2021-01-13 Nr. AB-790-3-63-3-01511-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2213-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01511-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G., J. S., D. V., V. K., L. I. N., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.) (toliau – ir Sprendimai), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M.; 2) įpareigoti atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priimti naują NŽT sprendimą, kuriame būtų numatyta komercinė (arba gyvenamoji) sklypo paskirtis ir nebūtų nustatytų servitutų, susijusių su nenaudojamomis požeminėmis komunikacijomis, aerouosto apsaugos zona ir želdinių apsauga.

2. Nurodė, jog NŽT Sprendimais atkūrė nuosavybės teises K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M. ir jiems natūra grąžino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalis. Teigė, jog Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes jais Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai. Pareiškėjo teigimu, jis ir kiti pretendentai Žemės sklypu realiai naudotis neturės galimybės, nes žemės sklypui nustatyta paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos, nustatytos 5 specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos:

1) aerodromo apsaugos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonos; 2) šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos;

3) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos;

4) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos;

5) saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų paskirties žemėje zonos. Pareiškėjo motinos pretendentės B. M. valia atkurti nuosavybės teises natūra buvo išreikšta 1991 m. paduotame prašyme, todėl 2000 m. nebuvo teisinio pagrindo šią žemės dalį paženklinti kaip bendro naudojimo teritoriją. Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d., t. y. jau po Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – Detalusis planas), priėmė sprendimą Nr. T2-183 „Dėl Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriame ginčo žemės sklypas patenka į komercinės paskirties žemės sklypų teritoriją.

Detalusis planas 2013 m. birželio 6 d. patvirtintu specialiuoju planu buvo koreguotas ir pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis į komercines paskirties, tačiau UAB „Geometra“ į šiuos Detaliojo plano pakeitimus neatsižvelgė, o pretendentams ginant savo teises ir pareikalavus, kad kadastro duomenų byla būtų perdaryta, Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad UAB „Geometra“ atsisako nemokamai rengti naują žemės sklypo planą ir, kad nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo planas galėtų būti rengiamas pretendentų arba NŽT lėšomis.

Teigė, jog buvo grubiai pažeidžiamos žemės sklypo formavimo procedūros, nurodoma ne tokia žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Žemės sklype yra įrengti naudojami inžineriniai tinklai. Tvirtino, kad ginčo Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų realų egzistavimą paneigia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-782 turinys, kurio 2.5.1–2.5.5 punktuose nurodyta, kad nėra ryšių apsaugos dujotiekio apsaugos, vandentiekio ir kanalizacijos apsaugos, elektros linijų apsaugos, saugotinų medžių ir krūmų želdinių apsaugos zonų.

Be to, inžinerinius tinklus tiesiančios ir aptarnaujančios bendrovės taip pat teigia, kad Žemės sklype eksploatuojamų inžinerinių tinklų nėra. Viešame elektroninių paslaugų portale „REGIA“ matyti, kad tokie inžineriniai tinklai, kurie buvo pažymėti UAB „Geometra“ parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nepažymėti.

3. Pareiškėjas pripažino, kad Žemės sklypas patenka į 5100 m oro uosto apsaugos zoną, tačiau nesutiko, kad patenka į oro uosto sanitarinę zoną. Pažymėjo, jog aerodromų sanitarinė apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į triukšmo lygį, kuris Žemės sklype nėra toks, kad dėl to Žemės sklypas patektų į aerodromų sanitarinę apsaugos zoną. Teigė, jog nors Žemės sklypas patenka į Palangos aerodromo apsaugos zoną, tačiau manė, kad ne visi sklype augantys medžiai ir krūmai yra saugotini. Tvirtino, kad Žemės sklype krūmai yra išaugę natūraliai, jų yra nedaug ir dauguma neturi jokios biologinės vertės, o saugotini medžiai ir krūmai nebuvo pažymėti kadastrinių matavimų byloje, kurią parengė UAB „Geometra“. Nurodė, jog NŽT 2012 m. kovo 15 d. sprendimu B. M. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0434 ha ploto žemę, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra ten pat, kitoje (duomenys neskelbtini) gatve pavadinto keliuko pusėje ir kuriam nėra taikomi apribojimai, kurie yra taikomi ginčo Žemės sklypui.

4. Nors pareiškėjo asmeniniai turtiniai interesai sietini tik su jo motinos paveldėta dalimi, kuri sudaro 0,0613 ha, tačiau ši dalis yra niekaip neatskirta nuo bendro grąžinimui skiriamo 0,1422 ha ploto, todėl visi NŽT sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, turi būti panaikinti. Teigė, jog tokiu būdu buvo sumažinta Žemė sklypo vertė, o žemė realiai negali būti panaudota privataus asmens poreikių tenkinimui. Nurodė, jog NŽT Palangos skyrius, žinodamas, kad teisme sprendžiamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto Žemės sklypo plano panaikinimo, negalėjo priimti sprendimo, kol nebus priimtas teismo sprendimas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Nurodė, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punktą, nurodė, kad vienas iš teisinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. Nurodė, jog teritorijoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurioje kadastriniais matavimais suformuotas Žemės sklypas, pagal Detaliojo plano sprendinius patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Žemės sklypui nustatyta paskirtis, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos. Tvirtino, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, teritoriniam skyriui teikdama duomenis (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus) apie natūra grąžinamus laisvus plotus, detaliai išnagrinėjo ir įvertino toje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius pateikė teritoriniam skyriui duomenis, kuriuose nurodyti esami inžineriniai tinklai esamoms gatvėms funkcionuoti, apribojimai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

7. Teigė, jog apie NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-105- (14.16.3.) B. M. atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas informuotas ne tik NŽT Palangos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 16S-105-(14.16.3.), nes apie sprendimą jis turėjo žinoti iš administracinės bylos Nr. eI-639-609/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00108-2017-4), kurioje pareiškėjas buvo proceso šalis, todėl jis praleido terminą administraciniams aktams apskųsti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Nurodė, jog pagal pareiškėjo keliamus reikalavimus teismo sprendimas nesukeltų pasekmių, nes Žemės sklypą kiti pretendentai perdavė sąžiningam įgijėjui. Sąžiningas įgijėjas negali netekti teisių į Žemės sklypą. Nurodė, jog ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, pagal kurį žemės naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos. Teigė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas atgal negalioja, todėl norint pakeisti žemės naudojimo būdą, reikėtų keisti galiojantį Detalųjį planą ir vykdant planavimo procedūras vadovautis naujai patvirtintu specialiuoju planu. Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir, kad teisės aktų nustatyta tvarka fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys turi planavimo iniciatyvos teisę bei gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

10. Nurodė, jog pagal Palangos miesto bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, sprendinius Žemės sklypas patenka į 5100 m oro uosto apsaugos zoną. Be to, aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonos yra nustatytos Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Pažymėjo, jog pagal Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos nuotekų valymo įrenginių Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T2-229, Žemės sklypas patenka į požeminio vandens apsaugos SAZ 3-ąją juostą. Teigė, jog Žemės sklypui patenkant į Palangos aerodromo apsaugos zoną, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.

11. Prašė administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminus. Teigė, jog pareiškėjas apie sprendimus sužinojo anksčiau nei 2017 m. spalio 30 d., nes siekė, kad jie nebūtų priimti. Nurodė, kad Sprendimai buvo įdėti į administracinę bylą Nr. eI-639-609/2017.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

13. Nurodė, jog specialiosios apsaugos zonos ir servitutai viešajame registre įregistruoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 16S-102-(14.16.3), kuriuo Žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, pagrindu, t. y. panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo galiotų administraciniai aktai, nustatantys specialiąsias Žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, todėl NŽT neturėtų teisinio pagrindo naikinti servitutus ar apsaugos zonas.

14. Nurodė, jog teritorijoje, kurioje yra suformuotas Žemės sklypas, galioja Detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos ši teritorija patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Žemės sklypas buvo suformuotas kaip bendrojo naudojimo paskirties sklypas, todėl įregistravus Žemės sklypo nuosavybės teises viešajame registre, jo savininkai turės teisę savivaldybei teikti pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašomos panaikinti Žemės sklypui taikomas oro uosto apsaugos zonos yra nustatytos Bendrajame plane.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. I. N. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

16. Nurodė, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3), nes sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės V. J. N. į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjas dėl šio skundo reikalavimo praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjo ginčijamas Žemės sklypo naudojimo būdas yra nustatytas remiantis Detaliuoju plano sprendiniais, pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Teigė, jog jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal tą įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas yra galiojantis, todėl NŽT neturėjo jokio pagrindo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 16S-102-(14.16.3) numatyti kitokį Žemės naudojimo būdą kaip tiktą, kuris yra numatytas Detaliojo plano sprendiniuose. Nurodė, jog specialiosios Žemės naudojimo sąlygos yra nustatytos NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 16SK-238-(14.16.110)), todėl ir pripažinus NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3) negaliojančiu, jame nurodytos specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos liks galioti.

II. 17. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. M. skundą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotas asmeniui D. V. iš pareiškėjo R. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą trečiojo suinteresuoto asmens D. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį atmetė.

18. Teismas nustatė, kad NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. skundžiamais Sprendimais K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M. atkūrė nuosavybės teises į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį (K. K. N. tenkanti 0,0048 ha žemės dalis, V. J. N. tenkanti 0,0736 ha žemės dalis, J. S. tenkanti 0,0013 ha žemės dalis, V. G. tenkanti 0,0012 ha žemės dalis, B. M. tenkanti 0,0613 ha žemės dalis), grąžinant natūra kitos paskirties žemę (duomenys neskelbtini) kartu su bendraturčiais.

19. Dėl proceso šalių teiginio, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą, nes apie skundžiamus sprendimus turėjo žinoti iš Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-639-609/2017, kurioje buvo pateikti skundžiami sprendimai ir prašo administracinę bylą nutraukti, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, jog pareiškėjas apie skundžiamą NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-105-(14.16.3) informuotas NŽT Palangos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. lydraščiu Nr. 16SD-1428-(14.16.104.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017 NŽT skundžiamus sprendimus pateikė 2017 m. spalio 18 d. Kitų duomenų, jog pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus galėjo žinoti anksčiau, nėra. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. lapkričio 13 d., t. y. nepraleisdamas vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino, todėl proceso dalyvių argumentai dėl skundo padavimo termino praleidimo vertinti kaip nepagrįsti.

20. Trečiojo suinteresuoto asmens L. I. N. argumentas, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3), nes sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. J. N. į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių, vertintas kaip nepagrįstas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.73 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, kuris atkurtas jo motinai B. M. kartu su kitais bendraturčiais – K. K. N., V. J. N., V. G., J. S.. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra Žemės sklypo bendraturčiai, skundžiamais sprendimais visam Žemės sklypui nustatytos vienodos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai. Vertinant tai, negalima situacija, jog panaikinus vieną skundžiamą sprendimą, liktų galioti kiti skundžiami sprendimai, kuriais tam pačiam Žemės sklypui nustatytos vienodos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai.

21. Teismas vadovavosi Tvarkos 106, 1061 punktais. Nustatė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127 patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą. Žemės sklypui nustatė specialiąsias naudojimo sąlygas:

1) aerodromo apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos; 2) šilumos ir karšo vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos;

3) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos;

4) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos;

5) saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų paskirties žemėje. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127 ginčijo teismine tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018 pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, nes jis nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nurodytoje administracinėje byloje skundu taip pat prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – komercinės paskirties – pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintą Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės plėtros specialųjį planą, panaikinti ginčo sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-1512, kuriuo jam nurodyta, kokiu pagrindu Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas, paskirtis, specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos, servitutas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018 paliko nepakeistą. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. A1-1127, kuriuo nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Galiojant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d.

įsakymui Nr. A1-1127, NŽT skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsakovas atkūrė nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis, jam nustatant specialiąsias naudojimo sąlygas ir servitutus, nes pagal Tvarkos 106, 1061 punktus, privalėjo vadovautis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127.

22. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes nusprendė, kad nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti NŽT Sprendimus. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimų panaikinimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašė iš pareiškėjo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti 1 000 Eur neviršija rekomenduojamo dydžio, tačiau teismas pažymėjo, kad iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog jame išdėstyti argumentai nėra didelės apimties, byla nebuvo itin sudėtinga, nes jos išsprendimą lėmė kita nagrinėjama byla, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįsta trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo surašymą yra 400 Eur.

III. 24. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių, per mėnesį laiko nuo priimto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1070-386/2017 įsiteisėjimo ir šio sprendimo teisingo įvykdymo, priimti naują NŽT sprendimą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui.

26. Pareiškėjas pažymi, jog norėdamas įrodyti, kad jokių vertingų ar saugotinų medžių ginčo sklype nėra jis kreipėsi į Klaipėdos antstolę su prašymu vietoje atlikti vietovės fotografavimą ir filmavimą bei atitinkamo protokolo surašymą, tačiau šio medžiagos įkelti neleido elektroninė teismų sistema EPP. Šią medžiagą teko pateikti betarpiškai pirmosios instancijos teismui, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta, todėl pareiškėjas tikisi, kad nagrinėjant šį skundą ji bus išreikalauta ir išsamiai įvertinta.

27. Pareiškėjas pažymi, kad ankstesnėje byloje Nr. eI-188-386/2018, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 18 d. savo nutartyje teigė, kad skundžiamas įsakymas laikytinas tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurio pagrindu buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises, skundžiamas įsakymas nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių konkretiems subjektams nuosavybės teisių atkūrimo prasme, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinių procesinių prielaidų jį savarankiškai ginčyti. O šiuo atveju skundžiamame 2019 m. gegužės 24 d. sprendime tas pats Regionų apygardos administracinis teismas jau prieina visiškai priešingos išvados: kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. A1- 1127 yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Tokia padėtis leidžia daryti išvadą, kad teismas savo sprendimuose taikė dvigubus standartus – vienoje byloje dėl to paties ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad įsakymas nesukels jokių teisinių pasekmių, o antrame – įsakymo buvimą vertino kaip itin svarbų ir bene vienintelį argumentą skundo atmetimui.

28. Pareiškėjo teigimu, nežiūrint į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eAS-87-662/2019 dėl aptariamo įsakymo panaikinimo buvo atmestas, šis atmetimas nebuvo teisingas. Visų pirma, teismai neįrodė, kad skundo padavimo terminai buvo pažeisti (nes to ir nebuvo), antra – neteisinga teigti, kad pareiškėjas nepasinaudojau privaloma išankstine įsakymo NŽT apskundimo tvarka. Pirmoji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šį faktą pripažino, tačiau tai paneigė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, kuriai svarstyti pareiškėjo skundą buvo perduota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, o vėliau Panevėžio rūmų teiginius patvirtino ir kitos sudėties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija. Bet kokiu atveju neteisinga teigti ir tai, kad pareiškėjas neskundė ginčo įsakymo NŽT. Į NŽT ir Žemės ūkio ministeriją pareiškėjas skundėsi eilę kartų ir šios institucijos buvo išsakiusios jam palankią nuomonę. Todėl turėjo būti laikoma, kad pareiškėjo skundai į NŽT buvo avansiniai, pateikti šiek tiek anksčiau nei buvo surašytas skundžiamasis įsakymas, o ne jų visai nebuvo. Šioje situacijoje formaliai galima įžvelgti, kad pareiškėjas nepadavė skundo nustatytu laiku, tačiau avansiniai jo skundai jau buvo atlikę savo tikslus ir NŽT buvo išsakiusi mane palaikančią nuomonę. Tiesiog pareiškėjui atrodė ir neprotinga, ir neetiška praėjus neilgam laiko tarpui nuo skundo į NŽT pateikimo, jį kartoti. Nesuprantamas ir Regioninių teismų atsisakymas sujungti bylas dėl Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir NŽT sprendimo panaikinimų, nežiūrint to, kad sujungimo tikslingumą administracinėje byloje Nr. eAS-87-662/2019 buvo nurodžiusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija.

29. Dėl D. V. atstovo reikalaujamų išlaidų pareiškėjas nurodo, kad D. V. atstovė pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo buvo advokatė A. K.. Pareiškėjas prašo šią sutartį laikyti apsimestine ir bylinėjimosi išlaidų iš jo nepriteisti. Pareiškėjas nurodo, kad advokatė A. K. yra advokatės D. V. kontoros darbuotoja, kurios darbinė patirtis yra gerokai mažesnė už pačios D. V.. Advokatė D. V. šioje byloje yra aktyvi bylos dalyvė. A. K. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir abejotina ar ji bent žino šios bylos visas aplinkybes.

