Legislator Case Law & Legislation
5bfa9727-9ab6-4bd1-837e-3d9f6b816560 AI generated

5bfa9727-9ab6-4bd1-837e-3d9f6b816560 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5bfa9727-9ab6-4bd1-837e-3d9f6b816560
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas nurodė, kad pažinojo atsakovo brolį, Å¡iam padėjo finansiÅ¡kai. Atsakovo brolis paprašė pagalbos sutvarkyti palikimÄ , supažindino su atsakovu. Kai atsakovo brolį uždarė į kalėjimÄ , atsakovas prašė pagalbos toliau tvarkyti palikimÄ , kadangi atsakovui buvo reikalingi pinigai. Kartu su atsakovu nuvyko pas advokatÄ , Å¡is atsakovo problemÄ dėl palikimo iÅ¡sprendė. Kuomet atsakovas tapo paveldėto turto savininku, norėjo su drauge iÅ¡vykti į užsienį, paprašė jo paskolinti pinigų.

Legislator headnote

AI generated

5bfa9727-9ab6-4bd1-837e-3d9f6b816560 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nurodė, kad vekselio įraÅ¡ai taip pat patvirtina ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad nuo 2015 m. balandžio 27 d. Å¡alys susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo dalimis mokant 30 Eur dydžio įmokas, tačiau nei vekselyje užfiksuota, nei byloje yra duomenų, kad visÄ paskolos sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui bÅ«tų grÄ Å¾inęs.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1128-854/2022 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00929-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) O. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. (A. S.) ieÅ¡kinį atsakovui O. Å . dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo O. Å . 587,16 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad pažinojo atsakovo brolį, Å¡iam padėjo finansiÅ¡kai. Atsakovo brolis paprašė pagalbos sutvarkyti palikimÄ , supažindino su atsakovu. Kai atsakovo brolį uždarė į kalėjimÄ , atsakovas prašė pagalbos toliau tvarkyti palikimÄ , kadangi atsakovui buvo reikalingi pinigai. Kartu su atsakovu nuvyko pas advokatÄ , Å¡is atsakovo problemÄ dėl palikimo iÅ¡sprendė. Kuomet atsakovas tapo paveldėto turto savininku, norėjo su drauge iÅ¡vykti į užsienį, paprašė jo paskolinti pinigų.

Dėl to ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 2 200 Lt sumÄ , o atsakovas Vilniuje 2011 m. lapkričio 16 d. pasirašė paprastÄ jį vekselį Nr. 1-2011, kuriuo įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti ieÅ¡kovui 2 200 Lt (637,16 Eur). 2015 metais ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ bei pareikalavo apmokėti vekselį, tačiau atsakovas paaiÅ¡kino, kad neturi visos reikiamos sumos vekseliui apmokėti. Susitarė su atsakovu, kad vekselį atsakovas apmokės dalimis kas mėnesį mokėdamas po 30 Eur. 2015 m. balandžio 27 d. atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 50 Eur sumÄ , tai patvirtina vekselio reverso pusėje atliktas įraÅ¡as bei atsakovo paraÅ¡as.

Atsakovas kitų mokėjimų neatliko. IeÅ¡kovas kelis kartus bandė susisiekti su atsakovu, tačiau pastarasis vengė bendrauti. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ sumÄ â€“ 587,16 Eur.

3. Atsakovas O. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalimi, prašė skirti ieÅ¡kovui 1 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos iÅ¡mokant atsakovui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovas nurodė, kad surašė vekselį, tačiau nemanė, kad pagal jį bus skolingas ieÅ¡kovui. SuraÅ¡ytÄ vekselį perdavė ieÅ¡kovui. Su ieÅ¡kovu susipažino prieÅ¡ 10 metų, kai mirus atsakovo tėvui, atsakovas ir jo brolis V. Å . praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ mirusiojo tėvo turtui paveldėti pagal įstatymÄ . Atsakovo brolis kreipėsi teisinės pagalbos į ieÅ¡kovÄ , žadėjo atsilyginti, tačiau jokių lėšų atsiskaityti už paslaugas neturėjo, todėl garantuodamas bÅ«simÄ atsiskaitymÄ iÅ¡rašė vekselį.

Brolio prašymu atsakovas sumokėjo ieškovui 100 ir 50 Lt už neva suteiktas paslaugas, tačiau vėliau sužinojo, kad buvo apgaudinėjamas, nes paveldėjimo procesas nepajudėjo iki šios dienos. Ieškovas ne tik neturi jokių įgaliojimų atstovauti teismuose, nėra nei profesionalus teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo, bet ir nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka valstybinės kalbos. Todėl nuo sužinojimo momento atsakovas atsisakė mokėti ieškovui už tariamas paslaugas. Ieškovo pateiktas dokumentas nėra vekselis, nes neatitinka reikalavimų tokiam dokumentui.

Vekselio formos reikalavimai yra nustatyti Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 3, 4, 77, 78 straipsniuose, Å¡ių reikalavimų nesilaikymas daro dokumentÄ negaliojančiu. IeÅ¡kovas savo pateiktame dokumente nėra nurodytas kaip vekselio gavėjas, todėl reikalavimÄ reiÅ¡kia nepagrįstai. Be to, ieÅ¡kovo pateiktame dokumente nėra bÅ«tinųjų vekselio atributų: mokėjimo datos ir mokėjimo vietos. IeÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ , kad Å¡is padarytų vekselyje vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra iÅ¡galvoti ir nepagrįsti jokiu galiojančiu dokumentu ir reikalaujama suma negali bÅ«ti priteista kaip už vekselį. IeÅ¡kovas nepateikė paaiÅ¡kinimų apie tariamÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui ir jos kilmę bei skolos įrodymus.

5. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribos turėtų bÅ«ti tokios, kokias nusistatė sau ieÅ¡kovas t.y. prievolės pagal paprastÄ jį vekselį buvimas ar nebuvimas. Nustačius, kad atsakovas neturi prievolių prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, suvokdamas ir žinodamas, kad jokios reikalavimo teisės į atsakovÄ neturi, todėl pagal CPK 95 straipsnį jam skirtina 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos priteisiant atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo O. Å . ieÅ¡kovui A. S. 587,16 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (587,16 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 317 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, kad nors nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡samiai nenurodė faktinių skolos susidarymo aplinkybių, tačiau įvertinęs ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, cituojamÄ teismų praktikÄ ir ieÅ¡kinyje pateiktÄ nuorodÄ Ä¯ CK 6.871 straipsnį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas susidariusiÄ 587,16 Eur skolos sumÄ kildino iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Kartu teismas pažymėjo ir tai, kad faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog paskolino atsakovui asmeniniams poreikiams 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ . Ä® bylÄ pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. paprastasis vekselis Nr. 1-2011 liudija, kad siekdamas užtikrinti paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ , 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovas (duomenys neskelbtini), pateikė ieÅ¡kovui paprastÄ jį vekselį, pagal kurį pareikalavus be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ Vilniaus m. Nors ieÅ¡kovo pateiktame vekselyje nėra nurodyti vekselio turėtojo duomenys, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, kad vekselį surašė ir pasirašė pats, pateikė jį bÅ«tent ieÅ¡kovui, kuris ir laikė vekselį savo žinioje bei pateikė jį kartu su ieÅ¡kiniu. Å ios aplinkybės teismui leido konstatuoti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas yra atsakovui suteiktos paskolos davėjas.

9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis nesuprato suraÅ¡yto vekselio turinio esmės. Pažymėjo, kad vekselis yra pasiraÅ¡ytas atsakovo, jame yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta skolinės prievolės esmė – atsakovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog vekselis yra ieÅ¡kovo žinioje, dėl jo egzistavimo jokių pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, kad faktiÅ¡kai gyveno toje vietoje, kurioje buvo suraÅ¡ytas vekselis, lietuvių kalbÄ puikiai supranta. Be to, vekselyje esantis įraÅ¡as liudija, kad prievolę grÄ Å¾inti paskolos sumÄ atsakovas iÅ¡ dalies įvykdė, nes 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 50 Eur sumÄ . Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma neabejotinai teismui patvirtino, jog atsakovas negalėjo nesuprasti, kokia prievolė pagal pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį jam kyla.

10. Teismas nurodė, kad vekselio įraÅ¡ai taip pat patvirtina ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad nuo 2015 m. balandžio 27 d. Å¡alys susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo dalimis mokant 30 Eur dydžio įmokas, tačiau nei vekselyje užfiksuota, nei byloje yra duomenų, kad visÄ paskolos sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui bÅ«tų grÄ Å¾inęs.

11. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs atsakovui reikalavimÄ pagal paprastÄ jį vekselį, todėl laikė, kad jis prarado galimybę kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo (Ä®PVÄ® 81 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau pažymėjo, kad tai savaime nereiÅ¡kia, jog yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu pasisakyta, kad pripažinus paprastÄ jį vekselį neturinčiu vekselio galios, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Å¡is dokumentas, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad praleidus įstatymo nustatytÄ paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminÄ ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Ä®PVÄ® nustatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovas įrodė, kad ieÅ¡kovui perdavus atsakovui 2 200 Lt (637,16 Eur) paskolos sumÄ ir atsakovui suraÅ¡ius ir pateikus ieÅ¡kovui paprastÄ jį vekselį, tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 200 Lt (637,16 Eur) paskolos sumÄ , kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui dalimis, dalį prievolės įvykdė sumokėdamas ieÅ¡kovui 50 Eur paskolos dalį, tačiau vėliau nustojo mokėti ieÅ¡kovui sutartas paskolos dalis.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų apmokėjęs ieÅ¡kovui susidariusiÄ skolÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 587,16 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo teismas tenkino (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870-6.871 straipsniai).

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (587,16 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

15. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė 317 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (17 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ). Ä®vertinęs tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių ir yra ženkliai mažesnės, ieÅ¡kinį patenkinęs visiÅ¡kai, jas ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo.

16. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jų teismas iš atsakovo valstybei nepriteisė (CPK 92 straipsnis).

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir baudos ieÅ¡kovui skyrimo CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkinami. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Atsakovas O. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; skirti ieÅ¡kovui 1 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ . Kadangi galutinis ieÅ¡kinio reikalavimas patvirtintas parengiamajame posėdyje buvo tariamas vertybinis popierius, o apie jokius skolinius santykius ieÅ¡kinyje nebuvo užsiminta, laikytina, kad atsakovas negalėjo reaguoti į tokius reikalavimus ir tinkamai nuo jų apsiginti. 18.2. PrieÅ¡ pat baigiamÄ sias kalbas pateikti nauji ieÅ¡kovo reikalavimai patvirtina, jog ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigÄ .

Vien ieškovo atstovo žodinis pareiškimas teismo posėdyje, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė skoliniai santykiai, teismo turėjo būti įvertinti kaip reikalavimo pagrindo pakeitimas ir dėl turėjo būti priimti atitinkami procesiniai veiksmai – pasiūlymas tikslinti ieškinį, o to nepadarius, teismas turėjo ieškinį atmesti. 18.3. Ieškovo byloje pateiktas vekselis galėtų būti pripažintas paskolos rašteliu, tačiau pateiktas dokumentas turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovui paskolino 2 200 Lt (637,16 Eur), tačiau atsakovas neigia, jog pagal pasiraÅ¡ytÄ ginčo vekselį jam buvo perduoti pinigai. 18.4. Tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nesuformulavo dalyko kaip skolos grÄ Å¾inimo, nepateikė įrodymų, iÅ¡skyrus ginčytinÄ vekselį, kad paskola buvo suteikta, manytina, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia 2 200 Lt (637,16 Eur) sumos perdavimÄ atsakovui. 18.5. Sprendimo priėmimo metu teismo posėdžio protokolas nebuvo įkeltas į EPP sistemÄ , todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio, nežinoma ar teismas disponavo posėdžio protokolu priimdamas sprendimÄ .

Teismo posėdžio garso įraÅ¡o, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka, nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 18.6. Teismas atsakovo praÅ¡ymÄ vertinti ieÅ¡kovo veiksmus, kaip nesÄ Å¾iningus (įskaitant reikalavimo pagrindo keitimÄ baigiamose kalbose), turėjo vertinti motyvuotai, tačiau sprendime tas nepadaryta. Nemotyvuotas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, dėl ko yra pagrindas jį panaikinti.

19. IeÅ¡kovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Atsakovas klaidina teismÄ tvirtindamas, kad ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimÄ priteisti 587,16 Eur skolos sumÄ ir procesines palÅ«kanas IPVÄ® 2 straipsnio 1 dalimi bei teikė naujus reikalavimus prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas.

IÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad jis pateiktas pagal CK 6.871 straipsnį, o ne remiantis IPVÄ® 2 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas nepagrįstai sutapatino ieÅ¡kinio reikalavimus ir ieÅ¡kinio įrodymų teisinį vertinimÄ . 19.2. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindė pateikdamas kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ paprastÄ jį vekselį, kurį vertina kaip skolos raÅ¡telį, pagal kurį atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui paprastajame vekselyje (skolos raÅ¡telyje) nurodytÄ sumÄ , atskaičius iki ieÅ¡kinio pateikimo sumokėtÄ sumÄ .

Atsakovas neginčijo, kad bÅ«tent jis iÅ¡rašė vekselį ieÅ¡kovui dėl gautos pinigų sumos. 19.3. Nors vekselyje nėra nurodyti vekselio turėtojo duomenys, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, kad vekselį surašė ir pasirašė pats, pateikė jį bÅ«tent ieÅ¡kovui, kuris ir laikė vekselį savo žinioje bei pateikė jo originalÄ kartu su ieÅ¡kiniu. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas yra atsakovui suteiktos paskolos davėjas.

Be to, vekselyje esantis įraÅ¡as liudija, kad prievolę grÄ Å¾inti paskolos sumÄ atsakovas iÅ¡ dalies įvykdė, nes 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 50 Eur sumÄ bei buvo įsipareigojęs sumokėti likusiÄ skolÄ mokėdamas po 30 Eur. 19.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų dėl skolos atsiradimo aplinkybių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų paskolinęs atsakovui 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ . IeÅ¡kovas remiasi ne tik atsakovo vekselio suraÅ¡ymo faktu, tačiau pasinaudojo ir kitomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – 2007 m. liepos 25 d. sutartis, kuri patvirtina, kad Å¡alys iki paprastojo vekselio suraÅ¡ymo turėjo bendrų interesų tvarkant paveldėjimo klausimus).

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo ilgalaikiai draugiÅ¡ki santykiai, kurie buvo paremti tarpusavio pasitikėjimo principu. 19.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad iÅ¡ vekselio turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ . Tokie atsakovo teiginiai prieÅ¡tarauja atsakovo parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, kuomet pastarasis patvirtino, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo, pasirašė kažkokį tai dokumentÄ , tačiau nesijaučia ieÅ¡kovui skolingas. 19.6.

Atsakovas vekselio neginčijo, neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡ytų teismo pripažinti vekselį negaliojančiu, nors teigia, kad pagal suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo ir vekselis neva buvo suraÅ¡ytas dėl kitų sutartinių įsipareigojimų. Toks atsakovo neapibrėžtumas parodo jo siekį iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. 19.7. Visi atsakovo argumentai dėl vekselio suraÅ¡ymo aplinkybių yra grindžiami tik jo paties pamÄ stymais.

Atsakovas vekselį patvirtino savo parašu, be to, atsakovas, kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties asmuo, pasirašydamas vekselį savo vardu, puikiai suprato jo turinį ir prieš pasirašydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų negavęs pinigų. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir atsakovo argumentų dėl ieÅ¡kinio pagrindo keitimo 21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo priėmimo metu teismo posėdžio protokolas nebuvo įkeltas į EPP sistemÄ , todėl neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio, nežinoma ar teismas disponavo posėdžio protokolu priimdamas sprendimÄ , o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

22. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjamas fiksuojamas teismo posėdžio garso įraÅ¡u, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įraÅ¡u, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡alies praÅ¡ymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmÄ , kurio nepavyko garso įraÅ¡u užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomÄ pakartoti procesinį veiksmÄ praneÅ¡ama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).

23. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡ai turi bÅ«ti daromi tokiu formatu, kad juos bÅ«tų galima perkelti ir iÅ¡saugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos bÅ«tų galima iÅ¡klausyti susipažįstant su iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įraÅ¡ymo ir saugojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įraÅ¡as yra sudedamoji bylos dalis, Å¡alys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose iÅ¡nagrinėtose bylose padarytais garso įraÅ¡ais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis neraÅ¡omas, Å¡io ApraÅ¡o 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromÄ garso įraÅ¡Ä , užfiksuoja garso įraÅ¡ymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, iÅ¡jungimo laikÄ ; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ perkelia garso įraÅ¡Ä Ä¯ LITEKO arba kompiuterinę laikmenÄ ; kai daromas garso įraÅ¡as civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, suraÅ¡o Å¡io ApraÅ¡o 16 punkte nurodytÄ informacinę pažymÄ , įsega jÄ Ä¯ LITEKO prie perkelto garso įraÅ¡o ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įraÅ¡Ä daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iÅ¡ įrenginių padarytas garso įraÅ¡as.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, įvyko 2022 m. sausio 20 d. Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ garso įraÅ¡as turėjo bÅ«ti perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmenÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Å¡ioje byloje informacinė teismo pažyma įkelta 2022 m. sausio 20 d., o garso įraÅ¡as – 2022 m. kovo 3 d., t.y. atsakovo apeliacinio skundo pirmosios instancijos teisme gavimo dienÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. Taigi Å¡iuo atveju pripažintina tai, kad byloje garso įraÅ¡as į LITEKO sistemÄ Ä¯keltas gana žymiai praleidus numatytÄ terminÄ tam padaryti, tačiau, įvertinus tai, kad garso įraÅ¡as byloje visgi yra – jis 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu buvo daromas ir 2022 m. kovo 3 d. įkeltas į LITEKO sistemÄ , negalima konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

26. Nors atsakovas nurodo, kad garso įraÅ¡as teismui priimant sprendimÄ nebuvo įkeltas LITEKO sistemoje, todėl neaiÅ¡ku, ar teismas juo rėmėsi, tačiau Å¡ie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje esančiai faktinei situacijai.

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡klausęs byloje esančio 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pažymi, kad visuma teismo tirtų ir vertintų aplinkybių, įrodymų visumos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi ir Å¡alių bei jų atstovų teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais dėl bylos esmės. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad teismas, motyvuodamas ginčijamÄ sprendimÄ , vertino ne tik Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tačiau ir tuos, kurie buvo atskleisti/detalizuoti iÅ¡imtinai tik vykusio teismo posėdžio metu, betarpiÅ¡kai iÅ¡klausius Å¡alis/jų atstovus.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs tai, kad nors ir pavėluotai, tačiau 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as į LITEKO sistemÄ buvo įkeltas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is formalus proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu, kadangi CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas sprendimo negaliojimÄ sieja apskritai su teismo posėdžio protokolo nebuvimo faktu, o ne su jo įkėlimo momentu.

29. Å iuo atveju pastebėtina ir tai, kad nors 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as byloje įkeltas pavėluotai, t.y. tik atsakovo apeliacinio skundo pirmosios instancijos teisme gavimo dienÄ (2022 m. kovo 3 d.), tačiau atsakovas nesiremia garso įraÅ¡o nebuvimo aplinkybe, kaip sutrukdžiusia jam parengti apeliacinį skundÄ , atsikirsti į ieÅ¡kovo argumentus, pasisakyti dėl teismo motyvų, kas sudarytų pagrindÄ spręsti, jog atsakovui buvo užkirsta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti savo argumentus dėl ginčijamo sprendimo. PrieÅ¡ingai, apeliacinio skundo turinys pagrindžia, kad atsakovas rėmėsi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu tirtomis aplinkybėmis, pateikė dėl jų savo vertinimÄ .

30. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo 2022 m. vasario 3 d. bÅ«tų teikęs teismui pastabas dėl garso įraÅ¡o byloje nebuvimo. Todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, pavėluotas garso įraÅ¡o įkėlimas į LITEKO sistemÄ , Å¡iuo atveju taip pat neleidžia konstatuoti esant tokį proceso teisės normų pažeidimÄ , dėl kurio bÅ«tų pagrindas naikinti byloje priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

31. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo praÅ¡ymÄ vertinti ieÅ¡kovo veiksmus kaip nesÄ Å¾iningus (įskaitant reikalavimo pagrindo keitimÄ baigiamosiose kalbose) turėjo spręsti motyvuotai, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad nemotyvuotas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

32. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t.y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besÄ lyginį, su galima Å¡io pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietinÄ , priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad nesutinkama su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimÄ esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).

35. IÅ¡ apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad atsakovas teismo sprendimo nemotyvavimÄ /nepakankamÄ motyvavimÄ iÅ¡ esmės sieja su aplinkybėmis, susijusiomis su CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis neskyrimu – dėl nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neturint reikalavimo teisės, ieÅ¡kinio pagrindo keitimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos atsakovo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį, motyvus, neturi pagrindo su tuo sutikti.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas, pažymėjo, kad ieÅ¡kovui skirti baudÄ , vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo. Nors teismas Å¡iuo aspektu sprendime ir pasisakė lakoniÅ¡kai, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas baudÄ ieÅ¡kovui prašė skirti dėl to, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė atsakovui neturėdamas reikalavimo teisės į atsakovÄ , t.y. atsakovas neigė, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovui, o pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi (taigi sprendė, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ ), tokia teismo padaryta iÅ¡vada yra aiÅ¡kiai suprantama ir logiÅ¡kai iÅ¡plaukianti iÅ¡ teisinio bylos rezultato ir nereikalauja detalesnių motyvų pateikimo.

Å iuo atveju akivaizdu, kad patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, neegzistuoja pagrindas ieÅ¡kovui skirti baudÄ už neva nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ , todėl ta aplinkybė, ar Å¡i teismo iÅ¡vada bÅ«tų grindžiama gausesniais motyvais, ar ne, iÅ¡ esmės nekeistų teisinės situacijos vertinimo.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

38. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , o pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡io ieÅ¡kovo elgesio kaip nesÄ Å¾iningo, taip pat nenurodė sprendime su tuo susijusių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atsakovo teiginiais nesutinka.

39. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybÄ (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ ir bylos nagrinėjimo ribas.

40. Taigi tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginti pažeistas teises.

 Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). AiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

41. IeÅ¡kovas, įgyvendindamas dispozityvumo principÄ , turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sÄ lygų – tai gali bÅ«ti padaryta tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). 42. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas skolÄ kildino iÅ¡ vekselio, kaip vertybinio popieriaus, tačiau bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, prieÅ¡ pat baigiamÄ sias kalbas pradėjo dėstyti pozicijÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kas, pasak atsakovo, laikytina ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

43. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 587,16 Eur skolÄ , procesines metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir dėstė aplinkybes, susijusias su vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, citavo Ä®PVÄ® nuostatas dėl vekselio teisinės galios, jo pateikimo ir apmokėjimo, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad tiek su tuo susijusios teisės normos, tiek teismų praktika buvo orientuota į vekselio, laiku nepateikto apmokėti, tapimÄ skolos raÅ¡teliu, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, faktÄ .

44. Taigi Å¡iuo atveju, įvertinus ieÅ¡kinio turinį, teigtina, kad ieÅ¡kovas nesirėmė vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, savo reikalavimams pagrįsti, tačiau juo rėmėsi kaip skolos raÅ¡teliu, pagrindžiančiu tarp jo ir atsakovo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Tokia iÅ¡vada darytina ir dėl to, jog ieÅ¡kovas, formuluodamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), be kita ko, jį grindė CK 6.871 straipsniu, kuris numato paskolos sutarties formÄ ir kuris įtvirtintas paskolos teisinius santykius reglamentuojančiame CK 6 knygos IV dalies XLIII skyriuje.

45. Ta aplinkybė, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė papildomus argumentus, detalizavo tarp jo ir atsakovo susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių atsiradimo aplinkybes, nelaikytina ieškinio pagrindo keitimu pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, dėl ko pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs siūlyti ieškovui tikslinti ieškinį.

46. Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovui tik Å¡io posėdžio metu pateikus papildytus argumentus, buvo pažeistas rungtyniÅ¡kumo principas ir atsakovas neturėjo galimybės atsikirsti į juos, atmestini kaip nepagrįsti. Å iuo atveju tiek atsakovas, tiek jo atstovas betarpiÅ¡kai dalyvavo 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės, ir kurio metu ieÅ¡kovas papildomai nurodė skolos atsiradimo aplinkybes, todėl atsakovas neabejotinai turėjo galimybę pateikti savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių – su jomis sutikti ar jas ginčyti. Be to, atsakovui vertinant, kad jam reikalingas laikas argumentams ar įrodymams dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių pateikti, jis turėjo galimybę motyvuotai praÅ¡yti teismÄ padaryti teismo posėdžio pertraukÄ ar atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas Å¡ia teise bÅ«tų pasinaudojęs, nėra.

47. Kadangi nenustatyta, kad byloje ieÅ¡kovas bÅ«tų keitęs ieÅ¡kinio pagrindÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo ir pareigos dėl to atskirai pasisakyti. Kita vertus, nepaisant to, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nors teismas aiÅ¡kiai to ir neįvardijo, tačiau motyvų visuma, ginčo teisinių santykių kvalifikacija patvirtina, kad teismas byloje nelaikė, jog ieÅ¡kovas keitė ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kadangi, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, teismas pabrėžė, kuo remdamasis jis tÄ daro, be kita ko, įvertindamas ir ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo pateiktÄ nuorodÄ Ä¯ CK 6.871 straipsnį, t.y. teismas vertino, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ paskolos teisinių santykių jau nuo ieÅ¡kinio pateikimo momento.

48. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta nei atsakovo nurodytų, nei kitų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-3, 6, 7 punktuose numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatyta ir proceso teisės normų pažeidimų dėl kurių byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai ir kas sudarytų pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ar panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

49. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

50. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su ginčo esme. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ (ne)pagrįstumo 51. Byloje nustatyta, kad atsakovas O. Å . 2011 m. lapkričio 16 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1-2011, pagal kurį pareikalavus atsakovas be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ .

Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas kėlė klausimÄ dėl vekselio galiojimo dėl to, kad vekselyje nenurodytas vekselio gavėjas – ieÅ¡kovas, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl to, kad vekselį surašė ir pasirašė pats atsakovas bei pateikė jį ieÅ¡kovui, kuris ir laikė vekselį savo žinioje bei pateikė jį kartu su ieÅ¡kiniu, todėl ieÅ¡kovas ir yra vekselio gavėjas, neginčija. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovui 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo 50 Eur sumÄ , apie tai ieÅ¡kovui padarius žymÄ kitÄ vekselio pusėje, o atsakovui paraÅ¡u tÄ patvirtinus.

52. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, to, ar atsakovui buvo perduoti pinigai, kaip paskolos dalykas, ar vekselis buvo išrašytas kitu tikslu. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, išskyrus vekselį, kad paskola buvo suteikta, t.y. atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė 2 200 Lt (637,16 Eur) sumos perdavimo atsakovui fakto. Pasak atsakovo, tik vekselio nepakanka, kad būtų nustatytas faktinis pinigų perdavimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.

53. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, skolos faktas ir dydis nustatytas, remiantis byloje esančiu atsakovo iÅ¡raÅ¡ytu 2011 m. lapkričio 16 d. vekseliu, taip pat papildomai paskolos dalyko – pinigų perdavimo atsakovui faktÄ , pirmosios instancijos nustatė atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo (grÄ Å¾ino) ieÅ¡kovui 50 Eur sumÄ , apie tai padarant žymÄ kitoje vekselio pusėje.

55. Pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas iÅ¡duoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautÄ paskolos sumÄ , tai CK šeÅ¡tosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos Å¡alių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali bÅ«ti panaudotas kaip raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raÅ¡telis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tam, kad Å¡is dokumentas bÅ«tų pripažintas paskolos raÅ¡teliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi bÅ«ti vertinama:

1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu;

2) ar Å¡io dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

56. Å ioje byloje kaip sandorį, kurio pagrindu grindžiamas reikalavimas, ieÅ¡kovas nurodo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovo pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 2 200 Lt (637,16 Eur) sumai. Ginčo dėl to, kad minėtas vekselis Ä®PVÄ® nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti, todėl prarado vertybinio popieriaus statusÄ , nekilo. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trÅ«kumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iÅ¡ vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali bÅ«ti taikomos ĮPVÄ® nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose bÅ«tų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). 57.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ginčijo ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas iÅ¡samiai ir nuosekliai taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu 2011 m. lapkričio 16 d. vekselis visgi buvo suraÅ¡ytas. Viena vertus atsakovas teigė, kad vekselis buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad atsakovas garantuotų atsiskaitymÄ už ieÅ¡kovo suteiktÄ teisinę pagalbÄ tvarkant palikimÄ , kita vertus, teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko atsakovo brolio teisminiai procesai, todėl vekselį surašė tuo atveju, jeigu reikėtų sumokėti ir kad tuo atveju atsakovas turėtų pinigų (CPK 178, 185 straipsniai).

58. Taigi, įvertinus ne itin nuosekliÄ atsakovo pozicijÄ , faktines bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nebeakcentuoja ir neįrodinėja buvus galimai kitokių teisinių santykių pobÅ«dį, tačiau neigia patį pinigų perdavimo faktÄ , o ieÅ¡kovas reikalavimÄ kildina iÅ¡ paskolos teisinių santykių, spręstina, kad ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagrįstumas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinamas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ .

59. CPK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

60. Taigi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, įrodinėjimo dalykÄ sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ â€“ ar pinigai ieÅ¡kovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti.

61. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t.y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotÄ terminijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančio dokumento, nors ir neturinčio vekselio teisinės galios, esmė ir turinys atskleidžia, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje esantis 2011 m. lapkričio 16 d. vekselis, kuriuo atsakovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti jame nurodytÄ 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ , yra pasiraÅ¡ytas paties atsakovo, dokumente nėra apsiribojama vien tik atsakovo paraÅ¡u, pats atsakovas įrašė tiek mokėtinÄ sumÄ , tiek vekselio iÅ¡raÅ¡ymo vietÄ , savo rekvizitus.

Nors vekselyje pinigų perdavimo faktas aiÅ¡kiai ir nėra užfiksuotas, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad atsakovas pats surašė vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ , Å¡i aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tokio turinio dokumento asmuo nebÅ«tų surašęs, faktiÅ¡kai negavęs nurodytos sumos, t.y. bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias), neįsipareigotų pareikalavus besÄ lygiÅ¡kai grÄ Å¾inti sumos, kurios jis nėra gavęs (CPK 185 straipsnis).

Pats atsakovas patvirtino, kad jis lietuvių kalbÄ moka ir supranta, vekselis yra jo paties suraÅ¡ytas, jo turinys yra paprastas ir aiÅ¡kus, be sudėtingų gramatinių konstrukcijų, todėl nepriklausomai nuo to, kokiÄ funkcijÄ teisine prasme vekselis atliktų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui apskritai negalėjo bÅ«ti nesuprantamas vekseliu prisiimamas įsipareigojimas sumokėti (grÄ Å¾inti) ieÅ¡kovui 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ .

64. Å iuo atveju įsitikinimÄ , kad atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas – pinigai, sustiprina ir tai, kad atsakovas 2015 m. balandžio 27 d., t.y. po beveik 3,5 metų nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos, sumokėjo ieÅ¡kovui 50 Eur sumÄ . Taigi iÅ¡ esmės tokiais savo veiksmais atsakovas netiesiogiai patvirtino paskolos dalyko gavimÄ ir savo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui Å¡io paskolintÄ sumÄ (atliko dalinį atsiskaitymÄ ). Nurodyto dydžio sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovui patvirtina paties atsakovo paraÅ¡as kitoje vekselio pusėje prie įraÅ¡o apie 50 Eur sumokėjimÄ .

65. Nors atsakovas nurodo, kad nurodytÄ sumÄ jis sumokėjo ieÅ¡kovui „už kurÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo važinėti“, tačiau Å¡ie atsakovo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Pastebėtina tai, kad neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovui 2015 m. balandžio 27 d. galimai galėjo bÅ«ti mokama už kurÄ , jeigu atsakovas teigė, kad santykiai dėl palikimo tvarkymo buvo susiklostę dar 2011 metais pasiraÅ¡ant vekselį. Be to, ieÅ¡kovui savo žinioje nuo 2011 m. lapkričio 16 d. turint vekselio originalÄ , ir atsakovui 2015 m. balandžio 27 d. jame pasiraÅ¡ant, pripažįstant 50 Eur sumos perdavimÄ ieÅ¡kovui, labiau tikėtina, kad tai buvo dalies paskolos grÄ Å¾inimas, kadangi prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tinybė daryti įraÅ¡Ä bÅ«tent minėtame vekselyje, t.y. pinigų grÄ Å¾inimo nesiejant su Å¡iuo atsakovo dar 2011 metais suraÅ¡ytu dokumentu, tikėtina, nekiltų (CPK 178, 185 straipsnis).

66. Minėta, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Å¡alių nurodytos faktinės aplinkybės, pateiktas vekselis, jame padarytas įraÅ¡as apie 50 Eur grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas visgi gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 200 Lt (637,16 Eur) sumÄ . Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus (CPK 185 straipsnis).

67. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal pareikalavimÄ , tai paskolos sumÄ paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

68. Nagrinėjamu atveju vekselyje nenumatyta konkreti data, kuomet atsakovas turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pasiskolintÄ sumÄ . IÅ¡ vekselio turinio matyti, kad atsakovas vekselyje nurodytÄ sumÄ turėjo grÄ Å¾inti pagal pareikalavimÄ . Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi dar 2021 m. lapkričio 4 d., konstatuotina, kad Å¡is veiksmas laikytinas reikalavimu grÄ Å¾inti paskolintÄ sumÄ ir terminas jai grÄ Å¾inti yra suėjęs. Kadangi duomenų, kad atsakovas po 2015 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovui bÅ«tų grÄ Å¾inęs likusiÄ paskolos sumÄ nėra, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ â€“ 587,16 Eur (637,16 Eur – 50 Eur) (CK 6.870 straipsnio 1-3 dalys, 6.873 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylos baigties 69. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 70. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui 1 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumokant atsakovui.

71. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

72. Nagrinėjamu atveju atsakovui apeliaciniame skunde jokiais argumentais nepagrindus savo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ , apeliacinės instancijos teismui nenustačius, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas) ar veikęs prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , atsakovo praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovui baudÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

74. IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

75. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 98 straipsnis).

76. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė