5be6a6ff-5032-45f4-8b38-e887e4de84f3 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. TS-148-737/2022 Teisminio proceso Nr.1-01-1-29167-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. rugpjūčio 22 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja JÅ«ratė PetraÅ¡kienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. T. (E. T.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 25 d. priimto nutarimo Nr. 95-463 netaikyti E. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. T., gimęs (duomenys neskelbtini). E. T. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams deÅ¡imčiai mėnesių.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 22 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarties priėmimo dienai yra 9 mėn. 29 dienos). Anksčiau teismo teistas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 95-463 (toliau – Nutarimas) netaikytas nuteistajam E. T. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis dar gali mažinti nustatytÄ vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas. IÅ¡skiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolimesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei mažinimo procese. Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalimi nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas.

Nuteistasis E. T. skundžia Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuteistojo tinkamam jo asmens taisymuisi yra reikalinga kitokia resocializacijai gyvenimo aplinka, negu dabartinė. Nurodo, kad Å¡iuo atveju probacija bÅ«tų efektyvesnė stabdant pakartotinį nusikalstamumÄ nei laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Nuteistasis skundu kritikuoja pakartotinio nusikalstamumo rizikos nustatymo metodikÄ , teigia, kad ji yra bendro pobÅ«džio ir nesuteikia pakankamai patikimų duomenų apie asmens polinkį pakartotinai nusikalsti.

Skunde nuteistasis nurodo, kad komisija nepagrįstai nepaleidimÄ iÅ¡ įkaltinimo vietos grindžia finansinėmis skolomis, nes bÅ«tent laisvėje yra kur kas didesnės galimybės Å¡ias skolas sumokėti. Taip pat nurodo, kad Komisija nepagrįstai teigia, kad jis nedalyvavo užimtumo programose, nes iÅ¡ tiesų jis dalyvavo programoje „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Skundas netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal šį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Teismas, įvertinęs nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nuteistojo E. T. asmens byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekcijÄ bei pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvimÄ , dėl ko, pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo metu neįmanoma nuteistÄ jį toliau koreguoti neizoliuotÄ nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (faktiÅ¡kai atliko 4/5 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Å io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui bÅ«tina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ , t. y. teismui, iÅ¡analizavus visÄ bylos medžiagÄ , turi susiformuoti pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas vertindamas, kokiÄ pažangÄ nuteistasis padarė, mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , atsižvelgia į tai, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta dvejais nuosprendžiais. Jis, bÅ«damas nuteistas už sutuoktinės sužalojimÄ (BK 140 straipsnio 2 dalis), probacijos laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinai sutuoktinės atžvilgiu įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ (135 straipsnio 2 dalies 3 punkte). Be Å¡ių teistumų, E. T. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri eigoje pakeista į areÅ¡tÄ . Taigi, E. T. praeityje taikytos Å¡velnesnės bausmės ir probacijos priemonės, nebuvo efektyvios, įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tiek laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areÅ¡tÄ , tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikintas, nuteistajam nesilaikius probacijos sÄ lygų. Å ios aplinkybės teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia skunde nuteistojo nurodomus teiginius, kad probacija darytų daugiau įtakos jo kriminogeninio elgesio korekcijai. Akivaizdu, kad ne kartÄ nuteistajam teismas suteikė galimybę tai įrodyti, tačiau nei vienu atveju probacija savo tikslo nepasiekė, nes jos sÄ lygų nuteistasis nevykdė tinkamai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, dalyvavo individualiame reabilitacijos plane numatytose programose, mokėsi. SavanoriÅ¡kai kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl priklausomybės nuo alkoholio prevencijos bei psichikÄ veikiančių medžiagų reabilitacijos programos.

Nuteistasis lankosi pas psichologus ir yra įtrauktas į pykčio ir agresijos valdymo programÄ bei agresijos ir konfliktų valdymo grupę, tačiau nesikreipė dėl dalyvavimo programoje EPP (elgesys, pokalbis, pasikeitimas). Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu vertinama kaip vidutinė.

IÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurių statiniai yra – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraÅ¡tutinis jos neutralizavimas; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų pažeidimas. Dinaminiai: turi skolų/ieÅ¡kinių; apsunkinti, konfliktiÅ¡ki santykiai su artimaisiais; problemiÅ¡ki santykiai su partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik pavirÅ¡utiniÅ¡kais santykiais su kitais; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; bÅ«dingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiÅ«rį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių; stokoja empatijos; bÅ«dingas konkretus nelankstus mÄ stymas; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/ neutralizavimas; iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/ probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamÄ elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , svarbus veiksnys, eliminuojantis galimybę taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, yra tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo pakankamai. Emocinės gerovės srityje ji netgi padidėjo, o to priežastis yra didesnės nei vidutinė savivertės buvimas, kas skatina nuteistÄ jį savo kaltę dėl smurto prieÅ¡ sutuoktinę sumenkinti ir perkelti jai pačiai, nurodant, kad buvo iÅ¡provokuotas taip elgtis.

Taigi, nuteistojo kriminogeninio elgesio rizikos mažėjimas Å¡iuo metu yra stebimas, tačiau jis dar nėra pakankamas daryti iÅ¡vadai, kad E. T. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos priimtu nutarimu ir rekomendacijomis dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Å iuo metu nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 95-436 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atmesti nuteistojo E. T. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-čiajame sektoriuje 2022 m. liepos 25 d. priimto nutarimo Nr. 95-436 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėjas /parašas/ Jūratė Petraškienė