5be4ed7f-524c-42f9-8d78-e04ae34fac28 · Plungės rajono apylinkės teismas

                                                                                Civilinė byla Nr. 2-23-669/2013                                                                   Procesinis Nr. 2-33-3-00872-2012-3                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                    44.5.2.17; 116.1.

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 13 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas GasiÅ«nas, sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams E. S., I. L.,trečiųjų asmenų atstovams V. J., R. S., G. N., atsakovui Č. Å . ir jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui Č.

Å . dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas, Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Å iaulų regiono aplinkos apsaugos departamentas, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Č. Å ., 114328,48 Lt žalos gamtai atlyginti bei 1815 Lt iÅ¡laidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2010 m. liepos 27 d., Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Jogaudų k., Plungės r., Č.

Å ., savo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė žemės kasimo darbus. Žemės kasimo darbai vykdyti nesilaikant suderintos schemos sprendimų: iÅ¡platintas melioracijos griovys - kanalas, naujai kasta kÅ«dra, buvusi valoma kÅ«dra ir melioracijos griovys - kanalas sujungti į visumÄ (2007 m. ortofoto medžiaga). Tokiu bÅ«du, vandens naudmenų plotas minėtame žemės sklype padidėjo nuo 10 a. iki 28 a. 2010 m. liepos 27 d., vadovaudamasis 2006 m. suderinta schema, Č. Å . iÅ¡ naujo atliko griovių valymo darbus. 2010 m. rugpjūčio 17 d., po griovių iÅ¡valymo darbų, vandens naudmenų plotas padidėjo dar 15 a. ir sudaro 43 a.

Žemės kasimo - lyginimo darbai vykdyti 1,24 ha plote. Žemės paskleistos ir TelÅ¡ių miÅ¡kų urėdijos miÅ¡ke apie 3 a. Č. Å . savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo, patvirtinto 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628, 13 str. 1, 2,1, 2,2, 2.3 punktus.Už nustatytus pažeidimus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigÅ«nas S. J., 2010 rugpjūčio 17 d., Č. Å . surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 51, pagal LR ATPK 76 str. 2 d. ir paskyrė 220 Lt baudÄ bei pasiÅ«lė atlyginti 5647,25 Lt aplinkai padarytÄ Å¾alÄ .

Č. Å . 2010 m. rugsėjo 15 d. į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kasÄ sumokėjo 5647,25 Lt už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas su S. J. apskaičiuota žala gmtai nesutiko ir kreipėsi į LR Aplinkos ministerijÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti lėšų tvenkinio tÅ«rio apskaičiavimo pagal topografinę nuotraukÄ darbų pirkimui. Å iaulių RAAD 2011-08-02 sudarė darbų atliko sutartį Nr. 08/02 su UAB "Projkelva", kuria įmonė įsipareigojo pateikti topografinę nuotraukÄ Jogaudų k., Č.

Å . žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su nustatytu iÅ¡kastos kÅ«dros grunto kiekiu bei paskleisto grunto plotu ir pateikti iÅ¡kastos kÅ«dros tÅ«rio apskaičiavimo duomenis.Pagal UAB "Projkelva" atliktus apmatavimus nustatyta, kad sklype yra 5378 m2 dydžio iÅ¡raitytos konfigÅ«racijos vandens telkinys. Bendras iÅ¡kasto grunto tÅ«ris yra 8877 m3. SavavaliÅ¡kai iÅ¡kasto grunto tÅ«ris yra 6731 m3. SavavaliÅ¡kai iÅ¡kastas 6731 m3 gruntas paskleistas 0,6673 ha plote, sunaikinant ten buvusiÄ Å¾olinę augmenijÄ .

Žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktu, 15 punktu. Metodikoje pateikiami nuostolių apskaičiavimo baziniai tarifai indeksuojami kartÄ per ketvirtį, taikant vartotojų kainų indeksÄ (VKÄ®). 2010 m. II ketvirčio indeksavimo koeficientas yra 1,695.Nuotolių, padarytų sunaikinus arba pažeidus kraÅ¡tovaizdžio kompleksus, dydis apskaičiuojamas susumuojant atskirų kraÅ¡tovaizdžio objektų nuostolių dydžius.

