2020-12-02 Nr. AB-22666-3-61-3-02052-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-69-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02052-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramunės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020 pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 433(1)-3262-(422) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė prašymą parduoti įsiterpusį apie 0,002 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi tik su pareiškėjai priklausančiu Žemės sklypu. Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-1416-(14.48.123.) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu Žemės sklypu. Administracija 2016 m. rugpjūčio 17 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-618-16. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 19 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-1760-(14.42.36), kurių 4 punkte buvo nurodyta, kad formuojamam ir pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai – SB (duomenys neskelbtini) generalinis planas (toliau – ir Generalinis planas). Remiantis Generaliniu planu buvo suformuotas įsiterpęs 0,0215 ha valstybinis žemės sklypas, kuris prijungtas prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo, suformuojant naują 0,0815 ha žemės sklypą. Parengtas projektas buvo perduotas derinti ir tvirtinti. Tarnyba informavo, kad pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derina, Administracija 2018 m. vasario 8 d. raštu taip pat informavo, kad projektą derina. Tarnyba nustatė trūkumų, tačiau, juos ištaisius, Tarnyba 2018 m. balandžio raštu informavo, kad projektą derina. Administracija, vertindama projektą, kuriam buvo pritarusi dar 2018 m. vasario 8 d. raštu, skundžiamu Sprendimu informavo, kad projektą atsisako derinti, nes projektuojamo sklypo Nr. 2 riba kertasi su SB (duomenys neskelbtini) sklypo riba, nurodyta 2004 m. rugpjūčio 24 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-1137 patvirtintame SB (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų plane (toliau – ir Teritorijos ribų planas).

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas remiantis Administracijos nustatytomis projektavimo sąlygomis, įskaitant jos pačios pateiktą Generalinį planą. Tarnyba projektavimo sąlygų 4 punkte taip pat nurodė, kad formuojamam ir pertvarkomam sklypui taikomas Generalinis planas. Administracija išduotuose reikalavimuose nurodė, kad formuojamam ir pertvarkomam sklypui taikomas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323. Taigi nė viena institucija nenurodė, kad rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti vadovaujamasi Teritorijos ribų planu. SB (duomenys neskelbtini) ribos pagal Generalinį planą ir Teritorijos ribų planą skiriasi.

4. Pareiškėjos teigimu, Generalinis planas yra detalusis planas (sodo suplanavimo projektas), kuris buvo patvirtintas 1992 m. rugsėjo 4 d., todėl rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo privalu juo vadovautis. Teritorijos ribų planas yra tik sodininkų bendrijos kadastrinių matavimų tikslinimo planas, o ne teritorijos planavimo dokumentas. Be to, Teritorijos ribų planas nebuvo suderintas su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju. Pareiškėjos manymu, skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas argumentais, kodėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėtų būti rengiamas remiantis Teritorijos ribų planu, o ne Generaliniu planu.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Administracija nurodė, kad pareiškėja Sprendimą klaidingai įvertino kaip sukeliantį jai teisines pasekmes, nes Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio raštas, adresuotas žemėtvarkos specialistams, kurie informuojami, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo padaryti pažeidimai. Šis atsakymas turėtų būti vertinamas tik kaip pastaba pertvarkymo ir planavimo procese, nes pareiškėja nori pirkti ne tik sodininkų bendrijos žemę, tačiau ir už jos ribų esančią žemę. Tarnyba į šias pastabas gali neatsižvelgti, nes žemės pardavimą vykdo ne Administracija, o Tarnyba.

7. Administracija taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagrįstai parengtas remiantis Generaliniu planu. Administracija išdavė formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus su priedais, tačiau reikalavimuose Generalinis planas nebuvo nurodytas. Be to, nėra aišku, ar Generalinis planas yra galiojantis, nes jis nėra įregistruotas; tai daugiau istorinis dokumentas, kuris galėjo būti sudarytas prieš 25–30 metų. Generalinis planas yra tik SB (duomenys neskelbtini) teritorijos schema, kurioje nenurodytos žemės sklypų ir kelių koordinatės bei atstumai iki privažiuojamų žemės sklypų. Pareiškėjai buvo išduotos tik Generalinio plano ištraukos. Vėliau buvo parengta daug kitų teritorijos planavimo dokumentų, vienas iš jų – Teritorijos ribų planas, kuris patikslino Generalinį planą. Teritorijos ribų planas sudarytas, suderintas ir patvirtintas 2005 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko įsakymu, yra galiojantis, nepakeistas ir nepanaikintas. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja generalinių planų rengimo ir galiojimo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjos I. D. skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Administraciją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; taip pat priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. Tarnybai pateikė prašymą parduoti įsiterpusį apie 0,002 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi tik su pareiškėjai priklausančiu Žemės sklypu; Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1416-(14.48.123.) nutarė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu Žemės sklypu; Administracija 2016 m. rugpjūčio 17 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-618-16; Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-1760-(14.42.36); pareiškėja su 2016 m. gruodžio 13 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl SB (duomenys neskelbtini) Generalinio plano kopijos išdavimo, Generalinis planas buvo išduotas, remiantis juo suformuotas įsiterpęs 0,0215 ha valstybinis žemės sklypas, kuris prijungtas prie pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo, suformuojant naują 0,0815 ha žemės sklypą, parengtas projektas pateiktas derinti ir tvirtinti; Tarnyba 2018 m. sausio raštu Nr. SFP-(14.42.36) ir Administracija 2018 m. vasario 8 d. raštu informavo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derina; Tarnyba 2018 m. vasario 27 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte fiksavo trūkumus, kuriuos ištaisius 2018 m. balandžio raštu Nr. SFP-(14.42.36) informavo, kad parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derina; Administracija 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 433(1)-3262-(422) atsisakė derinti pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projektuojamo sklypo Nr. 2 riba kertasi su SB (duomenys neskelbtini) sklypo riba, patvirtinta 2004 m. rugpjūčio 24 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-1137.

10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 (toliau – ir Nutarimas) 2.2 punkto bei šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.6 punkto nuostatomis, kurias vertino kaip imperatyvias, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog siekiant be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, asmuo valstybinės žemės sklypo planą rengia vadovaudamasis sodo suplanavimo projektu (Generaliniu planu, kuris patvirtintas 1992 m. rugsėjo 4 d.).

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjai Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. išduotų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai: SB (duomenys neskelbtini) Generalinis planas (su vėlesniais pakeitimais). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą parengė vadovaudamasi Generaliniu planu, t. y. laikydamasi Tarnybos suformuotų projekto rengimo reikalavimų (sąlygų). Nei Administracijos, nei Tarnybos išduotuose projektavimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalu vadovautis Teritorijos ribų planu. Įvertinęs Administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juo įsakyta patvirtinti SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir 4,00 ha žemės plotą pagal sodininkų bendrijai suteiktą 3,9835 ha žemės plotą ir atliktus tikslius geodezinius matavimus. Teritorijos ribų planas sudarytas, suderintas ir patvirtintas 2005 m. vasario 24 d. Aapskrities viršininko įsakymu, kuriame nurodyta, kad registro duomenys turėtų būti įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad Teritorijos ribų planas nėra tinkamai išviešintas, nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl nei pareiškėja, nei Tarnyba neturėjo pagrindo remtis šiuo planu. Byloje nėra duomenų, kad 2004 metų sodininkų bendrijos teritorijos ribų planu nustatytos sodininkų bendrijos ribos būtų įregistruotos VĮ Registrų centre. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo Žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos ribas, o pareiškėja, rengdama jo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstai vadovavosi būtent Generaliniu planu, kaip nustatyta Taisyklių 25.6 punkte.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija, išduodama projektavimo sąlygas, nors ir nenurodė, kad pareiškėja turėtų vadovautis Generaliniu planu, tačiau įpareigojimo vadovautis 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu patvirtintu sodininkų bendrijos Teritorijos ribų planu taip pat nenustatė.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo pareiškėjos veiksmų, rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vadovautis Generaliniu planu, vertinti kaip neteisėtų. Įpareigojimas rengiant projektą vadovautis Generaliniu planu buvo imperatyviai suformuluotas Tarnybos išduotose projektavimo sąlygose, todėl pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Teritorijos ribų planu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Tarnybos, kurios kompetencijai priskirta vykdyti valstybinės žemės pardavimą, atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad Tarnyba, derindama projektą, vadovavosi būtent Generaliniu planu ir kad ginčo Žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos ribas. Administracijai šių aplinkybių nepaneigus, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo Administraciją suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą arba bylą nutraukti, jei bus nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės.

15. Administracija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Taisyklių 25.6 punktu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, kad pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. Tarnybai pateikė prašymą parduoti įsiterpusį apie 0,002 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi tik su jai priklausančiu Žemės sklypu, t. y. pareiškėja teikė prašymą parduoti ne naudojamą, o įsiterpusį žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, privalu vadovautis ne tik iki 1996 m. sausio 1 d. Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo parengtais ir patvirtintais, bet ir paskesniais teritorijų planavimo dokumentais, kurie nustato ne tik naudojamų sklypų ribas, bet ir tiksliai apibrėžia visos sodininkų bendrijos teritorijos plotą. Pagal Tarnybos išduotus reikalavimus pareiškėja buvo įpareigota rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vadovaudamasi ne tik Generaliniu planu, bet ir jo vėlesniais pakeitimais, o tokiu pakeitimu laikytinas Teritorijos ribų planas, kuriuo buvo patvirtinti sodininkų bendrijos teritorijos tikslieji geodeziniai matavimai. Administracijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Tarnybos atstovės teismo posėdyje išsakyta nuomone, kad negalima remtis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A27-1137, nes būtent Tarnyba, surašydama reikalavimus pareiškėjai, aiškiai nurodė, kad privaloma remtis ne tik Generaliniu planu, bet ir jo vėlesniais pakeitimais. Būdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų tęsėja, Tarnyba yra saistoma šios institucijos priimtais sprendimais ir negali jų interpretuoti ar atsisakyti vykdyti.

16. Administracija atkreipė dėmesį, kad iš 1992 m. rugsėjo 4 d. patvirtinto SB (duomenys neskelbtini) Generalinio plano brėžinio, kurį pirmosios instancijos teismas laiko tinkamu sodininkų bendrijos suplanavimo projektu, matyti, kad bendrijos ribos pažymėtos trimis aiškiai matomomis linijomis, kurios žymi skirtingą bendrijos plotą ir ribas. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kuri iš Generaliniame plane matomų ribų yra galiojanti ir kodėl brėžinyje pažymėti trys skirtingi bendrijos teritorijos plotai.

17. Pažymėjo, kad Administracija nėra suderinusi ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Raštas, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laiko derinimu, yra tik Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nagrinėjusio darbuotojo pateiktas atsakymo projektas, kuris yra be datos, jis nebuvo pasirašytas Administracijos vadovo, todėl negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Administracija į bylą pateikė įrodymus, kad 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. A33(1)-1179-(4.22) buvo atsisakyta derinti ginčo projektą, šis atsisakymas yra tinkamai įformintas ir pasirašytas. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais atsisakė derinti dar 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. A33(l)-5353-(4.22). Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl to nepagrįstai tenkino pareiškėjos skundą. Administracijos įsitikinimu, į administracinį teismą pareiškėja turėjo kreiptis dėl visų jai teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų nuginčijimo. Administracija ginčo projekto nederino 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. raštais, tačiau į teismą buvo kreiptasi tik dėl paskutinio sprendimo nuginčijimo. Administracija yra nepagrįstai įpareigota suderinti ginčo projektą, nes yra nenuginčyti ir galioja ankstesni ginčo klausimu jos priimti sprendimai.

18. Pareiškėja I. D. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog Administracija nepagrįstai teigia, kad Nutarimo 2.2 punkto 1 dalis netaikytina įsiterpusių sklypų nuomos ir pardavimo atveju. Nutarimo 2.2 punkto 2 dalis patvirtina, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami visi sodo suplanavimo projekte nurodyti atskirais sklypais nesuformuoti žemės plotai. Be to, nei Nutarime, nei Taisyklėse nėra jokių nuorodų vadovautis kitais dokumentais, išskyrus sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pats pripažįsta, kad pagal Taisykles vadovautis Generaliniu planu privaloma. Įpareigojimas rengiant projektą vadovautis Generaliniu planu buvo imperatyviai suformuluotas ne tik teisės aktuose, bet ir pareiškėjai išduotuose Tarnybos reikalavimuose.

19. Nurodo, kad atsakovo argumentai, kad Administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A27-1137 buvo pakeistas Generalinis planas, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Minėtu įsakymu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos žemės sklypo ribos ir sodininkų bendrija įpareigota kreiptis Administraciją dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, tačiau įsakyme nėra jokių nuorodų apie tai, kad šiuo dokumentu keičiamas / koreguojamas Generalinis planas, įsakymo priėmimo pagrindas taip pat niekaip nesusijęs su Generalinio plano pakeitimu. Be to, Administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. A27-1137 nebuvo išviešintas, jis nėra teritorijų planavimo dokumentas, nėra skelbtas teritorijų planavimo dokumentų registre, juo patvirtintos sklypo ribos niekada nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pažymi, jog Generalinį planą jai pateikė būtent atsakovas, jame nėra nurodyta jokių su Administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A27-1137 susijusių pakeitimų. Todėl atsakovo atsisakymas derinti projektą minėto įsakymo pagrindu prieštarauja teisės aktų bei pareiškėjai išduotiems Tarnybos ir Administracijos reikalavimams, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti šalia Žemės sklypo įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

20. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde Administracijos nurodyta aplinkybė dėl Generaliniame plane pažymėtų trijų skirtingų sodininkų bendrijos ribų ir plotų nebuvo nurodyta ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Administracija pripažino, kad parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Generalinį planą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiškintis minėtas atsakovo apeliaciniame skunde naujai nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju privaloma vadovautis išorine Generalinio plano riba, kuri nėra pakeista.

21. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Administracija niekada nederino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, pareiškėja pažymėjo, kad dauguma Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) įkeltų dokumentų nėra pasirašyti, nes dokumentus įkelti į ŽPDRIS gali tik tam įgaliojimus turintys asmenys, kurie yra identifikuojami sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 63–64 punktus projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos; projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad projektas suderintas, taip pat jei per 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti projektą. Atsakovo 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. A33(l)-1179-(4.22) buvo pasirašytas praėjus daugiau kaip 5 darbo dienoms nuo prašymo derinti projektą gavimo ir netgi daugiau kaip 5 darbo dienoms nuo atsakovo pritarimo projektui įkėlimo į ŽPDRIS 2018 m. vasario 8 d. Todėl, vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 64 punktu, projektas atsakovo buvo suderintas ir pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo skųsti atsakovo 2018 m. vasario 19 d. raštu suformuluotą atsisakymą derinti projektą, kuris pagal Projektų rengimo taisyklių 64 punktą nesukelia ir negali sukelti jokių pasekmių. Šioje byloje ginčas kilo dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti projektą, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl aplinkybės dėl atsakovo 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašto nėra teisiškai reikšmingos, tuo labiau, kad vėlesniu, t. y. 2018 m. vasario 8 d. raštu, atsakovas pritarė projektui.

22. Pareiškėja pabrėžė jog atsakovo teisinė pozicija yra nenuosekli: atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui Administracija nurodė, kad raštas, kuriuo atsisakyta derinti projektą, yra tik informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia pasekmių, o apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja privalėjo kreiptis dėl visų, atsakovo nuomone, pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų nuginčijimo. Remiantis Projektų rengimo taisyklių 69 punktu, Administracijos Sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui, kadangi atsakovas išdavė reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

IV

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atmetė.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-1416-(14.48.123.) rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 ir 3 d.).

26. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

27. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

28. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punktu, Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas, be kitų šiose taisyklėse nustatytų atvejų, yra rengiamas ir kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Projektų rengimo taisyklių 2.6 p.).

29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Generalinis planas (patvirtintas 1992 m. rugsėjo 4 d.), laikytinas sodo suplanavimo projektu, yra keistas. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. A37-1137 „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti ir šios sodininkų bendrijos teritorijos tikslieji geodeziniai matavimai, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 2.3-1022-41, kuriuo nustatytas SB (duomenys neskelbtini) teritorijos plotas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys.

30. Tai, kad sodininkų bendrijos žemės sklypo duomenys pagal nurodytus pirmiau įsakymus nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia tokių dokumentų, kaip bendrijos teritorijos žemėtvarkos projekto (ar kito teritorijų planavimo dokumento), sprendinių teisinio statuso ir nedaro jų negaliojančiais.

31. Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. A37-1137 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 2.3-1022-41 priėmimo metu galiojusių Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, 2 punktu, šis registras skirtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, jų keitimams registruoti, taip pat pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams įrašyti.

32. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme Nr. A37-1137 „Dėl sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų ir žemės ploto patvirtinimo“ nurodoma, kad vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių atitinkamomis nuostatomis, tačiau Generalinis planas, kurio keitimai padaryti 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A37-1137 ir 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1022-41, patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, taigi nėra teisinio pagrindo vertinimams, kad jo pakeitimai galėtų būti Teritorijų planavimo dokumentų registro objektas.

33. Tarnyba pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 19 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-1760-(14.42.36). Iš reikalavimų 4 punkto matyti, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai: SB (duomenys neskelbtini) generalinis planas (su vėlesniais pakeitimais).

34. Faktas, kad Generalinio plano pakeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre suponuoja ne tai, jog šiuose dokumentuose įtvirtintų sprendinių gali būti nepaisoma, o – Vilniaus rajono savivaldybės ir Tarnybos pareigą aktyviai veikti siekiant padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teises (gero administravimo principas), kurių ji negalėjo įgyvendinti dėl patvirtintų planavimo dokumentų sprendinių išviešinimo Nekilnojamojo turto registre pareigos netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1022-41 dėl registro duomenų patikslinimo nurodė kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Vilniaus rajono ir Šalčininkų skyrių. Kam ši pareiga tenka, nenurodyta. Nustatyta, kad tai nebuvo padaryta. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija, o vėliau Tarnyba, būdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos bei žemėtvarkos planavimo srityje, neatliko priimtų 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. A37-1137 ir 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 2.3-1022-41 vykdymo kontrolės funkcijų.

35. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažino pirmosios instancijos teismo argumentus, kad rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Taisyklių 25.6 punkto nuostatomis, nes pareiškėja teikė prašymą parduoti ne naudojamą, o įsiterpusį žemės sklypą, kurio formavimas atliekamas vadovaujantis šio Sprendimo 28 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, remiantis generaliniu SB (duomenys neskelbtini) planu su jo vėlesniais pakeitimais.

V

36. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos I. D. 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020 pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

37. Pareiškėjos vertinimu, bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nemotyvavo esminės ginčo išsprendimui 2020 m. liepos 1 d. sprendimo (toliau – ir sprendimas) išvados, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinis planas (patvirtintas 1992 m. rugsėjo 4 d.) yra keistas, ir tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. A27-1137 (toliau – Įsakymas) bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 2.3-1022-41 (toliau –Apskrities viršininko įsakymas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir toks esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant lėmė neteisėto sprendimo priėmimą byloje. Sprendimu padarytos išvados reikšmingos teismų praktikai, todėl proceso atnaujinimas byloje būtinas užtikrinant vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atnaujinti procesą byloje, nes sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises bei įstatymų saugomus interesus ir šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12punktuose įtvirtinti pagrindai procesui byloje atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

38. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, padaręs išvadą, kad Generalinis planas, laikytinas sodo suplanavimo projektu, yra keistas, ir tai patvirtina Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas, jos niekaip nemotyvavo, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

39. Nurodo, kad Nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad Mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

40. Nurodo, kad vadovaudamasi aukščiau nurodytu nutarimu, taip pat Tarnybos reikalavimais rengiant Projektą vadovautis Generaliniu planu, pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl Generalinio plano pateikimo. Atsakovas išdavė Generalinio plano sprendinius, aktualius Projekto rengimui. Pareiškėjai parengus Projektą pagal atsakovo pateikto Generalinio plano sprendinius (ginčo dėl to, kad pareiškėjos parengtas Projektas atitinka atsakovo pareiškėjai pateikto Generalinio plano sprendinius Byloje nebuvo), atsakovas atsisakė derinti Projektą, motyvuodamas tuo, kad projektuojamo sklypo riba kertasi su Įsakymu patvirtinta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba, t. y. byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja, rengdama Projektą, privalėjo vadovautis Įsakymu, o ne paties atsakovo pareiškėjai pateiktu Generaliniu planu.

41. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad Generaliniu planu apskritai nereikia vadovautis, o reikia vadovautis kitais, vėlesniais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Įsakymu. Apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodė, kad Įsakymas laikytinas Generalinio plano pakeitimu, nors kaip minėta, būtent pats atsakovas pateikė pareiškėjai Generalinį planą, pagal kurį sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos riba nesutampa su Įsakymu patvirtinto sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo riba.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Generalinis planas keistas Įsakymu (bei Apskrities viršininko įsakymu), tačiau tokios ginčui spręsti esminės išvados niekaip nemotyvavo ir nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas sprendime apskritai nesprendė ir nepasisakė, kokia yra Generalinio plano keitimo tvarka, kokie subjektai yra kompetentingi keisti Generalinį planą, kokio pobūdžio ir teisinės galios dokumentai yra Generalinis planas ir Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas (o tik tai nustačius galima spręsti, kokia yra Generalinio plano keitimo tvarka, subjektai, galintys keisti Generalinį planą ir t. t.), nevertino Įsakymo bei Apskrities viršininko įsakymo turinio ir ar apskritai Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas yra įsigalioję (juos vertinant kaip keitusius Generalinį planą). Nurodo, kad sprendimas, kuriuo konstatuota, kad Generalinis planas pakeistas ir tai patvirtina Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas, yra be motyvų.

43. Pažymi, kad nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, kad Generalinis planas pakeistas ir tai patvirtina Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas, nepagrįstumą patvirtina žemiau nurodyti argumentai.

44. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje viso Generalinio plano apskritai nėra, Generalinį planą patvirtinęs subjektas nėra nurodytas.

45. Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįvardino, ar Generalinis planas, kuris laikytinas sodo suplanavimo projektu pagal Nutarimą, yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu (ir kokiu) bei kokia jo keitimo tvarka.

46. Trečia, Įsakymu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 6 ribos ir geodeziniai matavimai, o sodininkų bendrija įpareigota kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. Įsakyme nėra jokių nuorodų į tai, kad šiuo dokumentu keičiamas/koreguojamas Generalinis planas.

47. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypus dalinti dalimis neleidžiama) ar sujungiami (Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d.), taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 1- 239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Planų rengimo taisyklės) 23 punktu, nustatančiu, kad detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės (Planų rengimo taisyklių 23 punkto redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu).

48. Pareiškėja nurodo, kad pacituotos teisės aktų nuostatos, kurios Įsakyme nurodytos kaip pagrindas Įsakymui priimti, niekaip nesusijusios su Generalinio plano pakeitimu.

49. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo 31 p. nurodyta, kad Įsakymas ir Apskrities viršininko įsakymas yra bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektas ar kitas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. teismas apskritai net nenustatė kokie dokumentai yra Įsakymas ir Apskrities viršininko įsakymas, atitinkamai nenustatė, kokia jų teisinė galia, ar jais galėjo būti keičiamas Generalinis planas ir ar apskritai Įsakymas ir Apskrities viršininko įsakymas įsigaliojo.

50. Pažymėtina, kad netgi laikant, jog Įsakymu patvirtintas detalusis planas (Įsakyme nurodytos detaliųjų planų rengimą reglamentuojančios teisės normos, kuriomis remiantis priimtas Įsakymas) (pareiškėjos įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo Įsakymą/juo patvirtintas žemės sklypo ribas laikyti teritorijų planavimo dokumentu apskritai), Įsakymo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 55 punktas imperatyviai nustatė, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Byloje nustatyta ir atsakovas to neginčijo, kad Įsakymas niekada nebuvo išviešintas, t. y. Įsakymas neįsigaliojo.

51. Jei Įsakymu buvo keičiamas Generalinis planas, pakeitimai įsigaliotų taip pat tik tuo atveju, jei jie būtų paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka (Planų rengimo taisyklių 53 punktas nustato, kad detalieji planai keičiami bendrąja, Taisyklėse nustatyta detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka). Šiuo atveju, net ir laikant, kad Įsakymu ir Apskrities viršininko įsakymu buvo keičiamas Generalinis planas, tokie pakeitimai nėra įsigalioję.

52. Be to, Įsakymo priėmimo metu galiojusių Planų rengimo taisyklių 51 p. nustatyta, kad patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo dokumentų banke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas niekaip nemotyvavo, kodėl Įsakymas neturėjo būti registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

53. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, ir toks esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas palaikė atsakovo argumentą, kad Įsakymu (bei Apskrities viršininko įsakymu) buvo keičiamas Generalinis planas, tačiau neįvertinęs Įsakymo bei Apskrities viršininko įsakymo turinio, netinkamai taikė ginčo situacijai taikytinas materialiosios teisės normas.

55. Įsakymu patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, o Apskrities viršininko administracijos įsakymu parengti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys bei nurodyta dėl registro duomenų patikslinimo kreiptis į VĮ Registrų centrą.

56. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), mėgėjiško sodo teritorija – teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

57. Sodininkų bendrijos žemės sklypai Sodininkų bendrijų įstatyme nebuvo ir nėra numatyti. Sodo teritoriją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai (Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 d., galiojusios Įsakymo priėmimo metu) ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija.

58. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų ir žemės sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimas Įsakymu bei Vilniaus apskrities įsakymu negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nes sodininkų bendrijų žemės sklypai nėra numatyti teisės aktuose.

59. Šiuo atveju Įsakymu patvirtintos žemės sklypo, o ne teritorijos ribos, todėl net nevertinant aukščiau nurodytų argumentų, kad Įsakyme nėra jokių nuorodų į tai, kad juo keičiamas Generalinis planas, Įsakymu nebuvo keičiama sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo teritorija, nustatyta Generaliniame plane, Sodininkų bendrijų įstatymo prasme. Atitinkamai, žemės sklypo ribų tvirtinimas, žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimas negali pakeisti Generalinio plano.

60. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat netinkamai taikė (t. y. netaikė) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, konstatavęs, kad faktas, jog Generalinio plano pakeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre suponuoja ne tai, jog šiuose dokumentuose (įsakymuose) įtvirtintų sprendinių gali būti nepaisoma, o atsakovo ir trečiojo asmens pareigą aktyviai veikti siekiant padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teises (gero administravimo principas), kurių ji negalėjo įgyvendinti dėl patvirtintų planavimo dokumentų sprendinių išviešinimo Nekilnojamojo turto registre pareigos netinkamo įvykdymo.

61. Nekilnojamojo turto registre nėra registruojami sodų suplanavimo projektai (generaliniai planai) (Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas taip pat neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir 8 teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, 32 punktas).

62. Atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos apskritai negalėjo būti tvirtinamos (Įsakymo priėmimo metu galiojusi Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 d.), Įsakymu patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos ir žemės sklypo kadastriniai duomenys negalėjo būti ir negalės būti registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, Įsakymu ir Apskrities viršininko įsakymu patvirtintų sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų ir kadastrinių duomenų registravimas Nekilnojamojo turto registre apskritai nėra galimas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

63. Pareiškėja nurodo, kad proceso atnaujinimas šiuo atveju būtinas užtikrinant vienodos teismų praktikos formavimą (ABT 156 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

64. Nagrinėjamu atveju susidarė teisiškai ydinga situacija, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese dalyvaujanti valdžios institucija – atsakovas – atsisakė derinti Projektą, parengtą pagal paties atsakovo pateiktą Generalinį planą (kuriuo vadovautis pareiškėja privalėjo pagal teisės aktus ir Tarnybos išduotus reikalavimus, ką patvirtino ir abu bylą nagrinėję teismai), nes Projektas prieštarauja Įsakymui, o Generaliniu planu vadovautis nereikia. Vėliau atsakovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad Įsakymu pakeistas Generalinis planas.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė aukščiau nurodytam atsakovo argumentui nenurodydamas jokių motyvų, byloje nesant Generalinio plano, nevertinant Įsakymo turinio, jo teisinės reikšmės ir ar apskritai Įsakymas yra įsigaliojęs ir sukėlė teisines pasekmes. Tai yra sprendimu sukurtas ydingas precedentas, kad valdžios institucijų priimti sprendimai gali būti tikrinami tik formaliai, nesiaiškinant ir nevertinant dokumentų, kuriais remiantis valdžios institucijos priima sprendimus, teisinės reikšmės, įsigaliojimo tvarkos ir sukeliamų pasekmių. Be to, sprendimu sukuriamas precedentas, kad sodo suplanavimo projektus/sodininkų bendrijų generalinius planus galima keisti bet kokiais dokumentais, jų neskelbiant teisės aktų nustatyta tvarka bei nesilaikant įsigaliojimo tvarkos.

66. Nurodo, kad sodo suplanavimo projektai parengti iki 1996 m., tačiau ir šiuo metu jų sprendiniais privaloma remtis formuojant ar pertvarkant žemės sklypus sodininkų bendrijos teritorijose. Sodo suplanavimo projektų/generalinių planų keitimo tvarka nėra reglamentuota, todėl proceso atnaujinimas byloje leistų suformuoti teismų praktiką dėl šių dokumentų keitimo bei šių pakeitimų įsigaliojimo sąlygų. Todėl ir dėl šių argumentų procesas byloje turi būti atnaujintas.

67. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodo nesutinkantys su šiuo prašymu.

68. Nurodo, kad nors pareiškėja teigia, kad proceso atnaujinimas šiuo atveju būtinas užtikrinant vienodos teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), tačiau pareiškėja nepateikė jokių motyvuotų teiginių, argumentų ir įrodymų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris savo turiniu ar išvadomis prieštarautų 2020 m. liepos 1 d. sprendimui. Pasisakė, kad pareiškėja savo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo iš esmės nesutinkanti su 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, tačiau, Administracijos manymu, šiame prašyme pareiškėja privalėjo argumentuotai pasisakyti dėl proceso atnaujinimo motyvų, o ne dėl įsiteisėjusio ir galiojančio teismo sprendimo, pareiškėjos nuomone, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nors pareiškėja teigia, kad analizuojamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, Administracijos manymu, šis sprendimas yra išsamus, jame pasisakyta dėl visų esminių ginčo aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

70. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartą administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

71. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, administracinė byla Nr eA-1721-415/2020 buvo užbaigta, minėtas sprendimas įgijo res judicata (lot. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

72. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

73. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.,).

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.P-34-822/2017 ir kt.).

75. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesilaikė reikalavimo tinkamai motyvuoti sprendimo, padaręs išvadą, kad Generalinis planas, laikytinas sodo suplanavimo projektu, yra pakeistas, ir tai patvirtina Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas, bet nesprendęs ir nepasisakęs, kokia yra Generalinio plano keitimo tvarka, kokie subjektai yra kompetentingi keisti Generalinį planą, kokio pobūdžio ir teisinės galios dokumentai yra Generalinis planas ir Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas, nevertino Įsakymo bei Apskrities viršininko įsakymo turinio ir ar apskritai Įsakymas bei Apskrities viršininko įsakymas yra įsigalioję.

76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendime nurodė, Generalinis planas (patvirtintas 1992 m. rugsėjo 4 d.), laikytinas sodo suplanavimo projektu, yra keistas, ir tą patvirtina Įsakymas, kuriuo patvirtinti ir šios sodininkų bendrijos teritorijos tikslieji geodeziniai matavimai, bei Apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriuo nustatytas SB (duomenys neskelbtini) teritorijos plotas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys.

77. Pasisakydamas dėl minėtais įsakymais nustatytų sodininkų bendrijos žemės sklypo duomenų neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nepaneigia tokių dokumentų, kaip bendrijos teritorijos žemėtvarkos projekto (ar kito teritorijų planavimo dokumento), sprendinių teisinio statuso ir nedaro jų negaliojančiais, bei pasisakė dėl Generalinio plano, kurio keitimai padaryti Įsakymu ir Apskrities viršininko įsakymu, įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

78. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, o vėliau Tarnyba, būdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos bei žemėtvarkos planavimo srityje, neatliko priimtų 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. A37-1137 ir 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 2.3-1022-41 vykdymo kontrolės funkcijų, tačiau faktas, kad Generalinio plano pakeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre nesuponuoja to, kad šiuose dokumentuose įtvirtintų sprendinių gali būti nepaisoma.

79. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami beveik tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui.

80. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat vadovaujantis jau paminėta teismų praktika, negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, o iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjos skundą dėl Administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto numatytu pagrindu nėra pagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

81. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-1721-415/2020 procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

82. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

83. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).

84. Siekdama ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-1721-415/2020 procesą, pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, bei nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su sodininkų bendrijos žemės sklypo ribų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, nes, pareiškėjos teigimu, pagal anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas, Įsakymu patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos ir žemės sklypo kadastriniai duomenys negalėjo būti ir negalės būti registruojami Nekilnojamojo turto registre.

85. Pareiškėja, teigdama, kad teismas netinkamai taikė Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, nurodo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), mėgėjiško sodo teritorija – teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Kadangi Įsakymu patvirtintos žemės sklypo, o ne teritorijos ribos, pareiškėjos teigimu, žemės sklypo ribų tvirtinimas, žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimas negali pakeisti Generalinio plano.

86. Kaip jau buvo minėta, ginčas byloje kilo dėl to, kad Administracija atsisakė derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jo rengimo sąlygas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendime vadovavosi Sodininkų bendrijos įstatymo (galiojanti redakcija) 6 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, vertindamas pareiškėjos rengiamą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t. y. vertindamas, kokie dokumentai reikalingi jį rengiant ir kt.,), o ne vertindamas Įsakymo ir Apskrities viršininko įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat netaikė Nekilnojamojo turi registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos nebuvo tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

87. Pažymėtina, kad pareiškėja, teigdama, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, nenurodė, kokios šio įstatymo nuostatos buvo netinkamai taikomos / netaikomos, nenurodė visiškai jokių tą patvirtinančių argumentų.

88. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentų pagrindu nėra pagrindo manyti teismą padarius esminį materialiosios teisės normų, juo labiau – akivaizdų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, dėl ko prašymas atnaujinti administracinės bylos Nr. eA‑161-552/2020 procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu netenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

89. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

90. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, Nr. P822-81/2010, Nr. P143-154/2011, Nr. P‑86‑822/2015, Nr. P-97-502/2015, Nr. P-106-525/2015, ir kt.). Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

91. Pareiškėja būtinumą užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą šioje byloje grindžia tuo, kad sodo suplanavimo projektų/generalinių planų keitimo tvarka nėra reglamentuota, todėl proceso atnaujinimas byloje leistų suformuoti teismų praktiką dėl šių dokumentų keitimo bei šių pakeitimų įsigaliojimo sąlygų. Todėl ir dėl šių argumentų procesas byloje turi būti atnaujintas.

92. Pažymėtina, kad bendrųjų (generalinių, kompleksinių) planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Teritorijų planavimo įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos apskrities teritorijos, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų rengimo taisyklės. Įsakymo ir Apskrities viršininko įsakymo rengimo metu galiojo Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263, o šiuo metu galioja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, kurios nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

93. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nėra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą tam, kad būtų formuojama teismo praktika dėl sodo suplanavimo projektų/generalinių planų keitimo ir pan., kadangi šiuos procesus reglamentuoja teisės aktai, o pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, netinkamai taikė šiuos teisės aktus.

94. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016, kurioje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruojami sodų suplanavimo projektai (generaliniai planai), bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas taip pat neregistruojama, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija, todėl Įsakymu patvirtintos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos ir žemės sklypo kadastriniai duomenys negalėjo būti ir negalės būti registruojami nekilnojamojo turto registre.

95. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose, todėl negalima teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, kaip pavyzdį pateikiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytas aplinkybes.

96. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) nėra pagrįstas.

97. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. D. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1721-415/2020 pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramunė Ruškytė