30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimo neginčija nei vienas kitas pretendentas ar teisių perėmėjas. Ginčijami NŽT sprendimai parengti pagal galiojantį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127, kurio pareiškėjas nenuginčijo. Teigia, kad teismo sprendimas nesukeltų pasekmių, nes Žemės sklypą kiti pretendentai perdavė sąžiningam įgijėjui.

34. Papildomuose paaiškinimuose pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir pažeidžia kitų bendraturčių teises. Pareiškėjas prašo teisiškai sunaikinti suformuotą ir grąžintą natūra daiktą bei atkūrimo procesą faktiškai pradėti iš naujo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš R. M. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas administracinėje byloje ginčijo visiškai ne tuos administracinius aktus, t. y. panaikinus patikslinto skundo reikalavime nurodytus sprendimus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės į J. ir P. N. iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį, nebus pasiektas apelianto tikslas – pakeisti Žemės sklypo paskirtį bei panaikinti nustatytas apsaugos zonas ir servitutus, susijusius su požeminėmis komunikacijomis, oro uosto ir želdinių apsauga.

37. Pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu. Taigi, bet kokie apeliaciniame skunde Apelianto pateikiami motyvai, kuriais jis kvestionuoja Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018, yra atmestini.

38. D. V. mano, kad pareiškėjo pozicija dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų trečiojo suinteresuoto asmens naudai vien dėl to, jog minėto asmens profesija yra advokatas, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M., taip pat prašo įpareigoti atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priimti naują NŽT sprendimą, kuriame būtų numatyta komercinė (arba gyvenamoji) sklypo paskirtis ir nebūtų nustatytų servitutų, susijusių su nenaudojamomis požeminėmis komunikacijomis, aerouosto apsaugos zona ir želdinių apsauga.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas teikia argumentus, jog jo netenkina ginčo sprendimuose nustatyta žemės paskirtis, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos bei servitutas.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

43. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka). Pagal šios Įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatas Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Pagal Įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas atkuria nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127 patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) planą. Žemės sklypui nustatė specialiąsias naudojimo sąlygas: 1) aerodromo apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos; 2) šilumos ir karšo vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos; 3) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; 4) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos; 5) saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų paskirties žemėje.

48. Šis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. A1-1127 nėra administracine ar teismine tvarka nuginčytas ar pakeistas, t.y. jis yra galiojantis, todėl atsakovas, priimdamas šioje byloje pareiškėjo ginčijamus sprendimus, privalėjo vadovautis šiuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bei į ginčo sprendimus įtraukti specialiąsias sąlygas bei servitutus, kurie yra numatyti įsakyme.

49. Apeliacinio skundo argumentai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127 ginčo žemės sklypui neteisėtai nustatytos specialiosios sąlygos bei servitutai, atmestini kaip neaktualūs nagrinėjamoje byloje, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. A1-1127.

50. Apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje teismas turėto pasisakyti ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. A1-1127, nes apelianto teigimu, tai yra tarpinis administracinės procedūros dokumentas, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčai (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja) sprendžiami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui ši ginčų sprendimo tvarka buvo žinoma ir pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127 ginčijo teismine tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018 pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, nes jis nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

51. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis garantuoja bylinėjimosi išlaidų kompensavimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jei išnagrinėjus bylą yra apginamos jų teisės. Šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. nepalaikė pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens D. V. teisės buvo apgintos, todėl šis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato jokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo išimčių, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens turimą profesiją.

52. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

53. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. yra pateikusi prašymą priteisi iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Patirtas 400 Eur išlaidas patvirtina byloje pateiktas išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo bei pinigų priėmimo kvitas (T. III b.l. 58, 59).

54. Administracini ų bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

55. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. nepalaikė pareiškėjo apeliacinio skundo, teismo baigiamuoju procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens D. V. teisės apginamos, todėl šis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 400 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžio, todėl trečiojo suinteresuoto asmens D. V. prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjo R. M. priteistina D. V. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, 40 ir 41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo R. M. priteisti trečiojo suinteresuoto asmens D. V. naudai 400 Eur (keturis šintus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius