5bef776f-834d-4d20-9ca7-19cfd2af361d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1583/2013

                                   Â

Procesinio sprendimo kategorija: 11.10; 14.4; 16.2.4Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, Â

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

A. E. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas,

civilinėje byloje Nr. 2-22-368/2012 pagal ieškovės A. E. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl

grÄ Å¾inimo į darbÄ ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Â

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė praÅ¡o grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ Pakruojo Å«kininkų kredito unijos vyriausiosios finansininkės pareigas, priteisti iÅ¡ atsakovo po 2666,67 Lt mėnesinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2000 m. gegužės 1 d. dirbo atsakovo bendrovėje vyriausiÄ ja finansininke. Atsakovas Pakruojo Å«kininkų kredito unija 2006 m. liepos mėnesį įteikė jai 2004 m. gegužės 27 d. įsakymo kopijÄ dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei skyrimo ir atleidimo, kur buvo nurodyta, jog ji Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, tai yra aplaidžiai vykdė vyriausiosios kasininkės pareigas. Teigia, kad buvo atleista iÅ¡ darbo neteisėtai ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , todėl teismas turi grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Tvirtina, kad dėl atleidimo patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , todėl atsakovas turi atlyginti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .

Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydamas, jog ieÅ¡kovė žinojo apie savo atleidimÄ iÅ¡ darbo jau 2004 m. gegužės 27 d., ir į teismÄ kreipėsi praleidusi vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 297 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Å iaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, pripažino, kad ieÅ¡kovė A.E. R. nuo 2004 m. gegužės 27 d. atleista iÅ¡ darbo Pakruojo Å«kininkų kredito unijoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 3000 Lt už advokato darbÄ ir 1925,17 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ , taip pat 175,59 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, atnaujino ieÅ¡kovei terminÄ kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovės veiksmus kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , nes nagrinėjamu atveju neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kas pasisavino atsakovo materialines vertybes (116 500 Lt), nenustatyta ieÅ¡kovės valia be teisėto pagrindo užvaldyti atsakovo turtÄ savo ar kito asmens naudai.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, kaip vyriausioji buhalterė ir vyriausioji kasininkė, buvo atsakinga už atsakovo apskaitos tvarkymÄ , todėl vertino, jog jai taikomi didesni sÄ Å¾iningumo ir rÅ«pestingumo darbe standartai. Vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog ieÅ¡kovė netinkamai atliko vyriausiosios kasininkės pareigas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011 konstatavo, kad A.E. R. netinkamai tvarkė atsakovo apskaitÄ .

Pagal Lietuvos centrinės kredito unijos 2004 m. vasario 17 d. patikrinimo aktÄ iÅ¡nagrinėjus 2003–2004-01-26 unijos pirminius apskaitos dokumentus, grynųjų pinigų operacijų narių sÄ skaitose ir unijos buhalterinės apskaitos sÄ skaitų registruose įraÅ¡us nustatyta eilė neatitikimų. IÅ¡ 2004 m. gegužės 18 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad ieÅ¡kovė tvarkydama grynųjų pinigų apskaitÄ unijos kasose, nesivadovavo valdybos posėdžio protokolais, kuriais buvo padidintas ir nustatytas kasos limitas.

Pažymėjo, kad liudytojų paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė, bÅ«dama vyriausiÄ ja finansininke, padėdavo gauti paskolas kitų asmenų vardu. Sprendė, kad ieÅ¡kovė, kaip įmonės vyriausioji buhalterė ir vyriausioji kasininkė, dirbdama su atsakovo materialinėmis vertybėmis, netinkamai atlikdama savo tiesiogines pareigas, nesivadovavo unijos valdybos posėdžio protokolais, prarado darbdavio pasitikėjimÄ atlikti jai pavestas funkcijas, todėl ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas, įvertinant jos darbo specifikÄ , pobÅ«dį, reikÅ¡mingumÄ atsakovo veiklai, atsakomybės ypatumus ir ieÅ¡kovei taikytinus griežtesnius reikalavimus, pagrįstai atsakovo įvertintas Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra adekvati ieÅ¡kovės padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatytas pagrindas ieÅ¡kovės veiksmus kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir, įvertindamas nagrinėjamos bylos kategorijÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar buvo visos bÅ«tinos sÄ lygos ir aplinkybės taikyti apeliantei drausminę atsakomybę už tariamai Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Nei teismas, nei atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ , nenustatė jokių konkrečių neteisėtų apeliantės veiksmų bei nenurodė jokių konkrečių lokalinių teisės aktų pažeidimo. Teismas pripažino, kad apeliantės neteisėtus veiksmus galėjo sudaryti jos, kaip vyr. kasininkės, priskirtų pareigų neatlikimas, tačiau nesiaiÅ¡kino, kokios konkrečiai kasininkės pareigos jai buvo priskirtos. Taip pat nuobauda buvo skirta už vyr. kasininkės pareigų neatlikimÄ . Teismo įvardinti apeliantės veiksmai, siejami su jos ne kaip vyr. kasininkės, bet kaip buhalterės pareigomis.

2. Teismas netiksliai pacitavo ir ydingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-285/2012. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad nenustatyta ir neįrodyta, kad apeliantės, kaip kasininkės, neiÅ¡samiai atlikti veiksmai galėjo sÄ lygoti žalos atsakovui atsiradimÄ . Teismas netyrė, kad pagal atsakovo vidaus veiklÄ reglamentuojančius aktus už paskolų iÅ¡davimÄ ir kontrolę bei priežiÅ«rÄ tiesiogiai atsakingas atsakovo paskolų komitetas ir valdyba, o ne apeliantė.

3. Teismas ne tik nenustatė, kokiÄ Å¾alÄ sukėlė tariamai neteisėti apeliantės veiksmai, bet apskritai nekėlė ir nenagrinėjo klausimų, susijusių su žala. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, jog neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kas atliko minėtus įraÅ¡us, todėl nėra pagrindo teigti, kad juos atliko apeliantė. Teismas taip pat nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp kilusios žalos ir tariamai neteisėtų apeliantės veiksmų buvimo.

4. Teismas nenagrinėjo klausimų, susijusių su apeliantės kalte. Pas atsakovÄ dirbo net kelios finansininkės ir buhalterės, todėl neiÅ¡siaiÅ¡kinta, ar atsakovo nurodytus veiksmus galėjo atlikti apeliantė.

5. Teismas netyrė, nepasisakė ir neįvertino byloje nustatytų aplinkybių – atsakovo įvykdytų drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimų, kurie iÅ¡ dalies buvo nustatyti Valstybinės darbo inspekcijos. Atsakovas, skirdamas nuobaudÄ , nereikalavo, kad apeliantė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo, netinkamai suformulavo atleidimo teisinį pagrindÄ , praleido 1 mėnesio terminus drausminei nuobaudai skirti.

6. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir interpretavo pasitikėjimo apeliante, kaip atsakovo buhaltere, klausimÄ .

7. Teismas netyrė, ar apeliantė iÅ¡ darbo buvo atleista teisėtai bei nesiaiÅ¡kino, kaip atsakovo netinkamas pareigų vykdymas galėjo įtakoti padarinių, kuriais kaltinama apeliantė, atsiradimÄ .

Apeliantė apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymėjo, kad drausminei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų tapatinimas su materialinei atsakomybei kilti bÅ«tinomis sÄ lygomis negali bÅ«ti pateisinamas, nes tuo bÅ«tų paneigta DK 228 straipsnio norma. IeÅ¡kovė darbo santykių metu veikė prieÅ¡ingai darbdavio interesams ir pažeidė lokalius teisės aktus: 2003 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 patvirtintos apskaitos vedimo ir atsiskaitymo mokėjimų nurodymais vykdymo tvarkos 78 punktÄ ; vidaus kontrolės organizavimo tvarkos, patvirtintos 2003m. liepos 23 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 15 13 punktÄ . Minėtame protokole Nr. 19 patvirtintos apskaitos vedimo ir atsiskaitymo mokėjimų nurodymais vykdymo tvarkos 78 punkte nurodyta, kad vyr. buhalteris atlieka ir vyr. kasininko funkcijas, todėl negalima atsakomybės pagal Å¡ias funkcijas atriboti. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei kilo kaip už finansus atsakingo darbuotojo veiksmų visumos pasekmė. Teismas teisingai byloje esančių įrodymų pagrindu įvertino ieÅ¡kovės elgesį, kaip visumÄ veiksmų, nulėmusių darbdavio pasitikėjimo darbuotoja praradimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju egzistavo ir byloje buvo nustatyti. Pažymėjo, kad atsakovas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei skyrė nepraleidęs įstatyme numatyto termino; nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti, nes turimi duomenys akivaizdžiai leido suvokti, kad padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje keliamas ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Dėl drausminės nuobaudos už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ skyrimo pagrindų

Darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ atvejų nurodytas Å¡io straipsnio 3 dalies 2 punkte – kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Å i norma nukreipia į DK 235 straipsnį, kuriame įvardinti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo pareigų pažeidimai. DK 235 straipsnio 1 dalyje Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas įvardytas kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20 atleido

apeliantę iš darbo už padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nustatęs DK 136 straipsnio 3

dalies 2 punkte bei 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įvardytas Å¡iurkščių nusižengimų sudėtis (t. 1, b.l. 3). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu pakeitė faktinį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ ir

ieÅ¡kovės veiksmus kvalifikavo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ â€“ kaip kitÄ nusižengimÄ ,

kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi nebuvo nustatyta ieÅ¡kovės valia be teisėto pagrindo užvaldyti atsakovo turtÄ (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Kadangi apeliantė skunde nekelia padaryto pažeidimo kvalifikavimo pagal šį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ klausimo, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ gali bÅ«ti laikomas kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir Å¡iurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies

1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės

pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje

byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2007 m. gruodžio 28 d.

nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė ,,Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007). Tam,

kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarkÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė

„Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).

Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio

25 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

Taigi, darbuotojui ginčijant drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ darbdavys gali teismui iÅ¡dėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktÄ , kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo (CPK 226 str., 230 str. 1 d., 415 str. 2 d.). Å ioje byloje atsakovo įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo nurodyta, kad darbdavys Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikė tai, jog ieÅ¡kovė aplaidžiai vykdė vyriausiosios kasininkės pareigas, dėl ko unijos kasoje susidarė 161 711,02 Lt grynųjų pinigų trÅ«kumas. 2004 m. gegužės 26 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo pareikalauta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nustatyto trÅ«kumo kasoje, už kuriÄ ji yra materialiai atsakinga (t. 1, b.l. 27). 2004 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kinime neigė nurodytų piniginių lėšų pasisavinimÄ (t. 1, b.l. 28). IÅ¡ 2004 m. vasario 17 d. „Pakruojo Å«kininkų“ kredito unijos inspektavimo ataskaitos matyti, kad nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. sausio 14 d. susidarė 116 500 Lt neatitikimas (t. 1, b.l. 47-52).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei darbuotojo elgesį įvertinus atitikties norminių darbo teisinius santykius reglamentuojančių bei lokalinių teisės aktų aspektu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar buvo visos bÅ«tinos sÄ lygos ir aplinkybės taikyti apeliantei drausminę atsakomybę už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens drausminės atsakomybės už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , negalima Å¡ios atsakomybės tapatinti su materialinės atsakomybės sÄ lygomis. Materialinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos sÄ lygos. Ä®siteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovei negali kilti materialinė atsakomybė dėl iÅ¡ atsakovo kasos dingusių 116 500 Lt, kadangi nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) ir atsakovo patirtos žalos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo Å«kininkų kredito unija v. A.E. R., bylos Nr. 2A-285/2012). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokia iÅ¡vada nepaneigia drausminės atsakomybės ieÅ¡kovei taikymo pagrįstumo, kadangi drausminei atsakomybei atsirasti neturi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, kurių reikalaujama materialinei atsakomybei kilti. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Taigi darbuotojo drausminei, skirtingai nei materialinei, atsakomybei kilti reikia nustatyti darbuotojo neteisėtus veiksmus, atitinkančius darbo drausmės pažeidimo sampratÄ , tačiau nebÅ«tina nustatyti darbdavio patirtos žalos ir jos atsiradimo priežastinio ryÅ¡io su darbuotojo neteisėtais veiksmais. Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata, kaip minėta, pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ar padarytas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, gali bÅ«ti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobÅ«dį, darbuotojo kaltės formÄ , turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes.

Jeigu darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo sÄ vokÄ ir ar sudaro pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių neteisėtų apeliantės veiksmų bei nenurodė jokių konkrečių lokalinių teisės aktų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė netinkamai atliko vyriausiosios kasininkės pareigas bei teisingai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-285/2012, kurioje buvo konstatuota: „kad tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų laikiusis pareigos kasdien suskaičiuoti kasos pajamas ir iÅ¡laidas, sutikrinusi balansÄ su kasos pinigų likučiais, apie atliktus veiksmus, dėl kurių susidarė 116 500 Lt trÅ«kumas, bÅ«tų sužinojusi anksčiau“. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, analizavęs ieÅ¡kovės, kaip buhalterės ir kaip kasininkės funkcijas, nurodė, kad pagal nurodytas vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo kasininko funkcijas reglamentuojančius teisės aktus, ieÅ¡kovė buvo atsakinga už atsakovo apskaitÄ , dokumentų tvarkymÄ , tinkamÄ Å«kinių operacijų atlikimÄ , grynųjų pinigų saugumÄ . Kasacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai tvarkė atsakovo apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Pakruojo Å«kininkų kredito unija v. A.E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje nesprendžiama dėl ieÅ¡kovės materialinės atsakomybės, todėl unijoje nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas vertintinas kartu su jai pavestų darbo pareigų vykdymo tinkamumu kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, tačiau, kaip jau minėta, žalos atsakovui nustatymas nagrinėjant drausminę atsakomybę nėra svarbus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nesivadovavo 2003 m. vasario 28 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 5 bei 2003 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19, kuriais buvo nustatytas kasos limitas 200 000 Lt, ir Å¡is limitas buvo virÅ¡ytas. Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ unijos kasos grynųjų pinigų likučio dengė palÅ«kanas, paskolas, įmokėdavo pajus 2004 m. gegužės 18 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodytiems asmenims. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ nepasitikėti ieÅ¡kove, kaip asmeniu, kuris tvarko atsakovo materialines vertybes.

Pagal kredito unijos „Pakruojo Å«kininkų“ vyriausiojo buhalterio pareiginius nuostatus vyriausiojo buhalterio funkcijos įtvirtintos 6.1-6.25 punktuose, tarp kurių 6.5 punkte nustatyta, kad vyriausiasis buhalteris atlieka ir vyriausiojo kasininko pareigas. Ta pati nuostata iÅ¡dėstyta ir 2003 m. rugsėjo 30 d. atsakovo valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 patvirtintoje apskaitos vedimo ir atsiskaitymų mokėjimo nurodymų vykdymo tvarkos 78 punkte (t. 1, b.l. 32-46). IeÅ¡kovės paraÅ¡as po Å¡iuo protokolu patvirtina, kad Å¡i tvarka jai buvo žinoma. Taigi atsakovė nepagrįstai atriboja jos, kaip finansininkės ir kaip buhalterės, atsakomybę, kadangi abi Å¡ios pareigybės yra susijusios su atsakovo materialinių vertybių tvarkymu. Å ios aplinkybės lemia ir tai, kad ieÅ¡kovei praradus darbdavio pasitikėjimÄ kaip kasininke, negali iÅ¡likti pasitikėjimas ja kaip buhaltere. Teisėjų kolegija pažymi, kad su materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimai. Jei dėl su materialinėmis vertybėmis tiesiogiai dirbančių asmenų netinkamo pareigų atlikimo darbdavys praranda materialinių vertybių, toks pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip Å¡iurkÅ¡tus, lėmęs darbdavio pasitikėjimo praradimÄ . Nagrinėjamu atveju neteisėtais veiksmais (darbo drausmės pažeidimu) pripažintinas ieÅ¡kovės nepakankamai atsakingas, rÅ«pestingas darbo sutartimi pavestų pareigų atlikimas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė netinkamai atlikdama savo tiesiogines pareigas, nesivadovavo unijos valdybos posėdžio protokolais, prarado darbdavio pasitikėjimÄ atlikti jai pavestas funkcijas, todėl, atsižvelgiant į jai taikytinus griežtesnius reikalavimus ir atsakomybės ypatumus, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas praleido 1 mėnesio terminÄ drausminei nuobaudai skirti (DK 241 str. 1 d.). Byloje nekilo ginčo, kad apie atsiradusius apskaitos netikslumus atsakovas sužinojo tik 2004 m. vasario 17 d. Kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nuo 2004 m. vasario 20 d. iki 2004 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovė buvo atostogose, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ matyti, kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę nurodė tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau nebuvo kėlusi klausimo dėl praleisto termino drausminei nuobaudai skirti, teisėjų kolegija Å¡io apeliacinio skundo argumento nevertina.

Apeliantė taip pat teigia, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista ir tuo, jog iÅ¡ jos nebuvo pareikalauta raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo. Visų pirma pažymėtina, kad jeigu paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra pateiktas 2004 m. gegužės 26 d. atsakovo įsakymas dėl ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo bei tos pačios dienos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas (t. 1, b.l. 27-28). Taigi nurodyta aplinkybė paneigia apeliantės argumentÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė drausminės atsakomybės pagrindus reglamentuojančias teisės normas (DK 234–236 str.), todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl praÅ¡ymo nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka

Apeliantė prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo praÅ¡ymo neargumentavo. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu Å¡alys ir jų atstovai neteikia teismui paaiÅ¡kinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, kurių pakanka skundui iÅ¡spręsti, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ turėjo 2178 Lt iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė, todėl mažintina ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1500 Lt advokato iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Â

Priteisti iš ieškovės A. E. R. atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

          Â

Teisėjai

Alė Bukavinienė

Danutė Gasiūnienė

Nijolė Piškinaitė