5bebbbcb-72a1-4eae-93f7-dedb8da826c3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-275-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27135-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nuteistojo R.

P. gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2021 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 30 (trisdeÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 16.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sunaikino ir sugadino svetimÄ , V. S. priklausantį, turtÄ : iÅ¡dauždamas sugadino 12 plastikinių stiklo paketų, kurių bendra vertė 645 Eur, tai yra: vienÄ 97 x 52 cm dydžio, 30 Eur vertės, du 55 x 106 cm dydžio, kurių vieno vertė 35 Eur, bendros 70 Eur vertės, vienÄ 57 x 98 cm dydžio, 30 Eur vertės, vienÄ 66 x 97 cm dydžio, 35 Eur vertės, vienÄ 123 x 179 cm dydžio, 120 Eur vertės, vienÄ 157 x 72 cm dydžio, 65 Eur vertės, vienÄ 97 x 68 cm dydžio, 35 Eur vertės, du 123 x 87 cm dydžio, kurių vieno vertė 55 Eur, bendros 110 Eur vertės, du 137 x 101 cm dydžio, kurių vieno vertė 75 Eur, bendros 150 Eur vertės, bei sugadino muzikinį centrÄ ,,Panasonic“ Nr. SA-MAX4000, 890 Eur vertės, tuo padarydamas V. S. bendrÄ 1 535 Eur turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu sutinka, savo kaltės neginčija, tačiau nepritaria apylinkės teismo sprendimui netaikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų. Atsisakydamas taikyti minėto straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nes nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir be jokios priežasties; yra baustas administracine tvarka ir vienÄ kartÄ teistas; jį ir nukentėjusįjį sieja kriminalinė praeitis.

Nesutikdamas su Å¡iais argumentais, nuteistasis pažymi, kad tiek kaltinimÄ palaikanti prokurorė, tiek teismas apsvaigimo nuo alkoholio nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau skundžiamame nuosprendyje daroma prieÅ¡inga iÅ¡vada, nors jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė. 2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors yra vienÄ kartÄ teistas kartu su nukentėjusiuoju, tai nepatvirtina, kad juos sieja bendra kriminalinė praeitis. 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ , kurios objektas – žala ekonomikai ir verslo tvarkai, tuo metu jis buvo nepilnametis ir Å¡i veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, tiesiog jis kartu su kaimynu (Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju) norėjo užsidirbti.

Å iuo metu jam inkriminuotos veikos objektas yra žala nuosavybei. Å is nusikaltimas taip pat yra atsitiktinis, tai nėra kažkokių konfliktų ar tariamos kriminalinės praeities su nukentėjusiuoju tÄ sa. Tikimybė, kad jis ateityje darys nusikalstamas veikas, ypač nukentėjusiojo atžvilgiu, iÅ¡ esmės neegzistuoja. Su pastaruoju jis savo iniciatyva atkÅ«rė socialinę taikÄ , visiÅ¡kai atlygino Å¡iam padarytÄ turtinę žalÄ , be to, bendruomenės jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip sutariantis su kaimynais, nuo 2021 m. kovo mėnesio apeliantas planuoja įsidarbinti, todėl yra visi pagrindai ir sÄ lygos BK 38 straipsnio taikymui.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistasis R. P. neginčija jam inkriminuotos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagrįstumo bei savo kaltės įrodytumo, tačiau mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenutraukė jo atžvilgiu baudžiamosios bylos BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Apelianto teigimu, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio, tai nėra konfliktų ar tariamos kriminalinės praeities su nukentėjusiuoju tÄ sa, prieÅ¡ingai, socialinė taika su nukentėjusiuoju yra atkurta.

Be to, naujų nusikalstamų veikų ateityje jis neplanuoja daryti, žada įsidarbinti ir vesti su įstatymų imperatyvais neprasilenkiantį gyvenimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nepritaria R. P. apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. R. P. pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam viešųjų darbų bausmę.

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos Å¡io straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sÄ lygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas turi argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės galima atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2012, 2K-103-689/2019).

7. Pažymėtina, kad net ir nustačius aukščiau aptartų sÄ lygų visumÄ , teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad R. P. anksčiau yra teistas, taip pat baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad Å¡iÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis su nukentėjusiuoju V. S. susitaikė dar ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantis susitaikymo protokolas (2 t., b. l.

5) patvirtina, kad R. P. atlygino nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 1535 Eur ir pastarasis nuteistajam jokių pretenzijų neturi. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nusikalstama veika žala padaroma ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir teisės saugomam interesui, todėl vien kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas negali nulemti BK 38 straipsnio taikymo galimybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-366-222/2017).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai įvertino R. P. asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Å iame kontekste pažymėtina, kad nors apeliantas yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is susidÅ«rimas su teisėsaugos institucijomis jam nėra pirmasis. R. P. pirmÄ kartÄ nusikalto dar bÅ«damas nepilnametis, todėl net ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ jam buvo paskirta Å¡velni bausmė – 4 MGL dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2018 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 148).

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimÄ . Nepilnamečiams teistumo terminai po bausmės atlikimo mažinami per pusę (BK 97 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, R. P. teistumas turėjo iÅ¡nykti 2020 m. liepos 23 d., tačiau 2020 m. liepos 9 d. jis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl teistumo iÅ¡nykimo eiga nutrÅ«ko.

9. Nors Å¡iuo metu nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio (skiriasi tiek pažeisti teisiniai gėriai, tiek nusikaltimų sunkumas), tačiau teigti, kad jis yra atsitiktinis, o ne nulemtas netinkamo apelianto gyvenimo bÅ«do, pagrindo nėra. Baudžiamosios bylos duomenimis R. P. nesiekia prasmingo užimtumo – jis nedirba, nesimoko, nėra registruotas ir Užimtumo tarnyboje. Nors pirmosios instancijos teismui apeliantas buvo pateikęs pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad nuo 2021 m. kovo 8 d. jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-tiekėjo pareigose (2 t., b. l. 4), tačiau Sodros duomenimis R.

P. minėtoje įmonėje taip ir neįsidarbino, iki Å¡iol jis darbinio užimtumo nesiekia, nuteistasis gyvena kartu su tėvais ir yra jų finansiÅ¡kai iÅ¡laikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne kartÄ yra baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 163–167) už įvairaus pobÅ«džio administracinius nusižengimus – kelis kartus skambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pateikė melagingÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du trukdydamas operatorių darbÄ , taip pat, bÅ«damas pradedantysis vairuotojas, kelis kartus virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį.

Pažymėtina ir tai, kad po skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo R. P. padarė dar vienÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalyje, t. y. be pateisinamos priežasties laiku neatvyko į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, tuo nevykdė karo prievolininkų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme.

10. Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. R. P. elgesys yra daugiau lengvabÅ«diÅ¡kas, nei brandus ir atsakingas. Tai, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, o pastarasis jam atleido, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei.

Nustatant saugomo teisės intereso pažeidimo mastÄ , įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti. Å iuo atveju R. P. savo veiksmų – iÅ¡daužtų dvylikos plastikinių stiklo paketų ir sugadinto muzikinio centro, racionaliai paaiÅ¡kinti negalėjo. Teigė, jog tam įtakos turėjo įvykio dienÄ suvartotas alkoholis, nes su kaimynu, kurio namo langus iÅ¡daužė, nekonfliktuoja ir nesipyksta. Duomenų, kad nuteistasis pripažintų turintis alkoholio vartojimo problemÄ ar, juo labiau, bandytų jÄ su specialistų pagalba spręsti, bylos medžiagoje nėra, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog kitÄ kartÄ nesaikingai pavartojęs svaigiųjų gėrimų R.

P. nebesielgs neprognozuojamai. Nors, kaip teisingai teigiama skunde, apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai, jog nusikaltimas padarytas R. P. bÅ«nant apsvaigus – abejonių nekelia, tÄ pripažino ir patas nuteistasis.

11. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Analizuojamu atveju R. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio bei rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nesant pakankamai nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali bÅ«ti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , todėl BK 38 straipsnio nuostatos R.

P. atžvilgiu netaikytinos.

12. Bylos medžiaga nustatyta, jog R. P. savo noru atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Å i aplinkybė nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl yra pagrindas tai padaryti apeliacinėje instancijoje, konstatuojant, jog egzistuoja dar viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau net ir dar vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas, įvertinus anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ar Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-3627, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. P., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbÄ R. P. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 120,69 Eur (2 t., b. l. 40).

14. Vis dėlto, į 2021 m. gegužės 29 d. vykusį teismo posėdį atvyko ne tik advokatė Marytė Vietaitė, tačiau ir advokatas Dainius Dargevičius, kuris paaiÅ¡kino, jog su nuteistuoju R. P. yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Atsižvelgiant į Å¡iÄ informacijÄ , advokatė Marytė Vietaitė nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime buvo atleista (2 t., b. l. 47). Taigi, antrinę teisinę pagalbÄ turėjusi teikti advokatė nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjime nedalyvavo ir realiai jokių teisinių paslaugų R.

P. nesuteikė, kadangi Å¡is įgyvendino įstatymo jam suteiktÄ teisę ir į procesÄ pasikvietė savo norimÄ gynėjÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ R.

P. nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė