5bf19e82-25fc-4e2a-85ca-950c3514ec71 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-33682-934/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27454-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8., 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. J., jos atstovui advokatui Raimondui Garliauskui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai PaÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. J. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – M.

J.. Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 19249,20 Eur turtinės žalos atlyginimo arba periodinių mėnesinių 106,94 Eur iÅ¡mokų nuo 2017-07-04 iki 2032-07-03, 5 proc. procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys bei pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-5; 73-76): 1.1.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1- 1295-839/2018, kurioje 2018-05-18 nuosprendžiu teismas M. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje bei paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 1 metams (toliau – Nuosprendis); 1.2. Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė N. J. atsakovams kaltinamajam M. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovai M. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ ir dalį reikalautos turtinės žalos; 1.3. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , kuriÄ sudarė dėl sutuoktinio mirties prarastos ir negautos pajamos; 1.4. Nuosprendžiu ieÅ¡kovei pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjęs, todėl ieÅ¡kovė N. J. realizuodama suteiktÄ teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo patenkinimÄ , teikia ieÅ¡kinį atsakovui civilinio proceso tvarka; 1.5.

Kasacinės instancijos teismas suformavo praktikÄ , kad nors, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 15 straipsnio 5 dalis bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad pajamų dalis, kuriÄ gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis Taisyklių 8-10 punkto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, iÅ¡laikytinių skaičių ir iÅ¡laikytinių gaunamas pajamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, susijusias su maitintojo netekimu, tačiau vadovaujantis TPSCADPÄ® 14 straipsnio 5 dalimi, negalima daryti iÅ¡vadų dėl asmens gyvybės atėmimo nukentėjusiųjų asmenų realiai patirtos turtinės žalos dydžio; 1.6.

Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo gauti kaip materialinę paramÄ . Nustatant pergyvenusiam sutuoktiniui tekusiÄ Å¾uvusiojo (mirusio) pajamų dalį turi bÅ«ti remiamasi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintina, kad ji turėtų bÅ«ti laikoma lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip. Vadinasi, ieÅ¡kovė kas mėnesį turi teisę į žalos (negautų pajamų) atlyginimÄ , lygų pusei jos velionio sutuoktinio per mėnesį gautų pajamų; 1.7.

Kasacinio teismo praktikoje apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl žuvusiojo (mirusio) negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ Å¡ių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę. Be to, kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kad sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 straipsnis), todėl net ir ta aplinkybė, kad mirusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad mirusysis prisidėjo prie Å¡eimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, kadangi Å¡i prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis; 1.8.

A. J. po eismo įvykio buvo gydomas, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų 2017-07-03 mirė. Po sutuoktinio mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nukentėjusiajai paskyrė 21, 00 Eur dydžio naÅ¡lės pensijÄ . Å i nukentėjusiajai mokama suma laikytina daliniu negautų pajamų atlyginimu. Velionis A. J. prieÅ¡ mirtį gavo 255, 89 Eur pajamų, o jo likusi tikėtina gyvenimo trukmė – 15 metų, todėl nustatytina, kad dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų atlygintinos žalos dydis yra 19 249,20 Eur (255,89 Eur : 2 = 127,94 Eur – 21, 00 Eur = 106, 94 Eur x 12 mėnesių x 15 metų = 19249,20 Eur).

Velionio A. J. likusi tikėtina gyvenimo trukmė paskaičiuota pagal Lietuvoje gyvenančio panaÅ¡aus amžiaus asmens vidutinę gyvenimo trukmę, paskaičiuotÄ Statistikos departamento duomenimis; 1.9. Velionis buvo vienintelis Å¡eimos asmuo, vairavęs transporto priemonę, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ir per Å¡iÄ judėjimo galimybę ieÅ¡kovė taip pat gavo iÅ¡laikymÄ . Po A. J. mirties ieÅ¡kovė tokios galimybės nebeturi. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovei buvo bÅ«tina pagalba ne tik buityje, bet ir siekiant įsigyti maisto produktų, apsilankant pas gydytojus, pas gimines, tvarkyti Å«kį ir pan.

Įvertinus ieškovės amžių, akivaizdu, jog kasdienių poreikių patenkinimui buvo būtina kito žmogaus parama.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 24-26). Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 2.1. Atsakovas buvo apdraudęs M. J. valdomos transporto priemonės civilinę atsakomybę, kuria 2017-05-24 buvo sukeltas eismo įvykis. Å io eismo įvykio metu žuvo ieÅ¡kovės vyras A. J.. AB „Lietuvos draudimas“, gavęs praneÅ¡imÄ apie įvykį, o vėliau ir civilinius ieÅ¡kinius, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiesiems patirtÄ Å¾alÄ ; 2.2.

AB „Lietuvos draudimas“ 2018-04-23 pranešime nurodė, kad draudimo išmoka negautoms pajamoms kompensuoti nėra mokama, nes ieškovės ir A. J. pajamos iki eismo įvykio buvo panašaus dydžio, todėl pajamų sumažėjimo nepatyrė; 2.3. A. J. prieš mirtį gavo 255,89 Eur pajamų, ieškovė prieš velionio A. J. mirtį gaudavo 326,83 Eur. Matematiškai skaičiuojant šeimos pajamas, po velionio A. J. mirties N. J. lieka didesnė dalis, nei šiai tekdavo dalijantis pajamas tarp dviejų šeimos narių.

Taip pat pagal Å¡eimos pajamas nėra pagrindo teigti, kad N. J. velionis vyras teikė iÅ¡laikymÄ ar Å¡is jai buvo bÅ«tinas, kadangi ji pati gaudavo savarankiÅ¡kas pajamas; 2.4. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovės pozicija, kadangi ji yra pagrįsta teismų praktika, suformuluota kitokio pobÅ«džio bylose, kuriose buvo sprendžiama kokia yra regresinės prievolės apimtis tuo atveju, kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡mokėjusi iÅ¡mokÄ pagal teisės aktus nukreipia savo reikalavimÄ Ä¯ kaltÄ asmenį ir(ar) jo draudikÄ .

Pažymėjo, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kiai atskyrė socialinio draudimo įstaigoms taikytinas teisės normas ir nukentėjusiesiems, kurie tiesiogiai praÅ¡o turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų), taikytinas teisės normas; 2.5. BÅ«tent socialinį draudimÄ reguliuojantys teisės aktai numato prezumpcijÄ , kad iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos atlygina gavėjų negautas pajamas, o pati reikalavimo teisė įgyvendinama remiantis specialiosiomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuoti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikytini ginčams tarp nukentėjusiųjų ir draudikų, kadangi draudikas tiesiogiai nukentėjusiajam kompensuodamas negautas pajamas turi taikyti kitas teisės normas ir specialiuosius teisės aktus; 2.6.

Teisės normos, taikytinos ieÅ¡kovės reikalavimui aiÅ¡kiai nurodo, kad teisę į negautų pajamų atlyginimÄ ieÅ¡kovė įgytų tik tuo atveju, jei ji bÅ«tų buvusi A. J. iÅ¡laikytinė, todėl atsakovo įsitikinimu, surinkus patikimus duomenis, kad N. J. pajamos buvo didesnės, nei A. J. – ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestinas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, – M. J., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog atlygino nukentėjusiems 25000,00 Eur neturtinę žalÄ , įskaitant ir atsakovę (b. l. 80-82).

4. Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, jog santuokoje su velioniu vyru gaudavo ieškinyje nurodytas pajamas, kitų pajamų negaudavo. Nuo 2007 m. velioniui vyrui buvo nustatytas dalinis darbingumas. Vien velionio vyro gaunamų pajamų neužtekdavo už komunalines paslaugas sumokėti, be to, kartais pinigų duodavo dukra. Netekus vyro iš vienos pensijos sunku pragyventi.

Gyvena 2 kambarių bute, mokesčiai už komunalines paslaugas auga, neketina jo keisti į mažesnį. Kompensacijos už Å¡ildymÄ kol kas negauna, tačiau kreipėsi dėl jos gavimo, atsakymo dar negavo. Vyras turėjo sveikatos problemų, reikėdavo pirkti vaistus, jų pirkimui iÅ¡leisdavo daugiau nei sau. Apie 70,00 Eur per mėnesį iÅ¡leisdavo vaistų, bÅ«tinų vyrui, pirkimui, bendrai vaistams iÅ¡leisdavo apie 100-150 Eur. maistui apie 70-80 Eur, transporto priemonei per mėnesį reikėdavo apie 10 litrų kuro, virÅ¡ 100,00 Eur per metus iÅ¡leisdavo transporto priemonės draudimui.

M. J. atlygino nukentėjusiems neturtinė žalÄ (20000,00 Eur), taip pat iÅ¡ atsakovo gavo 5000,00 Eur žalos atlyginimo (b. l. 88-89).

5. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 88-89). IeÅ¡kinys atmestinas. II. Ginčo esmė 6. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo įsitikinimu, remiantis kasacinio teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais bei CK 6.245-6.255, 6.248 straipsnių nuostatomis, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atlyginta žala, o vien ta aplinkybė, kad mirusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad mirusysis prisidėjo prie Å¡eimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Atsakovas iÅ¡ esmės nurodė, jog remiantis teisės aktais, teisę į negautų pajamų atlyginimÄ ieÅ¡kovė įgytų tik tuo atveju, jei ji bÅ«tų buvusi A. J. iÅ¡laikytinė, tačiau pastarųjų aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė.

7. Teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , patikslino Å¡alių procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, atidėjo bylos nagrinėjimÄ , siÅ«lė ieÅ¡kovės atstovui pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų praÅ¡omos priteisti žalos dydį, taip pat siÅ«lė iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai (b. l. 45-46, 88-89). III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 8. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog Nuosprendžiu M.

J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad pastarasis, vairuodamas automobilį, važiuodamas kryptimi nuo J. Basanavičiaus g. link Liaudies g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 129 punktų reikalavimus tuo, kad ties namu Nr. 8, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiavo apie 105 km/h greičiu, ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį gyvenvietėje, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , ir prarasdamas galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl ko atsitrenkė į priekyje apsisukinėjusį automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris HR0615, vairuojamÄ A.

J., kuris po susidÅ«rimo sukdamasis atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje mirtinai sužalojo A. J. bei automobilio „Audi A2“ keleivei N. J. padarė sužalojimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 1 metams (b. l. 7-15). Remiantis Nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais (CPK 186 straipsnis) taip pat nustatyta, jog kaltininkas ieÅ¡kovei atlygino tiek turtinę, tiek neturtinė žalÄ , iÅ¡skyrus negautos pajamos, taip pat atsakovas atlygino 5000,00 Eur neturtinę žalÄ (žr., 4 punktas, b. l. 14-15).

A. J. prieÅ¡ mirtį gaudavo 255,89 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ , o ieÅ¡kovės mėnesinės pajamos (senatvės pensija) sudaro 326,83 Eur bei gaunama 21,00 Eur naÅ¡lių pensija (b. l. 18-20).

9. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , iÅ¡ esmės nurodė, jog mirus sutuoktiniui, jo gauta ½ pajamų dalis mėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti dėl Å¡ių argumentų: 9.1. IeÅ¡kovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014. Tačiau nagrinėjamu nėra pagrindo remiantis ieÅ¡kovo cituojamais kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimais, kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėtas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas į draudikÄ , o nagrinėjamu atveju, draudikui tiesiogiai nukentėjusiajam kompensuojant negautas pajamas, taikytini specialÅ«s teisės aktai.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Taisyklių 8 punktas skirtas iÅ¡mokos, kuriÄ draudikas iÅ¡moka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti, tačiau jis neapibrėžia santykių tarp draudiko ir socialinio draudimo įstaigos, pastarajai pareiÅ¡kus reikalavimÄ draudikui CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-408/2014; 2015-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015); 9.2.

Nagrinėjamu atveju vertinant ieÅ¡kovės negautas pajamas taikytinos TPVCAPDÄ® bei Taisyklių nuostatos. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalis numato, jog žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis Å¡ių Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, iÅ¡laikytinių skaičių ir iÅ¡laikytinių gaunamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, susijusias su maitintojo netekimu; 9.3. Vertinant ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisi turtinę žalÄ aptartų teisės normų kontekste (žr. 10.2. punktÄ ), nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji buvo velionio vyro iÅ¡laikytinė TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalies prasme.

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo (žr., 8 punktÄ ), jog velionio gauta invalidumo/netekto darbingumo pensija buvo mažesnė nei ieÅ¡kovės gaunamos pajamos; 9.4. Nors ieÅ¡kovė nurodė, jog vien aplinkybė, kad velionis vyras gaudavo mažesnes pajamas, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis neprisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo. Tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog praÅ¡omas priteisti mėnesinis periodinių iÅ¡mokų dydis realiai buvo naudojamas ieÅ¡kovės iÅ¡laikymui, o ne paties velionio vyro bÅ«tiniausių minimalių poreikių tenkinimui, juo labiau, kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, didesnė iÅ¡laidų dalis tekdavo vaistų, bÅ«tinų vyro gydymui, pirkimui.

Taigi, vien aritmetinis paskaičiavimas, teismų praktikos pacitavimas, neįrodo fakto, jog mažesnes pajamas gaunantis asmuo realiai prisidėjo prie ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo (CPK 178 straipsnis). 9.5. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog velionis vyras vairavo transporto priemonę, taip pat savaime nereiÅ¡kia, jog tokia forma velionis vyras prisidėjo prie atsakovės iÅ¡laikymo (pvz., nuolat vežiodavo į darbÄ , į gydymo įstaigas, maisto apsipirkimui ir pan.) bei tokia iÅ¡laikymo forma turėjo ekonominę vertę, prieÅ¡ingai, remiantis pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog per mėnesį sunaudodavo apie 10 litrų kuro, o tai netiesiogiai įrodo, jog transporto priemonės naudojamas ekonominės vertės, kuri galėtų bÅ«ti apskaičiuota ir priteista iÅ¡laikymo forma, nesukÅ«rė.

Aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovė nepateikė. 9.6. Be to, nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog praÅ¡oma priteisti periodinių iÅ¡mokų dalimi velionis vyras prisidėjo prie ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo, atsižvelgiant į aritmetinį Å¡eimos pajamų skaičiavimÄ (326,83 > 291,36 t. y. (326,83+255,89) : 2), darytina iÅ¡vada, jog po velionio A. J. mirties ieÅ¡kovei tenkanti dalis yra didesnė, nei jai tekdavo dalijantis pajamas tarp dviejų Å¡eimos narių, įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovė papildomai gauna 21,00 Eur naÅ¡lių pensijÄ (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

Todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog po vyro mirties ieÅ¡kovės finansinė padėtis pablogėjo bei priteisti praÅ¡omÄ Å¾alos dydį.

10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

12. Kitos Å¡alių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v.

LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 13. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,41 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieÅ¡kovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, jos nepriteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Žilvinas Terebeiza