklis buvo neigiamas arba mažesnis už kitų Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorijoje tokios pat rÅ«Å¡ies veiklÄ vykdančių įmonių pardavimų pelningumÄ .

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėja 2007-2009 m. deklaravo 2,2 mln. Lt pajamų (2007 m. – 992 015 Lt, 2008 m. – 959 228 Lt, 2009 m. – 245 080 Lt), tačiau sumokėjo tik 242 Lt pelno mokesčio (eksportuotų automobilių vertė, įforminta muitinės deklaracijose, sudaro 697 360 Lt). Kadangi trÅ«ko apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, pareiÅ¡kėjos direktorius V. M. (valdantis 50 proc. pareiÅ¡kėjos akcijų) suteikdavo pareiÅ¡kėjai beprocentes paskolas, iÅ¡ viso 70 400 Lt (2008-03-29 – 10 000 Lt, 2009-01-23 – 1 400 Lt, 2009-04-16 – 33 000 Lt, 2009-05-22 – 5 000 Lt 2009-10-10 – 21 000 Lt; pareiÅ¡kėja 2008-05-31 grÄ Å¾ino V.

M. 10000 Lt, nors pagal paties V. M. ir pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktas metines deklaracijas V. M. per 2005 metus gavo 4808 Lt pajamų, per 2007 metus priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 7 271 Lt, per 2008 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 14 176 Lt, per 2009 metus priskaičiuotas darbo užmokestis – 11 502 Lt (išskaitytas GPM - 879 Lt), todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjos direktoriaus gaunamų oficialių pajamų praktiškai galėjo užtekti tik vartojimui.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjos pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo standartus, siekiant maksimalios ekonominės naudos (pareiÅ¡kėja negavo pelno, kurį bÅ«tų galėjusi investuoti, neiÅ¡mokėjo dividendų, pati pripažino, kad veiklai vykdyti jai nuolat trÅ«kdavo apyvartinių lėšų). Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjos bendrÄ pelningumo rodiklį, atsižvelgdamas į paduodamų automobilių savikainÄ , taip pat į direktoriaus deklaruotas gautas pajamas ir suteiktų beprocenčių paskolų dydžius, mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja buhalterinėje apskaitoje fiksavo neteisingus duomenis, sudarydavo netiksliÄ finansinę atskaitomybę ir tokiu bÅ«du į mokesčio deklaracijas įraÅ¡ydavo nepatikimus, prieÅ¡taringus duomenis apie gautas pajamas.

Å ie pareiÅ¡kėjos veiksmai, t. y. dalies gautų pajamų iÅ¡ vykdytos veiklos nedeklaravimas ir nuo nedeklaruotų sumų priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjimas į biudžetÄ , yra tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui sudarė pagrindÄ konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta duomenų, kad mokesčių administratorius nurodytu bÅ«du apskaičiuodamas mokesčius bÅ«tų neatsižvelgęs į visas mokėtino mokesčio dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ar parinkdamas įvertinimo metodus bÅ«tų pažeidęs Taisyklių reikalavimus.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu MAÄ® 70 straipsnis taikytas nepagrįstai, tačiau konkrečių argumentų ar motyvų dėl neteisingai nustatytos mokesčių bazės pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ nenurodo. PareiÅ¡kėjos skunde pateikti argumentai dėl apklaustų pirkėjų skaičiaus atmestini, nes Å¡ie duomenys buvo panaudoti sprendžiant klausimÄ dėl automobilių, parduotų Lietuvoje. Inspekcija ginčijamu sprendimu pripažino, kad Å¡ioje dalyje Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai taikė MAÄ® 70 str. nuostatas ir nepagrįstai Å¡ioje dalyje mokesčių bazę nustatė netiesiogiai.

Nagrinėjamoje ginčo dalyje automobilių pirkėjai neapklausti, nes jie visi yra užsieniečiai ir jų buvo pakankamai daug. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos nustatyti pareiÅ¡kėjos mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Tam, kad bÅ«tų paneigtas tokiu bÅ«du nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.

įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (2007-06-05 nutartis adm. byloje Nr.A11-603/2007).Mokesčių administratorius, kaip minėta, pareiÅ¡kėjos mokesčio bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ nustatė taikydamas ekonominių modelių metodÄ (Taisyklių 6.3.6 p.). Taikant ekonominių modelių metodÄ , gali bÅ«ti naudojami duomenys iÅ¡ įvairių informacijos Å¡altinių. Å altinis turi bÅ«ti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius.

Mokesčių administratoriaus įvertinimas buvo atliktas iÅ¡samiai, atsižvelgiant į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, iÅ¡ nurodytuose Å¡altiniuose pateiktų kainų kaip pardavimo kainÄ parinko pačiÄ mažiausiÄ kainÄ . Taip pat mokesčių administratorius vertino ir aplinkybę, jog muitinės dokumentuose nenustatyta įrašų apie blogÄ transporto priemonės techninę bÅ«klę. Mokesčių administratorius įvertinęs surinktÄ informacijÄ , pagrįstai apskaičiavo pareiÅ¡kėjos 146 parduotų (eksportuotų) automobilių kainas, nustatė, kiek pareiÅ¡kėja 2007-2009 metais gavo pajamų ir pagrįstai nuo nedeklaruotos mokesčio bazės papildomai apskaičiavo mokesčių sumas. Nagrinėjamu atveju mokestinė bazė yra nustatyta nepažeidžiant protingumo, objektyvumo ir teisingumo kriterijų.

Mokesčių administratorius per patikrinimÄ turi teisę įvertinti visÄ pareiÅ¡kėjos mokestinę prievolę, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad socialinis mokestis nebuvo numatytas tikrinti, tačiau buvo priskaičiuotas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Mokestinių ginčų komisijos 2013-02-18 sprendimas Nr. S-22 (7-257/2011) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 69-107 yra priimti iÅ¡nagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nėra pagrindo.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., nusprendė: Atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Rukenis“ skundÄ Â kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                     Liudmila Zaborovska