5bd5e0b7-9517-4382-9c79-d78c19ecea0f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5238-328/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-02797-2019-8) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Skaistei Jauniškytei dalyvaujant ieškovui G. P. (G. P.), jo atstovei advokatei S. B., vertėjai Violetai Žemaitienei, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus prokurorei L.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. P. (G. P.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 4 697,69 Eur turtinės žalos, 23 010 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , pagal kurį 2011 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ , kad jis 2011 m. lapkričio 16 d. , apie 20.10 val., darbo metu vairuodamas darbdaviui priklausantį autobusÄ pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkto (2011 m. rugsėjo 28 d. teisės akto Nr. 1950 redakcija) reikalavimus – nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu, kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė prieÅ¡ perėjÄ sustojo, pamatęs perėjoje einantį pėsčiÄ jį, staigiai stabdė vairuojamÄ autobusÄ , stabdymo metu autobuse parkrito keleivė D.

K. ir jai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kovui 2012 m. gegužės 25 d. nepagrįstai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, tačiau 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendį panaikino ir priėmė naujÄ nuosprendį – ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskyrė bausmę.

Nurodė, jog 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis iÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant teiginius, kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas ir bÅ«tent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sÄ lyga.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , tai konstatuotina, kad ieÅ¡kovo patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė kaip turtinę, taip ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog kadangi ieÅ¡kovas buvo neteisėtai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei nuteistas, jo atžvilgiu buvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai ir pradėtas pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vykdymÄ sustabdė, tačiau iki to iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 175,05 Eur.

Be to, ginti savo interesus ieÅ¡kovas buvo priverstas samdyti advokatÄ , patyrė 4 522,64 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios laikytinos turtinės žalos dalimi. IeÅ¡kovas nurodė, jog iÅ¡ viso patyrė 4 522,64 Eur turtinę žalÄ . Be to, dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje ieÅ¡kovas buvo kaltinamasis, nagrinėjimo, kuris truko 2301 dienas, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 6 d. (pirmojo praneÅ¡imo apie įtarimÄ pateikimo) iki 2018 m. kovo 26 d. (Lietuvos Anksčiausiojo Teismo nutarties priėmimo), ieÅ¡kovas patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ teismo salėje nuo nukentėjusiosios bei jÄ palaikančių asmenų, sėdėjusių salėje, buvo filmuojamas žiniasklaidos atstovų, jautė netikrumÄ dėl savo ateities, savo ir Å¡eimos bÅ«tinųjų poreikių užtikrinimo, nors iÅ¡kart neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bei neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas patyrė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 23 010,00 Eur suma. IeÅ¡kovas nurodė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje ieÅ¡kovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, prokurorai ir teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog faktas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi baudžiamojo byloje panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį savaime negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad visas baudžiamasis procesas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino IeÅ¡kovÄ , vėliau apeliacinės instancijos teismas IeÅ¡kovÄ pripažino kaltu, o kasacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, laikytina skirtingu baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų vertinimu, tačiau skirtingas vertinimas ir pripažinimas duomenis įrodymais, savaime neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad buvo padaryta grubi teisės taikymo ar aiÅ¡kinimo klaida, todėl pagal ieÅ¡kinyje pateiktas aplinkybes nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymo prasme pareigÅ«nų atliktus veiksmus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

Nurodė esant akivaizdu, kad dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, turėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjant bylÄ buvo surinkti objektyvÅ«s duomenys, kurie patvirtino, kad ieÅ¡kovas galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad kasacinės instancijos teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kitaip vertino byloje surinktus duomenis, kurie buvo pripažinti įrodymais. Pažymėjo, jog bylÄ kasacinės instancijos teise nagrinėjo iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija, mano esant galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismų praktika dėl surinktų duomenų vertinimo buvo nevienareikÅ¡miÅ¡ka, teismams skirtingai vertinant bylos įrodymų visumÄ bei teisės normų taikymo klausimÄ , negalima spręsti, jog buvo padaryta grubi teisės taikymo ar aiÅ¡kinimo klaida.

Mano nesant pagrindo apeliacinės instancijos teismų veiksmus pripažinti neteisėtais. Pastebėjo, jog ieÅ¡kinyje neįrodinėjama, kad baudžiamasis procesas buvo vilkinamas, todėl laiko trukmė, per kuriÄ vyko procesas buvo objektyviai bÅ«tina ir pagrįsta, pergyvenimai ir įtampa, kuria galėjo jausti ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu laikytini kaip trumpalaikiai ir nedarantys jokios esminės žalos, netikrumo jausmÄ ieÅ¡kovas neabejotinai turėjo pajausti, nes vyko ikiteisminis tyrimas, vėliau bylos nagrinėjimas, tačiau tai buvo sÄ lygota surinktais duomenimis, kurie pagrįstai leido pareikÅ¡ti įtarimus ir kaltinimusi ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas nurodo, kad buvo pažemintas nukentėjusiosios, tačiau tokia neturtinė žala jam galėjo bÅ«ti padaryta pačios nukentėjusiosios, o ne pareigÅ«nų. Pažymėjo, kad nurodomas padarytos neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai neatitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog duomenys apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo pakankamas pagrindas pareigÅ«nams priimti sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , todėl jį priėmę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad G. P. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusÄ , nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė prieÅ¡ perėjÄ sustojo, pamatęs perėjoje ėjusį pėsčiÄ jį staigiai stabdė vairuojamÄ autobusÄ .

Stabdymo metu autobuse parkrito važiavusi keleivė, kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, G. P. pagrįstai buvo pareikÅ¡tas įtarimas, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalį, ir pagrįstai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Byla su kaltinamuoju aktu 2012 m. gegužės 25 d. buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas, jiems pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo nustatyta neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų. PrieÅ¡ingai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, esant nustatytoms, aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Nurodė, jog nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimuose nenurodė, kad buvo padaryti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atlikimo, įrodymų rinkimo teisėtumo ir kiti įstatymų pažeidimai, kurie sudarytų teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovui padarytai žalai atlyginti.

Atkreipė dėmesį, jog civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiÅ«riu yra nepriekaiÅ¡tinga, jo civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl veiklos, yra negalima. Nurodė, jog iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas (ar baudžiamosios bylos nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, kadangi pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nėra ir objektyviai negali bÅ«ti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas.

Pažymėjo, kad teismai ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, nes kitaip nei prokuroras įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. mano, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtai. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog pats baudžiamasis procesas bÅ«tų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali bÅ«ti ir prievolės dėl žalos atlyginimo, ir tai yra pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareigÅ«nai atliko neprofesionalius tyrimo veiksmus. Nurodė, jog dėl neteisingų tyrimo veiksmų bei neteisingai priimto apkaltinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovas turėjo aÅ¡tuonerius metus visos instancijos teismuose įrodinėti savo nekaltumÄ , dėl ko patyrė turtinės ir neturinės žalos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė.

PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybe, jog buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, nepadaryti asmeniui žalos. Nurodė, jog prokurorai aÅ¡tuonerius metus rašė skundus. Pačios baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas nėra pagrindas kalbėti apie žalos atsiradimÄ . Žala atsirado po to, kai atliekant ikiteisminį tyrimÄ nekvalifikuotai, aplaidžiai, absoliučiai nemÄ stant apie savo pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, apdairiai, pareigÅ«nai pateikė nepagrįstÄ kaltinimÄ ir perdavė bylÄ Ä¯ teismÄ .

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo patvirtino, jog nėra nusikalstamos veikos. Teigė, jog buvo atliekami veiksmai, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu: buvo atliekamos vietos apžiÅ«ros, ekspertizės, kurios patvirtino, kad kaltės nėra. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir pasakė, kad ieÅ¡kovas nekaltas, tai už tai, kad jis aÅ¡tuonerius metu turėjo įrodyti prokurorams kaltės nebuvimÄ , valstybė turi atlyginti žalÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. PaaiÅ¡kino, jog nepradėti ikiteisminio tyrimo prokuroras negalėjo, nes Å¡iuo atveju dėl tam tikrų aplinkybių buvo sunkiai sužalotas žmogus. Nurodė, jog Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos, nustatytas kaltas ar nekaltas asmuo. Dėl to buvo apklausiamas ieÅ¡kovas, liudytojai, atliekamos ekspertizės. Nurodė, jog gauti duomenys patvirtino, kad yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pažeidė Kelių eismo taisykles, Å¡ie pagrindai buvo nustatyti ir prokuroras turėjo pagrindÄ kreiptis į teismÄ su kaltinamuoju aktu.

Pastebėjo, jog ikiteisminis tyrimas truko pakankami trumpÄ laikÄ â€“ buvo atlikta daugybė procesinių veiksmų, kurie turėjo bÅ«ti atlikti siekiant įsitikinti, ar ieÅ¡kovas gali bÅ«ti pripažintas kaltu. PaaiÅ¡kino, jog prokuroras kaltinamÄ jį aktÄ teismui atidarė per trumpiau nei Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo įvykio. Supranta, jog byla buvo nagrinėjama ilgÄ laikÄ . Tai irgi suponuoja iÅ¡vadÄ , kad net ir teismams tai nebuvo eilinė situacija. Mano, jog padaryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras atliko neteisėtus veiksmus nėra jokių pagrindų.

BÅ«tent teismas sprendžia, ar asmuo kaltas. Teigė, jog duomenys apie tai, kad galbÅ«t padaryta nusikalstama veika prokurorui buvo pakankami, kad bylÄ su kaltinamuoju aktu atiduoti teismui. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 21 d. pagal nukentėjusios pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl eismo įvykio, kurio metu sutrikdyta žmogaus sveikata (važiuojant autobusu, vairuotojui staigiai stabdant, keleivė parkrito ir susižalojo) (el. b. l. 60, t.

I). IeÅ¡kovui 2011 m. gruodžio 6 d. praneÅ¡imu apie įtarimÄ pareikÅ¡tas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės (el. b. l. 58-59, t. I). 2012 m. gegužės 25 d. kaltinamuoju aktu ieÅ¡kovas kaltintas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje (el. b. l. 56-57, t. I). Klaipėdos miesto apylinkės 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu (b. b.

Nr. 1-67-549/2014) G. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuspręsti iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nukentėjusios iÅ¡laidų atstovų advokatų paslaugų apmokėjimui nepriteisti (el. b. l. 48-54, t. I). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pripažinti G.

P. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir G. P. nubausti 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda; nukentėjusios D. K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 12 613,17 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , likusį neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 7 500 Eur priteisti iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ G. P. D. K. 3 300 Eur advokatų ir advokatų padėjėjų iÅ¡laidoms padengti (el. b. l. 24-46, t.

I). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi (b. b. Nr. 2K-7-1-693/2018) nutarta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį su pakeitimais: iÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant teiginius, kad tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas ir bÅ«tent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sÄ lyga (el. b. l. 10-22, t.

I). 2018 m. rugpjūčio 13 d. praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ praÅ¡ydamas jam ne teismo tvarka iÅ¡mokėti 2 900 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos (el. b. l. 78-79, t. I). 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu dėl praÅ¡ymo atlyginti žalÄ ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir – TM), atsakydama į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nurodė, jog yra įvykdyta Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Ä®statymo) 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta sÄ lyga, kadangi Lietuvos Aukščiausiais teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2017 m. vasario 2 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nepagrįstai baudžiamojoje byloje pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu;

TM nurodė, jog kadangi neteisėti veiksmai konstatuoti priimant Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį, ministerija sutinka ne teismo tvarka atlyginti ieÅ¡kovui iÅ¡laidas, kurias jis patyrė Å¡io apeliacinio proceso metu, t. y. 605 Eur turtinę žalÄ (atstovavimo iÅ¡laidos) ir 500 Eur neturtinę žalÄ (el. b. l. 5-7, 62-63, t. I). IÅ¡ byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas matyti, jog vykdant Klaipėdos apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-67-549/2014 dėl 3 300 Eur proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G.

P. nukentėjusiajai D. K. iÅ¡ieÅ¡kota 45,10 Eur suma (el. b. l. 8 t. I). IÅ¡ antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-67-549/2014 dėl 1 129,80 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota 129,95 Eur, iÅ¡ kurių 9,80 Eur pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), o 120,15 Eur skirta vykdymo iÅ¡laidų dengimui (el. b. l. 9, t. I). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Teismas nagrinėja ieÅ¡kinį neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.

Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovės priteisti 4 697,69 Eur turtinę žalÄ ir 23 010 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia aplinkybe, jog ieÅ¡kovo patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis numato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å ioje teisės normoje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už pirmiau nurodytais neteisėtais proceso veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1dalį kilti yra pakankamos trys sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Taip aptariama materialiosios teisės norma yra aiÅ¡kinama ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018). Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau iÅ¡skirtų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sÄ lyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (žr., pvz., 2003 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje bylojeNr.3K-7-381/2003;2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).

Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmus, Å¡ių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiÅ«riu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 16 d., ieÅ¡kovas, vairuodamas autobusÄ stabdė prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , stabdymo metu autobuso salone parkrito keleivė, kuriai dėl sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog Klaipėdos VPK Kelių policijos biure buvo gautas Klaipėdos universitetinės ligoninės praneÅ¡imas apie eismo įvykio metu sutrikdytÄ keleivės sveikatÄ . PraneÅ¡imo pagrindu 2011 m. lapkričio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata <...>). 2011 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovui pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata <...>), o 2012 m. gegužės 25 d. parengtas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui.

IeÅ¡kovas teigia, jog kaltinamasis aktas jam suraÅ¡ytas nepagrįstai. Toks ieÅ¡kovo argumentas visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas nepagrįstu (CPK 185 straipsnis). Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) (redakcija, galiojusi eismo įvykio ir ikiteisminio tyrimo pradžios metu) 164 straipsnio 1 dalis numato, jog ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai. Ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visÄ ikiteisminį tyrimÄ ar jo dalį.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 169 straipsnio 1 dalis numato, jog gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimÄ .

Taigi pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti yra pagrįstas manymas, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagrindas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo. Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, prokuroras įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieÅ¡kovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneÅ¡a, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ .

Sudarius sÄ lygas proceso dalyviams susipažinti su tyrimo medžiaga, iÅ¡sprendus praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ ir atlikus kitus BPK 218 straipsnio 2 – 5 dalyse numatytus veiksmus, prokuroras suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ (BPK 218 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraÅ¡oma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ veikÄ (BPK 23 straipsnis). Kaltinamojo akto tikslas nėra konstatuoti asmens kaltumÄ , o užbaigti ikiteisminį tyrimÄ , surinkus duomenų visumÄ , pagrindžiančiÄ galimÄ asmens kaltumÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltumÄ , kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas prokurorui suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ . Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ pagrįstai iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas, tokių aplinkybių byloje neįrodinėja ir ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

SistemiÅ¡kai vertinant BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pabaigos fiksavimo nuostatas, matyti, jog nenutraukus ikiteisminio tyrimo, jo pabaiga turi bÅ«ti fiksuojama kaltinamuoju aktu, todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog Å¡is aktas jam suraÅ¡ytas nepagrįstai, atmestini (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog ieÅ¡kovo veiksmas – staigus stabdymas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ turi iÅ¡orinių teisės pažeidimo požymių dėl keleivių saugumo <..> (nutarties 18 punktas).

Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ . Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų.

Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybes, sudarančios pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kaltinamasis aktas dėl galimai ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, tačiau konkrečių veiksmų, kurie buvo neteisėti, ieÅ¡kovas neįvardijo (CPK 178 straipsnis). Nors teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, jog prokuroras teikė nepagrįstus skundus dėl ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinusio nuosprendžio, tačiau pažymėtina, jog BPK garantuoja baudžiamojo proceso dalyviams teisę reikÅ¡ti apeliacinį skundÄ dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ir/ar kasacinį skundÄ dėl įsiteisėjusio nuosprendžio įstatyme nustatytais pagrindais (BPK 312 straipsnio 1 dalis).

Nesant duomenų, jog Å¡ia teise buvo piktnaudžiaujama, taip pat byloje nesant kitų įrodymų, vien Å¡i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tokiais veiksmais teisėsaugos pareigÅ«nas pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingas Å¡ios aplinkybės vertinimas, byloje nesant kitų įrodymų, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), pažymint, jog skundÄ (skundus) dėl teismo procesinio sprendimo reiÅ¡kė ne tik prokuroras, bet ir nukentėjusioji, civiliniai atsakovai.

Kitų duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras atliko neteisėtus veiksmu, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir ieÅ¡kovas bei jo atstovė (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog teisėsaugos pareigÅ«nai pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, nepadaryti asmeniui žalos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti.

Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę.

Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu.

IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, Å¡ių veiksmų teisėtumÄ teismas turi įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiÅ¡kai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

IeÅ¡kovas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , todėl konstatuotina, jog patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡spręstas nukentėjusios civilinis ieÅ¡kinys, proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos nuosprendis panaikintas, paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis su patikslinimais. IÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl to, kad nėra nusikaltimo sudėties, priimamas tais atvejais, kai nustatoma, jog teisiamasis padarė veikÄ , dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau Å¡i veika nereiÅ¡kia nusikaltimo padarymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens iÅ¡teisinimo teisinis pagrindas yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. IeÅ¡kovas ir jo atstovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, neprofesionaliai, tačiau konkrečių veiksmų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nenurodė (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ byloje pateiktų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog byloje nebuvo nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų veiksmų trÅ«kumai, baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimai ar klaidos (CPK 185 straipsnis). IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties matyti, jog iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijÄ eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta keleivio sveikata pripažino kazusu (nutarties 18 punktas), be to, kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (nutarties 7 punktas).

IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiÅ¡kai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (nutarties 21 punktas). Tokiu bÅ«du byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų (CPK 185 straipsnis), o pats iÅ¡teisinamasis nuosprendis savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas bei įtarimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pareikÅ¡tas nepagrįstai.

Pažymėtina, jog sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimÄ , dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Teismo posėdyje tiek ieÅ¡kovas, tiek jo atstovė teigė, jog bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidė pareigÅ«nai, atlikę ikiteisminį tyrimÄ , teigė, jog tyrimas atliktas neprofesionaliai. Tačiau Å¡ie argumentai visumos byloje esančių įrodymų kontekste vertinti kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje ieÅ¡kovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, prokurorai ir teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kasacinio teismo nutartyje, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, kasacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiÅ¡kai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (CPK 185 straipsnis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumÄ .

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ (CPK 185 straipsnis). Tokiu bÅ«du byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, t. y. tenkinama pirmoji valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti CK 6.272 straipsnio pagrindu žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 27-44). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nurodė, jog dėl neteisėto nuteisimo pagal baudžiamojoje byloje iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus iÅ¡ jo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 175,05 Eur suma.

IÅ¡ byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas matyti, jog vykdant Klaipėdos apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-67-549/2014 dėl 3 300 Eur proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. P. nukentėjusiajai D. K. iÅ¡ieÅ¡kota 45,10 Eur suma. IÅ¡ antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-67-549/2014 dėl 1 129,80 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota 129,95 Eur, iÅ¡ kurių 9,80 Eur pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), o 120,15 Eur skirta vykdymo iÅ¡laidų dengimui.

Ieškovas taip pat pateikė duomenis, jog baudžiamojoje byloje patyrė 4 522,64 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodė, jog 2011 m. išleido 1 051,32 Eur, 2014 m. – 1 051,32 Eur, 2015 m. – 1 815 Eur, 2017 m. – 605 Eur. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ieškovas atstovavimo išlaidas dengė grynaisiais pinigais (el. b. l. 64-77, t. I). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog kaltinamasis aktas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2012 m. gegužės 28 d.

Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta teisiamajam posėdžiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014 m. kovo 21 d., dėl kurio buvo pateiktas apeliacinis skundas. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamoji byla su skundu gauti 2014 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 204 m. spalio 30 d. nutartimi apeliaciniai skundai netenkinti. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties pateiktas kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas 2015 m. sausio 29 d. priimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinti ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjant iÅ¡ naujo byloje 2015 m. gegužės 29 d. paskirtas pranešėjas, o 2015 m. birželio 18 d. – kolegija. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Å is apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintas kasacinės instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, nustatyta, jog Å¡io proceso metu neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytos žalos faktÄ bei jo dydį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog apeliacinis procesas, kurio metu buvo konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, vyko nuo 2015 m. gegužės 29 d. (paskirtas pranešėjas) iki 2017 m. vasario 2 d. (priimtas teismo procesinis sprendimas). IÅ¡ byloje pateikto 2018 m. spalio 28 d. raÅ¡to TM dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų detalizavimo turinio matyti, jog už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjant iÅ¡ naujo patirtos 605 Eur iÅ¡laidos (el. b. l. 82-83, t.

I). Šios išlaidos pripažintinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atliktais neteisėtais veiksmais, laikytinos pagrįstomis, todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų kitose baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijose, ieškovo reikalavimas jas atlyginti netenkintinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 175,05 Eur vykdymo procese išieškotų lėšų tenkintas iš dalies.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei buvo iÅ¡ieÅ¡kota 9,80 Eur baudos dalies bei 120,15 Eur vykdymo iÅ¡laidos. Kadangi teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, buvo panaikintas, procesinis sprendimas panaikintas dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo, laikytina, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su neteisėtais valstybės veiksmais (CPK 185 straipsnis, CK 6.247 straipsnis), todėl dėl Å¡io nuosprendžio vykdymo iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinos.

Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas netenkintas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai, jog vykdymo procese iš ieškovo nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui išieškotos 45,10 Eur proceso išlaidos. Kadangi šios išlaidos išieškotos panaikinto teismo procesinio sprendimo pagrindu, šios išlaidos reikalautinos iš jas faktiškai gavusio asmens ir nelaikytinos priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais (CPK 5 straipsnis, 185 straipsnis).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 734,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 -6.249 straipsniai, 6.272 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala. IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamasis, nagrinėjimo patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 23 010 Eur suma. PaaiÅ¡kino, jog baudžiamasis procesas truko 2 301 dienÄ , t. y. nuo 2011 m. gruodžio 6 d. (pirmojo praneÅ¡imo apie įtarimÄ pateikimo) iki 2018 m. kovo 26 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo), G.

P. patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ teismo salėje nuo nukentėjusiosios bei jÄ palaikančių asmenų, sėdėjusių salėje, buvo filmuojamas žiniasklaidos atstovų, jautė netikrumÄ dėl savo ateities, savo ir Å¡eimos bÅ«tinųjų poreikių tenkinimo, nors iÅ¡ karto neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1dalis).

Ä®statyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimÄ , pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už baudžiamojo proceso metu patirtus rÅ«pesčius, nepatogumus, netikrumo jausmÄ ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai bÅ«dingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikÅ¡mingais pripažintais kriterijais, be to, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikÄ iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011.

Teismų praktika. 2011, 36, p. 25-45). Nagrinėjamu atveju, neabejotina, jog dėl baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautė netikrumÄ dėl savo ateities. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla buvo apraÅ¡oma spaudoje, straipsniuose ieÅ¡kovas buvo identifikuotas, kaip asmuo, galimai atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjo žmogus (el. b. l. 112-141, t. I). Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , tačiau neįrodė jo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio (23 010 Eur) (CPK 185 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog kiekvienÄ bylos nagrinėjimo dienÄ Ä¯vertino 10 Eur suma, jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog neturtinės žalos dydis grindžiamas teismų praktika, tačiau Å¡ių teiginių leistinomis civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindÄ , baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei Å¡ios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.), baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , paskirtos bausmės dydį ir kt., nenustačius iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų itin sumažėjusios ieÅ¡kovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbÄ ar negrįžtamai pakenkta jo dalykinei reputacijai, laikytina, jog ieÅ¡kovas nepatyrė itin didelių neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.272 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus bei pateiktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog byloje yra nustatytos visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog baudžiamojoje byloje, apkaltinamasis nuosprendis apeliacinės instancijos teisme priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ , tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.245 – 6.249 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl bylos baigties Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu laikytina, jog ieÅ¡kovas įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalÄ ), tačiau patirtos turtinės žalos dydį įrodė tik iÅ¡ dalies, o praÅ¡omas neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, dėl ko teismo mažintinas, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 734,95 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo byloje atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IeÅ¡kovas byloje įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, laikytina, jog patenkinta 1/5 dalis ieÅ¡kinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo atleistas ieÅ¡kovas, t. y. 105 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kovo G.

P. (G. P.) ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 734,95 Eur (septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų 95 ct) turtinę žalÄ , 4 000 Eur (keturių tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui G. P. (G. P.). Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 105 Eur (vieno Å¡imto penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Dalė Žukauskienė