2019-08-21 Nr. AB-15904-3-61-3-01032-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2628-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 11 d. Atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 110, dėl kurios pretenzijų ar nusiskundimų neturi, tačiau 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 217, kuri buvo netvarkinga, neatitiko higienos normų reikalavimų, nes kameroje vyko remonto darbai, todėl sienų dažai buvo atsilupę ir mėtėsi šiukšlės, kameros baldai ir inventorius buvo nupurkšti dažais, kalkėmis. Sanitariniame mazge tvyrojo nemalonus kvapas, kameroje buvo drėgna ir šalta, todėl pareiškėjas turėjo gulėti ir miegoti su viršutiniais drabužiais. Kameroje taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, neveikė iškvietimo jungiklis. Nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje, kuri taip pat buvo netvarkinga – sanitarinis mazgas sulaužytas, mėtėsi maisto atliekos, šiukšlės, tvyrojo nemalonus kvapas, neveikė iškvietimo jungiklis, buvo išdaužtas langas, todėl kameroje buvo šalta bei drėgna. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, tapo grubus ir konfliktiškas.

3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose. Paaiškino, jog Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų reikalauja palaikyti tvarką kamerose, išduoda tam reikalingą inventorių ir priemones. Kameros vėdinamos natūraliai per langus, jų apšvietimas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose 2016–2017 metais buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema, kuri veikia visose kamerose. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs, o prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 24 d.) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 110, 115, 217. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad patikrinimų metu kameroje Nr. 115 apšvietimo, santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, oro judėjimo greičio, pelėsių požymių nenustatyta, yra sudaryta galimybė kamerą vėdinti per langą, o tai atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginius, jog kamerose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir tvyrojo nemalonus kvapas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameros buvo netvarkingos, vyko remonto darbai, baldai buvo nupurkšti dažais, kalkėmis, sanitarinis mazgas buvo sulaužytas, langas išdaužtas, kameroje mėtėsi maisto atliekos ir šiukšlės, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kameros Nr. 110, 115, 217 yra tvarkingos, remonto darbai nėra vykdomi, kamerose esantys baldai nėra nupurkšti dažais, kalkėmis; kameroje Nr. 115 sanitarinis mazgas nėra sulaužytas, langas nėra išdaužtas, kamera yra tvarkinga. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-2731 nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė, o Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 18 d. pranešimas Nr. 24-2897 patvirtina, jog kamerose pagal poreikį yra atliekamas paprastasis remontas, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą, gyvenamąsias kameras tvarko jose apgyvendinti asmenys, tam yra išduodamos valymo priemonės; 2018 metais, kamerose Nr. 110, 115, 217, remonto darbai nebuvo atliekami. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių apie kameroje Nr. 217 įrengtame sanitariniame mazge tvyrojusį nemalonų kvapą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K kamerose neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, jog kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus.

III. 10. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas jo skundą buvo šališkas, teigia, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, pateiktuose atsikirtimuose nurodė neteisingą informaciją. Pareiškėjas pažymi, jog skunde nurodė konkrečias Lukiškių TI-K kameras, dėl kurių skundėsi, t. y. kad pareiškėjas nesiskundė sąlygomis kameroje Nr. 110, tačiau kamera Nr. 217 buvo baisiausia, kokioje jam yra tekę gyventi. Pareiškėjo teigimu, kamera Nr. 217 buvo remontuojama jo buvimo šioje kameroje metu, o ne anksčiau, kaip teigia atsakovas. Dėl remonto kameroje Nr. 217 buvo drėgna, šalta, buvo šiukšlių.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o atsakovas teismui pateikė neteisingus duomenis apie Lukiškių TI-K kameros Nr. 217 būklę. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų (įskaitant nusiskundimus kameros Nr. 115 būkle, taip pat sanitarinių mazgų kamerose Nr. 115 ir Nr. 217 būklę ir kamerų apšvietimą) pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

18. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nusiskundimus buities ir higienos sąlygomis Lukiškių TI-K kameroje Nr. 217 pareiškėjas iš esmės siejo su aplinkybe, kad jo buvimo šioje kameroje metu (t. y. 2018 m. sausio 10 d.) buvo atliekami kameros remonto darbai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai: Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. pranešimo Nr. 24-2897 (b. l. 30–31) duomenys, kad aptariama kamera 2018 metais remontuojama nebuvo, taip pat kameros Nr. 217 fotonuotrauka (b. l. 66), iš kurios matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyto pobūdžio remonto darbai šioje kameroje nebuvo atliekami. Pareiškėjas šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą visapusiškai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ABTĮ 56 str. 6 d.) pagrįstai konstatavo, jog remonto darbai kameroje Nr. 217 ginčo laikotarpiu atliekami nebuvo. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir atstovavo atsakovo poziciją.

19. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems į Lukiškių TI-K kameras yra išduodamas inventorius švarai palaikyti, gyvenamosiose kamerose apgyvendintiems asmenims nustatyta pareiga tvarkyti šias patalpas. Ginčo dėl to byloje nėra.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo nurodytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas ir pareiškėjo skundą atmetė. Naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius