2013-12-11 Nr. AB-9924-3-62-3-01091-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-942/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01091-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2; 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. R. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5705, ir priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 13 435,80 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip jam nepriskirtiną.

Teismas nurodė, kad apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms nagrinėti, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.).

Sprendžiant bylų dėl Fondo valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai skyriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, įtvirtinta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti jai nepagrįstai sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką. Fondo valdyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5705 atsisakė nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 16 d. Z. R. prašymą, kadangi pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Šiame sprendime nurodė, kad jeigu pareiškėja iki 2013 m. rugsėjo 9 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Teismas pripažino, kad Fondo valdybos sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą, nereiškia skundo išnagrinėjimo iš esmės, todėl Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5705 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, t. y. nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas terminas, todėl toks sprendimas vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus sprendimai, byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėja Z. R. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką reikalavimas dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priteisimo turi būti reiškiamas Kauno skyriui, bet ne Fondo valdybai. Reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos tiesiogiai teismui galimas ir tada, kai asmuo nėra atlikęs visos teisės aktuose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, kaip kad yra šiuo atveju, todėl vadovaujantis teismingumo taisyklėmis pareiškėjos skundas turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti jos skundą kaip nepriskirtiną šio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą, nurodydamas, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Tikrinamos bylos duomenimis nustatyta, kad Z. R. 2013 m. liepos 8 d. paprašė Kauno skyrių suteikti jai informaciją apie senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo per 2010–2011 metų laikotarpį, ir išmokėti šį įsiskolinimą. Kauno skyrius 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (10.1)S-51035 pateikė jai detalų paskaičiavimą, nurodydamas, kad šiuo metu neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo per 2010–2011 metus negautą senatvės pensijos dalį. Šį administracinį sprendimą Z. R. apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba, pripažinusi, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. aktuali redakcija) nustatytą 3 metų terminą, 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5705 jos 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundą atsisakė nagrinėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Matyti, jog pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipdamasi į Fondo valdybą, pradėjo šią procedūrą, tačiau jos ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. Fondo valdyba 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. (6.5)I-5705 aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, šį atsisakymą pagrįsdama Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog Z. R. ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis keičiama, pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 ir priteisti jai neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį atsisakant priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą nesilaikius įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad jei pareiškėjas nesutinka su Fondo valdybos sprendime konstatuota aplinkybe, kad praleido trejų metų kreipimosi terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, šį sprendimą turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pvz.: nutartys administracinėse bylose Nr. AS520-789/2013, AS552-717/2013). Kadangi šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5705, kuris užkerta jai kelią tinkamai išnaudoti minėtą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą, byla dėl šio centrinio administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip teisingai 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 5 d., ABTĮ 19 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Pareiškėjos Z. R. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51035 ir priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 13 435,80 Lt, atsisakyti priimti kaip paduotą pareiškėjai nesilaikius šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė