2017-08-03 Nr. AB-14867-3-63-3-00018-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-887-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00018-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant teisės aktais nustatytus įkalinimo sąlygų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Tauragės AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigė, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Kamerose buvo tarakonų, kameros langai buvo iš neskaidraus stiklo, langai nevalomi, prastas apšvietimas, kamerose neveikė ventiliacija, jose buvo drėgna ir šalta, dėl to čiužiniai būdavo drėgni ir pūdavo. Kamerose sanitarinis mazgas atitvertas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Pabrėžė, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui.

Pažymėjo, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Teigė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus, o jo energetinė vertė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka.

Teigė, kad Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir laikantis higienos normų reikalavimų. Nurodė, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d. 338 paras buvo laikomas kamerose Nr. 3 (kameros plotas 12,68 kv. m), 4 (12,60 kv. m), 5 (11,86 kv. m) ir 7 (6,74 kv. m). Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodė, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tauragės AVPK areštinės kamerose netinkamai įrengtas tualetas, jose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir šalta, kamerose buvo prastas apšvietimas, o čiužiniai skleidė nemalonų kvapą, buvo drėgni ir pūdavo. Nurodė, jog Tauragės AVPK areštinės kamerose sanitarinis mazgas įrengtas jį atskiriant nuo gyvenamosios paskirties 120–130 cm ploto aukščio pertvara, t. y. sanitarinis mazgas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 20 punkto reikalavimus. Pažymėjo ir tai, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose Higienos normos HN 37:2009 24 punkto pažeidimų dėl kamerų oro temperatūros, drėgmės nenustatė.

Nurodė, jog Tauragės AVPK areštinėje yra nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė. Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbai atliekami periodiškai, juos atlieka įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Rudagys“, su kuria yra sudaryta paslaugos teikimo sutartis.

Atsakovas nesutiko, kad nebuvo užtikrintas tinkamas maisto kiekis ir kokybė, kad maistas buvo neskanus, o energetinė maisto vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Nurodė, jog pagal 2012 m. balandžio 30 d. viešojo pirkimo areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 85-4-ST2-30, sudarytą tarp Tauragės AVPK ir uždarosios akcinės bendrovės „Girupis“, laikino sulaikymo kamerose esantys suimtieji maitinami 3 kartus per dieną, t. y. pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Teigia, jog pardavėjo teikiamas maistas yra pilnavertis ir subalansuotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Teigė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pasivaikščiojimui lauke yra skiriama viena valanda, o karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 1 426 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2016 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-RR2-1677 „Dėl informacijos suteikimo“ pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas: kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m bei kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m. Pagal minėtus duomenis pareiškėjas 221 dieną (9 dienas kameroje Nr. 3; 198 dienas kameroje Nr. 4; 10 dienų kameroje Nr. 5; 4 dienas kameroje Nr. 7) buvo laikomas kamerose kartu su dviem ar trimis asmenimis, tuo būdu pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m), t. y. kameros plotas vienam asmeniui dažnai svyruodavo nuo 3,15 kv. m iki 4,2 kv. m. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.

Pareiškėjo tvirtinimu, areštinės kamerose buvo prastas apšvietimas (langai iš neskaidraus stiklo), kameros drėgnos ir šaltos, jose neveikė ventiliacija, be to, buvo drėgni čiužiniai. Pareiškėjas teigė, jog netinkamai buvo įrengtas tualetas, kadangi atitvertas ne aukštesne nei 1,35 m sienele, dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.

Teismas pažymėjo, jog Tauragės visuomenės sveikatos centras 2011 m. kovo 31 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. atlikto Tauragės AVPK areštinės patikrinimo metu nenustatė Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų. Tauragės visuomenės sveikatos centras atlikto patikrinimo rezultatus įformino 2011 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-31 ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. AK-115, kuriuose nurodė, kad policijos areštinės kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė. Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, kameros vėdinamos per orlaides, lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, atliekama buitinių parazitų ir graužikų dezinsekcija ir deratizacija.

2013 m. rugsėjo 18 d. atlikto periodinio (planinio) patikrinimo rezultatai įforminti 2013 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. AK-117, kuriame konstatuota, kad atlikus planinį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors Tauragės visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 18 d. ir nustatė Higienos normos HN 37:2009 20 punkto pažeidimą (sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių), tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo nekildino iš šio pažeidimo.

Iš 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akto Nr. AK-153, matyti, kad atlikus planinį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (kamerose Nr. 5 ir 8 įrengti neskaidraus stiklo langai), 23 punkto (kamerose Nr. 5 ir 8 langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia), 48 punkto (kamerų langai neskaidrūs, kameroje Nr. 8 ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsių). Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-1 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 6 d., kurio metu patikrintos kameros Nr. 4 ir 5) taip pat konstatuotas Higienos normos HN 37:2009 48 (kamerose Nr. 4 ir 5 langai nesandarūs) reikalavimo pažeidimas. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų šio patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

Iš 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akto Nr. AK-159, matyti, kad atlikus neplaninį patikrinimą nustatytas Higienos normos HN 37:2009 6 ir 21 punktų (kameroje Nr. 3 nėra rozečių, matėsi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių) reikalavimų pažeidimai. Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 25 d. atliko Tauragės AVPK areštinės operatyvinį patikrinimą (kontrolės metu patikrintos kameros Nr. 3, 5, 8 ir 9), siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 6, 8, 18, 21, 27, 57 ir 58 punktų reikalavimams. Šio patikrinimo rezultatai įforminti 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34, kuriame konstatuota, kad atlikus (operatyvinį) neplaninį patikrinimą nustatyti Higienos normos HN 37:2009 6, 21 ir 27 punktų pažeidimai (kameroje Nr. 9 esanti lova sulaužyta, dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 5 ir 8, kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys). Minėtame patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamas maistas pagal valgiaraščius, kuris atitinka fiziologines mitybos normas, t. y. nenustatytas Higienos normos HN 37:2009 8 punkto pažeidimas.

Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos aptartuose patikrinimo aktuose, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeidimas dėl neskaidrių stiklo langų buvo nustatytas Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 3, 5, 8 (konstatuota Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-153, 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 ir 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34). Tauragės AVPK areštinės kamerose Nr. 5, 8 nustatyti pažeidimai dėl patalpų vėdinimo (mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė), kameroje Nr. 8 ant sienų ir lubų paviršių buvo pelėsių, be to, Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 konstatuoti pažeidimai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo kamerose Nr. 3, 5 ir 8. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas dėl kameros vėdinimo (mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikė) nebuvo tęstinis bei nustatytas tik vieną kartą 2013 m. lapkričio 6 d. atlikto (neplaninio) patikrinimo metu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 5, todėl buvo laikyta, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl kameros vėdinimo. Tačiau pažeidimai dėl neskaidrių stiklų ir kamerų apšvietimo buvo nustatyti ne kartą, t. y. minėti pažeidimai buvo tęstiniai.

Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas kamerose Nr. 3 ir 5 įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (areštinės kamerose neskaidraus stiklo langai, netinkamas dirbtinis apšvietimas). Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, o būtent, dėl tiekiamo maisto kokybės, šaltų kamerų, netinkamo miegamojo inventoriaus (prastų čiužinių), dėl galimybės pasinaudoti šiltu dušu, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Teismas pažymėjo ir tai, kad nors Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu ir nustatė kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų, tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo nekildino iš minėtų pažeidimų.

Teismas taip pat akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Teismas nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikė, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 7.13 punktą.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildino iš pasivaikščiojimo laiko teigdamas, jog vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui. Nurodė, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus, o jo energetinė vertė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Girupis“ sudaryto valgiaraščio matyti, jog vienam asmeniui per parą tenkanti fiziologinė mitybos norma – 2 312,03 kcal, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintą fiziologinę mitybos normą vienam nedirbančiam asmeniui. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. AK-1 bei 2014 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 nurodyta, kad patikrinus valgiaraščius nustatyta, jog policijos areštinėje laikomiems asmenims patiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Aptarti įrodymai teismui leido padaryti išvadą esant nepagrįstu pareiškėjo teiginį dėl netinkamo maitinimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad kameroje nebuvo šilto vandens bei nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 37:2009 bei Taisyklių nuostatos nenumato šilto vandens tiekimo į areštinės kameras. Tauragės visuomenės sveikatos centro atliktais patikrinimais nebuvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 60 punkto pažeidimai, be to, atsakovas nurodė, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Remiantis aptartomis aplinkybėmis nebuvo pagrindo spręsti, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigė, kad kamerose buvo buitinių parazitų.

Teismui pateikta 2012 m. kovo 22 d. privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugų vykdymo sutartis (2013 m. kovo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d. susitarimai dėl šios sutarties pratęsimo) su uždarąja akcine bendrove „Rudagys“ įrodo, kad bendrovė atlieka Tauragės AVPK areštinės apžiūrą, įvertinant jos užkrėstumą kenkėjais, atlieka graužikų ir vabzdžių kontrolę ir naikinimą, atvykdama į objektą ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba pagal poreikį. Byloje pateiktos Graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalo bei Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalo kopijos leido spręsti, kad Tauragės AVPK buvo atliekami graužikų ir vabzdžių naikinimo darbai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Tauragės AVPK administraciją dėl graužikų ar vabzdžių buvimo kameroje, ar prašęs juos išnaikinti. Dėl šių aplinkybių nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesilaikė Higienos normos HN 37:2009 53 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Tauragės AVPK areštinėje 221 dieną buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas), Higienos normos HN 37:2009 21 punktą (kamerose nebuvo skaidraus stiklo langų, blogas kameros apšvietimas), be to, Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 p.).

Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1 466 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 37 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo laikotarpį, už kurį buvo priteista neturtinė žala. Lieka neaišku, dėl ko teismas priteisė žalą tik už 221 parą, nors pagal bylos medžiagą matyti, jog Tauragės AVPK areštinėje pareiškėjas praleido 338 paras įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Tačiau teismas priimdamas sprendimą apskaičiavo laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 27 d. Taip pat pareiškėjas teigia, kad kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo bei šilto vandens. Kitą skundo dalį pareiškėjas grindžia iš dalies tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad 221 parą pareiškėjui buvo pažeista teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą, už likusias paras žala nėra atlyginama, kadangi nebuvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktas, kuriame nurodyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Apeliantas teigia, kad kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa buvo labai silpna. Šiuo metu policijos areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. Iš visų pateiktų Tauragės visuomenės patikrinimo aktų dviejuose aktuose, t. y. 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. buvo nustatytas HN 37:2009 21 punkto reikalavimo pažeidimas, tačiau pažeidimai buvo nustatyti kamerose Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 8. Akcentuoja, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas nė vienoje iš išvardintų kamerų, todėl pareiškėjo teiginys, kad kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo yra nepagrįstas.

Akcentuoja, kad kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, nebūdavo sudaryta galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ visi areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, karšto vandens tiekimas kamerose nenumatytas. Todėl areštinėje asmenys laikomi nepažaidžiant minėto teisės akto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, už kurį buvo priteista neturtinė žala, nes pareiškėjas Tauragės AVPK praleido 338 paras, o neturtinė žala buvo priteista už 221 parą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą teigdamas, jog pareiškėjas 221 parą buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto reikalavimo. O likusį laikotarpį, t. y. 117 parų pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta ploto norma, todėl už šį laikotarpį nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus pareiškėjo teiginys dėl netinkamai apskaičiuoto laikotarpio atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose nebuvo šilto vandens, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą. Higienos normos HN 37:2009 20 punkte numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 26 punkte nustatyta, kad policijos areštinės medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje, indų plovykloje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 bei Taisyklių nuostatos nenumato šilto vandens tiekimo į areštinės kameras, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neturėjo pareigos užtikrinti šilto vandens tiekimą pareiškėjo kamerose.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Tauragės visuomenės sveikatos centras tiek 2014 m. lapkričio 11 d. atlikto patikrinimo metu, tiek 2015 m. kovo 25 d. atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad kamerų langai yra iš neskaidraus stiklo. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad minėtas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas buvo ir pareiškėjo kalinimo laikotarpiu ir į tai atsižvelgė nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų trukmę ir intensyvumą bei kitų pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visumą, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nedetalizavo konkrečių sveikatos sutrikimų, nulemtų atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į atsakovą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 1 426 Eur suma, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė