2013-04-12 Nr. AB-1225-3-61-3-00529-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-274/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00529-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono žemdirbių asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono žemdirbių asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus rajono žemdirbių asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) 2012 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 3JA-169 „Dėl prašymo“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. BRK-(3.35)-7675 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. BRK-(3.82)-7863 „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“.

Pareiškėjas nesutiko su NMA 2011 m. lapkričio 7 d., 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimais, ŽŪM sprendimu, kuriais prašoma grąžinti 17 505,20 Lt paramos sumą: 7 725,84 Lt permoką dėl mokymo paslaugų išlaidų ir 9 779,36 Lt dydžio permokėtą avansą, susijusį su patalpų nuoma. Nurodė, kad pagal 2009 m. lapkričio 3 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ paramos sutarties Nr. 1PM-PV-09-1-001329 (toliau – ir Paramos sutartis) 4.1 punktą NMA įsipareigojo Asociacijai išmokėti paramos lėšas, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu. Sutarties 4.2 punkte NMA įsipareigojo išmokėti paramos lėšas, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus. 4.6 punkte įsipareigojo išmokėti paramos lėšas, kurios yra patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus arba pagrįstos institucijos vadovo įsakymu patvirtintais paslaugų ir kitų išlaidų priskyrimo projektui vykdyti įkainiais. Savo įsipareigojimus pareiškėjas įvykdė, todėl NMA turėjo suteikti paramą.

Teigė jog Agentūros 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Asociacija viršijo prekių, paslaugų ar darbų nustatytus didžiausius įkainius, ir rėmėsi metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-446 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), aiškino, kad didžiausias mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos įkainis sudaro 20 Lt vienam asmeniui už 1 val. Nurodė, kad išlaidų dydis neviršija nustatytų įkainių, todėl išlaidos privalo būti kompensuojamos.

Nesutiko su ŽŪM 2012 m. sausio 19 d. sprendime esančiu teiginiu, kad NMA teisingai apskaičiavo, jog tinkamos finansuoti išlaidos už mokymo paslaugas sudaro tik 42 249,64 Lt sumą (54 268 Lt – 12 018,36 Lt). Nesutiko su šiuo sprendimu ir dėl kitų NMA apskaičiavimų. Paaiškino, kad Asociacija yra sudariusi dvi sutartis: 1) 2010 m. kovo 2 d. sutartį Nr. 10/03/02 su UAB „Mokeris“ ir 2) 2010 m. kovo 16 d. sutartį Nr. 10/03/16/2 su UAB „Delecto“. Pagal 2010 m. kovo 16 d. sutarties 4.1 punktą už faktiškai suteiktas paslaugas apmokama pagal sutarties priedo Nr. 2 nurodytas kainas. Sutarties priede buvo aiškiai įtvirtinta, kad dalyvių skaičius gali kisti. Mokymo paslaugos faktiškai buvo suteiktos didesniam kiekiui klausytojų negu buvo numatyta. Asociacija 2011 m. birželio 1 d. pateikė NMA galutinę ataskaitą Nr. 36, kurioje buvo nurodyta, kad kursų numatytas valandų skaičius buvo 394 val., o dalyvių skaičius – 270, tačiau faktinis mokymo kursų valandų skaičius sudarė 358 val., o mokymuose iš viso faktiškai dalyvavo net 290 dalyvių. Paaiškino, jog akivaizdu, kad faktiniai laiko, resursų ir dalyvių kiekiai padidėjo, o paslaugos teikėjas apskaičiavo ir pareikalavo mokymo paslaugų faktinės sumos.

Rėmėsi sutarties tarp pareiškėjo ir NMA 35.2 punktu, kuriame nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta, jeigu kurios nors projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 20 procentų. Šiuo atveju nukrypimai nesudarė daugiau kaip 20 procentų (programų ir kursų skaičius, valandų skaičius, dalyvių skaičius). Apie nukrypimus NMA buvo informuota 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. 38. Todėl nesutiko su atsakovo ir ŽŪM motyvais dėl nukrypimų. Asociacija teigė, kad NMA ir ŽŪM netinkamai apskaičiavo faktiškai patirtas išlaidas dėl nuomos. Pagal sutarties su UAB „Mokeris“ 2.2 punktą sulygtas klausytojų skaičius sudarė 270. Pagal 2010 m. kovo 16 d. sutarties priedą Nr. 1 vienoje klausytojų grupėje numatytas klausytojų skaičius – 15. Pagal 2010 m. kovo 2 d. sutarties 4.1 punktą patalpų, skirtų mokymams, nuomos kaina už 1 val. yra 127,20832 Lt. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad patalpos nuomos įkainis vienam klausytojui už 1 val. sudaro 8,48 Lt (127,20832 Lt : 15), faktinis vieno mokymo kursų dalyvių skaičius siekė iki 28 klausytojų, todėl faktiškai padidėjus klausytojų skaičiui buvo mokama suma pagal faktiškai dalyvavusių dalyvių skaičių. Teigė, jog tai neprieštarauja ir 2010 m. kovo 2 d. sutarties 4.2 punktui, kuriame nustatyta, kad galutinė suteiktų paslaugų suma nustatoma pagal faktiškai išnuomotų patalpų valandų sumą. Manė, jog tai patvirtina, kad NMA ir ŽŪM apskaičiavimai už faktiškai patirtas išlaidas dėl nuomos yra neteisingi, dėl to teigė, kad Asociacijai nekyla prievolė grąžinti 9 779,36 Lt paramos sumos.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai 2009 m. birželio 22 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ Nr. 1PM-PV-09-1-001239 (toliau – ir Paraiška), siekdamas įgyvendinti projektą „Mokymai pagal sodininkystės ir daržininkystės programas“ (toliau – ir Projektas). Tarp Agentūros ir pareiškėjo 2009 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta Paramos sutartis. Pareiškėjas Agentūrai 2011 m. gegužės 31 d. pateikė mokėjimo prašymą (toliau – ir Galutinis mokėjimo prašymas). Išnagrinėjusi Galutinį mokėjimo prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisyklių bei Paramos sutarties nuostatomis, Agentūra priėmė sprendimą pareiškėjui suteikti 56 300,64 Lt paramos sumą vietoj prašytos 73 016 Lt paramos sumos. Pareiškėjui nebuvo suteikta: 1) 21 Lt paramos suma už Projekto administravimo paslaugas; 2) 12 018,36 Lt paramos suma už mokymo paslaugas; 3) 4 676 Lt paramos suma už patalpų nuomos su demonstracine įranga paslaugas.

Pareiškėjui nebuvo suteikta 21 Lt paramos suma už Projekto administravimo paslaugas, nes šia suma buvo viršyta įvykdyto administravimo paslaugų pirkimo vertė.

Pagal Administravimo taisyklių 3 punktą 12 018,36 Lt deklaruotų mokymo paslaugų išlaidų yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis. Nurodė, jog atsakovas, vertindamas mokėjimo prašymą ir skaičiuodamas paramos sumą, turi užtikrinti, kad nebūtų viršyti metodikoje numatyti įkainiai, o ne pagal minėtus įkainius apskaičiuoti paramos dydį. Paramos dydis nagrinėjamu atveju buvo skaičiuojamas pagal Mokymo paslaugų sutarties 2 priede nustatytus įkainius už faktiškai pravestus mokymus. Nors Mokymo paslaugų sutarties 1 priede yra numatyta, kad mokymų dalyvių skaičius gali kisti, tačiau Mokymo paslaugų sutartyje niekur nėra nurodyta, kad mokymo paslaugų kainos yra susietos būtent su mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičiumi.

Priešingai, Mokymo paslaugų sutarties 2 priede yra nurodytos fiksuotos atskirų mokymų kainos, prie kiekvienų atskirų mokymų nurodant ne konkretų, bet preliminarų dalyvių skaičių. Be to, Mokymo paslaugų sutarties 2.6 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja Mokymo paslaugų sutarties galiojimo metu nekeisti paslaugų kainų, nustatytų šia sutartimi, t. y. nekeisti Mokymo paslaugų sutarties 2 priede nurodytų atskirų mokymų kainų. Teikdamas Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo mokymus pravesti 270 asmenų. Nurodė, jog net jeigu būtų pripažinta, kad mokymuose dalyvavus 290 asmenų galėjo išaugti mokymo paslaugų išlaidos, jos, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 ir 82 punktais bei Paramos sutarties 4.5 ir 5.2 punktais, negalėtų būti kompensuojamos, nes pareiškėjas nukrypo nuo Paraiškoje numatytos sąlygos mokymus pravesti būtent 270 asmenų, todėl minėtos išlaidos (t. y. viršijančios mokymo paslaugų išlaidas 270 asmenų) yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis.

Paramos sutarties 35.2 punkte numatytas tik vienas iš pagrindų, kada minėta sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta, o ne pateikta nukrypimo nuo Projekto sąvoka apskritai (t. y. nukrypimu nuo planuoto Projekto įgyvendinimo laikomi ne tik tie atvejai, kai kurios nors projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo Paramos sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 20 procentų, bet galimi ir kiti atvejai). Kadangi nagrinėjamu atveju nei vienos projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nebuvo nukrypusi nuo Sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 20 procentų, šiuo pagrindu Paramos sutartis keičiama nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui neatsirado pareiga informuoti Agentūrą apie numatomus pakeitimus.

Pareiškėjui taip pat nebuvo suteikta kompensacija už 4 676 Lt išlaidų sumą už patalpų nuomos su demonstracine įranga paslaugas. Teikdamas Paraišką pareiškėjas įsipareigojo pravesti 432 val. mokymų. Pagal mokymų valandų skaičių ir 2010 m. kovo 2 d. sutartyje Nr. 10/03/02 (toliau – ir Patalpų nuomos sutartis) nustatytus įkainius skaičiuojama parama patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugoms. Paraiškoje taip pat buvo numatyta, kiek valandų truks kiekvieni mokymai. Peržiūrėjus kartu su Galutiniu mokėjimo prašymu pateiktus mokymo kursus baigusių asmenų sąrašus, buvo nustatyta, kad faktiškai buvo pravesta 358 val. mokymų. Peržiūrėjus mokymo kursus „Daržovių auginimas pavasariniuose šiltnamiuose“ baigusių asmenų sąrašą, nustatyta, kad šių mokymų kursų trukmė buvo prailginta 2 val., t. y. vietoje Paraiškoje bei Mokymo paslaugų sutarties 2 priede numatytų 34 val. mokymai faktiškai vyko 36 val. Kadangi kursų trukmės pakeitimas nebuvo derintas su Agentūra ir nebuvo gautas Agentūros pritarimas dėl mokymo kursų trukmės pakeitimų, už dvi papildomas mokymų valandas, pareiškėjui parama nebuvo skirta. Dėl kursų trukmės pakeitimo Paramos sutartis neturėjo būti keičiama, tačiau, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 182 punktu, apie kursų trukmės pakeitimą pareiškėjas privalėjo raštu informuoti Agentūrą. Nors pareiškėjas faktiškai pravedė 358 val. mokymų, tačiau, dėl minėtų aplinkybių ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, 182 punktu ir Paramos sutarties 4.5 bei 5.2 punktais, tinkamomis finansuoti paramos lėšomis pripažintos išlaidos už 356 val. patalpų nuomos su demonstracine įranga paslaugų. Vadovaujantis Patalpų nuomos sutartyje numatytais įkainiais, pareiškėjui už Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pravestų 356 val. mokymų patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas apskaičiuota 45 286,16 Lt paramos suma.

Pagal antrą mokėjimo prašymą už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas pareiškėjui buvo išmokėta 28 845 Lt paramos suma, pagal trečią mokėjimo prašymą už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas pareiškėjui buvo išmokėta 24 167 Lt paramos suma. Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 53 012,12 Lt, t. y. 7 725,84 Lt daugiau nei apskaičiuota tinkama finansuoti paramos lėšomis. Kadangi pareiškėjui pagal Trečią mokėjimo prašymą už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas buvo išmokėta 7 725,84 Lt daugiau nei nustatyta, pareiškėjas permokėtą 7 725,84 Lt paramos sumą turi grąžinti Agentūrai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jau pagal Trečią mokėjimo prašymą buvo išmokėta visa pagal Patalpų nuomos sutartyje nustatytus įkainius ir faktiškai pravestų mokymų valandų skaičių Projektui paskaičiuota parama už patalpų su demonstracine įranga nuomos paslaugas, Galutiniame mokėjimo prašyme deklaruotos 4 676 Lt išlaidos už patalpų nuomos su demonstracine įranga paslaugas buvo pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis. Bendra netinkamų už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas išlaidų suma pagal trečią ir Galutinį mokėjimo prašymus yra 12 401,84 Lt.

Kodėl ir kokios išlaidos Galutinio mokėjimo prašymo vertinimo metu buvo pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis, pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BRK-(3.35)-7675 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Pareiškėjui 2009 m. gruodžio 24 d. buvo išmokėta 66 080 Lt avanso suma. Kadangi įvertinus Galutinį mokėjimo prašymą buvo nustatyta, kad kompensuojama paramos suma yra lygi 56 300,64 Lt, pareiškėjui išmokėta avansu paramos suma yra 9 779,36 Lt didesnė, nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis. Be to, pareiškėjui pagal trečią mokėjimo prašymą buvo klaidingai apskaičiuota ir išmokėta 7 725,84 Lt paramos suma. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 128 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 84.7 punktu ir Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.3 punktu, Agentūroje buvo priimtas sprendimas susigrąžinti 17 505,20 Lt permokėtą paramos sumą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. BRK-(3.82)-7863 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“.

Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis iki galo įvykdė savo įsipareigojimus. Teikdamas Paraišką pareiškėjas įsipareigojo pravesti 18 mokymų kursų, iš viso trunkančių 432 val., tačiau faktiškai pravedė 15 mokymų kursų, trunkančių 358 val. (tinkamomis finansuoti paramos lėšomis pripažintos 356 val.). Kadangi pareiškėjas nepravedė visų mokymų, kuriuos įsipareigojo pravesti teikdamas Paraišką, tai vertinama kaip nukrypimai nuo Projekto, kurie, vadovaujantis Administravimo taisyklių 182 punktu bei Paramos sutarties 5.2 punktu, yra neleidžiami, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra suderinami su Agentūra. NMA 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime neteigė, kad pareiškėjas viršijo Metodikoje nustatytus įkainius. 12 018,36 Lt Galutiniame mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų už mokymo paslaugas buvo pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis ne dėl to, kad būtų viršyti Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai, o dėl to, kad šia suma buvo viršyta pagal Mokymo paslaugų sutarties 2 priede nustatytus įkainius už faktiškai pravestus mokymus apskaičiuota paramos suma. Pagal Mokymo paslaugų sutarties 2 priede nustatytus įkainius apskaičiuota paramos suma už 15 faktiškai pravestų mokymų yra 69 104,64 Lt, o pareiškėjas visuose mokėjimo prašymuose bendrai iš viso deklaravo 81 123 Lt išlaidų už mokymo paslaugas.

Pagal Administravimo taisyklių 182 punktą ir Paramos sutarties 5.2 punktą pareiškėjas turėjo su Agentūra suderinti bet kokius numatomus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Paaiškino, jog Agentūra yra gavusi pareiškėjo 2011 m. birželio 15 d. raštą Nr. 38, tačiau pareiškėjas apie nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo Agentūrą informavo jau po fakto, t. y. jau pasibaigus mokymams. Patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte yra numatyta fiksuota mokymams skirtų patalpų nuomos kaina – 127,20832 Lt už 1 val. Patalpų nuomos sutarties 2.9 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja sutarties galiojimo metu nekeisti šia sutartimi nustatytų paslaugų kainų. Patalpų nuomos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad galutinė suteiktų paslaugų suma nustatoma pagal faktiškai išnuomotų patalpų valandų sumą. Darė išvadą, kad pagal Patalpų nuomos sutartį bendra patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugų kaina siejama ne su mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičiumi, bet su faktiškai išnuomotų patalpų valandų skaičiumi. Patalpų nuomos sutartyje nėra nuostatų, numatančių, kad patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugų kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus. Kadangi Agentūra nustatė, jog pareiškėjas pravedė 356 val. mokymų, kompensuotina paramos suma už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas buvo apskaičiuota už 356 val. pagal Patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte numatytą valandinį įkainį. Be to, didesnis klausytojų skaičius nebuvo suderintas su Agentūra, todėl bet kokiu atveju, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 ir 182 punktais bei Paramos sutarties 4.5 ir 5.2 punktais, išlaidos, viršijančios už 356 val. apskaičiuotą paramos sumą už patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas, yra netinkamos finansuoti paramos lėšomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 30 punktą pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis arba, kai jos netaikomos, projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150. Jei prekės, paslaugos ar darbai kainuos daugiau negu Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – Didžiausiųjų įkainių metodika, Metodika), nustatyti didžiausieji įkainiai, ta išlaidų dalis, kuri viršys didžiausiuosius įkainius, nebus kompensuojama.

Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Agentūra, skaičiuodama paramos dydį už mokymo paslaugas, vadovavosi Mokymo paslaugų sutarties 2 priede nurodytomis mokymo kursų kainomis. Agentūra, vertindama mokėjimo prašymą ir skaičiuodama paramos sumą, turi užtikrinti, kad apskaičiuota paramos suma neviršytų Didžiausiųjų įkainių metodikoje numatytų išlaidų dydžių. Nurodė, jog Didžiausiųjų įkainių metodikos 3 priede pateiktoje lentelėje numatyta, kad mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis negali viršyti 20 Lt asmeniui už valandą.

Pareiškėjo atveju šis įkainis, atsižvelgiant į pagal faktišką pravestų mokymų skaičių, mokymuose dalyvavusių asmenų skaičių ir pagal Mokymo paslaugų sutartį apskaičiuotą paramos sumą, nebuvo viršytas. Mokymo paslaugų sutarties 2 priede numatyta atskirų kursų trukmė valandomis, grupių skaičius ir kaina už kiekvienus kursus vienai grupei, todėl manė, kad kursų kaina nesikeičia priklausomai nuo dalyvių skaičiaus grupėje (Mokymo paslaugų sutarties 1 priede nurodyta, kad dalyvių skaičius gali kisti). Atsižvelgiant į tai, kad visi mokymo kursus baigusių asmenų sąrašai buvo pateikti su Galutiniu mokėjimo prašymu, vadovaujantis Mokymo paslaugų sutarties 2 priede numatytomis atskirų mokymų kursų kainomis per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį už visus faktiškai pravestus mokymus pareiškėjui buvo apskaičiuota 69 104,64 Lt paramos suma.

Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Dėl kursų trukmės pakeitimo paramos sutartis neturėjo būti keičiama, tačiau apie kursų trukmės pakeitimą pareiškėjas privalėjo raštu informuoti Agentūrą. Pareiškėjas nesuderino su Agentūra kursų trukmės pakeitimo, todėl už dvi papildomas mokymų valandas parama nebuvo skirta. Patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte nurodyta patalpų, skirtų mokymams, nuomos kaina už 1 val. – 127,20832 Lt, o 4.2 punkte nurodyta, kad galutinė suteiktų paslaugų suma nustatoma pagal faktiškai išnuomotų patalpų valandų sumą. Atsižvelgiant į tai, už Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pravestų 356 val. kursų patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugas Agentūra apskaičiavo 45 286,16 Lt paramos sumą.

Dėl išmokėto avanso paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė avansinį mokėjimo prašymą, pagal kurį 2009 m. gruodžio 24 d. buvo išmokėta 66 080 Lt avanso suma. Teikdamas Galutinį mokėjimo prašymą, pareiškėjas turėjo pagrįsti išmokėto avanso panaudojimą. Agentūra, įvertinusi Galutinį mokėjimo prašymą, nustatė, kad tinkama finansuoti yra 56 300,64 Lt suma (42 249,64 Lt mokymo paslaugų išlaidos + 190 Lt viešinimas + 13 861 Lt projekto administravimo išlaidos), t. y. 9 779,36 Lt mažiau, negu išmokėta avanso. Pažymėjo, jog bendra grąžintina avanso ir paramos suma – 17 505,20 Lt (7 725,84 Lt + 9 779,36 Lt). Teigė, jog Agentūros 2011 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. BRK-(3.35)-7675 ir 2011 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. BRK-(3.82)7863 nurodyti sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono žemdirbių asociacijos skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs Paramos sutarties nuostatas, pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad pareiškėjas neteisingai aiškina, jos jis nenukrypo nuo Projekto rodiklių ir išlaidų daugiau kaip 20 procentų, todėl neprivalėjo Projekto (ir kartu Paraiškos) rodiklių pakeitimų derinti su Agentūra.

Atsižvelgęs į Paramos sutarties sąlygas bei į pareiškėjo pateiktą Paraišką, kurioje aprašytas Projektas, darė išvadą, kad visi pakeitimai turėjo būti iš anksto suderinti su Agentūra raštiškai – taip pat mokymo kursų sumažinimas, valandų sumažinimas, klausytojų skaičiaus padidinimas, nurodant, kad dėl to keisis ir kaina. Konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė šių reikalavimų, nes apie pakeitimus pranešė tik 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. 38, kai projekto įgyvendinimas jau buvo pasibaigęs.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas mokymus vykdė, pirkdamas paslaugas iš UAB „Delecto“, su kuria sudaryta 2010 m. kovo 16 d. sutartis Nr. 10/03/16/2 dėl mokymo paslaugų, ir iš UAB „Mokeris“, su kuria sudaryta 2010 m. kovo 2 d. sutartis Nr. 10/03/02 dėl patalpų su demonstracine technika nuomos. Šios dvi sutartys ir nurodomos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime – pagal pirmąją nepravesti 3 mokymai (numatyta 18, įvyko 15), pagal antrąją – turėjo būti 432 val. mokymų (ir paraiškoje tai nurodyta), buvo faktiškai 356 val., dar mokymo kursai „Daržovių auginimas šiltnamiuose“ buvo 2 val. prailginti nesuderinus su Agentūra. Darė išvadą, kad NMA pagrįstai nurodytų paslaugų kainas skaičiavo pagal minėtų sutarčių sąlygas.

Nurodė, jog sutartyje su UAB „Delecto“ niekur nėra pasakyta, kad mokymų kaina už tą patį valandų skaičių gali keistis dėl dalyvių skaičiaus pasikeitimo. Sprendė, jog NMA pagrįstai vertino šios sutarties sąlygas, neaiškino šios sutarties plečiamai, nes tik taip įmanoma objektyviai nustatyti šių paslaugų kainas. Konstatavo, jog Agentūra padarė teisingą išvadą, kad sutarties šalys susitarė dėl kainos pagal mokymų pavadinimus ir trukmę ir kartu susitarė, kad numatomas tik preliminarus dalyvių skaičius, kuris gali keistis, o kaina keistis negali, tai reiškia, kad riziką dėl dalyvių skaičiaus galimo padidėjimo prisiėmė sutarties vykdytojas. Pažymėjo, jog iš esmės kaina tarp sutarties šalių galėjo būti keičiama jų sutarimu, tačiau pagal paramą reglamentuojančius teisės aktus toks pasikeitimas nedaro tų išlaidų tinkamomis kompensuoti, kol tai iš anksto raštu nesuderinta su Agentūra.

Nustatė, jog 2010 m. kovo 2 d. sutartyje numatytas klausytojų skaičius – 270, nėra siejamas su kaina už patalpų nuomą, niekur nėra pasakyta, kad kaina priklauso ne tik nuo valandų skaičiaus, bet ir nuo klausytojų skaičiaus. Darė išvadą, jog Agentūra turėjo pagrindą mažinti mokėtiną sumą proporcingai pagal pravestų mokymų valandų skaičių, nes tik tokia suma galėjo būti kompensuojama pagal Paramos sutartį, pakeitimas nebuvo tinkamai suderintas su Agentūra.

Konstatavo, kad NMA 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. BRK-(3.35)-7675 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Administravimo taisyklių 182, 183.3, 184, 185 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklių 32.2 punkte nustatyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos yra nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir neįvardytos Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte. Sprendė, jog Agentūra pagrįstai Galutinį mokėjimo prašymą įvertino, atsižvelgdama į kartu su Paraiška pateikto Projekto rodiklius, ir pagrįstai nusprendė, kad tinkamos kompensuoti yra tik tos išlaidos, kurios numatytos kartu su Paraiška pateiktame Projekte.

Teismas pažymėjo, jog iš esmės NMA 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. BRK-(3.82)-7863 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ yra tik dėl lėšų grąžinimo, o esminis yra 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas, kuriame yra motyvacija dėl skiriamos paramos sumos dydžio sumažinimo, todėl sprendė, jog Agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra tik išvestinis iš pirmojo sprendimo. Nurodė, jog nei Paramos sutartyje, nei nurodytuose teisės aktuose Agentūrai nėra nustatyta pareiga informuoti paramos gavėją iš anksto, kad galbūt dalis lėšų nebus kompensuojama. Konstatavo, jog nurodytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nustatė, jog Ministerijos 2012 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 3JA-169-13 pateikiamas teisinis ir faktinis NMA sprendimų teisėtumo pagrindimas, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendė, jog ŽŪM pagrįstai įvertino mokymo paslaugų ir patalpų nuomos sutartis ir nurodė, kad pagal šias sutartis perkamų paslaugų kaina nebuvo siejama su dalyvių skaičiumi. Taip pat pagrįstai šiame sprendime nurodyta, kad pagal Administravimo taisyklių 182 punktą pakeitimai turėjo būti derinami su Agentūra raštu (dėl kursų trukmės), kad klaida dėl 2 val. nebuvo nurodyta Agentūrai.

III. Pareiškėjas Vilniaus rajono žemdirbių asociacija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo skundą tenkinti. Be aplinkybių, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

1) Teismas neįsigilino į Administravimo taisyklių nuostatas, Paramos sutarties nuostatas ir todėl netinkamai jas interpretavo. Paaiškina, jog pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis nenukrypo nuo Projekto rodiklių ir išlaidų daugiau kaip 20 procentų, todėl neprivalėjo Projekto (ir kartu Paraiškos), Paramos sutarties pakeitimų derinti su NMA.

2) Dėl objektyvių priežasčių apie Projekto rodiklių pasikeitimą, pvz., dalyvių skaičiaus pasikeitimą ir mokymo kursų skaičiaus pasikeitimą, nebuvo galima informuoti Agentūros iš anksto, nes iš anksto paramos gavėjas pats apie tai neturėjo galimybės žinoti. Klausytojai apie organizuojamus mokymus buvo informuojami iš anksto skelbimais, dalyvių registracijos nebuvo, nes jie atvykę į mokymus dar turėjo būti patikrinti, ar yra tinkami klausytojai. Taip pat dėl objektyvių priežasčių iš anksto nebuvo galima NMA informuoti ir apie mokymo kursų skaičiaus pasikeitimą, nes susidarė tokia situacija, kai į organizuojamus kursus susirinko mažiau kaip 12 dalyvių ir mokymai neįvyko. Pažymi, kad apie projekto pasikeitimus Agentūra buvo informuota 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. 38. Teigia, jog tai atitinka Paramos sutarties 17.23 punktą. Be to, nurodo, jog apie mokymų kursų dalyvių skaičių Agentūra buvo informuota, su mokėjimo prašymais pateikiant klausytojų sąrašus, taip pat apie dalyvių skaičių gavo informaciją ir mokymų patikrų vietoje metu. 2011 m. sausio 24 d. Agentūrai buvo pateikta Informacijos apie projekto įgyvendinimo eigą ataskaita. Teigia, jog Agentūra turėjo pareigą stebėti ir kontroliuoti Projekto rodiklius ir teikiamą informaciją Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, taip pat vertinti pateiktą informaciją bei informaciją, gautą patikrų vietoje metu, tačiau savo pareigų nevykdė, neinformavo paramos gavėjo apie, jos manymu, netinkamą Projekto įgyvendinimą.

3) Pažymi, jog 2011 m. balandžio 14 d. Nr. 3 Susitarimo dėl 2009 m. lapkričio 13 d. Paramos sutarties pakeitimo 1 punkte, kuriuo pakeičiamas Paramos sutarties 5.1 punktas, nurodyta, kad parama suteikiama, jei paramos gavėjas įvykdys Projektą iki 2011 m. liepos 11 d. Daro išvadą, jog Agentūros argumentai apie tai, kad ji nebuvo informuota apie projekto pasikeitimus, yra nepagrįsti, todėl turėtų būti teismo įvertinti kritiškai ir atmesti.

4) Pareiškėjas nesutinka su teismo ir atsakovo paramos už suteiktas mokymo ir patalpų nuomos paslaugas vertinimu bei apskaičiavimu. Nurodo, jog pareiškėjas mokymo kurso „Daržovių auginimas pavasariniuose šiltnamiuose“ mokymo trukmę vietoje 34 val. įrašęs 36 val. iš esmės nekeitė Projekto rodiklių, o tik ištaisė techninę klaidą, kurios neaptiko pati NMA vertindama Paraišką. Teigia, jog esminis klausimas, dėl kurio kilo ginčas, yra mokymų trukmės atsižvelgiant į žemės ūkio ministro patvirtintus įkainius apskaičiavimas, nuo to priklauso ir Agentūros skiriama parama pareiškėjui. Paaiškina, kad Didžiausiųjų įkainių metodikos 3 priede nurodytas mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis 1 asmeniui/l val. yra 20 Lt. Nurodo, jog paramos suma apskaičiuojama pagal tokią formulę – mokymų dalyvių skaičius dauginamas iš išklausytų valandų skaičiaus, o gauta sandauga dauginama iš 1 val./l žmogui įkainio. Teigia, jog neišklausytų mokymo programų (kursų) skaičius šiuo ginčo atveju paramai apskaičiuoti jokios įtakos neturi, jis yra tik vienas iš Projekto rodiklių.

5) Teigia, jog su UAB „Delecto“ 2010 m. kovo 16 d. sudarytoje sutartyje Nr. 10/03/16/2 nurodytos paslaugų kainos pareiškėjas neviršijo, jis su tiekėju atsiskaitė 4.1 punkte nurodytos paslaugų kainos ribose, o apmokama UAB „Delecto“ buvo už faktiškai suteiktas paslaugas, kaip numatyta sutarties 4.1 punkto antrame sakinyje. Paaiškina, kad faktiškai mokymo paslaugos buvo suteiktos didesniam kiekiui klausytojų negu buvo preliminariai nurodyta pirkimo dokumentacijoje, o tai lėmė ir didesnį išklausytų vieno žmogaus valandų kiekį, pagal kurį tiekėjui ir buvo apmokama. Sprendžia, jog dalyvių skaičiui padidėjus, tiekėjui buvo mokama suma pagal faktiškai dalyvavusių dalyvių skaičių ir išnuomotų valandų skaičių, kaip nurodyta sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose. Pabrėžia, kad toks skaičiavimas ir sutarčių įgyvendinimas nepažeidžia nei pačios sutarties su tiekėju, nei viešųjų pirkimų principų, taip pat atitinka ir paramos sumą, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į principą – mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis 1 asmeniui/1 val. neviršija 20 Lt.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, nurodo:

1) Apeliantas turėjo pareigą informuoti Agentūrą apie nukrypimus nuo Projekto nedelsdamas, t. y. vos tik atsirado tokia galimybė. Be to, apeliantas turėjo pareigą nukrypimus nuo Projekto su Agentūra suderinti, t. y. gauti Agentūros pritarimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas Agentūrą apie nukrypimus nuo Projekto informavo tik 2011 m. birželio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo tada, kai įvyko paskutiniai mokymai, ir tada, kai Agentūra jau buvo pradėjusi atlikinėti Projekto patikrą vietoje. Agentūros nuomone, Įgyvendinimo taisyklių 22.6 punkte bei Paramos sutarties 17.23 punkte įtvirtintą pareigą apeliantas įvykdė netinkamai. Nurodo, jog teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nei Paramos sutartyje, nei nurodytuose teisės aktuose Agentūrai nėra nustatyta pareiga informuoti paramos gavėją iš anksto, kad galbūt dalis lėšų nebus kompensuojama. Pažymi, kad, nors Agentūra stebi ir kontroliuoja Projekto įgyvendinimo eigą visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir tikrina visuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, tačiau tik gavusi galutinį mokėjimo prašymą Agentūra įgyja galimybę tinkamai nustatyti, ar visos lėšos gali būti kompensuojamos. Paaiškina, jog Administravimo taisyklių 185 bei 186 punktai taikytini tokiais atvejais, kai Agentūra gauna motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Teigia, jog 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. 38 „Dėl leidžiamo nuokrypio nuo projekto rezultatų” apeliantas nei Projekto, nei Paramos sutarties pakeisti neprašė, o tiesiog informavo Agentūrą apie nukrypimus nuo Projekto ir nurodė, kad šie nukrypimai vadovaujantis Paramos sutarties nuostatomis yra leidžiami nesuderinus su Agentūra.

2) Kadangi už Paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsakingas yra pareiškėjas, pastebėjęs klaidą, jis nedelsdamas turėjo apie tai informuoti Agentūrą, tačiau jis šios savo pareigos tinkamai neįvykdė. Pažymi, kad nors Mokymo paslaugų sutarties 1 priede yra numatyta, kad mokymų dalyvių skaičius gali kisti, tačiau Mokymo paslaugų sutartyje niekur nėra nurodyta, kad mokymo paslaugų kainos yra susietos būtent su mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičiumi. Daro išvadą, kad pagal Patalpų nuomos sutartį bendra patalpų nuomos su demonstracine technika paslaugų kaina siejama ne su mokymuose dalyvaujančių asmenų skaičiumi, bet su faktiškai išnuomotų patalpų valandų skaičiumi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Taip pat nurodo, jog apie įvykusius nukrypimus nuo Projekto pareiškėjas turėjo informuoti Agentūrą nedelsdamas, kai tik apie juos sužinojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ išmokėjimo, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-446, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimą ir finansavimą, nuostatomis.

Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo Vilniaus rajono žemdirbių asociacijos ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta Paramos sutartis (t. I, b. l. 141-156), kuria pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Mokymai pagal sodininkystės ir daržininkystės programas“ Nr. 1PM-PV-09-1-001329 nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu iki 2010 m. lapkričio 2 d. 2010 m. kovo 22 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl Paramos sutarties pakeitimo (t. I. b. l. 138-140), kurio 1 punkte numatyta, kad parama pareiškėjui suteikiama, jei jis (pareiškėjas) įvykdys Projektą iki 2011 m. liepos 11 d. Paramos sutarties 53 punkte nurodyta, kad Sutarties sudėtinės dalys yra: Paraiška, Paraiškos papildomi dokumentai, sprendimas finansuoti Projektą ir kiti su Projekto įgyvendinimu susiję dokumentai.

Paramos sutartyje nėra detalizuotas projektas „Mokymai pagal sodininkystės ir daržininkystės programas“ Nr. 1PM-PV-09-1-001329-PR001, o informacija apie Projektą yra nurodyta pareiškėjo 2009 m. birželio 22 d. pateiktoje Paraiškoje (t. I, b. l. 167-172), kuri yra sudėtinė Paramos sutarties dalis. Paraiškoje nurodyta konkreti informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos, t. y. nurodyta, kad priemonės veiklos sritys yra augalininkystė, paukštininkystė, bitininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vaistažolių auginimas, žemės ūkio mechanizavimas ir statyba, energetika. Paraiškoje ir kartu su ja pateiktoje Pavyzdinėje mokymosi poreikio suvestinėje nurodyta, kad planuojama apmokyti 270 asmenų pagal 16 konkrečių mokymo programų (nurodomi konkretūs mokymų programų pavadinimai, kodai, kursų skaičius pagal šias mokymo programas bei planuojamas konkrečios programos klausytojų skaičius). Paraiškoje nurodyta, kad bendras mokymo kursų valandų skaičius bus 394, tačiau Agentūra bei pirmosios instancijos teismas, suskaičiavę valandas pagal Pavyzdinę mokymosi poreikio suvestinę, nustatė, jog buvo numatytos 432 mokymo kursų valandos.

Iš KVPS 2009 m. rugsėjo 2 d. vertinimo ataskaitos Nr. 1PM-2/005 (t. I, b. l. 157-162) matyti, kad buvo įvertinti pareiškėjo Paraiškoje ir Pavyzdinėje mokymosi poreikio suvestinėje nurodyti duomenys. Vertinant Projekto pasiekimus, nurodyta, kad mokymo programų skaičius bus 16, mokymo kursų skaičius – 18, mokymo kursų valandų skaičius – 432 val. ir numatomas mokymo dalyvių skaičius – 270 (t. 1, b. l. 159). Vertinimo metu nustatyta galutinė paramos suma 166 763 Lt (Paraiškoje buvo nurodyta 172 031 Lt paramos suma). Atsižvelgdamas į Paraiškos vertinimo rezultatus, Agentūros direktorius 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. BR1-704 nusprendė skirti pareiškėjui 166 763 Lt paramą, iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – 125 072,25 Lt, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 41 690,75 Lt (t. I, b. l. 163-164). Paramos sutarties 6 punkte numatyta, kad pareiškėjas iki 2009 m. gruodžio 17 d. pateikia Agentūrai avansinio mokėjimo prašymą dėl 66 080 Lt avanso. Paramos sutarties pakeistuose 7.1-7.3 punktuose buvo numatyta, kad pareiškėjas dėl pirmos paramos dalies iki 66 080 Lt prašymą turi pateikti iki 2010 m. kovo 23 d., dėl antros paramos dalies iki 33 563 Lt turi pateikti prašymą iki 2010 m. gruodžio 4 d., dėl trečios paramos dalies iki 67 120 Lt turi pateikti prašymą iki 2011 m. kovo 5 d. Taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjas, teikdamas paskutinį mokėjimo prašymą, turi deklaruoti visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas, ir KVPS pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdas. Tai reiškia, kad pareiškėjui pasirašius Paramos sutartį, turėjo būti išmokėtas Paramos sutartyje nustatyto dydžio avansas pagal avanso mokėjimo prašymą, pareiškėjas galėjo teikti tarpinius mokėjimo prašymus (Įgyvendinimo taisyklių 82.1-82.4 punktai). Įgyvendinimo taisyklių 82.6 punktas nustato, kad baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas pateikia Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas, bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Agentūra, išnagrinėjusi galutinį mokėjimo prašymą ir nustačiusi, kad paramos gavėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis, ir (arba) PVM suma, kuri pagal Įgyvendinimo taisyklių 34 punktą apmokama iš šiam tikslui skirtų Ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, vadovaudamasi paramos sutarties nuostatomis, pareikalauja paramos gavėjo grąžinti perviršinę sumą, o apie tokias grąžintinas ir susigrąžintas lėšas Agentūra informuoja Ministeriją (Įgyvendinimo taisyklių 82.7 punktas). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Administravimo taisyklių 128 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino pagrįstais atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens byloje nurodomas aplinkybes, kad Agentūra pagrįstai ir teisėtai, gavusi Galutinį mokėjimo prašymą, aiškinosi ir vertino, ar visos pareiškėjo nurodytos išlaidos, patirtos visu Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, turi būti kompensuojamos. Taip pat pagrįstai nekonstatavo, jog nagrinėjamu atveju Agentūra, kuri gavo pareiškėjo tarpinius mokėjimo prašymus ir neinformavo pareiškėjo, kad tam tikros dalies išlaidų nekompensuos, nebeturėjo teisės ir pareigos aiškintis ir vertinti pareiškėjo pateiktų dokumentų ar kad tokiu būdu Agentūra prisiėmė įsipareigojimą apmokėti pareiškėjui jo nurodytas patirtas išlaidas.

Pagal bylos duomenis pareiškėjui pagal jo 2009 m. lapkričio 16 d. avansinį mokėjimo prašymą 2009 m. gruodžio 24 d. buvo sumokėta 66 080 Lt avanso suma. Pagal 2010 m. kovo 23 d. pareiškėjo Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą už mokymo paslaugas buvo išmokėta 23 355 Lt paramos suma, o pagal 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjo Agentūrai pateiktą mokėjimo prašymą už mokymo paslaugas buvo išmokėta 3 500 Lt paramos suma. Taip pat pareiškėjui pagal antrą ir trečią mokėjimo prašymus buvo išmokėta 53 012,12 Lt už patalpų nuomą.

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 31 d. pateikė Galutinio apmokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 73 016 Lt paramos sumą (t. 1, b. l. 65-74). Agentūra 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. BRK-(3.35)-7675 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ nurodė, kad pareiškėjui suteikiama 56 300,64 Lt parama (t. I, b. l. 113-114). Agentūra šiuo sprendimu nesuteikė pareiškėjui 21 Lt paramos už projekto administravimo paslaugas, 12 018,36 Lt paramos už mokymo paslaugas, 4 676 Lt paramos už patalpų nuomą su demonstracine įranga, nes šių pareiškėjo nurodytų išlaidų nepripažino tinkamomis finansuoti paramos lėšomis. Agentūra savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Paraišką pareiškėjas įsipareigojo projekto įgyvendinimo laikotarpiu pravesti 18 mokymų, o pagal Galutinį mokėjimo prašymą bei jo priedus nustatyta, kad iš tikrųjų pravesta 15 mokymų pagal 2010 m. kovo 16 d. mokymo paslaugų sutartį Nr. 10/03/16/2. Nustatė, kad 12 018,36 Lt išlaidų yra netinkamos finansuoti, nes yra viršyta pagal Mokymo paslaugų sutartį numatytas kainas apskaičiuota paramos suma. Agentūra, remdamasi pareiškėjo sudaryta 2010 m. kovo 2 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 10/03/02, kurios 1 priede nurodyta, kad faktiškai pravestų mokymų trukmė turėjo būti 356 val., kursų „Daržovių auginimas pavasariniuose šiltnamiuose“ trukmė buvo prailginta 2 val. (vietoj 34 val. mokymai vyko 36 val.), o kursų trukmės pakeitimas nebuvo suderintas su Agentūra, neskyrė paramos už dvi papildomas mokymų valandas, nustatė, kad parama už patalpų nuomą skirtina, atsižvelgiant į patalpų nuomos sutartyje nurodytą nuomos kainą už 1 val. – 127,20832 Lt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vietoj 18 mokymų pravedė 15 mokymų, nepravedė Projekte numatytų mokymų: „Dirvožemio agrocheminiai tyrimai ir žemės ūkio augalų tręšimas ūkyje (32 val.), „Ankstyvųjų bulvių veislės ir jų auginimo technologijos“ (dveji mokymai po 22 val.), prailgino kursų „Daržovių auginimas pavasariniuose šiltnamiuose“ mokymų laiką 2 val. (vietoj 34 val. mokymai vyko 36 val.), faktinis mokymo kursų laikas buvo 358 val., mokymuose dalyvavo 290 dalyvių. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutarties 4.1, 4.6 punktais, žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtinta Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika, nurodydamas, kad jis pagal Paramos sutartį įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir visiškai, jo patirtų išlaidų vykdant mokymus dydis neviršija nustatytų Metodikoje įkainių, faktiškai suteiktos mokymo paslaugos didesniam kiekiui klausytojų, ginčijo Agentūros sprendime nurodytas nemokėtinas paramos sumas, t. y. 12 018,36 Lt už mokymo paslaugas, 4 676 Lt už patalpų nuomą su demonstracine įranga. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jis 2011 m. birželio 1 d. pateikė Agentūrai galutinę ataskaitą Nr. 36, kurioje buvo nurodyta, kad kursų numatytas valandų skaičius buvo 394 val., o dalyvių skaičius – 270, tačiau faktinis mokymo kursų valandų skaičius sudarė 358 val., o mokymuose iš viso faktiškai dalyvavo 290 dalyvių, t. y. padidėjo faktiniai laiko, resursų ir dalyvių kiekiai. Pareiškėjas rėmėsi Paramos sutarties 35.2 punktu, kuriame nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta, jeigu kurios nors Projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 20 procentų, ir nurodė, kad nukrypimai nesudarė daugiau kaip 20 procentų (programų ir kursų skaičius, valandų skaičius, dalyvių skaičius), o apie nukrypimus Agentūra buvo informuota 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. 38. Pareiškėjas akcentavo aplinkybę, kad jo patirtos išlaidos už mokymo kursus, už patalpų nuomą turi būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, jog buvo padidėjęs klausytojų skaičius, kad klausytojų grupės buvo padidėjusios nuo 15 dalyvių iki 28 dalyvių, į tai, kad Didžiausiųjų įkainių metodikos 3 priede nurodytas mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis 1 asmeniui/l val. (20 Lt).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų ir Agentūros 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. BRK-(3.35)-7675 nepanaikino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. BRK-(3.82)-7863 (t. I, b. l. 111-112) nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui išmokėtomis pagal jos teikiamus mokėjimo prašymus paramos sumomis, tai, kad pareiškėjui kompensuojama paramos suma yra 56 300,64 Lt, kad vertinant Galutinį mokėjimo prašymą, buvo pastebėta, jog paramos gavėjui už mokėjimo prašymą, pateiktą 2011 m. sausio 31 d., buvo klaidingai apskaičiuota ir išmokėta 7 725,84 Lt paramos suma, padarė išvadą, jog pagrįstai buvo nuspręsta, kad pareiškėjas turi grąžinti 17 505,20 Lt paramos sumą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administravimo taisyklių 185 ir 186 punktų, Paramos sutarties 17.6, 17.23, 20.4, 20.7, 20.8, 20.9 nuostatas, nepagrįstai jo nurodytų turėtų faktinių mokymo išlaidų nepripažino pagrįstomis ir tinkamomis finansuoti išlaidomis bei nustatė, jog pareiškėjas neinformavo Agentūros apie Projekto bei Paraiškos rodiklių pasikeitimus.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir išsprendė ginčą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esminių išvadų, susijusių su Paramos sutarties sąlygomis, paramos dydžiu ir jos išmokėjimu pagal pareiškėjo Agentūrai pateiktus dokumentus, nepaneigia pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikti įrodymai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos Sutarties 20.7-20.9 punktų nuostatos, kuriose įtvirtinta Agentūros pareiga stebėti ir kontroliuoti Projekto rodiklius ir teikiamą informaciją Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, vertinti pateiktą informaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Projekto įgyvendinimo nukrypimai buvo suderinti su Agentūra ir Agentūra prisiėmė įsipareigojimą apmokėti pareiškėjui už įgyvendintas mokymo programas kitokiu būdu nei kad yra numatyta Įgyvendinimo taisyklėse, Paramos sutartyje.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto rodiklių įgyvendinimu ir pareiškėjo informavimu apie Projekto bei Paraiškos rodiklių pasikeitimus, pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 22.6 punkte buvo numatyta, jog pareiškėjo tinkamumo gauti paramą kriterijus yra tas, kad pareiškėjas be Agentūros sutikimo (paštu, faksu) įsipareigoja nekeisti sutartyje numatytų projekto įgyvendinimo sąlygų, išskyrus atvejus, kai atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių pasikeičia projekto dėstytojai (pvz., dėl dėstytojų ligos) ar klausytojai, ar kitos nenumatytos aplinkybės, kurios dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti suderintos su Agentūra.

Įgyvendinimo taisyklių 22.15 punkte nurodyta, kad parama skiriama atsižvelgiant į mokymosi poreikį, projektiniame pasiūlyme ir paramos paraiškoje pareiškėjas privalo pateikti mokymosi poreikį pagal mokymo programas, vietovę, mokymo kursų ir klausytojų skaičių. Žemės ir miškų ūkio veikla užsiimančių asmenų mokymo programa – dokumentas, kuriame nuosekliai išdėstomi teoriniai ir praktiniai mokymo dalykai, reikalingi žemės ir miškų ūkio srities profesinėms žinioms įgyti (Įgyvendinimo taisyklių 1 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 95.7 punkte numatyta, kad paramos sutartis keičiama kitais atvejais dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau nedarančių įtakos pagrindinėms paramos teikimo sąlygoms (projekto vykdymo metu paraiškoje nurodyta mokymo programa (-os) ir kiti faktiniai duomenys, pagal kuriuos atliekamas projekto tinkamumo vertinimas, negali būti keičiami).

Pažymėtina, kad pareiškėjas Paramos sutarties 17.1 punkte įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, o 17.6 punktu įsipareigojo paštu arba faksu pranešti KVPS apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Taip pat buvo nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą, ar Paramos sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami.

Paramos sutarties 17.23 punkte nustatyta, kad pareiškėjas be Agentūros sutikimo (paštu, faksu) negali keisti Paramos sutartyje numatytų Projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, išskyrus tuos atvejus, kai atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių pasikeičia projekto dėstytojai (pvz., dėl dėstytojų ligos) ar klausytojai, ar kitos nenumatytos aplinkybės, kurios dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti suderintos su Agentūra. Gavus Agentūros sutikimą, Projekto įgyvendinimo vieta ir, sąlygos, dėstytojai gali būti keičiami, jei tai nėra esminis Projekto pakeitimas (jei tai netrukdo pasiekti Projekte nustatytų tikslų ir įgyvendinti jame nustatytus uždavinius.

Projekto vykdymo metu Paraiškoje nurodyta mokymų vykdymo teritorija (savivaldybė) ir (arba) mokymo programa (-os) ir kiti faktiniai duomenys, pagal kuriuos atliekamas projekto tinkamumo įvertinimas, negali būti keičiami).

Įvertinus minėtas Įgyvendinimo taisyklių, Paramos sutarties nuostatas bei pareiškėjo pateiktą Paraišką, Projektą, KVPS 2009 m. rugsėjo 2 d. vertinimo ataskaitą, darytina išvada, kad mokymo programos, kurias įsipareigojo įgyvendinti pareiškėjas ir kurios buvo apibrėžtos konkrečiomis temomis, kursų ir valandų skaičiumi, buvo viena iš pagrindinių (esminių) sąlygų, kurių pareiškėjas negalėjo pakeisti vienašališkai. Pareiškėjas, nesuderinęs su Agentūra raštu Paramos sutartyje numatytų Projekto įgyvendinimo sąlygų pakeitimų, negalėjo nukrypti nuo planuoto Projekto įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad Projekto įgyvendinimas buvo siejamas su konkrečiomis mokymo programomis, kursais, jų trukme, o ne su konkrečiu klausytojų skaičiumi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis su Agentūra suderino nukrypimus nuo mokymo programų, susitarė dėl apmokėjimo ir už kursus, į kuriuos nesusirinko klausytojai, kad mokėtinos paramos dydis priklausys nuo klausytojų skaičiaus, t. y. kad paramos suma po to, kai bus įvykdytas Projektas, apskaičiuotina tokiu būdu, kaip kad yra apskaičiuotas Metodikos 3 priede nurodytas mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad dėl objektyvių priežasčių iš anksto nebuvo galima Agentūros informuoti ir apie mokymo kursų skaičiaus pasikeitimą, nes susidarė tokia situacija, kai į organizuojamus kursus susirinko mažiau kaip 12 dalyvių ir mokymai neįvyko, tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Pareiškėjas teisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas Projektą turėjo įvykdyti iki 2011 m. liepos 11 d., o apie tai, kad neįvykdė dalies mokymo programų informavo KVPS 2011 m. birželio 15 d., tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku pranešė Agentūrai apie nukrypimus nuo Projekto įgyvendinimo ir šie nukrypimai buvo suderinti su Agentūra. Pareiškėjas Galutinį mokėjimo prašymą pateikė 2011 m. gegužės 31 d. tuo pagrindu, kad Projektas įvykdytas. 2011 m. birželio 15 d. Projektas nebebuvo vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad minėtas pranešimas buvo įteiktas, kai projektas jau buvo įgyvendintas.

Pagal Paramos sutarties 2 punktą pareiškėjui Paramos sutartyje bei teisės aktuose, Agentūros direktoriaus įsakyme numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 166 763 Lt; o pagal 4.3 punktą kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti pagal Įgyvendinimo taisykles ir numatytos Paraiškoje. Galutinė paramos dalis pareiškėjui išmokama tik po to, kai paramos gavėjas yra padaręs visas su Projektu susijusias išlaidas ir pateikęs paskutinį mokėjimo prašymą (Paramos sutarties 12 punktas). Netinkamos kompensuoti išlaidos yra tos, kurios viršija Ministerijos nustatytus didžiausius įkainius (Įgyvendinimo taisyklių 32.1 punktas); kurios nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir neįvardytos Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte (Įgyvendinimo taisyklių 32.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo patirtų išlaidų už mokymo kursus bei patalpų nuomą apmokėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo patirtos išlaidos yra susijusios su Projektu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytas aplinkybes, susijusias su Agentūros apskaičiuotomis pareiškėjui mokėtinomis paramos sumomis, įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia patirtas išlaidas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog pareiškėjui neturėjo būti išmokėta parama pagal pareiškėjo nurodytus duomenis, kurie neatitinka Paramos sutarties, pareiškėjo su UAB „Delecto“ bei UAB „Mokeris“ sudarytų sutarčių sąlygų. Pareiškėjo nurodyti jo įvykdyti Projekto pakeitimai nebuvo suderinti su Agentūra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad Agentūra privalo apmokėti pareiškėjui už jo nurodomas išlaidas, kurios atsirado dėl to, kad buvo atlikta ir tai, kas nebuvo numatyta Projekte.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas mokymus vykdė, pirkdamas paslaugas iš UAB „Delecto“, su kuria sudaryta 2010 m. kovo 16 d. sutartis Nr. 10/03/16/2 dėl mokymo paslaugų (t. I, b. l. 127-129). Pagal šią sutartį UAB „Delecto“ turėjo organizuoti mokymus pagal 16 programų planuojamiems 270 klausytojų išskaidant klausytojus į grupes pagal nurodytą techninę specifikaciją. Sutarties kaina už sutartyje numatytus darbus (faktiškai pravestus mokymus pagal sutarties 1 priede nurodytą techninę specifikaciją ir mokymų kainas (sutarties 2 priedas)) buvo numatyta 83 857 Lt, įskaitant 21 procentų PVM.

Pasiūlyme dėl projekto „Mokymai pagal sodininkystės ir daržininkystės programas“ mokymo paslaugų teikimo buvo nurodytos konkrečios kiekvienos iš mokymų programų kainos bei bendra 83 857 Lt suma, nurodytos mokymo programos, valandos, preliminarus dalyvių skaičius (t. 1, b. l. 130-131). Pažymėtina, kad paslaugų atlikimo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad dalyvių skaičius gali kisti, tačiau sutartyje nėra nurodyta, kad mokymų kaina už tą patį valandų skaičių gali keistis dėl dalyvių skaičiaus pasikeitimo. Tiek Paramos sutartyje, tiek pareiškėjo ir UAB „Delecto“ sudarytoje sutartyje numatyti 3 mokymai, t. y.

„Dirvožemio agrocheminiai tyrimai ir žemės ūkio augalų tręšimas ūkyje“ (32 val.) už 6 211,52 Lt ir „Ankstyvųjų bulvių veislės ir jų auginimo technologijos“ (dveji mokymai po 22 val.) už 8 540,84 Lt, nebuvo įvykdyti, buvo įvykdyta 15 mokymų, kurie atitiko šių sutarčių sąlygas, todėl Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui neturi būti mokama 12 018,36 Lt suma. Pareiškėjas su UAB „Mokeris“ 2010 m. kovo 2 d. sudarė sutartį Nr. 10/03/02, kurioje buvo numatyta, kad patalpų, skirtų mokymams, nuomos kaina už 1 val. yra 127,20832 Lt, įskaitant visas išlaidas, visus mokesčius, iš jų ir PVM.

Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad bendra numatoma sutarties suma su PVM yra 54 954 Lt ir kad galutinė suteiktų paslaugų suma nustatoma pagal faktiškai išnuomotų patalpų valandų sumą (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Sutartyje nėra nurodyta jokių sąlygų, kad nuomos kaina priklausė nuo dalyvių skaičiaus. Agentūra, nustačiusi, kad mokymai, kurie buvo numatyti Paramos sutartyje, truko 356 val., pagrįstai apskaičiavo, kad pareiškėjui priklauso 45 286,16 Lt paramos suma. Didžiausiųjų įkainių metodikos 3 priede pateiktoje lentelėje numatyta, kad mokymo vykdymo arba mokymo paslaugos teikimo įkainis negali viršyti 20 Lt asmeniui už valandą.

Agentūra nustatė, kad šis įkainis, atsižvelgiant į pagal faktišką pravestų mokymų skaičių, mokymuose dalyvavusių asmenų skaičių ir pagal Mokymo paslaugų sutartį apskaičiuotą paramos sumą, nebuvo viršytas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui mokėtinos paramos dydis turi būti apskaičiuojamas pagal jo pateiktus dokumentus, sutartis, kurios buvo sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, o ne apskaičiuojamas atsižvelgiant į Didžiausiųjų įkainių metodikos 3 priede nurodytą įkainį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsniai), todėl apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Vilniaus rajono žemdirbių asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė