2025-06-16 Nr. CB-3495-2-55-3-00061-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2124

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00061-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 2 d. paduotu ieškovų J. B., G. B., M. B. ir R. N. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunktį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, teismo pateikto išaiškinimo, sprendžiant dėl valstybės pareigos (atsakomybės sąlygų) atlyginti paciento sveikatai sveikatos priežiūros įstaigos padarytą žalą, o būtent nustatant paciento netekties atveju artimiesiems neturtinės žalos dydį, nevertino vieno iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje – žalą padariusio asmens kaltės, inter alia (be kita ko), neskyrė kasatoriams prevencinės neturtinės žalos kompensacijos;

2. teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos vertinimo ir šios žalos dydžio nustatymo kriterijus, nes neįvertino pačių kasatorių, ypač paciento sesers psichikos sveikatos sutrikdymo, kaip dar vienos įstatymo saugomos vertybės, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje, pažeidimo, tuo pačiu tai laikytina aplinkybė, sudaranti pagrindą didinti kasatorėms tenkantį neturtinės žalos dydį;

3. teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiems asmenims paciento netekties atveju, nes, be byloje nustatytų ir vertintinų neturtinės žalos nustatymo kriterijų – pažeistų vertybių, pasekmių, asmeninio ryšio, žalą padariusio asmens kaltės ir kitų aplinkybių, netinkamai ir nepagrįstai nustatė kasatoriams mažesnę (20 000 Eur ir 15 000 Eur) nei teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos kompensaciją (apie 30 000 Eur) paciento – tėvo, sutuoktinio ir brolio – netekties atveju ir tuo pačiu nevertino pačių nurodytose bylose priteistų neturtinės žalos dydžių per ekonominius pokyčius, inter alia, MMA pokytį, taip neteisingai sumažindami kasatoriams atlygintinos individualios neturtinės žalos dydį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė