2022-03-02 Nr. CB-1820-2-68-3-34001-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1002

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34001-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 17 d. paduotu ieškovės M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė M. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Amber Marketing“, R. S. ir Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kito ko, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas atmesti ieškovės ieškinį pripažinti neteisėtais 2020 m. spalio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201019-00117, 2020 m. spalio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201020-00121 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir 2020 m. spalio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-201019-00116 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovei savavališkos statybos aktas surašytas už bendro naudojimo objektuose nustatytus savavališkus statybos darbus; anot ieškovės, aktas buvo surašytas netinkamam subjektui − už bendro naudojimo objektuose nustatytus savavališkos statybos padarinius turėtų būti atsakingi visi jų bendraturčiai arba šių objektų valdytojai; 2) teismai, netinkamai aiškindami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16, 17, 40 dalių nuostatas, be pagrindo vertino palėpę kaip papildomą gyvenamojo namo aukštą, dėl ko palėpėje esančius laiptus nepagrįstai pripažino vertingąja kultūros paveldo statinio savybe, jų demontavimą – kultūros paveldo statinio remonto darbais; 3) teismai, netinkamai aiškindami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, nepagrįstai nevertino, kad atsakovė surašė savavališkos statybos aktą už daugiau kaip prieš 10 metų atliktus statybos darbus, kas nulėmė tai, kad teismai be pagrindo kvalifikavo šiuos darbus kaip sukeliančius teisines pasekmes juos atlikusiems asmenims; 4) teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas: nepagrįstai ieškovei priskyrė neproporcingai didelę įrodinėjimo naštą − ieškovė ne tik buvo įpareigota įrodyti tai, ko nepadarė, tačiau ir įrodyti, jog savavališkos statybos darbus ant namo fasado (bendrosios dalinės nuosavybės objekte) atliko kiti asmenys, t. y. iš esmės turėjo nustatyti pažeidėjus; nepagrįstai suabsoliutino vieno įrodymų šaltinio − atsakovės 2019 m. spalio 9 d. faktinių duomenų patikrinimų vietoje akto, 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo duomenų ir patikrinimą atlikusio bei patikrinimo aktą surašiusio liudytojo, t. y. atsakovės vyriausiojo specialisto G. B., kuris būtent ir surašė ginčijamus aktus, parodymų įrodomąją reikšmę; neįvertino ieškovės nurodytų ir byloje atsakovės nekvestionuotų aplinkybių, jog savavališkos statybos aktas buvo surašytas faktiškai neapžiūrėjus ieškovei priklausančių patalpų bei neinformavus ieškovės apie vykdytą apžiūrą (ieškovei nedalyvaujant).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 8 dalies, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16, 17, 40 dalių nuostatų) taikymo ir aiškinimo bei proceso teisės normų (CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatų) pažeidimo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. vasario 15 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 280 Luminor Bank AS (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK33050).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė