5bfd84e2-367e-4b6a-aa08-254f99fca25d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-904-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00593-2010-2Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis                           Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.2.; 121.9.; 121.14, 121.18. KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 3 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-644/2012 pagal pareiÅ¡kėjos G. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. S., G. M., A. R., J. V. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,N u s t a t ė:I. Ginčo esmėGinčas byloje kilo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėja G. S. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu pareiÅ¡kimu prašė: atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ papildomiems dokumentams dėl žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimo pateikti; nustatyti juridinį faktÄ , kad P. R. (gim.(duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 7,03 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-72). PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1991 m. ji kartu su kitais pretendentais pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į žemę nuosavybės teisėmis valdytÄ iki nacionalizacijos.

Žemės nuosavybė buvo (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybinio archyvo 1993-06-22 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1930-09-03 sÄ raÅ¡e, patvirtintame 1930-09-06, įraÅ¡yta M. S.-R. (mirusi 1910 m.) įpėdiniai (įpėdiniai neįvardinti), turėję 16,03 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Faktinis turto paveldėtojas buvo jos sutuoktinis J.

R. (miręs 1937 m.), kuris dalį savo valdytos žemės (7,03 ha) perleido kitam naudotojui sÅ«nui iÅ¡ antros santuokos P. (P.) R. (pareiÅ¡kėjos tėvui). 1991-12-12 G. S. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į P. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus 7 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). PraÅ¡yme pretendente į Å¡iÄ Å¾emę buvo nurodyta ir V. S.. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktas P. R. mirties liudijimas ir giminystės ryšį su P. R. įrodantys dokumentai.

Atsižvelgiant į praÅ¡ymÄ pretendentėms buvo atkurtos nuosavybės teisės. BirÅ¡tono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2000-03-28 parengė iÅ¡vadas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,52 žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. S., kuri buvo iÅ¡siųsta į KaiÅ¡iadorių rajono Kruonio seniÅ«nijÄ ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,51 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn G. S., kuri buvo iÅ¡siųsta į Marijampolės apskrities Marijampolės rajono Kalvarijos seniÅ«nijÄ .

Minėtos institucijos atkÅ«rė pretendentėms nuosavybės teises (Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-01-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. buvo atkurtos nuosavybės teises į 3,52 ha M. S. R. valdytos žemės, o Marijampolės virÅ¡ininko administracija 2005-03-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2005-06-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė G. S. nuosavybės teises į 3,51 ha M. S. R. valdytÄ Å¾emę).

Priimant Å¡iuos sprendimus buvo vadovautasi netinkamu teisniu pagrindu nuosavybės atkÅ«rimui, dėl ko nuosavybės atkÅ«rimas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu 2011-02-17 (Byla Nr.I-46-353/2011) panaikintas. Nustačius faktÄ , kad P. R. valdė nuosavybės teise minėtÄ Å¾emę, jo paveldėtojos įgytų teisėtÄ pagrindÄ Ä¯ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Tai sudarytų pagrindÄ priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir atnaujinti terminÄ dokumentų teikimui.

FaktiÅ¡kai žemę, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja, iki 1940 m. valdė ne M. S. R., bet P. R. (pareiÅ¡kėjos tėvas). Tam, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas bÅ«tų laikomas pagrįstu, nepakanka iÅ¡likusių archyvinių dokumentų patvirtinančių P. R. nuosavybės teises, todėl Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka. IÅ¡likę archyviniai dokumentai (Lietuvos centrinis valst. Archyvas pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities archyvo Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai patvirtina, kad P. R. valdė nuosavybės teise 7 ha dirbamos žemės tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. ir vėliau iki pilnutinės žemės nacionalizacijos.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei 22,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 127-131). Teismas iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamÄ jį turtÄ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus arklių savininkų 1942-01-23 sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R.

P., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Turimos žemės plotas“ įraÅ¡yta „7,00“. Daugiau duomenų apie J. R. ir P. (P.) R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę, dokumentų apie žemės paveldėjimÄ iÅ¡ J. R. archyve nerasta (b.l. 10,11). IÅ¡ Kauno apskrities archyvo pažymos dėl žemės matyti, kad centrinės statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos Prienų apskrities inspektoriaus dokumentų fonde 1948 metų individualių savininkų gyvulių suraÅ¡ymo žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) gyventojas R.

P., turintis 8 ha žemės (b.l. 12). IÅ¡ Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo matyti, kad Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1930-09-03 sÄ raÅ¡e, patvirtintame 1930-09-06, įraÅ¡yta M. S.-R. įpėdiniai (įpėdiniai neįvardinti), turėję 16.03 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 13). Apklausti liudytojai J. D., M.G.

M. ir O. R. parodė, kad žino, jog ginčo žemę dirbo P. R. ir J. R., tačiau tiksliai kas buvo Å¡ios žemės savininkai, jie paliudyti negalėjo. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog P. R. gyveno ginčo žemės sklype, jÄ dirbo, prižiÅ«rėjo. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad P. R. ginčo žemės sklypas priklausė nuosavybės teise. Jokiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose (iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini) valsčiaus arklių savininkų 1942-01-23 sÄ raÅ¡Ä ) nėra duomenų apie Å¡io žemės sklypo savininkÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad 16,03 ha (į kuriÄ Ä¯eina ir 7,03 ha ginčo žemės) turėjo M. S.-R. įpėdiniai, kurie neįvardinti (b.l. 10,11,13). M. S. R. mirė 1910 metais ir pagal tuo metu galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado 1148 ir 1153 straipsnius jos vyras J. R. J. galėjo gauti tik ¼ dalį jos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybėn. Tuo metu M. S. R. įpėdiniai galėjo bÅ«ti jos vaikai: duktė K. (iÅ¡ pirmos santuokos), sÅ«nus J.

R. J. ir duktė I. R.. Atsižvelgiant į paveldėjimÄ reglamentavusius teisės aktus, M. S. R. vyras J. R. J. negalėjo bÅ«ti savo mirusios žmonos viso turto, t.y. 16,03 ha paveldėtojas. 1923 m. rugpjūčio 1 d. J. R. J. pareiÅ¡kimas raÅ¡ytas Žemės tvarkymo departamentui, kuriuo J. R. praÅ¡o M. S. žemę užraÅ¡yti jo vardu, kadangi jis tÄ Å¾emę valdo, taip pat patvirtina, jog jis nebuvo Å¡ios žemės savininku (b.l.14). Å is J. R. praÅ¡ymas patenkintas nebuvo, kadangi Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1930 m. rugsėjo 3 d. sÄ raÅ¡e žemė užraÅ¡yta ne J.

R., o M. S. R. įpėdinių vardu (b.l. 13). Todėl teismas sprendė, kad mirusiosios vyras J. R. nebuvo ir negalėjo būti žemės savininku, negalėjo disponuoti žeme ir negalėjo savo sūnui iš antrosios santuokos P. R. padovanoti, parduoti ar kitaip perleisti jam nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto. Pareiškėjos teiginys jog senelis (J. R. J.) žemę padovanojo P. R. 1929 metais, prieštarauja jau minėtiems rašytiniams įrodymams. Teismas sprendė, kad labiau tikėtini yra suinteresuotų asmenų G.

M., A. R. paaiÅ¡kinimai, jog P. R. naudojosi ginčo žeme, jÄ dirbo, joje gyveno, nes jam leido jų tėvas J. R. J. (kaip vienas iÅ¡ M. S. R. įpėdinių), tačiau tai jokiu bÅ«du negali patvirtinti, kad jis Å¡iÄ Å¾emę valdė nuosavybės teise. Iki nacionalizacijos galiojęs Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado 1417 straipsnis tuometėje teismų praktikoje buvo aiÅ¡kinamas kaip draudžiantis remtis liudytojų parodymais įrodinėjant nuosavybės teisės perleidimÄ . Teismas konstatavo, kad kadangi tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas dėl teisių į tÄ patį žemės sklypÄ , tai pareiÅ¡kėja negali remtis liudytojų parodymais nuosavybės teisės perleidimo pagrindui įrodinėti, o kitokių aplinkybių, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos tėvo ginčo žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo metu faktÄ , nurodyti liudytojai nepateikė.

PareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų nepakanka nei nuosavybės teisės įgijimo pagrindui, nei valdymui nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktui įrodyti. Nenustačius praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimas nebeturi teisinės reikÅ¡mės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja G. S. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti (b.l. 134-137).

Teigia, kad teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjai jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nukrypo nuo formuojamos teiminės praktikos. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad J. R. negalėjo bÅ«ti žemės savininku. Apskričių žemės rÅ«Å¡iavimo komisijų pagrindinis tikslas buvo paruoÅ¡ti sÄ raÅ¡us, dėl žemės apmokestinimo pagal žemės rÅ«Å¡is, o ne nustatyti, kas yra žemės savininkas, o kas yra tik žemės naudotojas.

Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro ignoruodamas tÄ aplinkybę, kad Lietuvos centrinio valst. archyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta ir kita aplinkybė t.y. nuoroda į 1935 m. „Valstybės žinias“, kuriose skelbiama apie varžytines J. R. nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime parduoti. „Valstybės žiniose“ nurodoma, kad turtas susideda iÅ¡ teisės į ½ dalį iÅ¡ 16 ha žemės su kluonu. Toje pat pažymoje yra duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) valsčiuje arklių savininkų 1942-01-23 sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R.

P. gyv. (duomenys neskelbtini) ir turintis 7 ha žemės. Apie esančius vėlesnės datos dokumentus teismas nepasisakė ir jų nevertino. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir Kauno apskrities archyvo pažyma dėl žemės 2008-12-02 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad 1948 metų individualių savininkų gyvulių surašymo žiniaraštyje įrašytas (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) apyl. gyventojas R. P., turintis 8 ha žemės. Ši aplinkybė rodo, kad P. R. buvo žemės savininku žemės nacionalizavimo metu t.y. 1948 metais.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų nepakanka juridinio fakto nustatymui. Visi byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia vadovautis teismo minima LAT 2011-06-17 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-273/2011. Teismas savo sprendimÄ grindė prielaida, kad M. S. R. sutuoktinis J. R. tiesiog negalėjo paveldėti žemės pagal įstatymus galiojusius iki 1940 metų, nors pareiÅ¡kėja įrodinėdama faktÄ rėmėsi dokumentais, iÅ¡vardintais norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ -žemę ir jų duomenis patvirtinančiais liudininkų parodymais.

Tačiau teismas savo sprendimÄ grindė tik kai kurių suinteresuotų asmenų (kurie nuosavybės atkÅ«rimo pirminiame etape neturėjo prieÅ¡taravimų) parodymais ir jų neargumentuotu nesutikimu.3. Teismas, priimdamas vien tik tikėtina prielaida pagrįstÄ sprendimÄ , užkerta keliÄ teisėtų pareiÅ¡kėjos lÅ«kesčių įgyvendinimui. Å ioje byloje, kuri jau tęsiasi ketvirtus metus, visu pirma netinkamai elgėsi valstybinės institucijos, atsakingos už piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Jos netinkamai tvarkė atkÅ«rimo dokumentus, vėliau netinkamai ėmėsi ginti vadinamÄ â€žvieÅ¡Ä interesÄ â€œ, kurio iÅ¡ tiesų nebuvo ir galutiniam etape pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl fakto nustatymo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo G.

M. prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 142-143). Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ , nes nors J. R. žemę dirbo, ji jam nepriklausė, nes po M. S. R. mirties žemę turėjo paveldėti jos vaikai – K., I., J.. Senelis J. R. turėjo daug skolų, todėl buvo skelbiamos turto varžytynės. Skolas už senelį sumokėjo D. R.. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 144-147).

Nurodo, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, kad jų nepakanka juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti. PareiÅ¡kėja apeliaciniame skunde nurodė, kad aplinkybę, jog P. R. nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė 7,03 ha žemės patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apskrities archyvo 2008 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė deklaracijÄ dėl visos Lietuvos žemės paskelbimo tautos, t.y. valstybės, nuosavybe.

