5bd8cb9c-5634-45ea-af56-bb9ebed034e1 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-66-272/2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01573-2013-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8.; 18.2.2.; 116.1.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2014 m. vasario 13 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Å imkuvienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei L. M.,ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Redai MatuliÅ«kÅ¡tei,atsakovei D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė, patikslinusi teismo posėdyje savo reikalavimus, prašė:

1) pripažinti 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualiÄ veiklÄ (IVVP Nr. 094052), nutraukimÄ neteisėtu;

2) įpareigoti atsakovę pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ Ä¯ darbo sutarties nutraukimÄ teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, ieÅ¡kovei įsidarbinus kitoje darbovietėje;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-03-04 ji su atsakove D. S., vykdančia individualiÄ veiklÄ (IVVP Nr. 094052), sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovę floriste – pardavėja, darbo vieta buvo adresu SemeliÅ¡kių g. 42, Vievis, Elektrėnų sav. Nurodė, kad ji, dirbdama pas atsakovę, savo darbo funkcijas vykdė tinkamai, jokių nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo nei klientai, nei darbdavys neturėjo. 2013-05-16 po pietų ji sulaukė skambučio iÅ¡ darželio auklėtojos, kuri pranešė, kad susirgo jos (ieÅ¡kovės) sÅ«nus N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė D. S. iÅ¡leido jÄ pasiimti sergančio sÅ«naus. Ji su atsakove susitarė, kad ieÅ¡kovė paskambins ir praneÅ¡ apie sÅ«naus sveikatÄ bei apie tai, ar galės dirbti sekančiÄ dienÄ . 2013-05-17 ieÅ¡kovės sÅ«naus sveikatai pablogėjus, į namus buvo iÅ¡kviestas Å¡eimos gydytojas V. J.. Ji nedelsiant paskambino savo darbdaviui - atsakovei D. S. - ir pranešė, kad į darbÄ atvykti negalės dėl mažamečio sÅ«naus ligos. Atsakovė leido ieÅ¡kovei 2013-05-17 prižiÅ«rėti sergantį sÅ«nų, bei jos susitarė, kad 2013-05-17 nedarbingumo pažymėjimo neims, tačiau sutarė, kad, jei vaikas iki 2013-05-20 nepasveiks, tuomet ji (ieÅ¡kovė) paims nedarbingumo pažymėjimÄ .

Vaikui nepasveikus, ji paėmė nedarbingumo pažymėjimÄ nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24. 2013-05-27 ji atėjo į darbÄ , darbe viskas klostėsi įprastai. Atsakovė 2013 m. gegužės 27, 28 ir 29 dienomis neprašė pateikti jokių pasiaiÅ¡kinimų, nieko jos (ieÅ¡kovės) neklausė. 2013-05-30 besibaigiant darbo laikui atsakovė liepė ieÅ¡kovei raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , kodėl ji išėjo anksčiau iÅ¡ darbo 2013-05-16 ir kodėl 2013-05-17 jos nebuvo darbo vietoje. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iki Å¡io įvykio jokių drausminių nuobaudų neturėjo, santykiai su darbdave buvo normalÅ«s. Nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad 2013-05-16 ji išėjo anksčiau iÅ¡ darbo bei buvo atsakovei telefonu praneÅ¡ta, kad ieÅ¡kovė 2013-05-17 neatvyks į darbÄ dėl vaiko ligos, be to, pati atsakovė domėjosi ieÅ¡kovės vaiko sveikatos bÅ«kle.

IeÅ¡kovės ir atsakovės pokalbį telefonu, kai atsakovė leido neiti ieÅ¡kovei į darbÄ , girdėjo ieÅ¡kovės sugyventinis V. K., kadangi buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė iÅ¡dėstė visas aplinkybes, dėl ko ji 2013-05-16 išėjo iÅ¡ darbo anksčiau ir kodėl 2013-05-17 jos nebuvo darbe, o bÅ«tent, kad jos sÅ«nus sirgo ir kad ji apie tai darbdaviui pranešė telefonu. IeÅ¡kovė negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad ji į darbÄ 2013-05-17 neatvyko dėl vaiko ligos, nes atsakovė jos neiÅ¡leido į poliklinikÄ paimti pažymos apie vaiko ligÄ , o poliklinika dirba iki 17 val. ir Å¡is laikas sutapo su jos darbo laiku. 2013-06-03 ieÅ¡kovė gavo antro darbo sutarties lapo kopijÄ , kur buvo nurodyta, jog ji atleista iÅ¡ darbo vadovaujantis LR darbo kodekso (toliau tekste – DK) 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p., 240 str. 3 d. ir 241 str.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ji patyrė ir neturtinę žalÄ . 2013-05-30 kilus konfliktinei situacijai darbe jai pakilo kraujospÅ«dis, pasidarė silpna, ji buvo nuvežta į Elektrėnų ligoninę, kur jai suleido vaistus ir paskyrė gydymÄ . 2013-06-03 sužinojus apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jai vėl pasidarė bloga, pakilo kraujospÅ«dis, atsirado problemų dėl Å¡irdies, dėl ko jai vėl teko kreipėsi į medikus ir gydytis iki 2013-06-20; iki tol ji neturėjo jokių sveikatos problemų.

Nurodė, kad ji patyrusi didelį Å¡okÄ , iki Å¡iol jaučia nerimÄ , be to, buvo atleista iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, dėl ko nukentėjo jos reputacija bei pasunkėjo galimybė susirasti kitÄ darbÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pripažinus jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grįžti į darbÄ ji negalėtų dėl tarp jos ir darbdavio susiklosčiusios konfliktinės situacijos, todėl jos teisės bÅ«tų geriausiai apgintos priteisiant jai DK 140 str. 1 d. numatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .IeÅ¡kovės atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2013-05-17 darbe nebuvo dėl pateisinamos priežasties, t.y. kad slaugė savo sergantį mažametį sÅ«nų N. K.. Nurodė, kad ginčo, ar ieÅ¡kovės sÅ«nus sirgo, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra, atsakovė pripažino žinojusi apie ieÅ¡kovės sÅ«naus ligÄ . IeÅ¡kovė pažymos, pateisinančios jos nebuvimÄ darbe 2013-05-17, pateikti anksčiau negalėjo, kadangi negalėjo palikti darbo vietos. Be to, darbovietėje nebuvo griežtos tvarkos, kad praÅ¡ymus dėl laisvos dienos reikia raÅ¡yti raÅ¡tu, bÅ«davo įprasta susitarti žodžiu, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai manė, kad gali slaugyti vaikÄ namuose žodiniu atsakovės leidimu.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darbuotojo sveikatos bÅ«klė gali bÅ«ti pripažįstama svarbia darbuotojo neatvykimo į darbÄ priežastimi net ir tuo atveju jei darbuotojas neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, svarbiausia, kad apie Å¡iÄ priežastį darbdavys žinotų, bÅ«tų informuotas, kodėl darbuotojas neatvyko į darbÄ . Nurodė, kad mažamečio vaiko liga, jo slaugymas yra svarbi neatvykimo į darbÄ priežastis, todėl pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas, t.y. atleidimas iÅ¡ darbo, kai darbuotoja iki minėto įvykio jokių drausminių nuobaudų neturėjo, yra nepagrįstas.

Nurodė, kad yra visos sÄ lygos, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteista neturtinė žala, t.y. neteisėta veika (neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo); patirta neturtinė žala, t.y. emocinis Å¡okas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl staigaus pragyvenimo Å¡altinio netekimo, dėl ko pasireiÅ¡kė ir ieÅ¡kovės fizinės sveikatos pablogėjimas, taip pat egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent dėl konfliktų darbe, neteisėto atleidimo kilo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie sukėlė ieÅ¡kovės sveikatos pablogėjimÄ , bei kaltė – atsakovė žinojo apie svarbių priežasčių egzistavimÄ , žinojo apie ieÅ¡kovės sÅ«naus ligÄ , tačiau vis tiek atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2013-05-16, apie 13 val. jai paskambino ieÅ¡kovė ir paprašė leisti jai iÅ¡eiti anksčiau iÅ¡ darbo, kadangi ieÅ¡kovei reikėjo iÅ¡ darželio pasiimti sergantį vaikÄ . Atsakovė ieÅ¡kovei pasakė, kad ji po kelių valandų grįš ir pakeis ieÅ¡kovę darbo vietoje, ir tuomet ieÅ¡kovė galės pasiimti vaikÄ iÅ¡ darželio. Grįžtant į darbÄ atsakovė apie 15.15 val.-15.30 val. pamatė ieÅ¡kovę, jau išėjusiÄ iÅ¡ darbo ir stovinčiÄ prie meno mokyklos su vaiku vežimėlyje ir besikalbančia su atsakovei nepažįstama moterimi.

Vakare atsakovė paskambino ieÅ¡kovei, paklausė apie vaiko sveikatos bÅ«klę, ieÅ¡kovė jai atsakiusi, kad vaikui temperatÅ«ra nenukrito, todėl sekančiÄ dienÄ kvies gydytojÄ Ä¯ namus. 2013-05-17, apie 8.00 val. telefonu ieÅ¡kovė pranešė, kad kvies gydytojÄ ir į darbÄ neateis. Atsakovė informavo telefonu ieÅ¡kovę, kad Å¡i turi paimti nedarbingumo pažymėjimÄ , o ieÅ¡kovė jai atsakė, kad tai priklausys nuo to, kÄ pasakys gydytojas. 2013-05-20 ieÅ¡kovė pranešė, kad vaikas nepasveiko, todėl paėmė nedarbingumo pažymėjimÄ . 2013-05-24 ieÅ¡kovė pranešė, kad pirmadienį, t.y. 2013-05-27, ateis į darbÄ .

MinėtÄ dienÄ ieÅ¡kovė atvyko į darbÄ . Atsakovė 2013-05-27 vakare, deklaruodama Sodrai ieÅ¡kovės nedarbingumo pažymėjimÄ , pastebėjo, kad 2013-05-17 ieÅ¡kovė neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, o nedarbingumo pažymėjimas jai buvo iÅ¡duotas tik nuo 2013-05-20. Atsakovė paskambino į SodrÄ pasitarti, kÄ jai daryti tokiu atveju. Sodros specialistai jai atsakė, kad negali bÅ«ti įformintas nedarbingumas, jeigu nėra pateiktas jį pateisinantis dokumentas. Nurodė, kad 2013-05-28 ji (atsakovė) surašė reikalavimÄ , kad ieÅ¡kovę pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ .

IeÅ¡kovė atsisakė paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . Tuomet ji (atsakovės) nuvažiavo pasikonsultuoti su darbo biržos specialistais ir Sodros teisininkais apie susidariusiÄ situacijÄ . Atsakovė nurodė, jog ji pasielgė taip, kaip jai rekomendavo minėti specialistai, t.y. atleisti darbuotojÄ . Nurodė, kad 2013-05-30 ieÅ¡kovė raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimus, kodėl nebuvo darbe 2013-05-17 ir kodėl išėjo anksčiau iÅ¡ darbo 2013-05-16. Nurodė, kad 2013-05-30 ieÅ¡kovė kartu su paaiÅ¡kinimais nepateikė pažymos apie vaiko sveikatos bÅ«klę, atleidimo dienÄ taip pat nebuvo atsakovei pateikta jokia pažyma iÅ¡ gydytojo, tokiÄ pažymÄ ji (atsakovė) gavo tik kartu su ieÅ¡kiniu.

PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove yra pažįstamos seniai, su ieÅ¡kovės sugyventiniu yra seni draugai. Ji priėmė ieÅ¡kovę į darbÄ , nes Å¡i tuo metu buvo registruota darbo biržoje, jos Å¡eimos finansinė padėtis buvo sunki, ir tai žinodama pagailėjusi ieÅ¡kovės ji (atsakovė) darbo biržos pasiÅ«lymu pagal triÅ¡alę sutartį priėmė ieÅ¡kovę į darbÄ . Konfliktai su ieÅ¡kove prasidėjo po truputį, ieÅ¡kovė nepriėmė jokių nurodymų, pastabų, žodinės pastabos buvo.

Nurodė, kad anksčiau ieÅ¡kovė raÅ¡tu paskirtų drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau žodžiu buvo įspėta apie netinkamÄ darbÄ , nes buvo nusiskundimų iÅ¡ klientų. PaaiÅ¡kino, kad atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę su ja visiÅ¡kai atsiskaitė. IeÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėtas atlyginimas už 2013 m. gegužės mėnesį – 727,27 Lt, neatskaičius mokesčių; už 2013-06-03 – 37,67 Lt, neatskaičius mokesčių; kompensacija už atostogas - 200,80 Lt, neatskaičius mokesčių.

Pagal 2013-06-04 darbo užmokesčio apskaitos žiniaraÅ¡tį, iÅ¡mokėta galutinė suma yra 877,44 Lt, kuri skiriasi nuo 2013-09-25 pažymoje nurodytų duomenų, kur nurodyta, kad ieÅ¡kovei yra iÅ¡mokėta 878, 83 Lt, skirtumas sudaro 1,39 Lt, susidarė jis dėl įvykusios skaičiavimo klaidos, todėl sutinka Å¡iÄ sumÄ primokėti ieÅ¡kovei.Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 7 metus dirba vaikų ir Å¡eimos gydytoju VÅ¡Ä® Vievio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre. 2013 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovė kvietė gydytojÄ Ä¯ namus, kadangi jos vaikas karščiavo.

Jis buvo nuvykęs į ieÅ¡kovės namus Liepų g. Pas ieÅ¡kovę vyko per pietus, apie 12.30-13.00 val. Vaikas turėjo temperatÅ«ros iki 40 laipsnių. Parodė, kad vaikas nebuvo gydomas stacionare, nes vaiko motina atsisakė. PirmÄ dienÄ , t.y. 2013-05-17, joks dokumentas ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡duotas, medicininėje kortelėje buvo pažymėta apie gydytojo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ namus. Vėliau ieÅ¡kovei prireikė nedarbingumo pažymėjimo ir ji, turbÅ«t, kitÄ dienÄ buvo atėjusi, ir jai buvo iÅ¡duota pažyma.

PaaiÅ¡kino, kad tai nėra pažeidimas, kad 2013-06-03 buvo iÅ¡duota medicinos pažyma už sirgimÄ 2013-05-17, nes medicinos kortelėje yra daromas įraÅ¡as, pagal kurį ir iÅ¡duodama pažyma. Parodė, kad vienÄ kartÄ , jau po vaiko ligos, jam yra tekę gydyti ir pačiÄ ieÅ¡kovę dėl padidėjusio kraujospÅ«džio, dirglumo, susijaudinimo, ji aiÅ¡kino, kad įvyko kažkoks konfliktas darbe. Iki vaiko ligos nėra tekę gydyti ieÅ¡kovės, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nebuvo VÅ¡Ä® Vievio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pacientė, ji gydydavosi Elektrėnuose. Liudytojas V.

K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieÅ¡kovė yra jo sugyventinė bei jo vaiko N. K. motina. Parodė, kad tiksliai neprisimena, bet gal 2013 m. birželio ar gegužės mėnesio 16 dienÄ , apie 15.30 val. jam telefonu paskambino jo sugyventinė ir pranešė, kad susirgo vaikas ir jį reikia paimti iÅ¡ darželio. Buvo iÅ¡kviestas gydytojas V. J.. IeÅ¡kovė 17 dienÄ neišėjo į darbÄ , kadangi atsakovė suteikė jai laisvÄ dienÄ . Jis apie tai žino, kadangi ieÅ¡kovė vakare, apie 7 val., jam jau esant namuose, skambino atsakovei ir pasakė, kad Nojus serga, todėl ji neateis į darbÄ .

Parodė, kad jis girdėjo visÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės pokalbį, kadangi ieÅ¡kovė skambino įjungusi garsiakalbį. Atsakovė pasakiusi ieÅ¡kovei nepergyventi ir imti laisvÄ dienÄ , o jei vaikas nepasveiks, tuomet pirmadienį imti nedarbingumo lapelį. Nurodė, kad po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės sveikata pablogėjusi, ji turi problemų dėl Å¡irdies, jÄ iÅ¡tinka nerviniai priepuoliai, ji buvo nuvežta į Elektrėnų ligoninę, kur jai suleido vaistų. Visos problemos su sveikata ieÅ¡kovei kilo po atleidimo iÅ¡ darbo dėl patirto streso.

Iki tol ieÅ¡kovės sveikata buvo gera, jokių problemų nebuvo.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Å iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-03-04 ieÅ¡kovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti floriste – pardavėja (b.l. 39-40, 41), buvo sulygta, jog ieÅ¡kovė dirbs nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., su pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 val. (b.l. 42).

IÅ¡ byloje esančios medžiagos – reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimų kopijos (b.l. 47), ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimų kopijų (b.l. 48, 49), 2013-06-03 įsakymo Nr. 4 dėl drausminės atsakomybės taikymo kopijos (b.l. 54) - ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimų bei liudytojo V. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ieÅ¡kovė 2013-05-17 neatvyko į darbÄ , Å¡ios aplinkybės Å¡alys neginčija, ginčas yra kilęs dėl aplinkybės, ar ieÅ¡kovė 2013-05-17 neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties.IeÅ¡kovė teigė, jog susirgus jos vaikui ir apie tai informavus atsakovę, Å¡i telefonu leido ieÅ¡kovei 2013-05-17 neatvykti į darbÄ , neimant nedarbingumo pažymėjimo; nurodė, kad darbovietėje nebuvo griežtos tvarkos, kad praÅ¡ymus dėl laisvos dienos reikia raÅ¡yti raÅ¡tu, bÅ«davo įprasta susitarti žodžiu.

Å iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtino liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. K., kuris patvirtino, kad ieÅ¡kovei skambinant atsakovei ir informuojant, jog serga jų sÅ«nus Nojus, todėl ji neateis į darbÄ , atsakovė pasakiusi ieÅ¡kovei nepergyventi ir imti laisvÄ dienÄ , o jei vaikas nepasveiks, tuomet pirmadienį (2013-05-20) imti nedarbingumo lapelį; ir ieÅ¡kovė, ir liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, kad pastarasis girdėjo Å¡io pokalbio turinį, nes ieÅ¡kovė kalbėjo su atsakove įjungusi garsiakalbį.

Atsakovė kategoriÅ¡kai paneigė ieÅ¡kovės ir liudytojo V. K. nurodytas minėtas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tiesų 2013-05-16, apie 13 val. jai paskambinusi ieÅ¡kovė pranešė, kad susirgo jos vaikas, ir ji turi paimti jį iÅ¡ darželio, todėl ji išėjo iÅ¡ darbo anksčiau. Vakare atsakovei paskambinus ieÅ¡kovei ir pasiteiravus apie jos vaiko sveikatos bÅ«klę, ieÅ¡kovė jai atsakiusi, kad vaikui temperatÅ«ra nenukrito, todėl sekančiÄ dienÄ kvies gydytojÄ Ä¯ namus. 2013-05-17, apie 8.00 val. telefonu ieÅ¡kovė pranešė, kad kvies gydytojÄ ir į darbÄ neateis.

Atsakovė informavo telefonu ieÅ¡kovę, kad Å¡i turi paimti nedarbingumo pažymėjimÄ , o ieÅ¡kovė jai atsakė, kad tai priklausys nuo to, kÄ pasakys gydytojas. 2013-05-20 ieÅ¡kovė pranešė, kad vaikas nepasveiko, todėl paėmė nedarbingumo pažymėjimÄ . Kaip paaiÅ¡kino atsakovė, ji buvo įsitikunusi, kad ieÅ¡kovė, neatėjusi į darbÄ visÄ 2013-05-17 dienÄ , tikrai turės už tÄ dienÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , ir tik vėliau darydama ataskaitÄ Sodrai atsakovė pamatė, kad ieÅ¡kovei nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas tik nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24; taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad darbovietėje nebuvo tokios tvarkos, kad darbuotojas galėtų sirgti, neimdamas nedarbingumo pažymėjimo.Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir liudytojo V.

K. parodymus, kad ieÅ¡kovė 2013-05-17 nebuvo visÄ dienÄ darbe žodiniu atsakovės leidimu, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų (raÅ¡ytinių įrodymų, kitų bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymų ir kt.) ieÅ¡kovė nepateikė, o atsakovė kategoriÅ¡kai tai paneigė; ieÅ¡kovė, duodama tokius paaiÅ¡kinimus, siekia sau palankaus teismo sprendimo, o liudytojas V. K. yra ieÅ¡kovės sugyventinis, jie gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį, turi bendrÄ vaikÄ , todėl V.

K. yra tiesiogiai suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi ir duoda ieÅ¡kovei palankius parodymus.CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis, jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

Vadovaujantis Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuostata, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad 2013-05-17 į darbÄ ji neatvyko leidus darbdaviui, t.y. atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad į darbÄ 2013-05-17 ji neatvyko žodiniu atsakovės leidimu, taigi, formaliai ieÅ¡kovė padarė pravaikÅ¡tÄ .Tačiau pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikÄ , įstatymo normÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 9 p., galima taikyti, kai kartu yra dvi bÅ«tinos sÄ lygos:

1) darbuotojas į darbÄ neatvyksta visÄ darbo dienÄ (pamainÄ );

2) tas neatvykimas į darbÄ turi bÅ«ti be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2007). Kaip minėta, ginčo, kad 2013-05-17 ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ , tarp Å¡alių nėra. Pažymėtina, kad darbo kodekse nėra pateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl teismas vertina neatvykimo į darbÄ priežasties svarbos klausimÄ , atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos – 2013-05-17 medicininės pažymos dublikato (b.l. 11), kuriame nurodyta, jog N. K., gim. (duomenys neskelbtini), sirgo, 2013-05-30 ieÅ¡kovės raÅ¡ytinių pasiaiÅ¡kinimų kopijų (b.l. 48, 49), kuriuose nurodyta, jog ieÅ¡kovė prašė laisvos dienos, kadangi jos mažametis vaikas sirgo – turėjo aukÅ¡ta temperatÅ«rÄ (apie 39 laipsnius), ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, - darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė 2013-05-17 į darbÄ neatvyko dėl jos mažamečio vaiko ligos.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės vaiko amžių (vaikui 2013-05-17 buvo nepilni 3 metai), į vaiko ligos pobÅ«dį (vaikui buvo nustatyta aukÅ¡ta, apie 39 laipsnių, temperatÅ«ra), konstatuoja, kad nors ieÅ¡kovė 2013-05-17 neatvyko į darbÄ ir nepateikė neatvykimo į darbÄ pateisinančio dokumento, tačiau ji neatvyko į darbÄ , turėdama svarbiÄ priežastį. DK 238 straipsnyje numatyta, jog darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ , turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Byloje esanti medžiaga bei ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieÅ¡kovė 2013-05-17 neatvyks į darbÄ (tik, kaip nurodė atsakovė, ji buvo įsitikinusi, kad neatvykusi visÄ dienÄ Ä¯ darbÄ 2013-05-17 ieÅ¡kovė pateiks nedarbingumo pažymėjimÄ už tÄ dienÄ ), be to, atsakovei kartu buvo žinoma ir ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ priežastis. Atsakovė, skirdama ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo - neįvertino ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ priežasčių, įrodymų, kad ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ sukėlė atsakovei sunkias pasekmes, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178 str.).

Be to, atsakovė, skirdama ieÅ¡kovei pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė iki 2013-06-03 neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Nors byloje yra pateikta 2013-05-03 ir 2013-05-31 skundų kopijos (b.l. 50, 51), tose pačiose patalpose dirbančių darbuotojų charakteristikos apie ieÅ¡kovę kopija (b.l. 53), tačiau teismas pažymi, kad visi Å¡ie dokumentai, iÅ¡skyrus 2013-05-03 klientės Elenos skundÄ (b.l. 50), suraÅ¡yti jau kilus konfliktui tarp Å¡alių, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini, o dėl klientės 2013-05-03 skundo ieÅ¡kovei drausminė nuobauda nebuvo paskirta.

Taigi, nors, kaip nurodė atsakovė, ji bei klientai turėjo pretenzijų ieÅ¡kovei dėl jos darbo, tačiau drausminių nuobaudų atsakovė ieÅ¡kovei neskyrė, vadinasi, vertino ieÅ¡kovės atliekamÄ darbÄ kaip tinkamÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ 2013-05-17 nesudarė pagrindo taikyti jai pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str., 238 str.).

Todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties su ieÅ¡kove pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes L. M. 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualiÄ veiklÄ (IVVP Nr. 094052), nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ neteisėtu taikytinos DK 300 str. 4 d. nuostatos.DK 300 str. 4 d. numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp jos ir atsakovės nepageidauja bÅ«ti grÄ Å¾inta į ankstesnį darbÄ ; tai, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu, bei jų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į pirmesnį darbÄ , jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ negrįžti į ankstesnį darbÄ dėl nepalankių sÄ lygų jai dirbti, į darbÄ ji negrÄ Å¾intina, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.).

IeÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovÄ pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ netenkintinas, nes ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo sprendžia teismas pats, priimdamas sprendimus dėl ginčo esmės, o ne duodamas pavedimus darbdaviui. Ginčo tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kovei, atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo, iÅ¡mokėtų sumų nėra; ieÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad neturi pretenzijų dėl jai atsakovės neprimokėtų dėl įvykusios skaičiavimo klaidos 1,39 Lt, praÅ¡o Å¡ios sumos jai nepriteisti, todėl ji nepriteistina.

Kitų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų, pvz. tokio, kaip, kad atsakovė pažeidė DK 141 str. reikalavimus, nes atsiskaitė su ieÅ¡kove ne atleidimo dienÄ , ieÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdyje nepalaikė, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina, tik pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog atsiskaityti su ieÅ¡kove pavėlavo tris dienas, nes ieÅ¡kovė anksčiau visada reikalavo algÄ jai mokėti grynais pinigais, o šįkart ieÅ¡kovė laiku, t.y. atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , pinigų grynais neatsiėmė, o pareikalavo pinigus sumokėti banko pavedimu, tačiau pati delsė nurodyti banko sÄ skaitÄ , o kai tik atsakovė sužinojo jos banko sÄ skaitos numerį, nedelsdama atliko pavedimÄ .

IeÅ¡kovei ir jos atstovei nepalaikius teismo posėdyje Å¡io argumento ir nepareiÅ¡kus su juo susijusių reikalavimų bei nepaneigus atsakovės nurodytų aplinkybių, teismo Å¡io argumento neanalizuoja ir nevertina.Pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ieÅ¡kovei L. M., kuri dirbo pas atsakovę nuo 2013-03-04 iki 2013-06-03, priteisiama vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 str. 1 d.). Byloje esanti pažyma (b.l.

68) patvirtina, kad ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis dirbant pas atsakovę buvo 1003,98 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1003,98 Lt (neatskaičius mokesčių) iÅ¡eitinė iÅ¡moka.IeÅ¡kovė, teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, ieÅ¡kovei įsidarbinus kitoje darbovietėje.

IeÅ¡kovė 2013-07-22 įsidarbino kitoje darbovietėje, t.y. Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ (b.l. 73), kur jos vidutinis darbo užmokestis, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdžiu metu pateiktos 2013-11-19 pažymos Nr. 30, siekia 1296,84 Lt (neatskaičius mokesčių), t.y. jis yra 292,86 Lt (neatskaičius mokesčių) didesnis, nei buvo jai dirbant pas atsakovę. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011), bei atsižvelgdamas į darbo teisėje galiojančius sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, įvertindamas tai, kad naujoje darbovietėje ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei buvo jai dirbant ankstesnėje darbovietėje pas atsakovę, priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. nuo 2013-06-03, iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje, t.y. iki 2013-07-22.

Pagal byloje esančiÄ 2013-09-25 pažymÄ , ieÅ¡kovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 47,80 Lt (b.l. 68). Kadangi ieÅ¡kovė priverstinai nedirbo nuo 2013-06-03 iki 2013-07-22, t.y. 33 darbo dienas, už šį laikotarpį ieÅ¡kovei priteistina 1577,40 Lt, neatskaičius mokesčių (47,80 Lt x 33).IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 5000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti.DK 250 str. numatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010.

Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė didelių išgyvenimų, dėl ko jai sutriko sveikata. Ieškovė teismui pateikė medicininių pažymų kopijas (b.l. 13, 14) ir jos asmens sveikatos istorijos išrašų kopijas, pateiktas teismo posėdžio metu, kur išraše iš VšĮ Elektrėnų ligoninė nurodyta, kad ieškovė 2013-05-30 skundėsi galvos skausmais, širdies dūrimu, blogai pasijuto po konflikto darbe; išrašai iš VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras yra neįskaitomi, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas V.

J., kuris padarė minėtus įrašus, parodė, kad įrašuose nurodyta, kad ieškovė 2013-06-03 kreipėsi dėl stiprėjančio galvos skausmo, vangumo, temperatūros, padidėjusio kraujospūdžio. Tačiau ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kokia buvo jos sveikatos būklė iki 2013-05-30, t.y. iki konflikto su atsakove, o ieškovės ir liudytojo V. K. teiginiai, kad iki minimo įvykio ieškovės sveikata buvo gera, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi, kaip minėta, tiek ieškovė, tiek liudytojas V.

K. yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovei palankia šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali daryti išvados, jog ieškovės sveikatos sutrikimas neabejotinai susijęs su drausminės nuobaudos – atleidimu iš darbo – paskyrimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gegužės mėnesį, t.y. nuo 2013-05-16 iki 2013-05-24, sirgo ieškovės mažametis vaikas, kuris smarkiai karščiavo (jam buvo nustatyta apie 39 laipsnių temperatūra), kas taip pat galėjo turėti įtakos blogai ieškovės savijautai.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ , taip pat nurodė, kad ji jaučia nerimÄ dėl ateities, o jos atleidimas dėl Å¡iukÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo kenkia jos reputacijai, pasunkėjo jos galimybė įsidarbinti. Tokie ieÅ¡kovės argumentai taip pat vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateiktų paaiÅ¡kinimų, charakteristikos (b.l. 73), 2013-11-19 pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, jog ieÅ¡kovė jau 2013-07-22 įsidarbino naujoje darbovietėje Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybės susirasti darbÄ , prieÅ¡ingai, ji praėjus kiek daugiau nė mėnesiui susirado kitÄ darbÄ su netgi didesniu - beveik 200 Lt (atskaičius mokesčius) - darbo užmokesčiu.Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ taip pat vertinami ir ieÅ¡kovės veiksmai susidariusioje konfliktinėje situacijoje su atsakove.

