2018-02-21 Nr. AB-4385-3-61-3-02737-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3347-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02737-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. M.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 1P-2950 (toliau – ir Atsisakymas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorei E. M..

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. 7B-2505 (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorė E. M. 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 12:25 val. gulėjo girta ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini), negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje ir tuo įžeidė žmonių orumą ir visuomeninę dorovę, be to, šio fakto ji nepripažino statutinėje komisijoje. Už 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimą E. M. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-69600379-16 ir priimtas nutarimas Nr. 30N-69600784-16, kuriuo E. M. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nurodytais veiksmais E. M. padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnės padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pareigūnei E. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad E. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narė, Departamentas, prieš skirdamas jai tarnybinę nuobaudą, 2017 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

4. Pareiškėjas teigė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M. neteisėtas. Pareiškėjas akcentavo, jog pagal teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką Profesinė sąjunga, spręsdamas dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Pareiškėjas nurodė, jog Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdamas su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Atsisakyme nebuvo nurodytos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei Atsisakyme nebuvo duomenų apie tai, kad tarnybinę nuobaudą E. M. buvo ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra. Pareiškėjas akcentavo, kad vien pareigūnės E. M. buvimas Profesinės sąjungos nare negalėjo pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda susijusi išimtinai su pareigūnės E. M. netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą ir jam trukdė įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pareigūnų lygybės principą.

7. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei E. M., veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis ir ginčijamą sprendimą priėmė siekdamas apginti Profesinės sąjungos narę nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas atsisakyti duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas įvertinus tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, nes gavęs informaciją apie Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra Profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas pažeidė tiek Profesinės sąjungos teises gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teises gauti informaciją ir žinoti, kaip tvarkomi asmens duomenys.

10. Atsakovas akcentavo, kad vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas bei tinkamą teisės aktų taikymą.

11. Atsakovo vertinimu, atsižvelgus į pareigūnės E. M. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, Departamento sprendimas skirti E. M. drausminę nuobaudą neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nuspręsdamas skirti pareigūnei drausminę nuobaudą, Departamentas taikė dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir toleravo muitinės pareigūno – Profesinės sąjungos nario, persekiojimą, o sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą buvo pagrįstas naryste Profesinėje sąjungoje.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 1P-2950 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorei E. M..

13. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-523 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorės E. M. veiksmų. Išvadoje buvo konstatuota, kad posto inspektorė E. M. 2016 m. rugpjūčio 23 d. apie 12:25 val. gulėjo girta ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini), negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, ir tuo įžeidė žmonių orumą ir visuomeninę dorovę. Už 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimą E. M. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-69600379-16 ir priimtas nutarimas Nr. 30N-69600784-16, kuriuo E. M. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Išvadoje buvo konstatuota, kad tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.3, 7.8.7, 10, 21, 23.1, 23.3, 24 punktų, Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-276, 7.17 punkto reikalavimus.

14. Teismas nurodė, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnės padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnei E. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad E. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narė, 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (5.46)3B-7011 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. M.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti minėtą tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei.

15. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis bei teisinį reguliavimą, vertino, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. M. iš esmės pažeidė Departamento interesus.

16. Teismas akcentavo, kad Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą buvo numatoma skirti dėl E. M. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas nenurodė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei buvo kaip nors susijęs su jos naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, pasisakė, kad vien bendro pobūdžio (deklaratyvūs) teiginiai, jog E. M. dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje ir, kad jai taikytas dvigubas tarnybinės atsakomybės standartas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai kaip nors susiję su jos veikla Profesinėje sąjungoje.

17. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui panaudojo klaidingai, nes Atsisakyme pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu Profesinė sąjunga nesivadovavo Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei.

18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidė jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą apribojo darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš kitus, Profesinei sąjungai nepriklausančius muitinės pareigūnus.

III. 19. Atsakovas Profesinė sąjunga (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Departamento prašymą.

20. Atsakovas mano, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo visas ginčui reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

21. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 pareiškėjas teismui turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad Profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovas pažymi, kad teismas turėjo nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog Atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymų suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

23. Atsakovo teigimu, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė ir dėl Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

24. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą.

25. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sugriežtintos drausmės pareigūnai, kad ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę lemia statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo, statuso ypatumai, aplinkybė, kad jų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, svarbu turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, tokios galimybės apribojimas gali sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 1P-2950, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektorei E. M. (Profesinės sąjungos renkamojo organo narei), teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Departamentas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą.

28. Atsakovas Atsisakyme išdėstė savo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M., iš esmės nurodydamas aplinkybes, susijusias su tuo, kad nepateikta jokių tarnybinio nusižengimo faktų (komisija nenustatė, kad pareigūnė piktnaudžiavo alkoholiu, duomenų apie girtumą nėra administracinio teisės pažeidimo protokole, neaišku, kuo vadovaujantis padaryta išvada, kad pareigūnė buvo girta, pareigūnė apie 2016 m. rugpjūčio 23 d. surašytą jai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskirtą administracinę nuobaudą sužinojo tik 2017 m. vasario 9 d. statutinėje komisijoje). Atsakovas pareiškėjo sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę Profesinės sąjungos nariams.

29. Pirmosios instancijos teismas Atsisakymą panaikino, nustatęs, jog pareiškėjas įrodė, kad siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Atsisakymas pažeidžia pareiškėjo interesus.

30. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

32. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

34. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir naikintinas, ir teigia, kad nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tas aplinkybes. Atsakovo teigimu, Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą, turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Atsisakymas pažeidžia pareiškėjo interesus.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

38. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

39. Taigi nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.

40. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad atliko tarnybinį patikrinimą, nustatė, kad trečiasis asmuo savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.3, 7.8.7, 10, 21, 23.1, 23.3, 24 punktų, Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.17 punkto reikalavimus, ir siekia skirti šiam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą.

41. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą E. M. dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kad pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį.

42. Atsisakyme išdėstyti argumentai apie pareiškėjo taikomus dvigubus standartus pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos nariai ir kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, kad pareiškėjas, gavęs informaciją dėl ne Profesinės sąjungos narių netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko, o kaltų asmenų netraukė atsakomybėn, nepatvirtina, kad pareikėjas siekia nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nes nurodytos aplinkybės nėra susietos su pareiškėjo nustatytu E. M. padarytu pažeidimu ir jos veikla Profesinėje Sąjungoje. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių bylos faktais paremtų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuojama, kad siekiama skirti tarnybinę nuobaudą E. M. dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

43. Šioje byloje pareiškėjas pagrindė savo argumentus, kad Atsisakymas iš esmės pažeidė jo (pareiškėjo) interesus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas šiuos argumentus įrodė (žr. nutarties 18 p.).

44. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros atlikimu, šiuo atveju nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama.

45. Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, kuriuos pateikė tiek pareiškėjas (pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo), tiek atsakovas (buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Atsisakymo panaikinimo nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės sąjungos nesutikimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė