2020-09-30 Nr. AB-17888-3-61-3-02579-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-591-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02579-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MIR Global“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MIR Global“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „MIR Global“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „MIR Global“ elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko 2020 m. liepos 2 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininką leisti pareiškėjo UAB „MIR Global“ atstovui susipažinti su visa atsisakyto pradėti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-2-02-00516-20 ir daryti medžiagos kopijas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Remdamas teismų praktika, teismas nurodė, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. BPK 168 straipsnio 4 dalis nustato, kad straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo institucijos priimtą sprendimą dėl atsisakymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją priimti sprendimą leisti susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga visa apimtimi. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas yra nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (žr. administracines bylas Nr. AS822-15/2014; AS-634-662/2016; AS-236-756/2017).

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsisakymas priimti skundą pareiškėjai neužkerta kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijų priežiūrą vykdančią prokuratūros įstaigą ar bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas UAB „MIR Global“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo UAB „MIR Global“ skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nes atsakovas pareiškėjo kreipimąsi nagrinėjo ir Sprendimą priėmė, vadovaudamasis viešojo administravimo taisyklėmis ir veikdamas kaip viešojo administravimo, o ne ikiteisminio tyrimo subjektas. Be to, Sprendime nurodyta, kad jis yra administracinės procedūros rezultatas ir turi būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.

Pareiškėjo manymu, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, remdamasis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes tose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Teismo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos dėl pareiškėjų skundų, kuriais administracinio teismo reikalauta įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ar atnaujinti tyrimą, priimtinumo. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas prašymas yra nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ar nutraukimu ir jo patenkinimas neturės poveikio ikiteisminio tyrimo eigai – pareiškėjas prašo įpareigoti teisėsaugos instituciją leisti susipažinti su jo teisių gynimui reikalinga informacija – ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad klausimas, kurį pareiškėjas kelia pateiktame skunde, yra labiau susijęs ne su BPK, bet su netinkamu asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymu. Sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su medžiaga atsakovas motyvavo tuo, kad medžiagoje, su kuria pareiškėjas prašė susipažinti, yra užfiksuoti trečiųjų asmenų asmens duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atsisakymo leisti susipažinti su visa atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00516-20 medžiaga, suformuluoto ginčijame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko 2020 m. liepos 2 d. sprendime „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai nusprendė, kad UAB „MIR Global“ neturi teisės būti prašomų asmens duomenų ir dokumentų gavėju, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajme skyriuje buvo priimtas sprendimas leisti pareiškėjui susipažinti tik su dalimi medžiagos Nr. M-2-02-00516-20. Sprendime konstatuota, kad leidimas pareiškėjui susipažinti tik su dalimi medžiagos yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime taip pat nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu „Administracinės procedūros sprendimo apskundimas“ pasirinktinai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymu numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui ir jo struktūriniams padaliniams nėra suteikta kompetencija spręsti ginčų priskirtinumo administraciniam teismui, todėl Sprendime nurodyti teiginiai dėl jo apskundimo tvarkos neturi teisinės reikšmės vertinant, ar kilęs ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d. prašymu, prašydamas leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. N-2-02-00516-20 medžiaga, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ir išrašus, iš esmės prašė leisti jam susipažinti ir daryti kopijas dokumentų, kuriais įforminti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai. Be kita ko, prašymą pareiškėjas grindė Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atsakydama į minėtą reikalavimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba, teisėjų kolegijos vertinimu, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl galbūt pažeistas savo teises pareiškėjas galėtų ginti Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios nuostatos laikėsi ir kitoje panašaus pobūdžio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-606-502/2019).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nėra teisinių ir faktinių prielaidų naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MIR Global“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė