Legislator Case Law & Legislation
2018-02-13 Nr. AB-2998-3-63-3-02281-2016-7 AI generated

2018-02-13 Nr. AB-2998-3-63-3-02281-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-02-13 Nr. AB-2998-3-63-3-02281-2016-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-02-13 Nr. AB-2998-3-63-3-02281-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prieštaravo bylos sustabdymui, nes nuosprendis įsiteisėjęs.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-75-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02281-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 31 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 5-V-778 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo” ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 30-TE-974 „Dėl vyresniojo inspektoriaus T. G. atleidimo” bei grąžinti jį į Klaipėdos apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigas. Pareiškėjas prašė sustabdyti administracinę bylą, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – ir LAT) bus išnagrinėtas pareiškėjo kasacinis skundas, nes T. G. pateikė kasaciją dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prieštaravo bylos sustabdymui, nes nuosprendis įsiteisėjęs.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-58-342/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02281-2016-7) pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo sustabdė iki kol LAT išnagrinės kasacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-890/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-63680-2015-4).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 100 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenimis bei byloje esančiais įrodymais ir pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-124-890/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-63680-2015-4), kurioje T. G. ir S. Ž. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Administracinėje byloje Nr. eI-58-342/2017 nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 5-V-778 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo” ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 30-TE-974 „Dėl vyresniojo inspektoriaus T. G. atleidimo”. Iš skundžiamo policijos generalinio komisaro įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir CSEK) 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolą Nr. 5-P1-436, kuris yra laikytinas skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi, bei CSEK posėdžiui pateiktą Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 21 d. medžiagą.

Iš minėto protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu kviestinis asmuo Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas D. S. pristatė komisijai visą Klaipėdos AVPK surinktą medžiagą apie pareiškėjo galimai padarytas veikas, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pateikė argumentus, kurie charakterizuoja jį, kaip turintį polinkį į nusikalstamas veikas, kurios nedera su policijos pareigūno statusu. CSEK posėdžio metu, susipažinusi su pateikta medžiaga ir nustačiusi T. G. asmenines dalykines savybes, nutarė leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai”, jam panaikinti.

Taigi iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog baudžiamoji byla Nr. 1-124-890/2017 turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama administracine byla, kadangi priimant sprendimą dėl pareiškėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija buvo vertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri yra minėtos baudžiamosios bylos pagrindas. Šių argumentų pagrindu teismas sprendė, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-124-890/2017 yra prejudicinis ryšys bei teisinės prielaidos bylos nagrinėjimo sustabdymui, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendis T. G. atžvilgiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi įsiteisėjo. Išnykus sustabdymo pagrindams, administracinė byla atnaujinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi.

2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje paaiškėjo, kad yra pateiktas kasacinis skundas LAT.

Teismas rėmėsi ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir sprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusios situacijos atveju reikalinga sistemiškai aiškinti ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir spręsti bylos sustabdymo klausimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, 80 straipsnį, 86 straipsnį, teismas, prieš priimdamas sprendimą byloje, turi imtis protingų ir teisėtų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kadangi tarp bylų Nr. eI-58-342/2017 bei Nr. 1-124-890/2017 egzistuoja prejudicinis ryšys, teismas sustabdė administracinės bylos Nr. eI-58-342/2017 nagrinėjimą, kol paaiškės aplinkybės, objektyviai turinčios reikšmės sprendimui nagrinėjamoje byloje, t. y. kol baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-890/2017 LAT išnagrinės pareiškėjo kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio.

Teismas pažymėjo, kad išnykus įstatyminiams bylos sustabdymo pagrindams, byla bus atnaujinta (ABTĮ 102 str.).

III. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Atskirajame skunde pažymi, kad teismas pateikė netinkamą ABTĮ interpretaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiais atvejais yra pasisakęs, kad kasacinio skundo padavimas nėra ABTĮ 100 straipsnyje numatyta aplinkybė, trukdanti nagrinėti administracinę bylą (administracinė byla Nr. N-16-32/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad administracinės bylos sustabdymas dėl tos priežasties, kad paduotas kasacinis skundas, yra galimas, jei kasacinėje instancijoje bus nagrinėjamas teisės normų, kurių taikymas ir aiškinimas aktualus stabdomoje byloje, klausimas, t. y. abiejose bylose yra aktualūs tie patys teisės klausimai, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-1034/2014).

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriame nurodo, jog pritaria atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirojo skundo reikalavimams ir pagrindams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės pareiškėjo kasacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas priėmė skundžiamą nutartį ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kurioje pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su kitu asmeniu padarė vagystę (BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.).

Nagrinėjamos administracinės bylos dokumentai patvirtina, kad byloje dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, be kita ko, yra vertinami faktiniai duomenys, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir baudžiamosios bylos egzistuoja prejudicinis ryšys bei pagrįstai sustabdė administracinę bylą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės pareiškėjo kasacinį skundą baudžiamojoje byloje.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas bylos sustabdymo pagrindas, numatantis teismo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, įtvirtina teismo teisę bei pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar yra galimybė išnagrinėti administracinę bylą ir priimti šioje byloje procesinį sprendimą dėl šios bylos esmės. Taigi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas kiekvieną kartą yra susijęs su teismo diskrecijos įgyvendinimu, kur esminis nagrinėjimo dalykas yra išspręsto klausimo pagrįstumas (teismo nustatyto prejudicinio ryšio buvimas arba nebuvimas).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog negalima išnagrinėti administracinės bylos, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės pareiškėjo kasacinį skundą baudžiamojoje byloje. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neturi reikšmės atsakovo atskirojo skundo motyvai dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo arba jo netaikymo panašioje išnagrinėtoje administracinėje byloje (kurioje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs).

Pažymėtina, ir tai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, t. y. drausminės atsakomybės taikymo. Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstines teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje A-2479-261/2016).

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria siekiama gauti visus faktinius duomenis ir priimti sprendimą dėl administracinės bylos esmės pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui – konkrečiu atveju išnagrinėjus kasacinį skundą, yra pagrįsta taip pat ir dėl nagrinėjamos bylos pobūdžio (atleidimo iš tarnybos), nes teismas privalės įvertinti faktinius duomenis ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo teisių gynimo. Todėl teismo procesinis sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad negalima išnagrinėti bylos, kol nėra surinkti visi faktiniai duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius