5bfa844b-da68-4f93-bb41-8a3b464a1ce4 · Regionų administracinis teismas

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7034-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01011-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui A.

P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 60,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme (b. l.

1) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ sistemÄ Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs 60,64 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo objektas).s Atsakovas atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. Teisme gautas atsakovo 2020 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymas (b. l. 18), kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekte – bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų niekas negyvena, butas nepritaikytas gyvenimui ar kitai veiklai.

Atsakovas teigia, jog kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu atleisti nuo vietinės rinkliavos, tačiau UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras remiasi AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktais duomenimis apie suvartotÄ vandens kiekį. PaaiÅ¡kina, kad dėl planuojamos namo renovacijos bute vandens apskaitos prietaisai nėra įrengti, todėl suvartoto vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, aplinkybę, kad bute niekas negyvena, įrodo pažyma apie ginčo laikotarpiu suvartotÄ elektros energijÄ .

PraÅ¡o laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo bÅ«dÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys). PraÅ¡ymas tenkintinas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io Ä®statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytÄ raÅ¡ytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) Å¡alinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, iÅ¡skyrus komunalinių atliekų perdavimÄ vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 301 straipsniu.

Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau, minėta – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grÄ Å¾inimo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo administravimÄ .

Vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotus tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar tarÅ¡os leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.).

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Pagal Nuostatų 18 punktÄ , vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvienÄ apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtÄ nekilnojamojo turto objektÄ arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotÄ komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kuriÄ moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kuriÄ moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrÄ laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu.

Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas administratoriaus apskaičiuotÄ vietinės rinkliavos kintamÄ jÄ dalį privalo sumokėti (Nuostatų 24 punktas).

Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiÅ¡kėja parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (25 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iÅ¡ karto (28, 29 p.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (b. l.

3) nustatyta, jog atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimÄ jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukÅ«ręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali bÅ«ti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Atsakovo nurodomas nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo sÄ lygas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.

ApraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ , pagrindiniai nenaudojimo faktÄ Ä¯rodantys dokumentai yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotÄ elektros energijos ir vandens kiekį, o jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas turi pateikti statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktÄ Ä¯rodantį dokumentÄ (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėjÄ â€“ apmokėjimo už atliekų surinkimÄ ir iÅ¡vežimÄ faktÄ Ä¯rodančius dokumentus).

Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavÄ Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavÄ gali bÅ«ti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ pagrindžiantys dokumentai (ApraÅ¡o 18 punktas).

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas kalendoriniais metais nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir siekdamas, kad jis bÅ«tu atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ , privalo pateikti pažymas patvirtinančias, jog per kalendorinius metus nekilnojamojo turto objekte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens arba kitus nenaudojimo faktÄ patvirtinančius dokumentus. IÅ¡ į bylÄ pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos matyti (b. l. 19), kad ginčo objekto adresu 2018 metais buvo suvartota 47,120 m3 Å¡alto vandens ir 26,440 m3 Å¡alto vandens paÅ¡ildymui, 2019 metais buvo suvartota 49,500 m3 Å¡alto vandens ir 25,520 m3 Å¡alto vandens paÅ¡ildymui.

Nors AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodyta, kad ginčo objekte nėra įrengti vandens apskaitos prietaisai ir suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė neįrodo, kad ginčo objekte Å¡altas bei karÅ¡tas vanduo nebuvo naudojami. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių ginčo objekte negalėjo įrengti atskiro vandens apskaitos prietaiso. IÅ¡ į bylÄ pateiktų UAB „Ignitis“ raÅ¡tų apie apmokėtÄ elektros energijÄ (b. l. 21, 22) matyti, jog ginčo objekte elektros energijos 2018 metais buvo sunaudota 18,80 kWh, 2019 metais elektros energijos nebuvo sunaudota. Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti UAB „Ignitis“ raÅ¡tai su informacija, jog 2018 ir 2019 metais ginčo objekte elektros energija nebuvo vartojama, nėra pakankami ir objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys faktÄ , jog 2018, 2019 metais ginčo objekte niekas negyveno, turtu buvo nesinaudojama, nebuvo vykdomi darbai ir pan., atitinkamai komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl nepanaikina atsakovo prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ .

Pažymėtina, jog mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas ar jos nevartojimas nėra pagrindas atleidimui nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui. Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 23-25) yra darytos 2020 m. rugsėjo mėn., todėl nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 2018, 2019 metais butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas gyventi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2018 ir 2019 metus ir kad tokia lengvata buvo pritaikyta, dėl ko mokėtina vietinė rinkliava bÅ«tų mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavÄ yra nepaneigta. IÅ¡ pažymos apie skolÄ dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo praneÅ¡imo (b. l. 2, 4) matyti, jog atsakovui už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytÄ tarifÄ ir sudaro 60,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ nėra įvykdęs, 60,64 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiÅ¡kėjai priteistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas  n u s p r e n d ž i a :  PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ patenkinti visiÅ¡kai.  Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

P. 60,64 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų ir 64 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė