AS-525-586-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-586/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00338-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 72.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2009 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-450 „Dėl A. P. atleidimo“ ir grąžinti į ankstesnes pareigas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi, inter alia, nutarė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. liepos 5 d. 9 val. ir informuoti pareiškėją A. P., kad jam neatvykus į teismo posėdį, jei teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, skundas bus paliktas nenagrinėtu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 5 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastys nežinomos, gautas prašymas bylą nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi buvo informuotas apie tai, kad jeigu jis neatvyks į posėdį, kai jam bus pranešta, o teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal esančią medžiagą, skundą paliks nenagrinėtu. Šios nutarties nuorašas išsiųstas pareiškėjui. Pabrėžė, kad išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės, kadangi įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.gegužės 29 d. nutartimi A. P. kasacinis skundas atmestas.

II. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog turi egzistuoti trys prielaidos taikyti ABTĮ 103 straipsnio 5 punktą – teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas). Teigia, jog teismas antrą prielaidą taikė formaliai. Nurodo, jog byloje yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Šis faktas buvo atleidimo pagrindu, kiti tarnybinio patikrinimo išvados argumentai neturėjo reikšmės, atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą, pareiškėjui nedalyvaujant, nes teismo sprendimas, atsižvelgiant į teismų praktiką, buvo akivaizdžiai prognozuojamas. Atitinkamai nebuvo pagrindo pripažinti, kad byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, o teismas skundą paliko nenagrinėtu vien formaliais pagrindais. Be to, pareiškėjas išvyko į komandiruotę į užsienį, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, t. y. į posėdį neatvykus pareiškėjui, o teismui nelaikant esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjas informuotas apie tai, kad jam neatvykus į teismo posėdį, jei teismas laikys nesant galimybės išspręsti bylą pagal byloje esančią medžiagą, skundas bus paliktas nenagrinėtu. Šios teismo nutarties kopija buvo išsiųsta pareiškėjui (b.l. 113). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui buvo įteiktas teismo šaukimas 2012 m. liepos 5 d. 9 val. atvykti į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (b.l. 115). Pareiškėjas neginčijo, kad nurodyti dokumentai jam buvo tinkamai ir laiku įteikti.

Taigi, teismui tinkamai informavus pareiškėją apie galimybę palikti skundą nenagrinėtu, pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, bei pripažinus, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą, pareiškėjui nedalyvaujant, o pareiškėjui atitinkamai nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį jam buvo tinkamai ir laiku pranešta, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama (byla Nr. AS146-246/2012), kad būtent teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar negalima bylos išspręsti pagal joje esančią medžiagą ir kokiais atvejais pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šia savo teise ir pasinaudojo, pagrįstai nutardamas pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad nurodyta teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo netinkamai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas net ir bylos pagal jo atskirąjį skundą nagrinėjimo metu nenurodė įrodymais pagrįstų priežasčių, kurios būtų pagrindas pripažinti, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu teiginiai dėl pareiškėjo komandiruotės, nepagrindus jų atitinkamais įrodymais, negali būti pagrindu pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas apie savo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, galėjo, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir prašyti atidėti teismo posėdį, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Pabrėžtina ir tai, jog pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai, kad teismo posėdyje iš esmės nebuvo tikslinga dalyvauti, nes bylos baigtis buvo akivaizdi, remiantis administracinių teismų praktika, papildomai patvirtina teismo išvadą, jog pareiškėjas, žinodamas apie tai, kad jo dalyvavimas būtinas, nusprendė nedalyvauti teismo posėdyje, atitinkamai sudarydamas pirmosios instancijos teismui pagrindą jo skundą palikti nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo A. P. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė