AS-146-583-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-583/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas viešoji įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 9 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas, atsakovas) išslaptinti išvardytus dokumentus ir suteikti pareiškėjui jų kopijas: a) pareiškėjo 2011 m. liepos 4 d. prašymo Nr. IS-VI-21 (toliau – ir 2011 m. liepos 4 d. prašymas) 1 punkte nurodyto Parlamentinio tyrimo išvadose paminėto partnerių prašymo atsakovui įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui; b) 2011 m. liepos 4 d. prašymo 2 punkte nurodytų susitarimų dėl partnerystės ar bendradarbiavimo, sudarytų tarp atsakovo institucijos ir JAV CŽV institucijų ar kitų įstaigų, kurie Parlamentinio tyrimo išvadose minimi kaip „bendradarbiavimo su parneriais atvejai“; c) 2011 m. liepos 4 d. prašymo 3 punkte nurodytų susitarimų dėl bendrų antiteroristinių veiksmų, sudarytų tarp Lietuvos žvalgybos institucijų ir CŽV ar kitų JAV institucijų; d) 2011 m. liepos 4 d. prašymo 4 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių bendradarbiavimą tarp Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos 2002–2006 metų laikotarpiu; e) pareiškėjo 2012 m. gegužės 17 d. prašymo Nr. IS-VII-17 (toliau – ir 2012 m. gegužės 17 d. prašymas) 4 punkte nurodyto 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo – perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-5, minimo Nekilnojamojo turto kadastro registro byloje Nr. 1/40374 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini); f) 2012 m. gegužės 17 d. prašymo 5 punkte nurodyto 2007 m. sausio 29 d. nuosavybės priėmimo–perdavimo akto Nr. (2.6-20)-2-į-4, minimo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/21301 dėl nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir išaiškino pareiškėjui teisę dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsisakymo išslaptinti informaciją kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.

Teismas rėmėsi ABTĮ 25 straipsniu, kuriame nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybės saugumo departamento atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą išslaptinti atitinkamus dokumentus ir pateikti jų kopijas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 12 punkte nustatyta, kad ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės, sprendžia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra numatyta privaloma neteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, byloje nėra.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti išslaptinti pareiškėjo 2011 m. liepos 4 d. prašymo 1–4 punktuose ir 2012 m. gegužės 17 d. prašymo 4, 5 punktuose nurodytus dokumentus, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti dokumentų kopijas yra išvestinis iš reikalavimo įpareigoti atsakovą išslaptinti prašymuose nurodytus dokumentus ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo jo. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo pateikti jam 2011 m. liepos 4 d. prašymo 1–4 punktuose ir 2012 m. gegužės 17 d. prašymo 4, 5 punktuose nurodytų dokumentų kopijas taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį, priimti skundą ir perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis kreipėsi į teismą dėl teisės į informaciją apribojimo, kylančio iš atsakovo veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 3 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisėto atsisakymo teikti informaciją, taip pat neteisėto informacijos neišslaptinimo. Ginčai dėl neteisėto atsisakymo teikti informaciją, t. y. neteisėto teisės į informaciją apribojimo, nepriskirtini Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos kompetencijai, todėl, pareiškėjo manymu, skundas pagrįstai paduotas administraciniam teismui. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Atsižvelgiant į tai, mano, jog teismas netinkamai taikė ABTĮ 25 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 12 punkte nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. prieš kreipdamasis į administracinį teismą neskundė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsisakymo išslaptinti informaciją Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs (ABTĮ 13 str.1 d.), kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat yra išaiškinęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS858-209/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu dėl teisės į informaciją neteisėto apribojimo, pareikšdamas atitinkamus reikalavimus atsakovui Valstybės saugumo departamentui.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. To paties straipsnio 4 dalyje išvardytos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos atliekamos funkcijos, viena iš jų - spręsti ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (12 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 12 punktą, kadangi šioje įstatymo normoje nėra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Minėtos įstatymo normos nuostata, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, be kita ko, sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų dėl informacijos išslaptinimo, nustato tik vieną iš Paslapčių koordinavimo komisijos funkcijų ir suteikia šiai Komisijai įgaliojimus nagrinėti atitinkamus ginčus. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nėra nustatyta, kad ginčams tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylantiems dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kad tokio pobūdžio ginčai pirmiausia turi būti išnagrinėti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje, ir tik po to gali būti kreipiamasi į teismą. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo (turi teisę) kreiptis su skundu tiesiogiai į administracinį teismą.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normas, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti viešosios įstaigos „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė

Dalia Višinskienė