2023-02-08 Nr. AB-3250-3-61-3-02677-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-262-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02677-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir Raseinių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 1SS-1253-(9.14.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. birželio 11 d. prašymą/skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas 38,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išspręsti klausimus, susijusius su privažiavimo keliais, vedančiais prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl NŽT Raseinių skyriui pateikto 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nevisapusiško išnagrinėjimo ir kt. Raštu jam atsakyta formaliai, nenurodant privažiavimo kelių prie žemės sklypo, nepateikiant tikslaus kelių žemėlapio, nesiaiškinant dėl kelių servituto nustatymo, kurie buvo nurodyti žemės sklypų atribojimo brėžinyje.

Pagal 1993 m. įrengtų privažiavimo kelių būklę, atstačius nuosavybės teisę į žemės sklypą, privažiavimo kelių servitutai privalėjo būti įteisinti tuose žemės sklypuose, kurie buvo privatizuojami ir (arba) atkuriama žemės nuosavybė vėliau, t. y. po 1993 metų ir iki šiol. Šiuo atveju buvo pažeistas įstatymas bei tuo metu galioję žemės reformos teisės aktai, nes naujai privatizuojamuose žemės sklypuose ar atstatant nuosavybę į juos NŽT privalėjo patikrinti, ar nebuvo viršyta jai pavaldžių tarnybų kompetencija, ar jų veiksmai (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Valstybinis žemėtvarkos projektavimo institutas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 25 d. pavedimą Nr. 2-1080 bei pagal pirminių matavimų duomenų projektus nuosavybės teisės atstatymui į žemę tremtiniams, atliko atkurtų žemės nuosavybės sklypų atribojimą sutvirtinant sklypų aplinkinių ribų posūkių taškus ir kt. Pagal to meto atribojimo brėžinį akivaizdžiai matyti suprojektuoti privažiavimo keliai prie žemės sklypo bei įrengtos pravažiavimo pralaidos per melioracijos įrengtus vandens kanalus (griovius) pagal tuo metu suprojektuotus privažiavimo kelius.

Pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. liepos 30 d. rašte pateikta informacija, kad pagal 2020 m. liepos 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 ir žemės sklypo plano fragmentą (M5000) nesimato privažiavimo kelių į jį, nesimato (nepažymėtos) pravažiavimo pralaidos per melioracijos vandens kanalą (griovį) G-12 (turėtų būti G-8). Taip pat nenurodytas atstumas tarp taškų 6–7. Matininko L. P. pateiktas žemės sklypo plano fragmentas turi akivaizdžių trūkumų, kurie taisytini. Pareiškėjas pažymėjo, jog gali paaiškėti ir kiti neatitikimai, kurių neišnagrinėjo NŽT, kadangi Rašte jo klausimų nenagrinėjo išsamiai, todėl jis turi būti panaikintas ir jo prašymas nagrinėtinas iš naujo.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT atsiliepime nurodė, kad Raseinių rajono valdybos 1993 m. vasario 2 d. potvarkiu Nr. 130 p pareiškėjui nuosavybėn buvo suteiktas 35,19 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 1993 m. formuojant šį žemės sklypą nebuvo numatytas ir suprojektuotas privažiavimo kelias iki jo. Tai patvirtina NŽT Raseinių skyriuje esantys žemės sklypo suformavimo dokumentai. 2000 m. rengiant pirmąjį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias iki šio žemės sklypo.

Paskutiniame 2012 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte taip pat nesuprojektuotas privažiavimo kelias iki nurodyto žemės sklypo. Kadangi 1993 m. formuojant pareiškėjui priklausantį žemės sklypą privažiavimo kelias iki jo nebuvo suprojektuotas, šiuo metu privažiavimui iki šio sklypo gali būti nustatytas kelio servitutas per žemės sklypus, kurie ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Šiuo atveju visi žemės sklypai, kurie ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, yra privatūs ir juos formuojant nebuvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis per šiuos sklypus iki pareiškėjui priklausančio sklypo.

Todėl pagal teisinį reguliavimą NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vadovas negali administraciniu aktu nustatyti kelio servituto, suteikiančio teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis per privačius besiribojančius žemės sklypus į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Atsakovas akcentavo, kad kelio servitutas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.125 straipsniu, galėtų būti nustatytas šalių susitarimu, sudarant sandorį tarp pareiškėjo ir su jo žemės sklypu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkų.

Nepavykus susitarti, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Rašte pareiškėjui išaiškinta, jog pagal NŽT Raseinių skyriuje esančią žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo medžiagą privažiavimo kelias iki šio žemės sklypo nebuvo numatytas ir suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl šiuo metu CK nustatyta tvarka gali būti nustatytas kelio servitutas sandoriu arba teismo sprendimu per sklypus, kurie ribojasi su jam priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).

5. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pašalinti ją iš bylos proceso šalių, kadangi ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

6. Administracija atsiliepime nurodė, kad neturi jokių duomenų apie privažiavimo kelią ir (ar) servituto nustatymą į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Be to, pareiškėjas teismui ir kitoms proceso šalims nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog jis siekė nustatyti servitutą ir tokiu būdu išspręsti ginčą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas (po reorganizacijos – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras) atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, kadangi neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lino projektai“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, kadastrinius matavimus. VĮ Valstybės žemės fondas 1993 m. tik parengė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo atribojimo brėžinį, kuris teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Atkreipė dėmesį, kad pagal 1993 m. atribojimo brėžinio ir atribojimo brėžinio kitos dokumentacijos duomenis juos rengė tuometinio Valstybinio žemėtvarkos instituto technikai G. P. ir E. A. R., o dokumentaciją tvirtino Žemės skyrimo skyriaus viršininkas A. S., kurie VĮ Valstybės žemės fonde nebedirba, todėl nėra galimybės pakomentuoti minėto atribojimo brėžinio parengimo aplinkybių. 1993 m. atribojimo brėžinio parengimo aplinkybes galėtų pakomentuoti ir paaiškinti tik tie asmenys, kurie jį rengė ir tvirtino dokumentaciją.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 1SS-1253-(9.14.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas nustatė, kad Raseinių rajono valdybos 1993 m. vasario 2 d. potvarkiu Nr. 130 p „Dėl žemės suteikimo naudoti K. J. J., J. susigrąžinančiam ją žemės ūkio veiklai“ pareiškėjui suteiktas 35,19 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Potvarkyje nurodyta, kad žemės sklypui taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXI, XXIX punktai ir naujai priimtų Vyriausybės nutarimų aplinkos apsaugos klausimais reikalavimai. Prie minėto potvarkio pridėtas J.

K.-J. atribojimo brėžinys, Taškų dešifravimo žurnalas, pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjui suteiktos žemės eksplikacija, ištrauka iš 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 02-08-1123, ištrauka iš 2012 metų Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1459, (duomenys neskelbtini) Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planas, NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 17 d.

įsakymas Nr. 11VĮ-(14.11.2)-1459 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtintas projekto papildymas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis, nustatytos specialiosios žemės, miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Iš jo matyti, kad pareiškėjui grąžintas 23,94 ha ploto žemės sklypas Nr. 68 natūra ir 11,25 ha įsigytas perkant. Šis sklypas ribojasi su O.

B. žeme rytų pusėje, P. Ž. – šiaurės pusėje, melioracijos grioviu vakarų pusėje ir žemės ūkio įmonės „Girkalnis“ ariama žeme bei melioracijos grioviu pietų pusėje. Taip pat akte pažymėta, jog žemės sklype ar gretimybėse yra objektai, kuriems taikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXI, XXIX punktai. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į NŽT Raseinių skyriaus vedėją su prašymu įpareigoti N. M. atsakyti į užduotus klausimus ir paaiškinti, kodėl jis įvairiais būdais trukdo pareiškėjo žemės sklypo nuomininkui patekti į žemės sklypą.

Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypai gali būti parduodami neteisėtai ir įsigyti nusikalstamu būdu, o prokurorai turėtų išsiaiškinti dėl siūlymų pirkti sklypus. Teigė, kad yra priverstas kreiptis į prokuratūrą dėl galimų nusikaltimų, todėl prašė atsižvelgti į jo užduotus klausimus. Pažymėjo, kad papildomai dėl trukdymų patekti į nuomojamą žemės sklypą nuomininkas kreipėsi ir 2015 m. rugpjūtį. NŽT Raseinių skyrius 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 11SD-4133-(14.11.104.) „Dėl gauto prašymo“ pareiškėjui išaiškino, kas reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, taip pat informavo pareiškėją, jog ir jam buvo išsiųstas pranešimas dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į NŽT su prašymu / skundu, kuriame nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių, prašydamas išspręsti klausimą dėl patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teigė, jog užtvėrus kelius buvo trukdoma žemės nuomininkams atlikti žemės ūkio darbus. Pažymėjo, kad, nors vėliau kelio užtvarai buvo atlaisvinti, tačiau šiuo metu vėl ribojamas patekimas į žemės sklypą. Paaiškino, kad NŽT Raseinių skyrius nesprendė situacijos ir neatsakė į klausimus, todėl prašė NŽT:

1) atsakyti, dėl kokių priežasčių iki šiol negavo atsakymo į savo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl privažiavimo kelių;

2) tiksliai nurodyti privažiavimo kelius į jam priklausantį žemės sklypą ir juos tinkamai sutvarkyti, pavedant tai atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijai arba kitai įstaigai, taip pat išsiųsti jam tikslų kelių žemėlapį, kuriuo galėtų vadovautis, kadangi kasmet moka žemės mokestį;

3) informuoti jam priklausančio žemės sklypo nuomininką apie išspręstą situaciją;

4) nuodugniai išnagrinėti privažiavimo kelių į jam priklausantį žemės sklypą klausimą. NŽT Raštu atsakė pareiškėjui, kad palieka jo prašymo dalį dėl nepilnai išnagrinėto pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nenagrinėtu, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Akcentavo, kad pareiškėjas į NŽT kreipėsi tik 2020 m. birželio 11 d. Taip pat NŽT Rašte išaiškino, kad pagal CK pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui kelio servitutas galėtų būti nustatytas tik sudarius sandorį tarp jo ir privačių žemės sklypų savininkų, o nepavykus susitarti jis turi teisę kreiptis į teismą dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu. Rašte išaiškino, kad įtariama padaryto administracinio nusižengimo teisena NŽT teritoriniame skyriuje pradedama gavus pranešimą apie galbūt padarytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.

Šiuo atveju privažiuojamasis kelias prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nesuformuotas, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo inicijuoti jo prašyme (skunde) nurodytų aplinkybių dėl trukdymo naudotis keliu patikrinimo vietoje, nes iš esmės nėra bendrojo naudojimo arba servitutinio kelio, numatyto privažiavimui prie pareiškėjo žemės sklypo. NŽT darė prielaidą, kad privažiavimui prie pareiškėjo žemės sklypo naudojamasi faktiškai išvažinėtu žemės plotu, esančiu kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, todėl išaiškino, kad, jeigu nėra nustatytas kelio servitutas, toks asmuo (savininkas) turi teisę kitiems asmenims neleisti naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

NŽT Rašte pasisakė, kad jai nepriskirta funkcija informuoti pareiškėjo žemės sklypo nuomininko, be to, pareiškėjas skunde net nepateikė jo duomenų (adreso ir pan.), o NŽT tokių duomenų nekaupia.

12. Teismas, vertindamas, ar NŽT 2020 m. liepos 3 d. rašte tinkamai atsakė į pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. prašymą (skundą), vadovavosi VAĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi prašymo pateikimo ir Rašto priėmimo metu, iki 2020 m. spalio 31 d.) 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir priėjo prie išvados, kad NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl atsakymo į 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, kadangi nuo nurodytų pažeidimų padarymo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. atsakymą, būtų jį apskundęs NŽT ar teismui. Teismas, įvertinęs CK 4.124 straipsnio 1 dalies, 4.125 straipsnio, Žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, konstatavo, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas administraciniu aktu privačiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą arba patvirtinti žemės valdos projektą, kuriame privačiame žemės sklype suprojektuotas privažiuojamasis kelias, gali tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose reglamentuotais atvejais. Kitais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliotas administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą arba patvirtinti žemės valdos projektą, kai privačiame žemės sklype suprojektuotas privažiuojamasis kelias.

13. Teismas nustatė, kad Raseinių rajono valdybos 1993 m. vasario 2 d. potvarkiu Nr. 130 p pareiškėjui nuosavybėn buvo suteiktas 35,19 ha žemės sklypas, o 1993 m. formuojant šį žemės sklypą nebuvo numatytas ir suprojektuotas privažiavimo kelias iki jo. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 1993 m. sausio 20 d. žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kurio pastraipoje „Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vieškelių priklausomybė ir rūšis (plotis)“ pažymėtas brūkšnys, t. y. nebuvo suformuotas ir suprojektuotas privažiavimo kelias iki pareiškėjui suteikto žemės sklypo.

Pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT, prašė nurodyti tikslius privažiavimo kelius prie jo sklypo ir tinkamai juos sutvarkyti. Kaip Rašte nurodė NŽT, 2000 m. rengiant pirmąjį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias iki šio žemės sklypo. Paskutiniame 2012 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte taip pat nėra suprojektuotas privažiavimo kelias iki nurodyto žemės sklypo. Kadangi 1993 m. formuojant pareiškėjui priklausantį žemės sklypą privažiavimo kelias iki jo nebuvo suprojektuotas, NŽT išaiškino, kad šiuo metu privažiavimui iki šio sklypo gali būti nustatytas kelio servitutas per žemės sklypus, kurie ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu.

Byloje duomenų, kad ginčo žemės sklypui egzistuotų atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ar šio žemės sklypo planai, kurių sprendiniai numatytų kelio servituto šiame žemės sklype nustatymo galimybę, nėra surinkta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Priešingai, į bylą pateikti ginčo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų duomenys patvirtina, kad toks servitutas ginčo žemės sklypui nesuprojektuotas. Visa tai reiškia, kad šiuo metu sąlygų nustatyti ginčo žemės sklype servitutą administraciniu aktu nėra.

Tai būtų galima padaryti, jei būtų patvirtintas naujas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kurių sprendiniai numatytų tokią galimybę. Todėl servituto nustatymas administraciniu aktu šalia pareiškėjui priklausančio žemės sklypo negalimas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kelio servitutas galėtų būti nustatomas arba tvirtinamas žemės valdos projektas, kuriame suprojektuotas privažiuojamasis kelias, tik CK nustatyta tvarka sudarant sandorį tarp privačių žemės sklypų savininkų, o jiems nesusitarus, kelio servitutas nustatomas arba kelias žemės valdos projekte projektuojamas tik priėmus atitinkamą teismo sprendimą.

NŽT Rašte pareiškėjui išaiškino, jog servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, remiantis CK 4.126 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal šio straipsnio 2 dalį daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Teismas, įvertinęs šioje byloje kilusio ginčo esmę, pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, siekdamas nustatyti servitutą būtent teismo sprendimu, turėtų kreiptis Civilinio proceso nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą, kadangi jame išsamiai ir detaliai pareiškėjui išaiškinta dėl privažiuojamųjų kelių ir servitutų nustatymo, taip pat ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT iš naujo nagrinėti jo 2020 m. birželio 11 d. prašymą (skundą). Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti jo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (15 Eur žyminį mokestį ir 2 Eur sumokėtus bankui kartu su žyminiu mokesčiu). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagal 1993 metų įrengtų privažiavimo kelių būklę, atstačius nuosavybės teisę į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – įrengtų privažiavimo kelių gretimame žemės sklype, kuris tuo metu priklausė Valstybės žemės fondui – jį privatizuojant jame esantys kelių servitutai privalėjo būti įteisinti tuose žemės privatizuojamuose sklypuose, kaip tuo metu jam patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas V. Š., pasirašydamas atribojimo brėžinį, bei Raseinių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vyr. inžinierė D. P., o taip pat tuometinis Raseinių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas J. P., ką patvirtina pridedamas Raseinių rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. raštas Nr. 32/26 bei Vyriausybės Ministro Pirmininko B. L. 1993 m. sausio 30 d. sutikimas Nr. 2-1513 (pridedama). Visų šių aplinkybių detaliai neišsiaiškino teismas, rėmėsi tik atsakovų išsakytais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Be to, teismas tik 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje (prieš išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo) paskelbė, kad gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, su kurio turiniu jis susipažinti negalėjo, taip pat negalėjo laiku pateikti teismui savo atsiliepimo (argumentų) į jį, nes gavo tik 2021 m. lapkričio 18 d. po teismo posėdžio, kas pažeidė jo teisę į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, ir kas turėjo įtakos teismo sprendimo rezoliucinės dalies baigčiai.

15.2. Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime klaidino teismą, kad neturi visiškai jokių duomenų apie pareiškėjo žemės sklypo sprendimą ar/ir privažiavimo kelio, ir/ar nustatytą servitutą į šį žemės sklypą, kai tuo metu pagal tuometinės Vyriausybės 1993 m. sausio 25 d. pavedimą Nr. 2-1080 bei pagal pirminių matavimų duomenų projektus nuosavybės teisės atstatymui į žemę tremtiniams atliko atstatytų žemės nuosavybės sklypų atribojimą sutvirtinant sklypų aplinkinių posūkių taškus ir kt. Būtent pagrindinį vaidmenį, atstatant jam nuosavybės teisę į paminėtą žemės sklypą bei privažiavimo kelius į jį, vykdė tuometė Raseinių rajono valdyba bei jos Žemėtvarkos tarnybos vadovas J. P., kuris tuo metu parengė Raseinių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos išvadą apie perkamos žemės ar miško sklypo plotą ir kainą (pridedama). Pagal tai teismas teisingai įtraukė Administraciją į bylą kaip atsakovą. Teismas taip pat teisingai pasielgė, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įtraukdamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Lino projektai“, nes ji galbūt susijusi su šia byla. Būtent UAB „Lino projektai“ savo 2020 m. liepos 3 d. kvietimu Nr. 1 į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą informavo, kad 2020 m. liepos 14 d. 08.30 val. bus atliekamas gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimas, aiškiai žinodami, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimą, neturės galimybės atvykti jokiu transportu nurodytu laiku. Tokiu būdu teismas, priimdamas 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kuria iš proceso dalyvių pašalino trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Lino projektai“, pasielgė neteisingai. Teismas neturėjo elgtis formaliai, klausyti tik atsakovų išsakytų nuomonių, privalėjo detaliai išsiaiškinti priežastis ir, reikalui esant, vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80, 110, 111 straipsniais.

15.3. NŽT klaidina teismą, kad NŽT Raseinių skyriuje esantys žemės sklypo suformavimo dokumentai ir žemės reformos žemėtvarkos projektai nepatvirtina privažiavimo kelio į jo žemės sklypą. Teismas turėjo aktyviai dalyvauti tiriant tokius įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai ir objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.). Raseinių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos atsakingi asmenys privalo duoti paaiškinimus, kaip buvo pradanginti vietiniai keliai, vedantys į jo žemės sklypą.

15.4. Teismas neteisingai apsiribojo 6 mėnesių terminu, per kurį pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą nuo pažeidimų padarymo dienos. Teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad NŽT nedavė jam atsakymo į jo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, jog byloje egzistuoja nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nes tai susiję su buvusiais trėmimais, kurių padariniai turi tęstinumą iki šių dienų. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo atstatyti istorinį teisingumą, t. y. atstatyti jo teisę patekti į savo gimtinės žemės sklypą iki teisės pažeidimo padarymo, juolab, kad vykdant tos vietovės melioracijos vandentvarkos projektą – vietinis privažiavimo kelias pagal melioracijos vandens griovį (G-8) ir įrengtą pravažiavimo pralaidą į žemės sklypą buvo įgyvendinti. Teismas neišsiaiškino vandentvarkos projektą suderinusių asmenų, neįpareigojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos visus tuos klausimus išsiaiškinti, apklausti melioracijos vandens griovį (G-8) įrenginėjusius konkrečius darbuotojus.

16. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas pagal pareiškėjo skundą turėjo išsiaiškinti, ar Raštas yra teisėtas ir, ar išsamiai buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. prašymą/skundą. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad vertins, ar NŽT Rašte tinkamai atsakė į pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. prašymą (skundą). Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 42 punktu, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių metu formuojami nauji ar pertvarkomi esami žemės sklypai, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, pareiškėjo teiginys, kad privažiavimo kelias iki jo sklypo buvo nurodytas melioracijos vandentvarkos projekte, yra nepagrįstas.

Apie tai, kad pagal teisės aktus privažiavimo keliai iki sklypų vandentvarkos projektuose neprojektuojami, pareiškėjui buvo išaiškinta teismo posėdžio metu. Formuojant pareiškėjui priklausantį žemės sklypą 1993 metais, nebuvo rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas. 2000 m. rengiant pirmąjį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias iki šio sklypo, taip pat, rengiant paskesnius ir paskutinį 2012 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, taip pat nebuvo suprojektuotas privažiavimo kelias ar kelio servitutas iki žemės sklypo.

Kadangi šiuo metu gretimi, besiribojantys su pareiškėjo žemės sklypu, žemės sklypai yra jau suprojektuoti ir suteikti privačion nuosavybėn, privažiavimo kelias iki pareiškėjo sklypo negali būti suprojektuotas, kadangi vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, ir Taisyklėmis, tokie keliai galėtų būti suprojektuoti tik projektuojant naujus arba pertvarkant esamus žemės sklypus.

Teismui šioje byloje buvo pateikta visa NŽT esanti medžiaga, susijusi su pareiškėjo žemės sklypo suformavimu. NŽT Rašte pareiškėjui taip pat išaiškino, kad šiuo metu pareiškėjui iki jo sklypo gali būti nustatytas kelio servitutas tik CK nustatyta tvarka per žemės sklypus, kurie ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad NŽT pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. skundo dalį dėl atsakymo į jo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą tuo pagrindu, jog nuo nurodytų pažeidimų padarymo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

Rašte išsamiai ir detaliai pareiškėjui išaiškinta dėl privažiuojamųjų kelių ir servitutų nustatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl NŽT 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 1SS-1253-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į NŽT Raseinių skyriaus vedėją su prašymu paaiškinti dėl trukdymo pareiškėjo žemės sklypo nuomininkui patekti į žemės sklypą, taip pat dėl žemės sklypų pardavimo.

20. NŽT Raseinių skyrius 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 11SD-4133-(14.11.104.) „Dėl gauto prašymo“ pareiškėjui išaiškino žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, taip pat informavo pareiškėją, jog ir jam buvo išsiųstas pranešimas dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

21. Pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi į NŽT su skundu, kuriame nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Raseinių skyrių, prašydamas išspręsti klausimą dėl patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teigė, jog užtvėrus kelius buvo trukdoma žemės nuomininkams atlikti žemės ūkio darbus. Paaiškino, kad NŽT Raseinių skyrius nesprendė situacijos ir neatsakė į klausimus, todėl prašė NŽT: 1) atsakyti, dėl kokių priežasčių iki šiol negavo atsakymo į savo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl privažiavimo kelių; 2) tiksliai nurodyti privažiavimo kelius į jam priklausantį žemės sklypą ir juos tinkamai sutvarkyti, pavedant tai atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijai arba kitai įstaigai, taip pat išsiųsti jam tikslų kelių žemėlapį, kuriuo galėtų vadovautis, kadangi kasmet moka žemės mokestį; 3) informuoti jam priklausančio žemės sklypo nuomininką apie išspręstą situaciją; 4) nuodugniai išnagrinėti privažiavimo kelių į jam priklausantį žemės sklypą klausimą.

22. NŽT 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 1SS-1253-(9.14) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjui, kad palieka jo skundą dalyje dėl jo 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymo nenagrinėtu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu. Taip pat, NŽT Rašte išaiškino, jog pagal Civilinį kodeksą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui kelio servitutas galėtų būti nustatytas tik sudarius sandorį tarp jo ir privačių žemės sklypų savininkų, o nepavykus susitarti jis turi teisę kreiptis į teismą dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu. Rašte išaiškino, kad įtariama padaryto administracinio nusižengimo teisena NŽT teritoriniame skyriuje pradedama gavus pranešimą apie galimai padarytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Šiuo atveju privažiuojamasis kelias prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nesuformuotas, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo inicijuoti patikrinimo vietoje dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su trukdymu naudotis keliu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą apsprendžia pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021). Pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, nulemia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės nustato ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-18-822/2018; 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018).

24. Pagal dispozityvumo principą tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis skundo pagrindas ir skundo dalykas.

25. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų paminėtais skundo elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą.

26. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. birželio 11 d. skundą. Pareiškėjas šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad, jo nuomone, atsakovas nevisapusiškai išnagrinėjo jo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas ginčo ribas, priėjo pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju, nagrinėjant bylą, būtina įvertinti, ar NŽT 2020 m. liepos 3 d. rašte tinkamai atsakė į pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. skundą.

27. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

28. Pareiškėjo skundas dėl NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 11SD-4133-(14.11.104.) buvo paduotas pasibaigus VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatytam terminui, todėl atsakovas turėjo pagrindą nenagrinėti pareiškėjo skundo dalies, susijusios su minėtu raštu.

29. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar atsakovas tinkamai atsakė į kitą pareiškėjo 2020 m. birželio 11 d. skundo dalį, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus faktinius duomenis, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybės, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėjo prie pagrįstos išvados, jog Rašte išsamiai ir detaliai pareiškėjui išaiškinta dėl privažiuojamųjų kelių ir servitutų nustatymo. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, iš esmės pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, todėl jų nekartoja, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

30. Taigi nesant pagrindo panaikinti ginčijamą Raštą negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo 2020 m. birželio 11 d. skundą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tik 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje (prieš išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo) paskelbė, kad gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, su kurio turiniu pareiškėjas susipažinti negalėjo, taip pat negalėjo laiku pateikti teismui savo atsiliepimo (argumentų) į jį, nes atsiliepimą gavo tik 2021 m. lapkričio 18 d. po teismo posėdžio. Tuo, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisę į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, ir kas turėjo įtakos teismo sprendimo rezoliucinės dalies baigčiai.

32. Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2021 m. lapkričio 16 d. Byloje nėra duomenų, kad atsiliepimas į skundą būtų išsiųstas pareiškėjui, nors ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta, kad, gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.

33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. lapkričio 18 d., protokolo, pareiškėjas šiame teismo posėdyje pareiškė, jog jis yra susipažinęs su bylos medžiaga, prašymų, susijusių su argumentų dėl atsiliepimo pateikimu, taip pat nepareiškė. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kaip atsiliepimo į skundą neišsiuntimas pažeidė jo procesines teises. Todėl toks procesinės teisės normų pažeidimas (atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į skundą neišsiuntimas) nagrinėjamu atveju nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė