2022-09-28 Nr. AB-23513-3-63-3-00266-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys M. Š., J. Ž., B. Ž., G. P., D. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Legislator headnote
AI generated2022-09-28 Nr. AB-23513-3-63-3-00266-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200124-00007 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 1 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-818-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00266-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys M. Š., J. Ž., B. Ž., G. P., D. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200124-00007 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 1 d.
2. Pareiškėjai 2020 m. sausio 23 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-200123-00009, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja 2019 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – ir KVR) yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas)) kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR – 16075) (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius UAB „Archko“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24 (toliau – ir Projektas), kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė 2014 m. rugpjūčio 25 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-31-140825-00163, sprendinius.
Išardytos Pastato stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, t. y. pareiškėja pažeidė/sunaikino Pastato vertingąsias savybes, kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-01-TPBD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti. Inspekcija 2020 m. sausio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200124-00009, kuriuo pareiškėja įpareigota nevykdyti jokių savavališkai atliktų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas KVR yra (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR -16075) (duomenys neskelbtini) iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200123-00009, adresu (duomenys neskelbtini).
Inspekcija taip pat surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2020 m. liepos 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: atstatyti (atkurti) išardytas valstybės saugomo kultūros paveldo statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis: stogo, antrojo aukšto dalies ir pirmojo aukšto laikančiąsias konstrukcijas, dėl kurių išardymo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-200123-00009, ir sutvarkyti statybvietę.
3. Pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl minėtų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tačiau 2021 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-164-965/2021 priėmė pareiškėjos ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, tačiau Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-210204-00004 nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kadangi prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijoje gautas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįvertino aplinkybės, jog Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme, teisminis procesas tęsėsi ilgiau, nei buvo nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Be to, ginčas baigėsi pareiškėjos iniciatyva, jai pateikus atsisakymą nuo ieškinio, todėl pareiškėjai skundžiant Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pat metu nebuvo galimybės prašyti pratęsti terminą jam įvykdyti. Prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas tik po to, kai pareiškėja atsisakė teismui pateikto ieškinio ir civilinė byla buvo nutraukta.
5. Pareiškėja teigė, kad atsakovui nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja pateikė pareiškimą atsisakyti ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-164-965/2021. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog ieškinį atsiima dėl to, jog suderino valią su M. Š. (jis pardavė pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) ir M. Š. sutinka pastatą atstatyti. Kadangi atstatomas pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo saugomų objektų sąrašą, jo atstatymo galimybes ir projektinius sprendinius M. Š. derino su Kultūros paveldo departamentu prie kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas). Prie prašymo pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti buvo pridėti įrodymai, jog Departamentas reikalauja iš M. Š. apsisprendimo, ar pastarasis sutinka atstatyti minėtą pastatą, bei M. Š. patvirtinimas Departamentui, jog jis sutinka atstatyti pastatą. Norint įvykdyti pastato atstatymo darbus, tokie veiksmai yra galimi tik gavus Departamento leidimą, todėl tokiai procedūrai atlikti reikalingas ilgesnis terminas, nei buvo numatytas Privalomajame nurodyme.
6. Pareiškėja paaiškino, jog atsisakius teismui pateikto ieškinio ir nutraukus civilinę bylą, 2021 m. sausio 21 d. prašymu pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti siekė daugiau laiko, kad būtų galima įforminti minėto pastato pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą ir pastatą grąžinti M. Š., kad pastarasis, suderinęs projektinę dokumentaciją su Departamentu, galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovas galėtų konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
7. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė administracinę bylą nutraukti arba, nustačius aplinkybes atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Inspekcija nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad skundas buvo paduotas teismui nepraleidus jo termino. Skundas teismui buvo paduotas 2021 m. kovo 12 d. (teisme užregistruotas 2021 m. kovo 15 d.), t. y. praleidus nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Paaiškino, jog asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi teisę kreiptis į Inspekciją ar teismą, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, tačiau tai padaryti jis turi iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, jo pratęsti arba atnaujinti nėra galimybės, todėl Inspekcija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas teisme, nėra teisiškai reikšminga. Inspekcija iki tol, kol nebuvo įsiteisėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-965/2021 dėl atsisakymo nuo pateikto ieškinio ir bylos nutraukimo, neturėjo pagrindo jį perduoti antstoliui priverstiniam vykdymui, tačiau bylos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, įsiteisėjus aukščiau minėtai nutarčiai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalyje bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 (toliau – ir Reglamentas) 147 punkte, bei nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, Inspekcijai atsirado pareiga perduoti Privalomąjį nurodymą antstoliui priverstinai vykdyti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį patenkinti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atsakovas privalomuosius nurodymus surašė dėl to, kad Kultūros paveldo departamentas siekė realizuoti savo pareigas apsaugoti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektą. Tam, kad būtų galima atlikti bet kokius statybos, statybos tvarkomuosius darbus Departamento saugomame objekte, reikia gauti Departamento sutikimą. 2014 m. projektui, kurį parengė UAB „Archko“ ir kurio pagrindu 2019 metų rugpjūčio mėn. buvo atliekami minėto pastato restauracijos darbai, Departamentas nedavė leidimo ar pritarimo. Pareiškėja, siekdama įvykdyti Privalomąjį nurodymą, 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pagal parengtą projektą, tačiau Departamentas atsisakė išduoti leidimą. Nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., kai atsakovas ir Departamentas iš pareiškėjos ir M. Š., vadovaujantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis - pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), išardymu / nugriovimui, reikalauja pastato atstatymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Departamento siūlymu atstatyti minėtą pastatą ir nuo 2020 m. spalio 12 d. aktyviai dalyvauja derinant projektinius sprendinius su Departamentu ir gaunant leidimą atstatyti pastatą pagal suderintą projektą. Kad vyktų sklandus bendradarbiavimas su Departamentu, buvo nuspręsta nutraukti civilinę bylą dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašyti atsakovo pratęsti terminą jiems įvykdyti.
II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu: 1) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos N. G. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, 2) atmetė pareiškėjos N. G. skundą dalyje dėl reikalavimo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200124-00007 įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 1 d.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
13.1. Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-200123-00009 konstatavo, jog pareiškėja 2019 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – ir KVR) yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas)) kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius UAB „Archko“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. A/TP/24 (toliau – ir Projektas), kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė 2014 m. rugpjūčio 25 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-31-140825-00163, sprendinius. Išardytos Pastato stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios Projekto bendrosios dalies brėžiniuose A/TP/24-01-PP-TD(A)-1, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP-TD(A)-3, A/TP/24-01-PPTD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-01-TP-A-3, A/TP/24-01-TP-A-4. Pažeistos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. birželio 26 d. išduotos tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos Nr. (12.9)2KL-23 (toliau – ir Sąlygos). Sąlygose buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini) kultūros vertybės pagrindiniu dosje (unikalus KVR kodas (duomenys neskelbtini)) aprašymu. Nepažeisti jame nurodytų pastato vertingųjų savybių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažeidė/sunaikino Pastato vertingąsias savybes (tūris, kapitalinės sienos, perdangos, stogas ir kt.), kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-01-TPBD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti.
13.2. Inspekcija 2020 m. sausio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200124-00007, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2020 m. liepos 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: atstatyti (atkurti) išardytas valstybės saugomo kultūros paveldo statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis: stogo, antrojo aukšto dalies ir pirmojo aukšto laikančiąsias konstrukcijas, dėl kurių išardymo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-200123-00009, ir sutvarkyti statybvietę.
13.3. Inspekcija 2020 m. sausio 24 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200124-00009, kuriuo pareiškėją įpareigojo nevykdyti jokių savavališkai atliktų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas KVR yra (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti 2020 m. sausio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200123-00009, adresu (duomenys neskelbtini).
13.4. Pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl 2020 m. sausio 23 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-200123-00009 ir 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200124-00007 bei 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200124-00009 panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-164-965/2021), tačiau 2021 m. sausio 4 d. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė pateikto ieškinio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. e2-164-965/2021 priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė minėtą civilinę bylą.
13.5. Inspekcija 2021 m. sausio 18 d. kvietimu Nr. 2D-723 informavo pareiškėją, kad 2021 m. sausio 26 d. 13:00 val. atliks Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Atlikusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą surašė 2021 m. sausio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-210128-00008, konstatavusi, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
13.6. Inspekcijoje 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjos 2021 m. sausio 21 d. prašymas dėl 2020 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200124-00007 ir privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-200124-00009 įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-30-210204-00004 nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kadangi prašymas Inspekcijoje buvo gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
13.7. Inspekcija 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2D-2064 informavo pareiškėją, kad skundžiamu sprendimu atsisakyta tenkinti jos prašymą bei informavo, kad teisės aktai nenumato 2020 m. sausio 24 d. Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-200124-00009 termino pratęsimo, nes minėtas Privalomasis nurodymas vykdytinas iki to laiko, kol bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Inspekcija 2021 m. vasario 10 d. prašymu Nr. 2D-2151 Privalomąjį nurodymą pateikė antstolei A. R. Ž. priverstinai vykdyti, užvesta vykdomoji byla.
14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos pirmojo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, nustatė, kad pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis skundą teismui pateikė 2021 m. kovo 12 d. Paskutinė skundo padavimo diena buvo 2021 m. kovo 10 d. Pareiškėja skunde nurodė, kad teismui skundą teikia nepraleisdama termino skundui paduoti, tačiau minėtais faktiniais duomenimis nustatyta, jog skundas teismui pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas, remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, kuriame numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, konstatavo, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas, teismas taip pat nenustatė objektyvių aplinkybių dėl termino praleidimo skundui paduoti, todėl įvertinęs šias aplinkybes, bylą dalyje dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo nutraukė.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui, pažymėjo, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Išaiškino, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pagal Reglamento 143 punktą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas, jeigu prašymas gautas iki privalomojo nurodymo termino pasibaigimo.
16. Teismas pažymėjo, jog asmuo, vykdydamas privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius suformuluotus įpareigojimus, tačiau dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, jis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos gali raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Akcentavo, jog Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, statybos patikrinimo metu nustatant teisės aktų ar statinio projekto sprendinių, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl šių terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti kreipėsi 2021 m. kovo 12 d., t. y. jau po to, kai jo (Privalomojo nurodymo) įvykdymo terminas pasibaigė, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėja atsisakė pateikto ieškinio, nėra teisiškai reikšmingos bylos kontekste. Teismas išaiškino, kad teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus jame nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog pareiškėja iš esmės prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau šis terminas jau yra suėjęs.
18. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų pareiškėjos reikalavimui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą patenkinti, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
III. 19. Pareiškėja N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos skundą priėmė nagrinėti, nenustatęs termino skundui paduoti praleidimo fakto, todėl tokiais savo veiksmais teismas skundo priėmimo stadijoje patvirtino, kad pareiškėja skundą padavė nepraleisdama nustatyto termino. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
21. Pareiškėjos teigimu, teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir nustatęs, kad praleistas terminas skundui paduoti, užkirto kelią pareiškėjai realizuoti savo procesines teises, kadangi netenkino pareiškėjos atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant, tokiu būdu pareiškėjai nesudarant galimybės, konstatavus, kad skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, pateikti prašymą atnaujinti terminą. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, dėl žmogiškosios klaidos (netinkamo termino skaičiavimo) ir šios aplinkybės turėjo būti įvertintos pirmosios instancijos teismo.
22. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas, atmesdamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, savo sprendimą grindė formaliais pagrindais, neatskleisdamas teisinio santykio esmės bei netinkamai aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teismo diskrecijos teisę pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šis pareiškėjos skundo reikalavimas buvo atmestas sąlygojamas aplinkybės, jog pareiškėja nedalyvavo bylos nagrinėjime, nes jeigu pareiškėjai būtų sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, ji būtų galėjusi patikslinti skundo reikalavimą ir pakeisti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti.
23. Pareiškėja nesutinka, kad teisės aktai nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo po jo pasibaigimo. Pasak pareiškėjos, tokia situacija galima tik kreipiantis į atsakovą dėl įvykdymo termino pratęsimo, tačiau teismui, visais atvejais yra suteikta diskrecijos teisė atsižvelgti į kiekvieną konkretų ir individualų atvejį bei spręsti tokio termino pratęsimo klausimą. Tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju nesiekė atskleisti ir įvertinti susiklosčiusios ginčo situacijos, teisę taikė formaliai, neatsižvelgdamas į bylos esmę, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
25. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėja apeliaciniame skunde neįrodė ir nepagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
26. Atsakovas, pasisakydamas dėl praleisto termino skundui paduoti dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė faktinė ir teisinė situacija, kai pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti pareiškėjos skundą, šioje stadijoje nenustatė, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, nors iš prie pareiškėjos skundo pridėto skundžiamo sprendimo turinio ir jame nurodytų aplinkybių teismas galėjo šią aplinkybę nustatyti. Tačiau Inspekcijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigė teismo pareigos, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad skundo terminas yra praleistas, administracinę bylą nutraukti. Be to, Inspekcija savo atsiliepime į pareiškėjos skundą buvo iškėlusi klausimą dėl termino skundui paduoti praleidimo, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir galimybę pateikti savo poziciją dėl Inspekcijos atsiliepime išdėstytų argumentų, susijusių su praleistu terminu, pasinaudoti galimybe patikslinti skundą ir teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
27. Inspekcijos teigimu, priešingai negu nurodo pareiškėja, teismas posėdyje, kuriame administracinė byla buvo nagrinėjama iš esmės, išsprendė klausimą dėl pareiškėjos atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti, motyvuodamas tuo, kad prašyme pareiškėjos atstovas nors ir nurodė, jog jis dėl pasireiškusios ligos negali dalyvauti posėdyje, tačiau pareiškėja pageidavo dalyvauti posėdyje ir teikti žodinius paaiškinimus. Pareiškėja į šį teismo posėdį nei prisijungė nuotoliniu būdu, nei atvyko fiziškai. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog pareiškėja prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki datos, kuri jau buvo suėjusi, ir pareiškėja netikslino skundo. Inspekcija pažymi, kad teismui prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra privalomas, o reikalavimas išklausyti proceso šalį nereiškia, kad teismas, nepaisydamas proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principų, turi, nesant tam įstatyminio pagrindo, atidėti bylos nagrinėjimą.
28. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pažymėjo, kad teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti šį pareiškėjos skundo reikalavimą ir toks sprendimas nėra formalus, o pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika. Nors pareiškėja tariamai nurodo reikšmingas ir svarbias aplinkybes, dėl kurių teismas turėjo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau jos yra nereikšmingos, nes terminas teikiant prašymą jau buvo praleistas. Anot atsakovo, pareiškėja, gindama savo teises turėjo būti aktyvi ir laiku teikti teismui patikslintą skundą. Toks pareiškėjos neveikimas tik parodo, kad ji, net ir atstovaujama profesionalaus teisininko, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, netinkamai įgyvendino savo teises, taigi pasekmės iš esmės yra įtakotos pačios pareiškėjos netinkamu procesinių teisių realizavimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 4 d. sprendimo „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo teismui pratęsti 2020 m. sausio 24 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja skundą teismui dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą padavė praleidusi jo apskundimo terminą, kurio neprašė atnaujinti, o prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą – pasibaigus nustatytam terminui jį įvykdyti, administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.
31. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti, tokiais savo veiksmais patvirtindamas, kad pareiškėja skundą padavė nepažeisdama nustatyto termino. Pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti teismo nustatytomis aplinkybėmis ir papildomai teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas, bylą nagrinėdamas iš esmės, nesudarė pareiškėjai ir jos atstovui galimybės, nustačius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą. Be to, neatsižvelgė į tai, jog terminas buvo praleistas nežymiai, dėl žmogiškosios klaidos. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog iškėlus bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, sustoja Privalomajame nurodyme nurodytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti ir atsinaujina tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Anot pareiškėjos, teismas visais atvejais, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, gali Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, tačiau šiuo atveju teismas nesiekė visapusiškai išnagrinėti susiklosčiusios situacijos.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).
34. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. <...>. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Teisės aktuose Inspekcijai nėra suteikta diskrecijos teisė, net ir nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu prašymas yra gautas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; kt.). Toks teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi teisę kreiptis į Inspekciją arba teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, tačiau iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Pasibaigusio termino pratęsimas arba atnaujinimas yra negalimas.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200123-00009, o 2020 m. sausio 24 d. – Privalomąjį nurodymą iki 2020 m. liepos 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu reikia, sutvarkyti statybvietę. Pareiškėja dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo panaikinimo su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kurie 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-164-965/2021 priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo pateikto ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. pateikė Inspekcijai prašymą dėl Privalomojo nurodymo savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, tačiau Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė, motyvuodama tuo, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. liepos 24 d., o teisės aktai nenumato galimybės pratęsti pasibaigusio termino. Pareiškėja šį Sprendimą nagrinėjamoje byloje pateiktu skundu, kuriame reiškė prašymą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (skundas paduotas 2021 m. kovo 12 d.).
37. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui, kurio, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei Priežiūros įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atnaujinti, dėl ko pareiškėjos nurodomos aplinkybės Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui nėra teisiškai reikšmingos.
38. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl Privalomajame nurodyme nustatyto termino jį įvykdyti skaičiavimu. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Reglamento 147 punkte: nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, nei Priežiūros įstatyme, nei kitame ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nėra numatyta, kad apskundus privalomojo nurodymo teisėtumą, kaip ir nagrinėjamu atveju, jo įvykdymo terminai sustabdomi. Tai reiškia, kad Inspekcija iki tol, kol neįsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartis civilinėje byloje, negalėjo privalomojo nurodymo perduoti vykdyti antstoliui, ką šiuo atveju Inspekcija ir padarė, tačiau bylos iškėlimas bendrosios kompetencijos teisme, priešingai nei teigia pareiškėja, savaime nesustabdė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjos skundo nagrinėjimas dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, buvo nutrauktas ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu, pažymi, jog pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.
40. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 8 p.).
41. 2021 m. vasario 4 d. Inspekcijos Sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo elektroniniu paštu pareiškėjai įteiktas 2021 m. vasario 9 d., ką patvirtina ir pareiškėjos pateiktas Inspekcijos elektroninio laiško nuorašas bei ko pareiškėja iš esmės ir neginčija, todėl paskutinė skundo padavimo diena buvo 2021 m. kovo 10 d. Į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi 2021 m. kovo 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo pateiktas ir priimtas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą neteikė, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminą praleido, todėl teismas šiuo atveju turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu.
42. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino jos procesinių teisių nagrinėdamas bylą iš esmės: nesuteikė galimybės patikslinti skundo reikalavimų, pateikti prašymą terminui atnaujinti, bylą išnagrinėjo pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant.
43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, primena, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 79 str. 2 d.). Priešingai negu nurodo pareiškėja, jos atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusiame teismo posėdyje buvo išspręstas – netenkintas – iki pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, proceso dalyvių elgesį procese (ankstesnis teismo posėdis atidėtas dėl pareiškėjos atstovo negalėjimo dalyvauti jame; nei prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nei pareiškimas dėl prašymo pratęsti terminą tikslinimo iki teismo posėdžio nebuvo paduotas), ginčo dalyką bei pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius tiek su Sprendimo teisėtumu bei jos prašymo teismui pratęsti terminą pagrįstumu, nemano jį buvus nepagrįstą, juo labiau – apsprendusį byloje priimtą procesinį sprendimą: net ir nežymus termino praleidimas bet kuriuo atveju savaime nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-520/2016); pareiškėja jokių pagrįstų argumentų, kodėl byloje neturėtų būti vadovaujamasi aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su Priežiūros įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu, nenurodė.
44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė