5bfc7d39-47bd-4762-a8a0-36494ea561bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-639-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04199-2016-5 (S)                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                     1.1.7.2.5; 1.2.4.8.3  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Skirmantei Česnauskienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam V.

K., nukentėjusiajai R. B.,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. – 5 MGL (625 Lt) bauda;2) 2013-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., BK 145 str. 1 d., BK 290 str., BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. – laisvės atėmimu 2 metams;kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), n u s t a t ė :

V. K. muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį - sugyventinę, o bÅ«tent: jis, 2016-01-27 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiÄ ja R. B. metu, tyčia, vienÄ kartÄ su deÅ¡iniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. B. į kairę akį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ kairiajame apatiniame voke, taip muÅ¡damas Å¡eimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais V.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-08-14 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiÄ ja R. B. metu, eidamas link buto durų, avėdamas batus, tyčia, su deÅ¡ine koja paÅ¡okdamas stipriai užmynė ant nukentėjusios R. B. deÅ¡inės basos kojos pirÅ¡tų, tuo padarydamas jai deÅ¡inės pėdos III ir IV pirÅ¡tų patinimÄ , taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R.

B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2016-01-27 grįžo namo ir jie sukonfliktavo, abu buvo iÅ¡gėrę. Koridoriuje rengėsi striukę, R. B. jo neiÅ¡leido ir taip gavosi. Jis netgi nepamatė. IÅ¡ ryto pamatė mėlynes ant jos. Tai įvyko netyčia. Nelabai pamena, dėl ko įvyko konfliktas. Rengėsi striukę, R.

B. jo neiÅ¡leido ir jis mostelėjo. Nepamena, ar ji kÄ sakė. KitÄ dienÄ sužinojo, kad padarė R. mėlynę. Atsiprašė jos, kompensavo visus nuostolius, sumokėjo Ligonių kasoms. 2016-08-14 vėl įvyko konfliktas, bet nelabai galėjo užminti nukentėjusiajai ant kojos. Gal netyčia galėjo užminti ir nepastebėti, bet tikrai neÅ¡okinėjo. Buvo blaivus, R. B., matyt, buvo blaivi. Nuo praeitų metų kovo mėnesio nevartoja alkoholio. Rugpjūčio mėnesio konflikto metu R. B. nenorėjo jo iÅ¡leisti.

R. jo nespardė, gal tik truputį. IÅ¡einant iÅ¡ buto ji nesiskundė, kad padarė jai sužalojimÄ . Po to ji paskambino ir pasakė, kad patino pirÅ¡tukai, sakė, kad jis užlipo jai ant pirÅ¡to. Dėl rugpjūčio mėnesio įvykio atsiprašė, kartu iÅ¡vyko į gimtadienį. Kartu gyvena, santykiai normalÅ«s. Nemano, kad R. B. norėtų nepagrįstai jį apkalbėti. Nėra naudojęs fizinio smurto jos atžvilgiu, bÅ«na tik žodiniai konfliktai dėl alkoholio vartojimo.Nukentėjusioji R.

B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-27 vakare V. K. atėjo gerokai iÅ¡gėręs. Ji irgi buvo nusipirkusi Å¡ampano, iÅ¡gėrinėjo. Virtuvėje įvyko konfliktas, buvo nemažai iÅ¡gėrę. Apie 12 val. nakties įvyko konflikto kulminacija. Virtuvėje atsistojęs V. K. trenkė jai deÅ¡iniu kumščiu į kairę akį, daugiau į nosies pusę. Buvo verksmai, kraujai. Nubėgo pas kaimynę praÅ¡yti pagalbos. Jis tuo metu iÅ¡bėgo per duris. Paskambino pagalbos telefonu, iÅ¡sikvietė policijÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai, V.

K. jau buvo pasiÅ¡alinęs. SmÅ«gis buvo suduotas virtuvėje. Negalėjo bÅ«ti, kad V. K. jai sudavė rengdamasis striukę. Jis buvo neapsirengęs, kai sudavė smÅ«gį. Tuo metu jis norėjo iÅ¡eidinėti iÅ¡ buto. Kreipėsi į medikus. Rega nebuvo pažeista, buvo iÅ¡siliejusi hematoma. Turėjo nedarbingumÄ 5 dienas. Dėl sausio mėnesio įvykio V. K. jos atsiprašė, gailėjosi, žadėjo, kad tas nepasikartos. Atleido jam dėl Å¡io įvykio. 2016-08-14 atsigulė miegoti, V. K. labai knarkė.

Buvo blaivÅ«s. Judino V. K., jai nusibodo, stuktelėjo stipriai jam į Å¡onÄ , jis supyko. Kai jis užsikodavo, jis tapo labai piktas, sudirgęs, jam užeidavo pykčio protrÅ«kiai. V. K. atsikėlė, jie pradėjo bartis. Jis pradėjo rengtis, iÅ¡eidinėti. Ji nuėjo į koridorių, kad užsirakintų duris. V. K. apsirengė, apsiavė batus ir užmynė jai ant deÅ¡inės kojos pirÅ¡to bei išėjo. Ji stovėjo koridoriuje ir V. K. iÅ¡eidamas jai užmynė, tačiau pasiÅ¡okinėjimų nebuvo.

Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. TÄ dienÄ buvo blaivÅ«s. Ji iÅ¡sireiÅ¡kė, kad jai skauda, bet V. K. iÅ¡bėgo pro duris. Dėl Å¡ito įvykio irgi turėjo nedarbingumÄ . V. K. atsiprašė dėl Å¡ito įvykio taip pat, slaugė jÄ , atleido jam. Dabar jų santykiai yra fantastiÅ¡kai geri. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. Jis galėjo užminti ant pirÅ¡tų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbÅ«t, nepastebėjo. Kaimynės vardo nežino, ji iÅ¡ 10 buto.

Ji tik paskambino kaimynei į duris pagalbos papraÅ¡yti. Ir ji atidarė duris. Nebuvo užėjusi į butÄ . Jai pasakė, kad V. K. jÄ sumušė. Negali teigti, kad V. K. jai ant kojos užmynė tyčia.Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio neatsimena. Teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. K. parodė, kad jame nurodytos teisingos aplinkybės. A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-27 apie 00.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R.

S., iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietÄ nustatė, kad policijÄ kvietė R. B., kuriai V. K. (iÅ¡ pranešėjos R. B. žodžių) smogė kumščiu į veidÄ . Ant pranešėjos R. B. kairės akies matėsi kraujosruva (mėlynė). Jiems paklausus pas pranešėjÄ R. B., ar anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų, ji jiems nieko neaiÅ¡kino. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudininkais, nebuvo.

Iki jų atvykimo įtariamas V. K. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino (b. l. 28). L. T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynė buvo girta, paskambino jai į durų skambutį, prašė duoti paskambinti. Ji davė savo telefonÄ R. B.. R. B. anksčiau nebuvo sakiusi, kad kas nors bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Žino V. K. kaip kaimynÄ . R. B. sakė, kad nori į policijÄ paskambinti. Ji kalbėjo už durų su telefonu. Ji pokalbio negirdėjo. Kai atidavė telefonÄ neklausė, ko skambino į policijÄ .

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-01-27 veika) Nors kaltinamasis V. K. parodė, kad R. B. sudavė rengdamasis striukę, pastaroji jo neiÅ¡leido ir jis mostelėjo, tačiau kaltinamojo V. K. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , įrodoma Å¡iais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji R. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30), nurodė, kad 2016-01-27 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute įvyko buitinis žodinis konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio V.

K.. Konflikto metu V. K. vienÄ kartÄ jai kumščiu smogė į veidÄ , pataikydamas į kairę veido pusę prie akies, dėl to ji pajuto didelį skausmÄ . Apie sužalojimÄ ji pranešė į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Iki policijos pareigÅ«nų atvykimo, jos sugyventinis pasiÅ¡alino iÅ¡ buto. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. B. 2016-09-21 parodė, kad 2016-01-27 apie 00.30 val. virtuvėje tarp jos ir sugyventinio V. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis jÄ Ä¯Å¾eidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, ji taip pat netylėjo, atsakė jam tuo pačiu.

Konflikto metu, virtuvėje jos sugyventinis V. K. sudavė jai vienÄ smÅ«gį deÅ¡iniu kumščiu į kairę akį. SmÅ«gis buvo pakankamai stiprus, ji pajuto fizinį skausmÄ . Ji iÅ¡ karto paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kad iÅ¡kviestų policijÄ . Iki policijos pareigÅ«nų atvykimo sugyventinis V. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ buto (b. l. 33). Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2016-01-27 vakare V. K. atėjo gerokai iÅ¡gėręs. Ji irgi buvo nusipirkusi Å¡ampano, iÅ¡gėrinėjo.

Virtuvėje įvyko konfliktas, buvo nemažai iÅ¡gėrę. Apie 12 val. nakties įvyko konflikto kulminacija. Virtuvėje atsistojęs V. K. trenkė jai deÅ¡iniu kumščiu į kairę akį, daugiau į nosies pusę. Paskambino pagalbos telefonu, iÅ¡sikvietė policijÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai, V. K. jau buvo pasiÅ¡alinęs.Taigi, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios R. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai buvo iÅ¡samÅ«s ir iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A.

K. parodė, kad 2016-01-27 apie 00.50 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietÄ nustatė, kad policijÄ kvietė R. B., kuriai V. K. (iÅ¡ pranešėjos R. B. žodžių) smogė kumščiu į veidÄ . Ant pranešėjos R. B. kairės akies matėsi kraujosruva (mėlynė). Iki jų atvykimo įtariamas V. K. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino (b. l. 28).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino savo duotų parodymų teisingumÄ . Smurto nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2016-01-27 00.50 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. B. kumščiu į veidÄ smogė V. K.. Ant R. B. kairės akies matėsi mėlynė (b. l. 24-26) . TÄ aplinkybę, kad R. B. 2016-01-27 buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir 2016-09-02 medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas J.

M. P., apžiÅ«rėjęs R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ligos istorijÄ Nr. 2016/7646 iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateikė iÅ¡vadÄ , kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kuri padaryta paveikus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 36-37). 2016-11-25 medicininių dokumentų papildomame apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas J.

M. P. apžiÅ«rėjęs R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ambulatorinę kortelę iÅ¡ VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos pateikė iÅ¡vadÄ , kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kuri padaryta paveikus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Asmens sveikatos istorijoje iÅ¡ VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos daugiau objektyvių medicininių sužalojimo požymių, kurie galėtų bÅ«ti susieti su aptariama trauma nėra (b. l. 39-40).

IÅ¡analizavęs Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo iÅ¡vadai padaryti, jog kaltinamasis V. K. muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį - sugyventinę, o bÅ«tent: jis, 2016-01-27 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiÄ ja R. B. metu, tyčia, vienÄ kartÄ su deÅ¡iniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. B. į kairę akį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ kairiajame apatiniame voke, taip muÅ¡damas Å¡eimos narį - sukėlė nukentėjusiajai R.

B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusiosios R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, apie tai, kad kaltinamasis V. K. naudojo smurtÄ jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobÅ«dį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklÅ«s, patvirtinti policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, minėtais medicininiais dokumentais t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog V.

K. kaltė Å¡ia jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo Å¡eimos narį – sugyventinę. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-08-14 veika) Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokiÄ veikÄ , padarytÄ artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – t. y. turi bÅ«ti nustatytas padarinys (sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata).Kaltinimas nežymiu savo Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymu kaltinamajam V.

K. iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios R. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. teigė, kad 2016-08-14 atsigulė miegoti, V. K. labai knarkė. Ji budino V. K., nes jai nusibodo jo knarkimas, stuktelėjo stipriai jam į Å¡onÄ , jis supyko. V. K. atsikėlė, jie pradėjo bartis. Jis pradėjo rengtis, iÅ¡eidinėti. Ji nuėjo į koridorių, kad užsirakintų duris. V. K. apsirengė, apsiavė batus ir užmynė jai ant deÅ¡inės kojos pirÅ¡to bei išėjo.

Ji stovėjo koridoriuje ir V. K. išeidamas jai užmynė, tačiau pasišokinėjimų nebuvo. Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. Jis galėjo užminti ant pirštų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbūt, nepastebėjo. Negali teigti, kad V. K. jai ant kojos užmynė tyčia. Nukentėjusiosios R. B. teigimu, šiuo metu jos santykiai su kaltinamuoju yra labai geri, jie susitaikė ir gyvena kartu.Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3278/2016(01) turinio matyti, kad R.

B. buvo nustatyta dešinės pėdos III ir IV pirštų patinimas ir diagnozuoti III ir IV-o pirštų distalinių (galinių) pirštakaulių lūžiai, tačiau objektyvių radiologinių požymių, kurie patvirtintų pirštakaulių lūžius, nenustatyta. III ir IV dešinės pėdos pirštų patinimas galėjo būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas – pėdos pirštų patinimas galėjo atsirasti ne mažiau kaip nuo vieno trauminio poveikio.

Pėdos pirÅ¡tų patinimas galėjo bÅ«ti sukeltas ir pačios nukentėjusiosios veiksmais. Pėdos pirÅ¡tų traukinės kilmės patinimas gali bÅ«ti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 85-86). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta.

Nukentėjusioji R. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl vertinant nukentėjusiosios parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti. 2016-08-14 protokole-pareiÅ¡kime R. B. nurodė, kad 2016-08-14 apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jos ir V.

K., pastarasis jai stipriai užmynė ant kojos. Jai lūžo kojos pirÅ¡tai, ji patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 58). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ buto, V. K. jai užmynė, tačiau pasiÅ¡okinėjimų nebuvo. Negali teigti, ar tas įvyko tyčia, ar netyčia. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. V. K. galėjo užminti ant pirÅ¡tų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbÅ«t, nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp R.

B. ir V. K. protokole nurodyta, jog R. B. pripažino, kad gal V. K. netyčia užmynė jai ant dešinės kojos (b. l. 106). Nukentėjusiosios R. B. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiosios R. B. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V.

K. atžvilgiu.Pažymėtina, jog specialisto iÅ¡vada tik patvirtinamas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas, jo mechanizmas, tačiau ne asmuo, kuris padarė Å¡iuos sužalojimus. Teismas taip pat pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tyčios ir neatsargumo sÄ vokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali bÅ«ti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori.

Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais.Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-13 vakare Rasa po darbo pradėjo vartoti alkoholį. Tada jai pritrÅ«ko alkoholio ir jis kartu su ja taksi nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur Rasa dar nusipirko alkoholio. Po to, su taksi grįžo ir nuėjo į Å¡alia namų esantį miÅ¡kelį - parkelį, kur jis ieÅ¡kojo naktinių sliekų, nes sekančiÄ dienÄ jis planavo važiuoti prie ežero (duomenys neskelbtini), Å¡vęsti savo gimtadienį ir pažvejoti.

PaieÅ¡kojęs sliekų, jau neberado R., tada jai paskambino į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , paklausė kur ji yra, o ji jam atsakė, kad jau pas save namuose (duomenys neskelbtini) ir pakvietė pas save. Tada jis atėjo pas jÄ Ä¯ namus ir pasakė R., kad eina pas save namo ruoÅ¡tis važiavimui prie ežero ir, be to, ji yra girta ir pastoviai ieÅ¡ko priekabių. Rasa pradėjo jam sakyti, kad jis eina pas kitas moteris ir R. nenorėjo jo iÅ¡leisti iÅ¡ savo namų, sakė, kad jis niekur neis. Jis sėdėjo ant fotelio, o Rasa jį laikė už marÅ¡kinėlių ir neiÅ¡leido, sudavė jam kumščiais smÅ«gius per galvÄ , spardė kojomis, pataikė jam į kojÄ .

Fizinio skausmo jis nejuto. Dėl jam suduotų smÅ«gių, jis R. pretenzijų neturi ir neturės. Tada jis pasiėmė savo batus ir basas iÅ¡bėgo iÅ¡ jos buto, o batus apsiavė laiptinėje. IÅ¡ R. buto iÅ¡bėgo basas dėl to, kad R. jau pradėjo kelti konfliktÄ , kai Rasa bÅ«na iÅ¡gėrusi, ji tampa agresyvi. J. R. nieko nedarė, neÅ¡oko, nemynė ant jos kojos, jis buvo blaivas, nes, kaip minėjo, jis yra užsikodavęs nuo alkoholio. Nežino, kur ji susilaužė kojos pirÅ¡tÄ ar pirÅ¡tus, gal kai jį spardė pataikė į kokį baldÄ , o gal kažkur nukrito, nes ji buvo labai girta.Teismo posėdžio metu V.

K. parodė, kad 2016-08-14 vėl įvyko konfliktas, bet nelabai galėjo užminti nukentėjusiajai ant kojos. Gal netyčia galėjo užminti ir nepastebėti, bet tikrai neÅ¡okinėjo. Rugpjūčio mėnesio konflikto metu R. B. nenorėjo jo iÅ¡leisti. Rasa jo nespardė, gal tik truputį. IÅ¡einant iÅ¡ buto ji nesiskundė, kad padarė jai sužalojimÄ . Po to ji paskambino ir pasakė, kad patino pirÅ¡tukai, sakė, kad jis užlipo jai ant pirÅ¡to. Dėl rugpjūčio mėnesio įvykio atsiprašė, kartu iÅ¡vyko į gimtadienį. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo V.

K. parodymus, jog jis neturėjo tyčios užminti R. B. ant kojos, galėjo užminti ir nepastebėti, bet neÅ¡okinėjo. Pati nukentėjusioji R. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V. K. iÅ¡eidamas jai užmynė, tačiau pasiÅ¡okinėjimų nebuvo. V. K., jos teigimu, galėjo užminti jai ant pirÅ¡tų ir netyčia. Buvo tamsu ir jis, galbÅ«t, nepastebėjo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.), todėl nesant jo veiksmuose bÅ«tino BK 140 straipsnio subjektyviosios pusės požymio – tyčios, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis V.

K. iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimas Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ar aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant kaltinamajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam V.

K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.Atsižvelgdamas į kaltinamojo V. K. asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 135-140), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1984-03-28 iki 1984-04-17. Diagnozė: Eksplozinė psichopatija (b. l. 142), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-10-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V.

K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. V. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), (b. l. 149), taip pat į kaltinamojo amžių, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui. V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos – 24,38 Eur bei civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos – 65,62 Eur. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-02-23 atsisakė pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių turtinei žalai atlyginti, nes kaltinamasis V. K. visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , tai patvirtino V. K. pateikti dokumentai, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str., n u s p r e n d ž i a:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016-01-27 veika), ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-08-14 veika), iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.I. V. K., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.2.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

 Teisėjas                                                                                                                     Ramūnas Keidūnas