Todėl apeliantė neteisingai nurodė, kad žemė buvo nacionalizuota 1948 metais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ , reikÅ¡minga nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad leidinyje „Vyriausybės žinios“ paskelbta informacija apie J.

R. nekilnojamojo turto, susidedančio iÅ¡ teisės į ½ dalį iÅ¡ 16 ha žemės su kluonu, antrÄ sias varžytines, patvirtina praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat atmestinas. Byloje pateiktas dar vienas archyvinis dokumentas - Alytaus teismo taikos teisėjo 1933 m. balandžio 13 d. draudimo straipsnis, kuriame nurodyta, kad dedamas draudimas J. R. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir susidedančiam iÅ¡ 6/7 dalių iÅ¡ bendro ploto 16 ha žemės. Å ie du archyviniai dokumentai ne patvirtina faktÄ , kad P. R. nacionalizacijos metu buvo 7,03 ha žemės savininkas, o prieÅ¡ingai - prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos G.

S. teiginiams, kad jos senelis J. R. 1929 metais dalį žemės padovanojo savo sÅ«nui P. R.. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2007 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. S. R. mirė 1910 m. sausio 2 d. Po jos mirties liko vyras J., duktė iÅ¡ pirmos santuokos K. ir iÅ¡ antros santuokos sÅ«nus J. bei duktė I.. Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, kad pagal tuo metu galiojusio Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado 1148 ir 1153 straipsnius J. R. galėjo paveldėti tik ¼ dalį savo mirusios žmonos M.

S. R. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra pagrįsta. Taigi, jis negalėjo bÅ«ti 16,03 ha žemės paveldėtojas. Atsižvelgiant į tai, teismo iÅ¡vada, kad J. R. negalėjo savo sÅ«nui iÅ¡ antrosios santuokos P. R. padovanoti, parduoti ar kitaip perleisti jam nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto, yra pagrįsta.Suinteresuotasis asmuo A. R. prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 150-151). Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ , nes J.

R. nebuvo 7,03 ha žemės savininku, todėl negalėjo jos perleisti savo iÅ¡ antros santuokos sÅ«nui P. R.. A. R. iÅ¡ savo tėvo J. R. sužinojo, kad žemė buvo jo mamos M. S. R., tÄ Å¾emę jai padovanojo jos broliai. Po M. S. R. mirties žemę dirbo jos vyras J. R.. Bet jis negalėjo bÅ«ti žemės savininkas, nes po M. S. R. mirties žemę turėjo paveldėti jos vaikai – K., I., J., nes M. S. R. žemės nebuvo užraÅ¡iusi vyrui J. R..IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai nustatė jais grindžiamas faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl jų pagrindu priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. R. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 7,03 ha žemės, kuriÄ jam perleido tėvas J. R.. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as yra daug platesnis, nei nustatytas nagrinėjant praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis Å¡iomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktÄ .

Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisinių santykių klausimų nagrinėjimas turi tam tikrų ypatumų. Nuosavybės teisių nustatymas į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali lemti ginÄÄ su kitais asmenimis dėl tų pačių teisių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ dėl tų pačių teisių į tÄ patį daiktÄ esant ginčui tarp kelių asmenų turi bÅ«ti taikomi valdymo metu galiojusios materialiosios teisės nustatyti įrodinėjimo priemonių panaudojimo ribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d, nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

K. L. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2009). Vienas iÅ¡ tokių – draudimas remtis liudytojų parodymais įrodinėjant nuosavybės teisės perleidimÄ , kuris buvo pripažintas iki nacionalizacijos Vyriausiojo Tribunolo praktikoje taikius didžiojoje Lietuvos dalyje galiojusio Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado 1417 straipsnį ir į jį turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai byloje kyla ginčas dėl teisės į konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ . Kita vertus, toks draudimas nereiÅ¡kia, kad apskritai yra ribojama teisė naudotis liudytojų parodymais valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktui įrodinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, nei jo lydimųjų aktų nuostatose nėra įtvirtinto reikalavimo, jog asmuo, siekdamas atkurti nuosavybės teises, turi įrodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , ir kad prieÅ¡ingu atveju negalės bÅ«ti priimamas palankus pareiÅ¡kėjui sprendimas atkurti nuosavybės teises. Pastaraisiais metais suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ligvistiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas.

Å is faktas gali bÅ«ti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tiek valdymo nuosavybės teise faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009, 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).PareiÅ¡kėja galėjo įrodinėti ne tik nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ , tačiau ir tÄ aplinkybę, kad jos tėvas P. R. iki nacionalizacijos valdė žemę nuosavybės teise.

Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėja galėjo įrodinėti visomis CPK nustatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kartu ir liudytojų parodymais, iÅ¡skyrus tuos, kuriais liudijama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, nes byloje yra kilęs ginčas dėl teisių į tÄ patį sklypÄ (daiktÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-273/2011).Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami raÅ¡ytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sÄ sajos ir leistinumo reikalavimus;

CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodinėti dokumentais, suraÅ¡ytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, M. K., A. B.; bylos Nr. 3K-3-28/2007). Tačiau, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose iÅ¡vardytus dokumentus bei įvertinat Å¡ių įrodymų visetÄ .Lietuvos valstybinio archyvo duomenimis, (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės paskirstymo rÅ«Å¡imis 1930 m. rugsėjo 3 d. sÄ raÅ¡e žemės savininku įraÅ¡yti M.

S. R. įpėdiniai (neįvardinti), (duomenys neskelbtini) kaime turėję 16,03 ha žemės (b.l. 13). M. S. R. mirė 1910 m. sausio 2 d., 40 metų amžiaus. Po jos mirties liko vyras J., pirmosios santuokos duktė K. ir antrosios santuokos sÅ«nus J. ir duktė I. (b.l. 18).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teisės normas – Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies nuostatas, nesant testamento vieno ar kelių įpėdinių naudai palikimas atitenka paveldėtojams pagal įstatymÄ (1110 str. 2 d.).

Ä®statyme buvo nustatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų vaikams (1127 str.). Žmona po vyro mirties gauna ¼ dalį (įsakytinę dalį) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Ä®sakytinę dalį naÅ¡lys arba naÅ¡lė gauna nuosavybėn, jÄ paveldėdami pagal įstatymÄ ir toj daly pats įstatymas sutuoktinius pripažino įpėdiniais (Rusų Senato sprendimai 913/92, 914/8).  Tokiomis pačiomis taisyklėmis vyras galėjo paveldėti po žmonos mirties (1153 str).

Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vyras J. R., J. negalėjo bÅ«ti savo mirusios žmonos M. S. R. turto paveldėtojas ir nebuvo žemės savininku. M. S. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nacionalizavimo metu ji nebuvo žemės sklypo savininke. J. R., J., gimė (duomenys neskelbtini) (prijungtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, b.l. 2), t.y. motinos mirties dienÄ jis buvo mažametis. Sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikÅ¡ti sutikimÄ arba nesutikimÄ priimti palikimÄ turėjo jiems paskirti globotojai.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad priimti palikimÄ už mažamečius galėjo tik tėvas J. R., J.. Palikimas buvo laikomas priimtu, kai įpėdinis tÄ turtÄ turėjo ir naudojo tÄ turtÄ (Rusų senato sprendimai prie 1261 str. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kiti asmenys Å¡iÄ Å¾emę turėjo, naudojo ar kitokiu įstatymuose nustatytu bÅ«du buvo iÅ¡reiÅ¡kė savo pageidavimÄ priimti palikimÄ po M. S. R. mirties.Pažymėtina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai -. (duomenys neskelbtini) J.

R. J. pareiÅ¡kimas raÅ¡ytas Žemės tvarkymo departamentui, kuriuo J. R. praÅ¡o M. S. žemę užraÅ¡yti jo vardu, kadangi jis tÄ Å¾emę valdo daugiau 30 metų nuo 1899 m. (b.l.14) patvirtina, kad J. R., J. Å¡iÄ Å¾emę naudojo, dirbo ir turėjo. Teismo iÅ¡vadÄ , kad 1923 m. J. R. praÅ¡ymas patenkintas nebuvo, kadangi Vyriausiosios žemės rÅ«Å¡iavimo komisijos archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos rÅ«Å¡imis paskirstytų žemių 1930 m. rugsėjo 3 d. sÄ raÅ¡e žemė užraÅ¡yta ne J.

R., o M. S. R. įpėdinių vardu (b.l.

13) paneigia ne tik faktas, kad J. R., J. buvo įpėdinis, priėmęs palikimÄ pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai naudoti, bet ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai – Alytaus teismo taikos teisėjo 1933 m. balandžio 13 d. draudimo straipsnis, kuriame nurodyta, kad dedamas draudimas J. R. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) aps. ir susidedančiam iÅ¡ 6/7 dalių iÅ¡ bendro ploto 16 ha žemės, siekiant užtikrinti J. R. ir I.

A. 300,00 Lt ieškiniu su išlaidomis apdrausti, bei Alytaus teismo taikos teisėjo 1933 m. birželio 8 d. draudimo straipsnis, kuriame nurodyta, kad dedamas draudimas J. R. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir susidedančiam iš 16 ha žemės su trobesiais, siekiant užtikrinti J. G. 800,00 Lt ieškiniui su nuošimčiais ir išlaidomis apdrausti (b.l. 15-16). Šie draudimai leidžia teigti, kad nei J. R., nei I. A. nebuvo 16 ha žemės sklypo ar jo dalies, buvusio. (duomenys neskelbtini) savininkai.

Be to, 2008 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidinyje „Vyriausybės žinios“ paskelbta informacija apie J. R. nekilnojamojo turto, susidedančio iÅ¡ teisės į ½ dalį iÅ¡ 16 ha žemės su kluonu, antrÄ sias varžytynes. J. R., J. mirė 1937 m. (b.l. 120-121), todėl darytina iÅ¡vada, kad ir jis nacionalizavimo metu ji nebuvo žemės sklypo savininku. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ reikÅ¡minga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

Taigi nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, kas iÅ¡ likusių Å¡eimos narių priėmė palikimÄ po tėvo mirties ir kokiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje apklausti liudytojai J. D., M.G. M. ir O. R. parodė, kad žino, jog ginčo žemę dirbo P. R. ir J. R., tačiau tiksliai kas buvo Å¡ios žemės savininkai, jie paliudyti negalėjo. Kasacinio teismo praktikoje valdymo nuosavybės teise juridinę reikÅ¡mę turintys faktai paprastai negali bÅ«ti patvirtinti vien liudytojų parodymais dėl jų nepakankamumo – subjektyvaus pobÅ«džio (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

Tačiau kolegija pažymi, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos Lietuvos TSR (1940–1941 metais ir 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje, parengtais sÄ raÅ¡ais, kuriuose nurodytos Å«kininkų turėtos nuosavybės teisėmis žemės plotas, Lietuvos žemės Å«kio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiais ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 407 Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų, Valstybės žinios, 1993-06-16, Nr. 22-531).Nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, padaryta remiantis suinteresuotų asmenų G.

M., A. R. paaiÅ¡kinimais, kad P. R. naudojosi ginčo žeme, jÄ dirbo, joje gyveno, nes jam leido jų tėvas J. R., J. (kaip vienas iÅ¡ M. S. R. įpėdinių). Å ie parodymai jokiu bÅ«du negali patvirtinti aplinkybės, kad J. R., J. žemę valdė nuosavybės teise ir buvo vienintelis jos savininkas. Suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ įrodymų civilinėje byloje (CPK 177 str. 2 d.) ir vertinami teismo pagal vidinį įsitikinimÄ visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.).

Teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens A. R. paaiškinimai yra prieštaringi – duodama paaiškinimus ji nurodė, po M. S. mirties žemę paveldėjo jos vyras J. R., J. ir du vaikai: J. R. ir I. R., tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, J. R., J. negalėjo šios žemės išdalinti, kadangi jis nebuvo jos savininkas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad A. R. tėvas J. R., J. buvo viso 16,03 ha žemės sklypo savininkas ir savo netikram broliui P. R. galėjo leisti laikinai naudotis 7 ha žemės, nesudarydamas jokių dokumentų, nes tai prieštarauja byloje surinktų rašytinių įrodymų visumai.Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotieji asmenys G.

M. ir A. R. pateikdamos praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į J. R., J. turėtÄ Å¾emės sklypÄ , 1991-10-22 ir atitinkamai 1991-12-23 nurodė, jog J. R. nuosavybės teise valdė „8,00 ha“ žemės sklypÄ (prijungtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, b.l. 18-19). PareiÅ¡kėja G. S. 1991-12-12 praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į P. R., Jurgio turėtÄ Å¾emės sklypÄ nurodė, jog P. R. nuosavybės teise valdė „7,00 ha“ žemės sklypÄ (prijungtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nr. 57-20, 57-60 kopijos, b.l. 30)Kaip jau minėta palikimÄ buvo galima priimti faktiÅ¡kai pradėjus jį naudoti.

P. R. ir J. R. tėvas J. R., J. mirė 1937 m. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemę naudojo ir dirbo abu broliai. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus arklių savininkų 1942-01-23 sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Turimos žemės plotas“ įraÅ¡yta „9,00 ha“ (prijungtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į M.

S. R. įpėdinių (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, b.l. 12). BÅ«tent Å¡io dokumento pagrindu suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį.Be to teisėjų kolegija pažymi, kad analogiÅ¡koje Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nekilnojamÄ jį turtÄ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus arklių savininkų 1942-01-23 sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas R.

P., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Turimos žemės plotas“ įraÅ¡yta „7,00“. Daugiau duomenų apie J. R. ir P. (P.) R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę, dokumentų apie žemės paveldėjimÄ iÅ¡ J. R. archyve nerasta (b.l. 10-11). IÅ¡ Kauno apskrities archyvo pažymos dėl žemės matyti, kad centrinės statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos Prienų apskrities inspektoriaus dokumentų fonde 1948 metų individualių savininkų gyvulių suraÅ¡ymo žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) gyventojas R.

P., turintis 8 ha žemės (b.l. 12). Kadangi teismo byloje disponuojama ne vieninteliu papildomu dokumentu, juos tarpusavyje sulyginus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad po J. R., J. mirties žemę nacionalizavimo metu valdė P. R. (7,00 ha) ir J. R. (9,00 ha), kas bendroje sumoje sudarytų 16,00 ha žemės ir atitiktų remiantis liudytojų parodymais nustatytas buvusio savininko P. R. valdytos žemės ribas (planas, b.l. 46). Vertinant byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus visumoje bei atsižvelgiant į tai, kad po J.

R., J. mirties buvo du pilnamečiai sÅ«nÅ«s – P. ir J., teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog palikimÄ po tėvo mirties priėmė abu broliai, t.y. tikėtina, kad žemės nacionalizacijos momentu P. R. buvo 7,03 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog P. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 7,03 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) tenkintinas.PareiÅ¡kėja taip pat prašė atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ papildomiems dokumentams dėl žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimo pateikti.

Nustatyta, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisės atkūrimo kreipėsi į 1991-12-12. Pareiškėja laiku nepateikė papildomų nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, kadangi jai nuosavybės teisės buvo atkurtos Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. S.“ bei 2005 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei G.

S.“, todėl tokios bÅ«tinybės nebuvo. Teismui panaikinus Å¡iuos administracinius aktus iÅ¡kilo bÅ«tinybė nustatyti faktÄ , kad iki žemės nacionalizacijos P. R. buvo 7,03 ha žemės sklypo savininkas. Patenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti papildomiems dokumentams praleistas dėl svarbių priežasčių – vykusių teisminių ginčų – todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ dokumentams pateikti tenkintinas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistina 22,80 Lt (50 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kadangi pareiÅ¡kėjai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (50 proc.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ G. S. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinį faktÄ , kad P. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 7,03 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Atnaujinti pareiÅ¡kėjai G.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytÄ terminÄ papildomiems dokumentams dėl žemės nuosavybės teisės atkÅ«rimo pateikti.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,80 Lt (dvideÅ¡imt du litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).             Teisėjai                                                                    Leonas Jachimavičius                                                                                                                     Žibutė Budžienė                                                                                          Dalė Burdulienė