2018-05-09 Nr. AB-9924-3-62-3-01087-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-988-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01087-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.19.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. L. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai išieškotą privalomojo sveikatos draudimo mokestį – 174,03 Eur bei panaikinti įsiskolinimą – 264,03 Eur.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra individualios įmonės R. L. firmos „Logoplius“ savininkė, įmonė nuo 2009 m. turi likviduojamos įmonės statusą. Pareiškėja 2010 m. deklaravo išvykimą iš Lietuvos, nuo to laiko Lietuvoje negyvena, jokios veiklos nevykdo ir jokių draudžiamųjų pajamų negauna. Prisijungusi prie savo banko sąskaitos Lietuvoje, rado nuskaičiuotus pinigus ir užblokuotą sąskaitą. Atsakovas nuskaičiavo pinigus 2015 m. gruodžio 18 d. už visus 2015 metus. Mano, kad privalomasis sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokestis jai neturėjo būti skaičiuojamas.

3. Atsakovas Valstybinis socialinis draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atsakovo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d. individualių įmonių savininkai yra priskiriami prie savarankiškai dirbančių asmenų. Pareiškėja yra individualios įmonės R. L. firmos „Logoplius“ savininkė, todėl ji yra priskiriama prie asmenų, kurie Lietuvoje yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Nors pareiškėjos įmonė „Logoplius“ nuo 2009 m. vasario 2 d. turi likviduojamos įmonės statusą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, ši aplinkybė neatleidžia individualios įmonės savininko nuo PSD įmokų mokėjimo.

Nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. Nr. 256 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo (2016 m. kovo 19 d.) likviduojamų individualių įmonių savininkams, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir yra nustatyta tvarka deklaravę išvykimą, PSD įmokos neskaičiuojamos. Pareiškėja šiuo atveju nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiu jai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė.

Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, priėmė sprendimus „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 30.A-11801, 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 30.A-33142) ir pagrįstai nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos 174,03 Eur pagal 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489. Kiti sprendimai nėra įvykdyti ir apskųsti. Pažymi, kad pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2016 m. balandžio 14 d. raštas Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“ nedaro įtakos pareiškėjos teisėms, nes šiuo raštu atsakovas tik paaiškino PSD įmokų mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims tvarką ir nurodė, kokius dokumentus pateikti dėl PSD įmokų perskaičiavimo.

Taip pat teisinių pasekmių nesukelia ir skundžiamas trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3142. Teisines pasekmes sukelia atsakovo sprendimai „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 30.A-11801, 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 30.A-33142).

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos, kuri yra individualios įmonės R. L. firmos „Logoplius“ savininkė, 2010 m. deklaravusi išvykimą iš Lietuvos (gyvena Jungtinėje Karalystėje), o įmonė nuo 2009 m. turinti likviduojamos įmonės statusą, ir jokios veiklos nevykdo ir jokių draudžiamųjų pajamų negauna, prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, patvirtinančių, kad PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiu jai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė. Pažymėjo, kad nors pareiškėjos įmonė „Logoplius“ nuo 2009 m. vasario 2 d. turi likviduojamos įmonės statusą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį ši aplinkybė neatleidžia individualios įmonės savininko nuo PSD įmokų mokėjimo, taip pat Gyventojų registro duomenys apie pareiškėjos deklaruotą išvykimą iš Lietuvos taip pat nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo.

8. Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, pagrįstai nusprendė priverstine tvarka išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš pareiškėjos kaip neveikiančios įmonės savininko, ir pagrįstai nurašė nuo jos sąskaitos 174,03 Eur pagal 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepasinaudojo jai teismo posėdyje išaiškinta teise ginčyti pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančius 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 30.A-11801, 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 30.A-33142 (kadangi šie sprendimai yra susiję su pareiškėjos skundo reikalavimais dėl išieškotų sumų grąžinimo ir dėl skolos panaikinimo) ir pateikti papildomus įrodymus skundo aplinkybėms pagrįsti.

III. 10. Pareiškėja R. L. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai išieškotą privalomojo sveikatos draudimo mokestį (174,03 Eur), panaikinti įsiskolinimą (264,03 Eur) ir priteisti iš atsakovo 39 Eur žyminio mokesčio.

11. Pareiškėja nurodo, kad jai nepagrįstai buvo pritaikytos priverstinio poveikio priemonės ir nuskaičiuotos lėšos iš banko sąskaitos Lietuvoje už PSD įmokas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 19 d. Teismas bylos iš esmės nenagrinėjo ir į pareiškėjos pateiktas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais.

12. Pareiškėjos teigimu, kad nors ji yra išvykusi iš Lietuvos ir jos individuali įmonė turi likviduojamos statusą, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais konkrečiais teisės aktais yra grindžiamas įpareigojimas pareiškėjai mokėti PSD įmoką. Taip pat atsakovas nepaaiškino, kodėl PSD mokestis buvo nuskaičiuotas už visus metus tik metų pabaigoje, nors pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį PSD įmokos mokamos kiekvieną mėnesį.

13. Pareiškėja pažymi, jog nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kodėl jai buvo pritaikytas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 883/2004, nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo priede Nr. XII-526 nurodyta, kad yra naudojama 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento Tarybos direktyva 2004/38/EB.

14. 2016 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės), kurių 181 punktas nustato, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos, ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nuo minėto nutarimo įsigaliojimo 2016 m. kovo 19 d. neskaičiuoja PSD įmokos, nors pareiškėjos statusas niekaip nepasikeitė.

15. Pareiškėja nurodo, kad pažymos, kurią pateikti reikalauja atsakovas, visiškai neatitinka jos statuso, nes ji gyvena ir moka mokesčius tik Didžiojoje Britanijoje nuo 2010 m. ir neketina išvykti. Atsakovo nurodomos pažymos yra išduodamos, jeigu asmuo išvyksta gyventi į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį ar gyvena vienoje ES šalyje, o mokesčiai mokami kitoje ES šalyje. Todėl prašomų pažymų pareiškėja negali pateikti atsakovui.

16. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nustatyta tvarka nemokėjo PSD įmokų, nuo kurių mokėjimo ji nėra atleista ginčo laikotarpiu, todėl atsakovas, siekdamas išieškoti PSD įmokų skolą, priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė mokėjimo nurodymus į pareiškėjos sąskaitas kredito įstaigose.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančius atsakovo sprendimus ar pateikti papildomus įrodymus, įrodančius apie pareiškėjos mokamas PSD įmokas kitoje ES valstybėje narėje, tačiau pareiškėja nepasinaudojo šia teise ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis atsakovas turėtų pagrindą atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo. Todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

20. Trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėja įstatyme nustatyta tvarka PSD įmokų nemokėjo, todėl atsakovas, siekdamas išieškoti PSD įmokų skolą, nustatyta tvarka priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė mokėjimo nurodymus į pareiškėjos sąskaitas kredito įstaigoje.

21. Trečiasis asmuo pažymi, kad pareiškėjai apskaičiuotos PSD įmokos galėtų būti perskaičiuotos, o priverstine tvarka išieškotos sumos grąžintos, jeigu pareiškėja pateiktų atsakovui ginčijamame sprendime nurodytą dokumentą, patvirtinantį, jog PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiui pareiškėjai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. parengto rašto Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadas, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, pagrįstai nusprendė priverstine tvarka išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš pareiškėjos kaip neveikiančios įmonės savininko, ir pagrįstai nurašė nuo jos sąskaitos 174,03 Eur pagal atsakovo 2015 m. gruodžio 14 d. priimtą sprendimą Nr. 30.A-59489.

26. Bylos duomenimis nustatyta (ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra), kad pareiškėja yra individualios įmonės R. L. firmos „Logoplius“ savininkė, 2010 m. deklaravusi išvykimą iš Lietuvos (gyvena Jungtinėje Karalystėje), įmonė nuo 2009 m. turinti likviduojamos įmonės statusą, veiklos Lietuvoje nevykdo ir draudžiamųjų pajamų negauna. Taip pat pareiškėja neginčijo jai paskaičiuotos prievolės dydžio ir jai tiesiogines teisines pasekmes sukeliančių atsakovo priimtų sprendimų („Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“: 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 30.A-11801, kt.).

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nepagrįstai buvo pritaikytos priverstinio poveikio priemonės ir nuskaičiuotos lėšos iš banko sąskaitos Lietuvoje už PSD įmokas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 19 d., nors ji Lietuvoje negyvena, veiklos nevykdo, o atsakovo reikalaujamos pažymos ji pateikti negali, nes gyvena ir moka mokesčius tik Jungtinėje Karalystėje. Taip pat apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu pareiškėja nesutinka, teigdama, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nevertino jos pateiktų argumentų, nebuvo paaiškinta, kodėl pritaikytas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 883/2004, o atsakovo reikalaujamos pateikti pažymos ji negali pateikti, nes tai neatitinka jos statuso, kadangi ji gyvena ir moka mokesčius tik Jungtinėje Karalystėje.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundžiamu atsakovo raštu (sprendimu) buvo išnagrinėtas pareiškėjos paklausimas ir pareiškėjai paaiškintas prievolės mokėjimo pagrindas bei išaiškinta prievolės perskaičiavimo tvarka, taigi šiuo raštu nėra nustatytos, pakeistos ar panaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjantis bylą teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 2016 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti jai teisines pasekmes sukeliančius atsakovo priimtus: 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 30.A-3188 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 30.A-11801 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, taip pat 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 30.A-33142 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (priimtą po pareiškėjos skundžiamo rašto priėmimo), kadangi šie sprendimai yra susiję su pareiškėjos skundo reikalavimais dėl išieškotų sumų grąžinimo ir dėl skolos panaikinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasiūlė pateikti papildomus įrodymus skundo aplinkybėms pagrįsti, t. y. atsakovo skundžiamame rašte nurodytus dokumentą ar dokumentus, atleidžiančius pareiškėją nuo pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje, bei įspėjo dėl pasekmių, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundžiamame rašte atsakovas yra aiškiai ir išsamiai nurodė, kad pareiškėja, siekdama, jog atsakovas perskaičiuotų jai PSD įmoką už ginčo laikotarpį, turi pateikti atitinkamus įrodymus (vieną iš atsakovo nurodytų), t. y. pažymą, išduotą kompetentingos įstaigos, patvirtinančią asmens socialinį draudimą, be kita ko, ES valstybėje narėje. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė nei atsakovui, nei teismui, todėl šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja buvo drausta socialiniu draudimu Jungtinėje Karalystėje ginčo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė minėtų įrodymų, toliau savo poziciją grįsdama argumentu, jog ji negali pateikti atsakovo prašomos pažymos, tačiau nepateikdama jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ar išsamesnių paaiškinimų.

31. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“, bei įpareigoti atsakovą grąžinti 174,03 Eur bei panaikinti PSD įmokų įsiskolinimą – 264,03 Eur (ABTĮ 57 str.). Atitinkamai trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjęs atsakovo veiksmus pagal pareiškėjos skundą dėl atsakovo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo „Dėl PSD įmokų“, teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas teisės aktų nuostatų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, nepažeidė.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

33. Teisėjų kolegija šioje byloje daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą atmesti pareiškėjos skundą dėl sprendimų panaikinimo, ir kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė