2022-12-28 Nr. AB-11-3-62-3-01597-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1225-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01597-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neužtikrinto jo asmens saugumo Pravieniškių PN-AK, atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. jis buvo konvojuotas iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Pravieniškių PN-AK likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus nutarime dėl perkėlimo buvo nurodyta, jog, Alytaus PN įvykus konfliktui tarp nuteistųjų ir dėl pareiškėjui kilusios grėsmės sveikatai ar gyvybei, jis perkeliamas iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas pažymėjo, kad atvykęs į Pravieniškių PN-AK jis informavo pareigūnus, jog dėl Alytaus PN kilusio konflikto su juo galimas susidorojimas, todėl prašėsi paskiriamas į tokį būrį, kuriame atlieka laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, dirbantys ūkio darbus, nes tokiame būryje tarp nuteistųjų nebūna konfliktinių situacijų. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos įstaigos administracija jo prašymą ignoravo, jis buvo paskirtas į sektorių, kuriame jautėsi nesaugus, nes jame laisvės atėmimo bausmes atliko jauno amžiaus nuteistieji, vartojantys narkotikus, alkoholį, turintys mobiliuosius telefonus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo iškviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių, į kurį buvo atvykusi Alytaus PN dirbanti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė, kuri reikalavo atsiimti visus skundus, prašymus, reikalavimus, adresuotus Alytaus PN ir Departamentui, jam grasino. Bijodamas susidorojimo, pareiškėjas parašė dokumentą, kuriame atsisakė gauti atsakymus į savo surašytus skundus, prašymus. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnės išsakytų gąsdinimų nevertino kaip keliančių grėsmę sveikatai ar gyvybei.

Pareiškėjas paaiškino, kad po kurio laiko jis buvo pakviestas kito nuteistojo nueiti į kitą būrį. Neįtardamas nieko blogo, pareiškėjas nuėjo į nurodytą vietą, o iš ten buvo palydėtas į prausyklos patalpas, kur jo laukė keturi nuteistieji. Šie nuteistieji pareiškėjui pareiškė, kad jis daug rašo skundų, jį sumušė metaliniu strypu ir privertė pažadėti, kad daugiau skundų nerašys. Po sumušimo pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių medicininės pagalbos, nes (duomenys neskelbtini). Kadangi tą vakarą gydytojo jau nebuvo, jam buvo nurodyta ateiti kitos dienos ryte.

Kitą dieną gydytojas apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ir nusprendė, kad reikia vykti į ligoninę. Pareiškėjas nurodė, kad beveik visą parą kentė didelius skausmus iki pateko į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės, pareiškėjas iš karto nuėjo į Kriminalinės žvalgybos skyrių ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio smurto panaudojimo, be to, bijodamas susidorojimo, atsisakė eiti į būrį. Pareiškėjas paaiškino, kad tik Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo pareigūno nurodymu jis buvo perkeltas į kitą sektorių, jo prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo etapuotas į Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių ir paskirtas į būrį, kuriame laisvės atėmimo bausmes atliko nuteistieji narkomanai, sistemingai pažeidinėjantys vidaus tvarkos taisykles, nepaisant to, jog pareigūnams buvo žinoma, kad jis gali patirti kitų nuteistųjų smurtą ar patyčias. Pareiškėjo teigimu, jis buvo iškart išmestas iš būrio kitų nuteistųjų, priekaištavusių jam dėl skundimo, tačiau jam vis tiek buvo skirta drausminė nuobauda už atsisakymą eiti į būrį. Tik kitą dieną Pravieniškių PN-AK direktorius, išklausęs jo nusiskundimus, perkėlė jį į Trečiąjį sektorių, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka iki šiol.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl pareigūnų visiško abejingumo jo saugumui, sveikatai ir gyvybei, patyrė iš kitų nuteistųjų fizinį smurtą. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų smurtui prieš pareiškėją užkirsti, išsiaiškinti jam (duomenys neskelbtini) kaltus nuteistuosius, po incidento neperžiūrėjo vaizdo kameromis užfiksuotų įrašų, iš kurių nebūtų buvę sunku nustatyti prieš pareiškėją smurtavusius asmenis, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius kaltininkų. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų patyrė fizinį smurtą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. bausmę atliko Pirmajame sektoriuje 8-ajame būryje, o nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. – 4-ajame būryje. Į nuteistojo pageidavimus paskirti į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą yra atsižvelgiama, kai yra tokia galimybė ir kai toks pageidavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 13 punkte nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams.

Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo perkeliamas, vadovaujantis nustatyta tvarka ir tinkamai įforminant. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, jog buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl nesaugumo, nesutarimų, įtemptų santykių su kitais nuteistaisiais, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Atsakovo teigimu, pareiškėjo asmens byloje nėra 2020 m. balandžio 27 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu rašytų prašymų, pareiškimų, peticijų ar skundų dėl nesaugumo, nesutarimų su kitais nuteistaisiais, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei.

Pravieniškių PN-AK, remdamiesi Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažyma, pravedė pokalbį su pareiškėju, kuris pareiškė, jog atsisako gyventi paskirtame būryje, tačiau konkrečių priežasčių nenurodė. Atsakovas tvirtino, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjui būtų grėsęs pavojus gyvybei ar sveikatai, nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus bei patikslinimus, kuriuose pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiuoju ar įtariamuoju. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti gyventi į jam pataisos įstaigos administracijos paskirtus būrius, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Atsakovas tvirtino, kad pataisos įstaigai nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, nėra duomenų, kad pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų nuteistųjų.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą priteisė pareiškėjui iš atsakovo 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas vadovavosi BVK 111 straipsnio 1 dalimi, 112 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsniu, 114 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 4, 6, 7.1–7.11, 11, 12, 53, 54 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir darė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2020 m. balandžio 16 d. Pravieniškių PN-AK prieš pareiškėją kiti nuteistieji pavartojo fizinį smurtą, dėl ko jam buvo (duomenys neskelbtini), sukeltas fizinis skausmas.

8. Teismas nurodė, kad byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui, atliekančiam Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę, 2020 m. balandžio 16 d. dėl jį sužalojusių kitų nuteistųjų, kurių asmenybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos, fizinio smurto veiksmais buvo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas vadovavosi BVK 69 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad Departamento direktorius 2020 m. sausio 22 d. nutarimą perkelti pareiškėją iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių tęsti laisvės atėmimo bausmės priėmė, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį, ir davė parodymus, ir kad dėl to gali kilti konfliktai su kitais Alytaus PN bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateiktas Kriminalinės žvalgybos valdybos 5-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus (Alytaus pataisos namų veiklos teritorijoje) 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurio duomenimis, pareiškėjas 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

9. Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto Departamento direktoriaus nutarimo akivaizdu, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo perkeltas siekiant užtikrinti jo saugumą. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pareigūnai, gavę Departamento direktoriaus nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo ir pareiškėjui atvykus į pataisos įstaigą, privalėjo įvertinti aplinkybę, jog dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį prieš pareiškėją gali būti panaudoti fizinio smurto veiksmai, kadangi nurodytas tyrimas pradėtas pagal pareiškėjo pareiškimą ir jis davė parodymus, bei išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis pareiškėjas gali atlikti bausmę, kad būtų užtikrinamas jo saugumas.

10. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad, atvykęs iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuteistųjų paskirstymo komisijos pareigūnus informavo, jog dėl Alytaus PN kilusio konflikto su juo gali būti bandyta susidoroti, ir prašė paskirti į būrį, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji dirbantys ūkio darbus. Teismas darė išvadą, kad ir perkėlus pareiškėją iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjo asmens saugumui galėjo kilti realus pavojus.

11. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK, turintys įstatyminę pareigą užtikrinti nuteistųjų saugumą, privalėjo išsiaiškinti pareiškėjo saugumo užtikrinimui svarbias aplinkybes bei imtis tinkamų ir aktyvių veiksmų jo asmens saugumui užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą, Pravieniškių PN-AK nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ėmėsi organizacinių veiksmų pareiškėjo saugumui užtikrinti. Teismas darė išvadą, kad 2020 m. balandžio 16 d. įvykio, kai prieš pareiškėją nenustatyti kiti nuteistieji panaudojo fizinio smurto veiksmus ir metaliniu strypu suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, buvo (duomenys neskelbtini), sukeltas fizinis skausmas, taip sutrikdant sveikatą, nėra pagrindo laikyti visiškai spontanišku, kurio Pravieniškių PN-AK administracija negalėjo numatyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebūtų patyręs sužalojimų, jeigu Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai įvertinę aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas buvo perkeltas iš Alytaus PN, bei pareiškėjo iš karto po atvykimo pareikštą prašymą jį skirti į dirbančių nuteistųjų būrį, kuriame jis galėtų jaustis saugus, taip pat atidžiai, rūpestingi stebėję ir prižiūrėję Pravieniškių PN-AK kalinamų nuteistųjų elgesį.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatytais terminai jam paskirtų nuobaudų neskundė. Teismas vadovavosi BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 5 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK, teigdami, kad įstaigai nebuvo žinoma apie pareiškėjui gresiantį susidorojimą, turėjo procesinę pareigą tai pagrįsti. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK nenustatė objektyvių faktinių aplinkybių, susiklosčiusią situaciją išanalizavo paviršutiniškai ir neįvertino, kad 2020 m. balandžio 16 d. prieš pareiškėją buvo pavartotas fizinis smurtas, kad dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas pripažintas kaip nukentėjusysis, taip pat kad pareiškėjas davė parodymus Alytaus PN pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pradėtame ikiteisminiame tyrime ir kad būtent dėl šios aplinkybės jis buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Teismas pareiškėjo nuogąstavimus dėl grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, kilsiančios jį perkėlus į būrius, kuriuose nuteistieji yra konfliktiški, vertino pagrįstais.

13. Teismas darė išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, jog pareiškėjo nurodytais atvejais jis buvo skiriamas į būrius, prieš tai išsamiai išsiaiškinus visas aplinkybes, susijusias su galima grėsme jo fiziniam saugumui. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į Pirmojo sektoriaus 8-ąjį ir 4-ąjį būrius, neužtikrino pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, t. y. Pravieniškių PN-AK administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti.

14. Teismas konstatavo, kad nustatytos Pravieniškių PN-AK pareigūnų veikos pripažintinos neteisėtomis ir esančiomis priežastiniame ryšyje su pareiškėjo patirtu fiziniu smurtu, psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais ir kitais nepatogumais, pasireiškusiais tuo, kad jis dėl panaudoto smurto jautė baimę, buvo sutrikdytas jo visavertis gyvenimas, dėl (duomenys neskelbtini) visą mėnesį negalėjo rašyti, mankštintis, sportuoti.

15. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kitus nepatogumus nulėmė tai, jog prieš jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nuteistieji fizinį smurtą panaudojo ir pareiškėją sužalojo, nes pataisos įstaigos pastangos užtikrinant pareiškėjo saugumą buvo nepakankamos. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirto fizinio smurto veiksmų mastu, pobūdžiu, trukme, sukeltais padariniais pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, šių padarinių pobūdį ir trukmę, sprendė, kad patirtai neturtinei žalai atlyginti pakankama suma yra 350 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo dėl (duomenys neskelbtini) sužalojimo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai buvo palyginti ilgalaikiai, nes (duomenys neskelbtini) yra reikalingas tam tikras laikas, (duomenys neskelbtini) sukėlė kasdienių nepatogumų, bei į tai, kad 2020 m. balandžio 27 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu išgyventas nesaugumo jausmas buvo išspręstas, pareiškėją perkėlus į Trečiąjį sektorių, kuriame pareiškėjas pasijuto saugiai. Teismas vertino, kad pataisos įstaigos administracija nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ar kitaip bloginti jo kalinimo sąlygas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma pinigų suma.

III. 16. Pareiškėjas R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, jog iš karto po sumušimo jis kreipėsi į medicinos tarnybą, tačiau buvo jau vėlu, todėl pataisos įstaigoje jam negalėjo būti suteiktos medicininės paslaugos. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti etapuotas į įstaigą, kurioje jam suteiktų būtiną medicininę pagalbą (BVK 174 str. 2, 3 d.), tačiau jam buvo liepta ateiti tik rytojaus rytą, taip priverčiant visą naktį kentėti didžiausius skausmus ir pažeidžiant jo teises pagal BVK 174 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas. Pareiškėjas paaiškina, kad, norint patekti iš lokalinio sektoriaus į sveikatos priežiūros skyrių, reikia praeiti per kontrolės postą, kur budi pareigūnai. Eidamas iš lokalinio sektoriaus į sveikatos priežiūros skyrių, pareiškėjas turėjo informuoti pareigūnus, kokiu tikslu eina į sveikatos priežiūros skyrių. Paaiškinus, kad jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų, pareiškėjo teigimu, pareigūnai, budėję kontrolės poste, turėjo imtis priemonių, kad būtų nustatytos sumušimo aplinkybės, tačiau nieko nedarė, liepė eiti į būrį, taip keldami grėsmę jam būti toliau mušamam. Pareiškėjo teigimu, 350 Eur neturtinės žalos priteisimo dydis yra akivaizdžiai per mažas, nes buvo (duomenys neskelbtini) keliose vietose, jis patyrė daug skausmo, visą naktį, kol nebuvo suteikta medicininė pagalba, kentėjo didelį skausmą, patyrė didžiulę baimę, kad nebūtų pakartotinai smurtaujama.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui saugumo, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pataisos įstaigos pastangos užtikrinant pareiškėjo saugumą nebuvo pakankamos, dėl ko pareiškėjas buvo sužalotas kitų nuteistųjų (patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą). Atsižvelgęs į pareiškėjo patirto fizinio smurto veiksmų mastą, pobūdį, trukmę, sukeltus padarinius pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, šių padarinių pobūdį ir trukmę, teismas priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas su tokiu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad turėtų būti priteista didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėją sumušė kiti nuteistieji. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK administracija, paskirdama pareiškėją į Pirmojo sektoriaus 8-ąjį ir 4-ąjį būrius, neužtikrino pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų, t. y. Pravieniškių PN-AK administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

24. Dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuojama ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo, kad pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, kitus nepatogumus, bet 2020 m. balandžio 27 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu išgyventas nesaugumo jausmas buvo išspręstas, pareiškėją perkėlus į Trečiąjį sektorių, kuriame pareiškėjas pasijuto saugiai, todėl pareiškėjui padarytą neturtinės žalos dydį įvertino 350 Eur.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo sužalojimų mastą, aplinkybę, kad pareiškėjui medicininė pagalba buvo suteikta tik sekančią dieną, taip pat tai, kad pareiškėjo sumušimas nebuvo aiškiai spontaniškas, kurio Pravieniškių PN-AK negalėjo numatyti, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų padarinių pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 1 500 Eur.

28. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius