A-143-1705-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1705/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01535-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui N. P.,

atsakovo atstovei Miglei Einorytei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 12–14), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 28-2-49 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2011 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-2035 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovo nutarimu, kuriuo jam paskirtas papeikimas. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 24 d. apie 12.10 val. jis užėjo į patalpą, kur yra taksofono aparatas, ir paprašė pareigūno A. M. (A. M.), kad leistų paskambinti. Pareigūnas leido paskambinti, tai užfiksuota registracijos žurnale. Po kelių dienų jį pasikvietė Vilniaus pataisos namų Reabilitacijos skyriaus 12 būrio viršininkas P. S. (P. S.) ir pasakė, kad dėl jo surašytas tarnybinis pranešimas, nes nevykdė pareigūno A. M. nurodymų. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jei jis būtų nevykdęs nurodymų, pareigūnas būtų per raciją iškvietęs pastiprinimą, tačiau to nebuvo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33–34) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 24 d. apie 12.10 val. įėjo į pareigūnų patalpą, kur budėjo A. M., ir neprisistatęs pareikalavo suteikti jam telefoninį pokalbį. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad iš pradžių bus patikrinta, ar jam priklauso telefoninis pokalbis. Pareiškėjas nesutiko palaukti, elgėsi įžūliai ir be leidimo priėjo prie telefono aparato ir pradėjo skambinti. Pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73.2 punktą, dėl to jam paskirta nuobauda – papeikimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 23–24) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, tiriant pareiškėjo skundą, buvo nustatyta, jog šis 2011 m. gegužės 24 d. apie 12 val. be pareigūno leidimo įėjo į tarnybinę patalpą, kurioje registruojami telefoniniai pokalbiai, ir nesulaukęs, kol pareigūnai patikrins jo registracijos kortelę, savavališkai priėjo prie telefono aparato ir ėmė rinkti numerį, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Pareigūnas, kurio veiksmus pareiškėjas skundė, 2011 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime fiksavo padarytą pažeidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas savo veiksmais, įėjęs į prižiūrėtojų patalpą, nepasisveikinęs, kaip to reikalauja Taisyklių 73.2 punktas, pareikalavo suteikti telefoninį pokalbį, neklausė ir nevykdė pareigūno reikalavimų, be leidimo nuėjo prie aparato ir ėmė rinkti numerį. Teigė, jog nuobauda paskirta pagrįstai, laikantis nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 91–95) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir jį vykdant priimti įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai. Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso (redakcija iki 2011 m. liepos 4 d.) 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 116 straipsniu, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 143 straipsnio 1, 2, 7, 10 dalimis, 183 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsniu, 73 straipsnio 4 punktu, 102 straipsniu, Taisyklių 73.2 punktu (2010 m. sausio 20 d.

įsakymo Nr. 1R-22 redakcija), 205, 124, 126 punktais. Teismas nurodė, kad įrašai Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje patvirtina, jog pareiškėjas 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu priskirtas paprastai grupei; jo pokalbiai yra registruojami nurodyta tvarka nuo 2010 m. birželio 14 d., iki ginčo įvykio yra įrašai apie 25 kartus įvykusius telefoninius pokalbius. Teismas pažymėjo, jog paminėtas reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu, jis turėjo ir galėjo įgyvendinti šią teisę paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pataisos namų darbuotojai užtikrina, kad nuteistasis įgyvendintų savo teises nustatyta tvarka. Įgyvendinant nuteistojo teisę paskambinti telefonu pagal nustatytą tvarką, turi betarpiškai dalyvauti darbuotojas, kuris privalo patikrinti nuteistojo tapatybę, kuriai nuteistųjų grupei priklauso asmuo, ar turi nuteistasis teisę tam tikru laiku skambinti, kokiu numeriu nuteistasis skambina, ar neatlieka nuteistasis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje nustatytų draudžiamų atlikti veiksmų, bei įrašyti kortelėje duomenis apie nuteistojo teisės įgyvendinimą.

Teismas įvertino liudytojo pareigūno A. M. paaiškinimus, kurie atitinka aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pareiškime, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti. Teismas padarė išvadą, kad liudytojo paaiškinimai, tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas savo veiksmais trukdė pareigūnui atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, skirtus pareiškėjo teisės paskambinti telefonu įgyvendinimui, sukėlė konfliktą. Paminėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas iki ginčijamo įvykio daug kartų buvo pasinaudojęs teise paskambinti telefonu, todėl nėra pagrindo abejoti, jog jis galėjo nežinoti ginčijamu atveju tvarkos, kuria pataisos namuose yra įgyvendinama jo teisė.

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė skambinimo telefonu tvarką dėl neatsargumo. Pareiškėjas neigė paminėtas aplinkybes tik savo paaiškinimais, kurie yra įrodinėjimo priemonė, tačiau vertinama kartu su kitais įrodymais, nes pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai gali būti neobjektyvūs ir ginčijamu atveju prieštarauja kitiems įrodymams – liudytojo paaiškinimams, tarnybinio pranešimo turiniui, Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelės turiniui. Pareiškėjo argumentas, kad aplinkybę, jog konflikto nebuvo, patvirtina įrašas registracijos žurnale, nepagrįstas, kadangi paminėtas įrašas patvirtina tik patį faktą, kad pareiškėjui buvo suteiktas leidimas paskambinti telefonu, bet ne pareiškėjo veiksmus.

Remiantis pareiškėjo charakteristika, pareiškėjas linkęs atsikalbinėti jausdamasis teisus, anksčiau yra baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė pareigūno nurodymo palaukti, kol jam bus leista skambinti telefonu, neprisistatęs ėjo prie telefono aparato, tokiais savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei Taisyklių 73.2 punkte nustatytus reikalavimus, savo teisę skambinti telefonu įgyvendino pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką.

Taigi ginčijama nuobauda paskirta pagal įstatymą, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudas, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia nuobauda), todėl nėra pagrindo naikinti paskirtos nuobaudos. Teismas, be to, pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu teisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, konstatuodamas, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir naikinti jos nėra pagrindo.

Paminėtas sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais įrodymais, jame išnagrinėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos ir sprendimo apskundimo tvarka. Todėl nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą išnagrinėjus bylą teisme.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 104), kurį patikslino (b. l. 110–113), prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo adekvačiai atsižvelgta į visas aplinkybes, yra palaikomas atsakovas. Pažymi, jog jo pokalbis buvo užregistruotas, o tai patvirtina, kad nebuvo konflikto. Įrašas telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje patvirtina, jog jo pokalbiai registruojami nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuobauda paskirta neteisingai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 117–118) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes ir spręsdamas ginčą dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtų sprendimų pagrįstumo, detaliai išnagrinėjo surinktą byloje dokumentinę medžiagą, teismo posėdžio metu įdėmiai išklausė visų byloje dalyvaujančių šalių argumentus, apklausė liudytoją ir priėmė motyvuotą, visiškai pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Teismas tyrė, ar pagrįstai ir teisėtai apeliantui paskirta nuobauda – papeikimas, ar teisėtas ir pagrįstas priimtas Kalėjimų departamento sprendimas. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu visiškai pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo veiksmai dėl padaryto drausmės pažeidimo kvalifikuoti teisingai, nuobauda nėra per griežta, nebuvo nustatyta procedūrinių pažeidimų dėl jos skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. gegužės 30 d. nutarimo matyti, kad drausminė nuobauda – papeikimas - pareiškėjui paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Taisyklių 73.2 punkto pažeidimą. Pagal šį nutarimą, pažeidimai pasireiškė tuo, kad 2011 m. gegužės 24 d. apie 12.10 val. pareiškėjas be prižiūrėtojo leidimo įėjo į tarnybinę patalpą, kurioje registruojami nuteistųjų telefoniniai pokalbiai, nevykdė prižiūrėtojo nurodymo palaukti ir nerinkti numerio, savavališkai pradėjo rinkti telefono numerį (b. l. 5). Kolegija pažymi, kad skundžiamame nutarime suformuluoti kaltinimai pareiškėjui nulemia šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas ta prasme, kad, sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo klausimą, bylai reikšmingomis ir aiškintinomis turi būti pripažintos tik tos bylos aplinkybės, kurios atitinka nutarime aprašytą pareiškėjo tariamai padarytą nusižengimą. Tai reiškia, kad visi kiti pareiškėjo veiksmai, kurie nors ir turi tam tikrų jam privalomų laikytis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų požymius, tačiau nenurodyti skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime, todėl nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.

Pagal pareiškėjo skundžiamame nutarime nurodytus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos (1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.). Kolegija pažymi, kad tai yra bendrojo pobūdžio teisės normos, kuriose nustatytos pagrindinės nuteistųjų elgesio taisyklės. Todėl tam, kad būtų atskleistas šių taisyklių pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kalbant apie Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, kokios pataisos įstaigos nustatytos tvarkos nuteistasis nesilaikė ir kuo konkrečiai pasireiškė šis nesilaikymas; o, kalbant apie Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, - koks ir kokiomis aplinkybėmis duotas pataisos įstaigos reikalavimas nuteistojo nebuvo įvykdytas.

Skundžiamame nutarime nurodytas Taisyklių 73.2 punktas įpareigoja nuteistuosius, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Pasisakydama dėl šios teisės normos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, jog kaltinimo, kad pareiškėjas neprisistatė pareigūnui (A. M.) skundžiamame nutarime nėra. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylos nagrinėjimo ribas, ši faktinė aplinkybė nepripažintina bylai reikšminga aplinkybe. Skundžiamame atsakovo nutarime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas be prižiūrėtojo leidimo įėjo į tarnybinę patalpą, kurioje registruojami nuteistųjų telefoniniai pokalbiai, yra pateikta pareiškėjo (tariamai) neteisėto skambinimo telefonu kontekste. Be to, iš byloje esančių atsakovo pareigūno A. M. 2011 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo ir šio pareigūno parodymų teisme (tai yra vieninteliai įrodymai, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina pareiškėjo elgesio neteisėtumą) matyti, kad ši aplinkybė – įėjimas į patalpą be pareigūno leidimo – juose net nebuvo paminėta (b. l. 4, 85-88). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuoroda skundžiamame nutarime į Taisyklių 73.2 punkto pažeidimą negali būti pripažinta pagrįsta.

Aptariamame atsakovo nutarime nurodyti pareiškėjo veiksmai ir pati situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra kaltinamas telefoninių pokalbių vykdymo tvarkos pažeidimu. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus šią tvarką reglamentuojančių Taisyklių 124, 126 ir 127 punktų taikymo klausimas. Taisyklių 124 straipsnio 2 dalyje (bylai aktuali 2010-01-20 įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) nurodyta, kad nuteistųjų, kuriems Bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse.

Pagal Taisyklių 126 punktą (2004-06-22 įsakymo Nr. 1R-148 redakcija), pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose; pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Taisyklių 127 punkte (2004-06-22 įsakymo Nr. 1R-148 redakcija) yra nurodyta pareigūno teisė nutraukti nuteistojo telefoninį pokalbį ir pareiga surašyti apie tai motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.

Iš nurodytų Taisyklių normų matyti, kad jose yra nustatytos tam tikros pareigūno elgesio taisyklės tais atvejais, kai nuteistasis neteisėtai realizuoja (bando realizuoti) savo teisę į telefoninį pokalbį. Kaip matyti iš bylos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas šią savo teisę realizavo. Tai pripažįsta atsakovas ir paminėtas pareigūnas A. M. Be to, tai matyti iš byloje esančios nuteistojo telefoninių pokalbių kortelės (b. l. 38-39). Pažymėtina, kad šis faktas nurodytoje kortelėje patvirtintas pareiškėjo ir pareigūno A.

M. parašais. Be to, kortelėje yra nurodytas ir abonento, kuriam skambino pareiškėjas, numeris. Šios faktinės bylos aplinkybės ir faktas, kad už telefoninių pokalbių teisėtumą atsakingas pareigūnas A. M. nagrinėjamoje situacijoje nesiėmė jokių Taisyklių 126 ir 127 punktuose numatytų priemonių neleisti pareiškėjui vykdyti tariamai neteisėtą pokalbį arba jį nutraukti (šis faktas byloje nekvestionuojamas), leidžia kolegijai suabejoti šio pareigūno paaiškinimo bei parodymų patikimumu. Savo ruožtu, išvardintos faktinės aplinkybės iš dalies patvirtina pareiškėjo nuoseklius paaiškinimus, kad aptariamas telefoninis pokalbis jo buvo vykdomas teisėtai.

Pasisakydama dėl aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaudamasi nurodytomis įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėmis ir atsižvelgdama į aukščiau paminėtą atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą Taisyklių 126 ir 127 punktų taikymo prasme, kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas buvo pažeidęs Taisyklių nustatytą telefoninių pokalbių vykdymo tvarką.

Taigi konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo nutarimas yra pagrįstas. Darydama tokią išvadą, kolegija tuo pačiu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio taikymo požiūriu teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas. Pareiškėjo skundžiamas atsakovo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 28-2-49 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė