5be2181b-5c2e-4963-9aa9-a1bb63ca4d54 · Varėnos rajono apylinkės teismas

             Administracinė byla Nr.A2.6-491-308/2015                                   Teisminioproceso Nr.4-51-3-00410-2015-6                                   Procesinio sprendimo kategorija 39.2;45.4.4;45.4.5;52.3                                       (S)                                            Varėnos rajono apylinkės teismas                N U T A R  I M A S                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.rugpjūčio 21d.

Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui,LR piliečiui,vidurinio iÅ¡silavinimo,nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jo atstovui adv.Gintarui Česnulevičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal LR ATPK 130 str.1d.,127 str.2d. ,                                              n u s t a t ė :R.

K. 2015 m.liepos 21 d.apie 20 val.54 min.Varėnos raj.Matuizų sen.Giraitės k, vairuodamas automobilį CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini),nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio,nesuvaldė automobilio ,nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė ,ko pasekoje buvo apgadintas J. Č. priklausntis automobilis , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,127punktus. Tokiais veiksmais V. B. padarė administracinį teisės pažeidimÄ ,numatytÄ LR ATPK 127 str.2d. R. K. Å¡iuo suraÅ¡ytu protokolu kartu buvo inkriminuotas ir administracinio teisės pažeidimo,numatyto LR ATPK 130 str.padarymas,t.y.kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ aukščaiu nurodytos eismo įvykio vietos nepažymėjęs eismo įvykio vietos ir(ar) nepranešęs policijai apie eismo įvykį ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktÄ ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.1 ir 2d.R.

K. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pripažino iÅ¡ dalies.Nurodė ,kad 2015 m liepos 21 d.vakare su draugais E. Č. ir D. A. ,su E. Č. sutuoktinei J. Č. priklausančiu automobiliu CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavę į Matuizų k pas E. Č. pusbrolį.Ten E. Č. ir D. A. kiek iÅ¡gėrę,tai automobilio vairavimÄ perėmęs jis.Kadangi jiems buvo arčiau važiuoti per Giraitės kaimÄ ,tai iÅ¡važiavęs iÅ¡ Matuizų per Giraitės kaimÄ .Važiuojant vieÅ¡keliu per Giraitės kaimÄ ant kelio iÅ¡Å¡oko katinas,tai nenorėdamas suvažinėti katino, staigiai kiek suktelėjęs automobilį į Å¡onÄ ir automobolis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė lauke už kelio sankasos.Kadangi nieko neatsitiko,tai visi iÅ¡lipę į laukÄ .E. Č. pasakė,kad jis dėl sutuoktinės automobilio apgadinimo jokių pretenzijų neturi ir paragino jį eiti ieÅ¡koti pagalbos, kas galėtų iÅ¡traukti automobilį.Tuokart prie jų priėjęs koks tai vyriÅ¡kis ,kuris skambino medicinos pagalbai,bet jam paaiÅ¡kinę,kad pagalbos niekam nereikia.Jam atrodė,kad įvykis yra grynai techninis ir nereikalinga kviesti policijÄ .Automobilis buvo už kelio ribų,tai manęs,kad nereikia pažymėti ir įvykio vietos.Todėl pradėjęs eiti per Giraitės kaimÄ link Matuizų galvodamas kur nors surasti traktorių ar automobilį,kuris galėtų padėti iÅ¡traukti jų automobilį.Tačiau paėjus kiek laiko jam pasidarė blogai ,bei kur ėjęs ir kÄ daręs tuo metu neatsimenantis,bei net pasiklydęs.Po autoįvykio neradęs ir savo dokumentų ir mobilaus ryÅ¡io telefono,bei negalėjęs pasikviesti kokios tai pagalbos.Po kažkiek laiko atsigavęs,suradęs plentÄ ir tada susiorienatvęs kaip sugrįžti atgal į įvykio vietÄ .Atėjus atgal į įvykio vietÄ E. Č. ir D.

A. ,bei atbėgusių žmonių jau nebuvo,bei nuėjęs į VarėnÄ .Kitos dienos ryte sužinojęs,kad į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija,tai pats su automobilio savininke nuvykę į policijÄ ,bet ten jų nepriėmė, o liepos 24 d.iÅ¡kvietė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .Liudytojai E. Č. parodė,kad liepos 21 d.pavakaryje nuvažiavęs su draugais R. K. ir D. A. į Matuizų k pas pusbrolį.Kadangi pas pusbrolį su D. A. Å¡iek tiek iÅ¡gėręs,tai dar prieÅ¡ tai paprašęs R.

K.,kad jis vairuotų automobilį atgal į VarėnÄ .Važiuojant atgal per Giraitės k gal apie 50 km/val.greičiu, automobilį sumėtė ir nuvažiavę į kelkraÅ¡tį,bei automobilis vertėsi griovyje.Kadangi niekas nebuvo sužaloti,tai R. K. paraginęs eiti ieÅ¡koti į kaimÄ pas kÄ nors pagalbos iÅ¡traukti automobilį.Pats net nepagalvojęs,kad bÅ«tų reikalinga apie įvykį praneÅ¡ti policijai ir kviesti policijos pareigÅ«nus,nes niekas nebuvo sužaloti,o automobilį buvo perdavęs vairuoti R.

K. jis pats ir buvęs automobilyje betarpiÅ¡kai įvykio metu.Po to R. K. išėjo ieÅ¡koti pagalbos,bei po kurio laiko atvyko policija.D. A. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas E. Č..Dar nurodė,kad po įvykio prie jų buvo atbėgęs medžiotojas ,kuris skambino policijai.Patys kalbėję,kad reikia ieÅ¡koti pagalbos,tai R. K. paragintas E. Č. išėjo ieÅ¡koti pagalbos,kas galėtų iÅ¡traukti automobilį.IÅ¡ eismo įvykį mačiusių M. R. ir M. K. 2015-07-21 raÅ¡ytų paaiÅ¡kinimų(b.l.15-16)matyti,kad jiems bÅ«nant medžioklėje Giraitės miÅ¡ke ,pamatę nuo Giraitės kaimo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Citroen ,kuris nesuvaldytas vertėsi keletÄ kartų ir po to iÅ¡ jo iÅ¡lipo trys vyriÅ¡kiai,bei po kurio laiko vienas iÅ¡ tų vyriÅ¡kių kažkur pasiÅ¡alino.IÅ¡ eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti,kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio ,bei perÅ¡okęs griovį ir kelio sankasÄ ,bei apvirtęs grikių lauke.Matosi,kad automobilis yra apgadintas.IÅ¡ blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu testų matyti,kad 2015-07-21 21.24 val. ir 21.26 val.atlikus E. Č. ir D.

A. patikrinimÄ buvo nustatyta,kad jiems buvo nustatytas 1,92 ir 1,73 promilių neblaivumas(b.l.6-7).IÅ¡ policijos patrulio E.Didiko 2015-07-21 tarnybinio praneÅ¡imo (b.l.5)matyti,kad 2015-07-21 vakare vykdant patruliavimÄ iÅ¡ Alytaus AVPK budėtojo gavę praneÅ¡imÄ apie Giraitės k įvykusį autoįvykį,kur nuvykus į įvykio vietÄ lauke radę apgadintÄ automobilį CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini),bei keturis žmones prie jo.AiÅ¡kinantis paaiÅ¡kėjo,kad prie automobilio buvo atėję du medžiotojai,kurie ir pranešė apie autoįvykį,bei nurodė,kad vairuotojas nubėgo link Matuizų k .Dar buvo du automobilio keleiviai-E. Č. ir D.

A.,kurie nurodė,kad automobilį vairavo R. K..Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo,buvo apgadinta tik automobilis ir kelio sankasa. 2015-07-21 rašytais paaiškinimais (b.l.17-18) E. Č. ir D. A. nurodė,kad alkoholį vartoję buvo tik jie abu,o R. K. buvo blaivus,bei nežino, kodėl R. K. pasišalino iš įvykio vietos nubėgdamas vieškeliu link Matuizų.2015-07-21 transporto priemonės apžiūros aktu(b.l.20)patvirtinama,kad buvo apgadintas automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) visas kėbulas.VĮ „Regitra“pažyma (b.l.36)nurodoma,kad automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) savininke yra J.

Č..2015-07-23 pareiÅ¡kimu J. Č. nurodė,kad dėl automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo ji kaip automobilio savininkė,pretenzijų neturinti.VÄ® „Alytaus regiono keliai“ 2015-07-29 praneÅ¡imu (b.l.31)nurodė,kad apžiÅ«rėjus rajoninio kelio Nr.5034 0,2-0,3 km ruoÅ¾Ä buvo nustatyta,kad žala kelio sankasai nebuvo padaryta.IÅ¡ asmens duomenų iÅ¡raÅ¡o(b.l.24)matyti,kad R. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ,suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, Kelių eismo taisyklių 3 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

IÅ¡ surinktų byloje įrodymų matyti,kad vairuodamas automobilį R. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ,kur Kelių eismo taisyklės nustato,kad kelių transporto priemonės vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas, privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ( 127 p., 128 p.), t.y. - vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Dėl to teismas laiko,kad R. K. vairuodamas automobilį nevykdė šių KET reikalvimų,ko pasekoje kilo autoįvykis ir buvo apgadinta J.

Č. priklausnati transporto priemonė ir tokie jo veiksmai sudaro LR ATPK 127 str.2d.sudėtį.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė Å¡iuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 nutartimi 2AT-7-3/2013 nurodė,kad: „ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi Å¡io nusižengimo požymiai apraÅ¡yti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. „Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Å is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).Å iuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, jog R.

K. po eismo įvykio padarymo , ignoruodamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia.Pats R. K. teikdamas savo paaiškinimus nurodė,kad jis įsitikinęs,kad nėra sužalotų kitų asmenų ir paragintas faktinio automobilio valdytojo E. Č. išėjęs ieškoti pagalbos,kas galėtų padėti ištraukti automobilį iš lauko.Apklausti liudytojai E. Č. ir D. A. teismo posėdyje patvirtino R. K. nurodomas pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes,nors savo rašytuose 2015-07-21 paaiškinimuose buvo nurodę,kad jie nežino,dėl kokių priežasčių R.

K. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Tačiau matosi,kad suraÅ¡ant 2015-07-21 paaiÅ¡kinimus E. Č. ir D. A. buvo neblaivÅ«s vidutinio girtumo laipsnyje.IÅ¡ visų įvykio aplinkybių matyti,kad R. K. pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio negalėjo tikėtis,kad nebus nustatyta kas vairavo automobilį ar nuslėpti įvykio pėdsakai,kadangi įvykio vietoje buvo likę jo draugai E. Č. ir D. A.,kurie policijos pareigÅ«nams nurodė tiksliÄ informacijÄ apie automobilį vairavusį asmenį.TokiÄ informacijÄ apie vairavusį asmenį papildomai patvirtino ir įvykio vietoje buvę medžiotojai M.

R. ir M. K..Byloje surinktais duomenimis nėra patvirtinama,kad R. K. iki autoįvykio bÅ«tų buvęs neblaivus ir dėl to jis bÅ«tų pasitraukęs iÅ¡ įvykio vietos.Tokiu bÅ«du laikyti,kad R. K. iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė siekdamas iÅ¡vengti jo buvusio neblaivumo nustatymo bÅ«tų tik prielaida. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr.N556-1022/2012 nurodė,kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Visos Å¡ios aplinkybės nenurodo R. K. tyčinių veiksmų pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti administracinės atsakomybės dėl autoįvykio.R. K. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ pagal LR ATPK 178 str.1d.Galiojančių nuobaudų dėl KET pažeidimų neturėjo.Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra .Vadovaudamasis LR ATPK 30,302, 127 str.2d., 287 str.1d.1 p., 287 str.1d.2 p.                                                                                                                 n u t a r ė :

R. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ ,numatytÄ LR ATPK 127 str.2d.ir paskirti jam 42(keturiasdeÅ¡imt dviejų) eurų baudÄ .Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str.1d.padarymo nutraukti,nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėjas(paraÅ¡as ) NuoraÅ¡as tikras  :Teisėjas                                    Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas                             Â