Vertinant ieÅ¡kovės ir atsakovės paaiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada, jog pačios ieÅ¡kovės veiksmai (neveikimas), t.y. visÄ dienÄ neatvykusi į darbÄ 2013-05-17 ji nepateikė atsakovei 2013-05-17 gydytojo pažymos nei 2013-05-27, kai grįžo į darbÄ po vaiko ligos, nei vėliau, - iÅ¡ esmės ir sudarė prielaidas atsirasti neigiamoms pasekmėms - darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimui. IeÅ¡kovė nesielgė kaip rÅ«pestingas ir apdairus asmuo: net ir kilus konfliktui bei atsakovei pareikalavus (Å¡ias aplinkybes Å¡alys nurodo skirtingai – atsakovė nurodė, kad pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo 2013-05-28, o ieÅ¡kovė nurodė, kad – 2013-05-30, tačiau tai neturi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės veiksmų susidariusioje konfliktinėje situacijoje vertinimui) ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe 2013-05-17 priežasčių, ieÅ¡kovė nepasirÅ«pino laiku gauti nebuvimÄ darbe pateisinantį dokumentÄ ; ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad kad negalėjo pateikti atsakovei gydytojo pažymos, nes negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, o darbo laikas buvo iki 17.00 val., tuo tarpu atsakovė pažymėjo, kad VÅ¡Ä® Vievio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras dirbo ir dirba iki 17.30 val., be to, ieÅ¡kovė turėjo ir pietų pertraukÄ .

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė tikrai turėjo galimybę gauti medicininę pažymÄ ir laiku pateikti jÄ atsakovei. Kaip paaiÅ¡kino atsakovė, ji tikrai nebÅ«tų nutraukusi darbo sutarties su ieÅ¡kove, jeigu Å¡i bÅ«tų pateikusi jai nebuvimÄ darbe pateisinantį dokumentÄ , kurį, t.y. 2013-05-17 medicininę pažymÄ (dublikatÄ ), atsakovė pamatė tik gavusi jį iÅ¡ teismo kartu su ieÅ¡kiniu; paaiÅ¡kino, kad ji duomenis Sodrai apie darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kove perdavė tik 2013-06-03 po pietų, todėl iki to laiko gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės medicininę pažymÄ ji, atsakovė, bÅ«tų neperdavusi tokių duomenų Sodrai ir darbo sutartis su ieÅ¡kove nebÅ«tų nutraukta.

Taigi, tik pačios ieÅ¡kovės didelis nerÅ«pestingumas lėmė tai, kad atsakovė, kaip ji paaiÅ¡kino, pasitarusi su darbo biržos specialistais ir Sodros teisininkais, nutraukė su ieÅ¡kove darbo sutartį.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimÄ , nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ ) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010.).Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas į darbo sutarties nutraukimÄ teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pas atsakovę dirbo labai trumpai – tris mėnesius) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovei priteisimas, teismo vertinimu, visiÅ¡kai kompensuoja ieÅ¡kovės neabejotinai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt priteisimo neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimÄ jų neanalizuoja ir nevertina.Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1003,98 Lt (b.l. 68) - priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, t.y. patenkinus reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei su juo susijusius reikalavimus ir atmetus reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - ½ ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 750,00 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovės proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 77,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista paduodant ieÅ¡kinį.     Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 10,06 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. po 5,03 Lt iÅ¡ kiekvienos Å¡alies, nepriteisiamos.Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovui.

Sprendime sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 282, 410-418 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti L. M. 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualiÄ veiklÄ (IVVP Nr. 094052), nutraukimÄ neteisėtu.Laikyti, kad darbo sutartis su L. M. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ D.

S. L. M. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , tai yra 1003 Lt 98 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 1577 Lt 40 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 750 Lt 00 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimo dalį dėl 1003 Lt 98 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.Priteisti iÅ¡ D. S. 77 Lt 00 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja              Irena Stefanovič