Kadangi pažeidimas padarytas Žemaitijos nacionalinio parko zonoje, nuostolių dydis didinamas 2 kartus. 2011-08-18 LR AM Å iaulių RAAD Plungės agentÅ«ros vedėjos I. L. paskaičiavimu, nuostoliai padaryti gamtai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų siekia 119975,73 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Č. Å ., sutikdamas su S. J. 2010-08-17 pasiÅ«lymu, į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kasÄ sumokėjo 5647,25 Lt, t.y. padengė padarytus savo veiksmais nuostolius gamtai, kuriuos paskaičiavo S. J., liko neatlyginta 114 328, 48 Lt gamtai padaryta žala.IeÅ¡kovas vadovaujasi Å iaulių RAAD nuostatų (Žin., 2007, Nr. 21-806) 2 punktu, kuris nurodo, kad Å iaulių RAAD paskirtis yra siekiant užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, iÅ¡skyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, taip pat 12.3. punktu Å iaulių RAAD suteikta teise nustatyta tvarka teikti ieÅ¡kinius teismams dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo, Å iaulių RAAD turi teisę praÅ¡yti žalos gamtai atlyginimo iÅ¡ gamtai žalÄ padariusio asmens, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Č.

Å ., 114328,48 Lt žalos gamtai atlyginti bei 1815 Lt iÅ¡laidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovai savo ieÅ¡kinį palaikė visa apimtimi.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas siÅ«lo teismui vadovauti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigÅ«no S. J. 2010 m. rugpjūčio 17 d. jam suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 51, patraukiant jį atsakomybėn pagal LR ATPK 76 str. 2 d., bei pasiÅ«lymu atlyginti 5647 Lt aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis ir yra atlyginęs. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras V.

G. ikiteisminio tyrimo metu, dėl galimo S. J. suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimo dėl žalos gamtai skaičiavimo, nustatė, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigÅ«nas S. J. turėjo teisę atlikti Å¡iuos veiksmus. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad SJ. bÅ«tų tyčia paskaičiavęs mažesnę Č. Å . veiksmais gamtai padarytÄ Å¾alÄ , tyrimo metu negauta. Atsakovas nurodo, kad net pripažinus tÄ aplinkybę, kad S. J. galimai netinkamai, klysdamas, paskaičiavo jo neteisėtais veiksmais gamtai padarytÄ Å¾alÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to bÅ«tų valstybei padaryta didelė turtinė žala, nes 2012 m. vasario 20 d. nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir S. J., gimusio (duomenys neskelbtini)7 m., atžvilgiu, nes nustatė, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., tai yra piktnaudžiavimo tarnyba, požymių.

Todėl su ieÅ¡kovų paskaičiavimais nesutinka.Teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad kÅ«dros iÅ¡kasimui, kanalų, senos kÅ«dros iÅ¡valymui bei grunto paskleidimui vietoje, visus reikiamus leidimus turėjo. Darbų atlikimÄ buvo suderinęs su nacionalinio parko direkcija, aplinkos apsaugos agentÅ«ra, savivaldybės Žemės Å«kio skyriumi. Kadangi darbus atliko per kelis etapus, dėl durpingo grunto ir lietingų sezonų, dalis grunto buvo suplauta atgal į valomus ir kasamus objektus, todėl tvarkant krantines buvo pažeistos ribos už kÄ ir buvo nubaustas administracine nuobauda.Tretysis asmuo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAÄ®) 8 straipsnio 7 punktu valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetencijÄ privalo užtikrinti, kad bÅ«tų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalÄ aplinkai kalti asmenys - nubausti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKÄ®) 6 straipsnio 1 dalimi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, o pagal AAVKJ 3 straipsnio 10 punktÄ , siekdamos užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų, ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytÄ Å¾alÄ aplinkai ir teikia ieÅ¡kinius dėl jos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerijos 2010-12-22 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo iÅ¡vados buvo pateiktos Å iaulių RAAD, po ko Å iaulių RAAD ėmėsi veiksmų, kad aplinkai padaryta žala bÅ«tų paskaičiuota teisingai. Pagal UAB „Projkelva" atlinktus matavimus buvo nustatyta, kad sklype yra 5378 m2 dydžio iÅ¡raitytos konfigÅ«racijos vandens telkinys. Bendras iÅ¡kasto grunto tÅ«ris yra 8877 m3. SavavaliÅ¡kai iÅ¡kasto grunto tÅ«ris yra 6731 m3. SavavaliÅ¡kai iÅ¡kastas gruntas buvo paskleistas 0,6673 ha plote, sunaikinant ten buvusiÄ Å¾olinę augmenijÄ .

Pagal minėtus nustatytus duomenis Å iaulių RAAD, vadovaudamasis aplinkos apsaugos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (1998-03-13 redakcija), paskaičiavo nuostolių, padarytų gamtai dėl neteisėtų atsakovo Č. Å . veiksmų, sumÄ - 119975,73 Lt. Atsižvelgus į tai, kad 5647,25 Lt nuostolių, padarytų gamtai, sumÄ , kuriÄ klaidingai paskaičiavo S. J., Č.

Å . jau yra sumokėjęs, Å iaulių RAAD pagrįstai paskaičiuotÄ 119975,73 Lt sumÄ mažina jau sumokėta 5647,25 Lt suma.AAÄ® 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/3 5/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugÄ siekiant iÅ¡vengti žalos aplinkai ir jÄ iÅ¡taisyti (atlyginti) (toliau - Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

AAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3)žemei, t.y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iÅ¡ Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.Tretysis asmuo atsiliepime pažymi, kad atsakovas paties žalos padarymo fakto neginčija, šį faktÄ jis pripažino sutikdamas atlyginti S. J. paskaičiuotus nuostolius. Jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti UAB „Projkelva" atliktų matavimų duomenų pagrindu paskaičiuotus nuostolius gamtai, atsakovas nepateikia. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovai ieÅ¡kinio reiklavimams pritarė.Tretysisi asmuo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad nėra įgaliota ir nevertina kitų Valstybinių aplinkos apsaugos kontroliuojančių institucijų, valstybinių aplinkos apsaugos pareigÅ«nų darbo ir jų ieÅ¡kinių, taip palikdama ieÅ¡kinį pręsti teismui savo nuožiÅ«ra.

Teisminio nagrinėjimo metu, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovas paaÅ¡kono, jog savavaliÅ¡kai iÅ¡didino griovius ir pavertė juos kÅ«dromis, pats Č. Å . pripažino apmokėdamas baudÄ ir tuo metu paskaičiuotÄ Å¾alÄ aplinkai. Atstovas dėl papildomų Å iaulių RAAD atliktų paskaičiavimų palieka spręsti teismui ir niekaip jų nevertina. Atstovas paaiÅ¡kino, kad Č. Å . prašė atlikti griovių valymo darbus, nepažymėdamas nieko dėl jų techninių parametrų keitimo - kiek numatoma gilinti ar platinti esamus.

Brėžinyje pažymėti numatomi valyti grioviai bei kūdros kasimo vieta. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje buvo padaryta išvada: kad bus atliekamas melioracijos statinių paprastasis remontas (Melioracijos techninis reglamentas MTR1.05.01:2005 (žin.,2005-01-08, Nr. 3-59) 5.5 punktas), t.y. bus atliekami darbai, kuriais atstatomi sugedę esami melioracijos statiniai, nekeičiant jų buvusių parametrų bei konstrukcijos (keičiami sulūžę, suirę, perklojami užsidumblinę ar susidėvėję vamzdžiai, atstatomos drenažo žiotys, kontroliniai šuliniai, įrengiami vandens nuleistuvai, stiprinami hidrotechniniai statiniai ir panašiai), jam nereikalingas kitoks leidimas (paeal MTR 1.07.01:2006 Melioraciios statiniu statybos leidimas (Žin.. 2006-01-14, Nr. 5-176)).

Pagal Statybos technini reglamentÄ STR 1.05.06:2005 STATINIO PROJEKTAVIMAS (Žin.. 2005. Nr. 4-80) 42 punktÄ , jei Projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieÅ¡taravimų, tai dokumentų virÅ¡enybė nustatoma taip: 42.1. techninės specifikaciios: 42.2. aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai: 42.3. brėžiniai: 42.4. sÄ naudų kiekių žiniaraščiai. Nei viename teisės akte nėra nuorodos į projekto virÅ¡elį (jame užsimenama apie griovių platinimÄ ir gilinimÄ ). Todėl Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje buvo iÅ¡duotas suderintas leidimas iÅ¡sikasti praÅ¡omÄ 3 arų dydžio kudrÄ ir iÅ¡valyti melioracijos griovius, o ne juos rekonstruoti ar perstatyti.

Č. Å . savavaliÅ¡kai, ne pagal suderintus projektus, minėtus objektus pakeitė, net ir esant tam objektyvioms sÄ lygoms, turėjo kreiptis į juos suderinimo, pritarimo, ko nepadarė. IeÅ¡kinys atmestinas.           Byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės:IeÅ¡kovo pateiktų ir teismo surinktų įrodymų pagrindu, pasitvirtinus jų turiniui, nustatyta, kad Č. Å . nuosavybės teise valdo 2,60 ha žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Jogaudų k., Plungės r., ir Å¡ios aplinkybės atskirai įrodinėti nereikia.Bylos duomenimis, atsakovas Č.

Å . kreipėsi į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijÄ su praÅ¡ymu leisti jam priklausančioje žemėje iÅ¡valyti esamus griovius ir esamÄ kÅ«drÄ bei leisti iÅ¡sikasti Å¡alia griovio naujÄ kudrÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad gruntas bus paskleistas vietoje (b.l. 23). Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, 2006-09-04 raÅ¡tu informavo atsakovÄ ÄŒ. Å ., kad neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų iÅ¡valyti esami grioviai ir esama kÅ«dra atsakovui priklausančioje žemėje Jogaudų k., Plungės r., bei davė sutikimÄ iÅ¡sikasti papildomÄ , iki 3 arų dydžio naujÄ kÅ«drÄ , pagal atsakovo paruoÅ¡tÄ shemÄ Â (b.l. 21).

Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus vedėjas, Techninėse sÄ lygose melioruotoje žemėje ir kaimo vietovėje projektuoti, nurodė, kad kÅ«dros kasimas ir griovių pavalymas melioracijos įrenginiams neigiamaos įtakos neturės (b.l. 25). 2010-08-17 Žemaitijos nacionalinio parko direkcija informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo žemėtvrkos skyrių, kad patikrinus Č. Å . žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad melioracijos darbų valymas, kÅ«dros kasimas ir pan., vykdomas ne pagal 2006-09-04 su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos suderintÄ shemÄ (b.l. 34).

ŽNPD pareigÅ«nas S. J. patikrinimo akte konstatavo, kad 2006-2007 m. vykdytų kasimo darbų metu buvo nesilaikoma suderintų melioracijos griovių valymo ir kÅ«dros kasimo schemos sprendinių. Vandens naudmenų plotas padidėjo nuo 10 a iki 28 a.; 2010-08-17 Č. Å . (vadovaudamasis 2006 m. schema) iÅ¡ naujo atliko griovių valymo darbus ir vandens naudmenų plotas padidėjo dar 15 a ir jau sudaro 43 a (visi grioviai ir kÅ«dros sujungti į vienÄ visumÄ ); žemės kasimo lyginimo darbai vykdyti 1,24 ha plote, žemės paskleistos ir TelÅ¡ių miÅ¡kų urėdijos miÅ¡ke (3 a plote) (b.l. 18).

Č. Å . buvo pareikÅ¡tas administracinis kaltinimas padarius veikÄ , numatytÄ LR ATPK 76 str. 2d., ir priimtas nutarimas jį nubausti 220 Lt administracine nuobauda (b.l.5-7). Č. Å . buvo pasiÅ«lyta atlyginti aplinkai padarytÄ 5647,25 Lt žalÄ (b.l. 37), kuriÄ jis 2010-09-15 apmokėjo (b.l. 8). LR Aplinkos ministerijos Å iaulių RAAD nesutiko su ŽNPD pareigÅ«no S. J. atliktais paskaičiavimais dėl žalos aplinkai ir sudarė su UAB „Projkelva“ darbų atlikimo sutartį, tikslu nustatyti iÅ¡kasto grunto kiekį, paskleisto grunto plotÄ ir pateikti kÅ«dros tÅ«rio apskaičiavimo duomenis ir pagal UAB „Projkelva“ atliktus skaičiavimus buvo nustatyta, kad sklype yra 5378 m2 dydžio kÅ«dra, bendras iÅ¡kasto grunto tÅ«ris yra 8877 m3, bendras grunto pasklaidymo plotas yra 0,88ha (b.l. 45-52). 2011-08-18 LR AM Å iaulių RAAD Plungės agentÅ«ros vedėjos I.

L. paskaičiavimu, nuostoliai padaryti gamtai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų siekia 119975,73 Lt (b.l. 40-41), žala gamtai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktu, 15 punktu.Teisiniai argumentaiAplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas.

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nurodytus atvejus.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalÄ , padarytÄ bet kokia Å«kine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. ReiÅ¡kia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis formule, kuri taikoma nustačius neteisėtus reljefo keitimo arba sužalojimo veiksmus bei pažeidus žolinę augmenijÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 26-706) 6 punktas, 15 punktas).Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog kÅ«dros kasimas ir griovių valymas jam priklausančiame žemės sklype buvo leistina Å«kinė veikla, kuri nelaikytina neteisėtais veiksmais, yra iÅ¡ esmės teisingi.

Byloje nėra ginčo, kad Å¡iai veiklai – kÅ«dros savo Å«kiniams poreikiams įrengimui, kanalų iÅ¡valymui, atsakovas buvo gavęs nustatytus leidimus, kÅ«dra buvo kasama pagal parengtus ir suderintus projektus. Duomenų, kad iÅ¡kasant kÅ«dra, iÅ¡valant minėtus griovius bÅ«tų pažeista žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo sÄ lygos, nenustatyta. Taigi, savo žemės sklype iÅ¡kasdamas kÅ«drÄ ir valydamas griovius, atsakovas vykdė leistinÄ ir teisėtÄ veiklÄ . Ginčo esmė –žala aplinkai.Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos (lot.

– onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Administracinės teisės pažeidimo byloje, kurioje Č. Å . buvo pareikÅ¡tas administracinis kaltinimas padarius veikÄ , numatytÄ LR ATPK 76 str. 2d., ir priimtas nutarimas jį nubausti 220 Lt administracine nuobauda (b.l.5-7), nėra duomenų, reikÅ¡mingų nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėtinoms aplinkybėms dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus ar sužalojus kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ar objektus nustatyti bei pažeidus žolinę augmenijÄ . 2010 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktu (b. l. 18-19), sudarytu patikrinus, ar atsakovo žemės sklype teisėtai iÅ¡kasta kÅ«dra, atlikti kanalų valymo darbai, kuris buvo pagrindas taikyti Č.

Å . administracinę atsakomybę pagal ATPK 76 straipsnio 2 dalį, konstatuoti tik nukrypimai nuo projektuose nurodytų iÅ¡matavimų, nes kÅ«dros yra padidintos, kanalai praplatinti, jų parametrai neatitinka projektinėje dokumentacijoje nurodytų matmenų. Akte jokių aplinkybių apie faktinį arba galimÄ neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžio objektams, o konkrečiai, tos vietos reljefui – nefiksuota. Byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų patvirtintos iÅ¡kasto grunto (jo dalies) faktinio ar galimo paskirstymo aplinkui, neigiamos įtakos (žalingo poveikio) gamtinei aplinkai (vietovės augmenijai) aplinkybės. Ar buvo pakenkta kraÅ¡tovaizdžio reljefui ar augmenijai dėl kÅ«drų iÅ¡kasimo, kanalų iÅ¡valymo ir žemių paskirstymo nesilaikant kasimo projektuose numatytų parametrų, byloje nebuvo įrodinėjama.

Taip pat nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai kraÅ¡tovaizdžio augmenijai, tam tikrÄ kiekį iÅ¡kasto žemės sluoksnio paskleidus aplink kudros įrengimo ir kanalų iÅ¡platinimo vietose. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjama, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ grunto iÅ¡ kÅ«dros iÅ¡kasimo , kanalų iÅ¡platinimo vietos turėjo tos vietovės kraÅ¡tovaizdžiui, ar padidintų kÅ«drų, kanalų iÅ¡kasimu bei grunto paskleidimu buvo pakenkta tos vietos reljefo formoms (padaryta žala aplinkai sunaikinant (pakeičiant) teigiamas arba neigiamas reljefo formas), sunaikinta agmenija, kuri iÅ¡nyko ir nebegali atsistatyti, nes bÅ«tent augmenijos sunaikinimo pagrindu ieÅ¡kovas skaičiavo ieÅ¡kiniu reikalaujamus priteisti nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakovui pasikreipus į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijÄ su praÅ¡ymu leisti jam priklaunčioje žemėje iÅ¡valyti esamus griovius ir esamÄ kÅ«drÄ bei leisti iÅ¡sikasti Å¡alia griovio naujÄ kÅ«drÄ ir, nurodžius, kad iÅ¡kastas gruntas bus paskleistas vietoje (b.l. 23), buvo gautas teigiamas pritarimas ir grunto paskleidimas vietoje nevertintas, kaip galimas pavojus esančiai augmenijai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareiogÅ«nams atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo Žemitijos nacionalinio parko direkcijos pareigÅ«no S. J. galimo piktnaudžiavimo tarnyba (dėl netinkamos žalos aplinkai paskaičiavomo tyriamuoju atveju), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus informavo, kad Č.

Å . priklausančiame sklype Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų nėra, nėra įregistruota saugomų augalų augaviečių, teritorijoje vyravo sukulturintiems, nusausintiems, tačiau menkai prižiÅ«rimiems laukams budinga augmenija. Grunto paskleidimas teritorijoje yra antrinis, laikino sukultÅ«rinto kraÅ¡tovaizdžio pokytis, kadangi panaÅ¡ios vertės žolinės augalijos elementai atsikuria jau po 1-2 metų. RaÅ¡tÄ pasirašęs Aplinkos viceministras nurodo, kad dėl padidėjusių vandens telkinių plotų žemės naudmenų vertė nesumažėjo, vizualinės tarÅ¡os objektų neatsirado, o bendra gamtinės aplinkos ir kraÅ¡tovaizdžio bÅ«klė pagerėjo (b.l. 97-99).Tokios aplinkybės įgalina sutikti su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad byloje neįrodytas pakenkimo augmenijai, kaip kraÅ¡tovaizdžio objektui faktas, tiek žalos gamtinei aplinkai padarymo faktas.

Vertindama iÅ¡dėstytas aplinkybes ir remdamasis teismų formuojama praktika (c.b. 2A-44/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodytas neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti atsakovui deliktinę civilinę teisinę atsakomybę priteisiant žalos gamtinei aplinkai atlyginimÄ padarymo faktas, taip pat neįrodytas žalos augmenijai, kaip kraÅ¡tovaizdžio objektui, padarymo faktas, kuriuo remdamasis ieÅ¡kovas skaičiavo praÅ¡omus priteisti nuostolius (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.249 str. 1 d. sÄ lygos).

Neteisėtų veiksmų bei žalos gamtinei aplinkai faktai nepreziumuojami ir turi bÅ«ti įrodinėjami įprasta tvarka. Teismas konstatuoja, kad neįrodyti neteisėtų veiksmų padarymo ir žalos Å¡iems objektams atsiradimo faktai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį, pagal ieÅ¡kovo Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimÄ atsakovui Č. Å . atlyginti žalÄ gamtai, tretieji asmenys byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atmesti.SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Plungės rajono apylinkės teisme.  Teisėjas                                                                                         Vaidas GasiÅ«nas