5bffbc3c-b473-4199-8d8d-e531fcb89594 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-111-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.                                                                                           (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J.

G. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimo netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), n u s t a t ė : J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei J. G. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia 2017 m. balandžio 6 d., bausmės pabaiga 2020 m. balandžio 4 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 2 metai 2 mėnesiai ir 5 dienos. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimÄ apskundė apylinkės teismui. 2018 m. vasario 27 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundÄ ir paliko galioti komisijos nutarimÄ .

Teismo įsitikinimu, nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo kategoriÅ¡kai teigti, jog J. G. daugiau nenusikals. NusikalstamÄ veikÄ už kurios padarymÄ dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo metu, taip pažeisdamas jam parodytÄ pasitikėjimÄ bei galimybę įrodyti, jog jis gali gyventi nepažeisdamas įstatymų; be to ir jo padaryta veika yra tyčinė ir itin pavojinga. Apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad J. G. savo kaltės dėl padarytos veikos nepripažino, jos visa apimtimi nepripažįsta ir Å¡iuo metu, savo vaidmenį menkina.

Nutartyje pabrėžiama, kad J. G. gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , o ankstyvas paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos galėtų sudaryti nebaudžiamumo įspÅ«dį ir nebÅ«tų teisingas. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį J. G. apskundė apygardos teismui, praÅ¡ydamas taikyti lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo, nagrinėdamas skundÄ teismas nesigilino į jo argumentus bei objektyviai nevertino jo asmens bylos duomenų, neįvertino jo pastangų keistis. J. G. mano, kad egzistuoja visos aplinkybės ir sÄ lygos taikyti lygtinį paleidimÄ : teigiami socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais; jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema; asmenybė vertinama teigiamai, visÄ bausmės atlikimo laikÄ jo elgesys buvo pavyzdingas bei nepriekaiÅ¡tingas.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Teismas negali neaiÅ¡kiais argumentais tvirtinti, kad asmuo gali nusikalsti, o teiginys, kad jo paleidimas anksčiau prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir visuomenės interesui yra niekuo nepagrįstas – atvirkščiai, visuomenė yra linkusi akcentuoti ne bausmės dydį, o bausmės neiÅ¡vengiamumÄ . Nuteistojo vertinimu, jis jau atsakė už padarytÄ nusikaltimÄ , peržiÅ«rėjo savo vertybes bei padarė atitinkamas iÅ¡vadas.

Dabar jis elgiasi pavyzdingai, todėl jis turėtų bÅ«ti paleistas lygtinai. Nuteistojo J. G. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios lygtinio paleidimo sÄ lygos, bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje (asmens b. l. 22-25) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 21 balu. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. 11 balų, pakartotinio J. G. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys J. G. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti elgesio kontrolės stoka bei bendravimas su netinkamo gyvenimo būdo asmenimis.

IÅ¡vadoje taip pat pažymima, kad J. G. negeba savo galios jausmo palaikyti brandžiai, įtvirtinančiai tenkindamas tiek savo, tiek kitų poreikius, norus, yra linkęs slopinti savo jausmus, iÅ¡gyvenimus, sunkumus įveikti neapgalvotu, neteisėtu elgesiu; emocinės gerovės problemos galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymimi sumenkę nuteistojo problemų sprendimo įgÅ«džiai – jam sunku atpažinti problemas, jis nesugeba numatyti neigiamų pasekmių nei sau, nei kitiems, priimti teisėtus problemos sprendimus – nuteistajam bÅ«dingi nebrandÅ«s problemų sprendimo bÅ«dai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtakÄ nuteistojo nusikalstamam elgesiui; jam vis dar sunku vadovautis visuomeninės vertybėmis (asmens b. l. 23-24).

Jau aptartos socialinio tyrimo iÅ¡vados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiÅ¡kai suprantami ir pagrįsti. IÅ¡ iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog J. G. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tokios iÅ¡vados kontekste, teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, bÅ«damas laisvėje veikti teisėtu bÅ«du. Juolab, kai jo atžvilgiu jau taikytas lygtinis paleidimas ir nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo metu.

Taigi, J. G. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Å ių aplinkybių kontekste nuteistajam turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

Pažymėtina ir tai, jog J. G. lygtinio paleidimo klausimas atliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, spręstas pirmÄ jį kartÄ ir pastarasis turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jÄ skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo J. G. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     ArÅ«nas Budrys                                                                                Alenas Piesliakas                                                      Ernestas RimÅ¡elis                         Â