5bd46b02-25a9-4873-9a88-ee2ffb74fc09 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-354/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48055-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Audronei Kundrotienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nuteistajai L.

U. ir jos gynėjui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. U. gynėjo advokato Vilmanto PoÅ¡kaus apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį ir nuteista areÅ¡tu 45 paroms, bausmę atliekant areÅ¡tinėje – Panevėžio pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 10.30 val. iki 2019 m. lapkričio 12 d. 11.05 val. (2 paros). Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iÅ¡ L. U. nukentėjusiosios A. V. naudai priteisti 200 Eur. IÅ¡ L. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista už A. V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 456 Eur. Å iaulių apskrities VPK patirtos iÅ¡laidos – 47,28 Eur už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ L.

U.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. U. nuteista už tai, kad pasirinkdama netinkamas auklėjimo priemones, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2019 m. lapkričio 11 d., apie 09.40 val., gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama vieninga tyčia, smurtaudama ne mažiau kaip du kartus prieÅ¡ savo mažametę dukrÄ A. V., suduodama nukentėjusiajai A. V. diržu bei rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nugaroje, deÅ¡inio sėdmens srityje, deÅ¡inės Å¡launies srityje, kairio sėdmens srityje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio klubo sÄ nario srityje, poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje deÅ¡inio skruosto srityje, kairės akies apatinio voko – kairio skruosto srityje, kairės ausies kauÅ¡elio srityje, deÅ¡iniame dilbyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. U. gynėjas advokatas V. Poškus prašo:

1) panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – L. U. iÅ¡teisinti jai nepadarius veikos, turinčios BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, 2) nukentėjusiosios A. V. civilinio ieÅ¡kinio netenkinti, 3) nepriteisti iÅ¡ L. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų už A. V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir Å iaulių apskrities VPK patirtų iÅ¡laidų už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese. 2.1.

Skunde gynėjas nurodo, kad L. U. bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi iÅ¡sinuomojusi du butus, 2019 m. lapkričio 11 d. ar 10 d., apie 9.40 val., su mažiausiÄ ja dukra buvo kitame kambaryje nei dukra A. V.. Kitame kambaryje dukra A. V. žaidė su nedideliu jorkÅ¡yro veislės Å¡unimi, vardu Å irdele, su kuriuo jai patikdavo bÅ«ti ir žaisti. Vėliau, apie 19 val., L. U. pastebėjo, kad yra sužalotas dukros A. veidas. Paklausus dukros, ji L. U. pasakė, kad ji erzino Å¡uniukÄ , kuris jai įbrėžė ir/ar įkando.

Atvykusiems medikams, socialiniams darbuotojams, vaikų teisų skyriaus specialistams ir policijos pareigūnams A. V. pasakė, kad įbrėžimai (sužalojimai) ant veido yra padaryti šuns. Pažymima, kad A. V. yra labai aktyvi, mėgsta laipioti ant palangių, po medžius, žaidžia sūpuoklėse, todėl žaisdama laiptinėje ir kieme su kitais vaikais ji dažnai pati susižaloja (būna sumušimai, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai). Pažymima, jog L. U. namuose diržo neturi, vaikų nemuša.

L. U. neneigia, kad su dukra A. bÅ«na nesutarimų, dažniausiai susipyksta, kai dukra A. žaisdama kieme iÅ¡eina už kiemo ribų ir nematyti pro langÄ , kur ji yra, tokiais atvejais L. U. dienÄ ar kelias dienas dukros neiÅ¡leidžia iÅ¡eiti į kiemÄ , tačiau jokių fizinių bausmių netaiko. 2.2. Skunde gynėjas pažymi, jog L. U. 2019 m. lapkričio mėnesį turėjo draugÄ J. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė nematęs, kad L. U. muÅ¡tų savo vaikus. Teisminio nagrinėjimo metu J. K. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jau matė, kaip L.

U. mušė savo dukrÄ A. Nurodoma, kad L. U. yra susipykusi su J. K., kuris yra nuteistas ir atlieka bausmę pataisos įstaigoje, tačiau teismas, pripažindamas J. K. teisme duotus parodymus dėl muÅ¡imo Å¡ios aplinkybės (kad jis yra susipykęs su L. U. ir jų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki) visai nevertino. Gynėjo vertinimu, toks liudytojo J. K. parodymų pasikeitimas paaiÅ¡kinamas kaip noras pakenkti L. U. ir negali bÅ«ti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu L. U. veikos objektyviuosius požymius. 2.3. Skunde akcentuojama, kad mažametė A.

V. atvykusiems medicinos darbuotojams pasakė, kad jai į veidÄ Ä¯brėžė Å¡uniukas, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad Å¡uniukas jai įbrėžė į veidÄ , taip pat, kad jÄ mama mušė ranka, tačiau vertinant mažametės A. V. parodymus teismas iÅ¡ esmės konstatavo ir pripažino tik tÄ aplinkybę, kad jÄ mušė mama ir jai skaudėjo. Nuteistosios gynėjas su tokiu mažametės parodymų vertinimu nesutinka ir mano, kad apklausiant mažametę nebuvo atsižvelgta į jos amžių, į jos gebėjimÄ suprasti ir suvokti savo duotų parodymų turinį ir objektyvumÄ , todėl jos parodymai negali bÅ«ti pripažinti įrodymu dėl L.

U. neteisėtų veiksmų. 2.4. Be to, gynėjas pažymi, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1578/2019(04) pateiktos iÅ¡vados yra tikėtinos ir, gynėjo vertinimu, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, nubrozdinimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai pargriuvus, nusibrozdinus žaidžiant, nukentėjusiosios sužalojimai yra padaryti įvairiu laiku, jų atsiradimas galimas tiek pačiai nukentėjusiajai kontaktuojant su kietais pavirÅ¡iais (griÅ«vant), tiek įkandus, įbrėžus Å¡uniui, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai ir nubrozdinimai buvo padaryti bÅ«tent L.

U. veiksmais (muÅ¡ant). 2.5. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos įstatymai už netinkamÄ tėvų ir kitų vaiko atstovų savo teisių ir pareigų įgyvendinimÄ nustato ne tik baudžiamÄ jÄ , bet ir administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 72, 73 straipsniai). 2.6. Apibendrinant gynėjas teigia, jog nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepaÅ¡alino, tačiau tokias nepaÅ¡alintas prielaidas teismas traktavo L.

U. nenaudai. Duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamÄ nuosprendžio dalį, neatitinka įrodymų sampratos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme, be jokio pagrindo buvo konstatuota L. U. tyčinė nusikalstama veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dukrai A. V., taip pat liko nepaneigti L. U. parodymai, kad dukra dėl savo didelio aktyvumo susižalojo pati.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios L. U. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji L. U. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o palikus apkaltinamÄ jį nuosprendį, skirti jai bausmę, nesusijusiÄ su realiu bausmės atlikimu. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistosios L. U. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 5.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad L. U. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl L.

U. pripažinimo kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. 5.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius L. U. bylos duomenis, paÅ¡alino byloje esamus prieÅ¡taravimus, tinkamai iÅ¡analizavo visas įvykusio incidento aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumÄ ir pakankamumÄ , motyvuotai atmetė nuteistosios keltÄ versijÄ , neva ji nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu nesmurtavo, o nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti Å¡uns bei atsirado dėl nukentėjusiosios didelio judrumo, aktyvumo, ir, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A.

V., liudytojo J. K. parodymais, kuriuos pagrįstai pripažino patikimais, bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad L. U. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajai L. U. ir jos gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 5.3.

Vieninteliai argumentai, kuriais nuteistosios gynėjas skunde neigia L. U. kaltę, yra tie patys, kuriais buvo remiamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog nukentėjusioji buvo sužalota Å¡uns, kai kurie sužalojimai atsirado dėl pačios nukentėjusiosios esamo judrumo ir aktyvumo, be to, teigia, jog liudytojas J. K. nuteistÄ jÄ apkalba ir apeliuoja į nukentėjusiosios A. V. parodymų patikimumÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl L.

U. kaltės tyčia nukentėjusiajai padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 5.4. Apygardos teismo vertinimu, L. U. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. tyčia sudavus mažametei nukentėjusiajai A. V. diržu bei rankomis į įvairias kÅ«no vietas, padarant pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , įrodo: nukentėjusiosios A. V. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėja, kur pastaroji nurodė, jog jÄ mama mušė, trenkė į veidÄ , dėl to ji verkė, jai skaudėjo, įvykį matė pas juos gyvenantis dėdė J., mama mušė už tai, kad ji (nukentėjusioji) vos nenutrenkė sesės su žaisline maÅ¡ina, mama praÅ¡iusi niekam nesakyti, jog ji mušė, yra buvę, kad ir Å¡uniukas įbrėžtų (1 t., b. l. 58–59); liudytojos E. L. parodymai apylinkės teisme, kur pastaroji nurodė, kad įvykio dienÄ nuvykusi pas L.

U. matė, jog ant nukentėjusiosios veido buvo ne Å¡uns įbrėžimai, bet kraujosruvos, buvo kelios mėlynės ant galvos, vėliau apžiÅ«ros metu pasimatė ir ant sėdmenų srities daug smulkių mėlynių, Å¡iuos sužalojimus pamatė dar iki atvykstant medikams, atvykę medikai nusprendė vaikÄ vežti į ligoninę, nes padarytos kraujosruvos nepanaÅ¡ios į Å¡uns įbrėžimus, įvykio vietoje buvo Å¡uo, tačiau jis buvo ramus, draugiÅ¡kas, be to, liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji savo buvusiai globėjai V.

A. papasakojo, kad jos atžvilgiu smurtavo mama, mušė diržu, delnu ir apie Å¡ias aplinkybes V. A. iÅ¡ karto papasakojo jai (2 t., b. l. 147), iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus E. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78–81); liudytojos V. A. parodymai apylinkės teisme, jog ligoninėje A. V. pasakė, kad jÄ sumušė mama, suduodama ranka per veidÄ už tai, kad su didele maÅ¡ina koridoriuje užgavo sesę (2 t., b. l. 160–161), ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. davė analogiÅ¡kus parodymus apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 108–109); liudytojos M.

P. parodymai apylinkės teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad M. P. yra greitosios pagalbos med. felčerė, kuri apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ , ir, liudytojos teigimu, įvykio metu buvęs Å¡uo negalėjo padaryti buvusius sužalojimus vaikui (2 t., b. l. 174–175), ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. P. taip pat nurodė, kad draskytinis įbrėžimas po vaiko nosimi galėjo bÅ«ti padarytas Å¡uns, tačiau ant skruostų buvusios pailgos hematomos buvo be įbrėžimų ir negalėjo bÅ«ti padarytos Å¡uns (1 t., b. l. 102–103); liudytojas J.

K., kuris įvykio metu buvo L. U. sugyventinis, teisme nurodė, jog matė, kaip L. U. mušė A. V. ir sudavė per žandÄ ir nosį, po to jie susitarė sakyti, kad viskas dėl Å¡uns, be to, liudytojas nurodė, kad pats nėra matęs, o yra tik girdėjęs istorijÄ , kad neva jų turėtas Å¡uo buvo užpuolęs nukentėjusiÄ jÄ , taip pat liudytojas pažymėjo, kad nėra matęs, kad nukentėjusioji nukristų nuo dviratuko ar paspirtuko ar kad apskritai jais mėgintų važiuoti (2 t., b. l. 176–177); liudytojo D.

J. S. (budintis globėjas) parodymai teisme, kur pastarasis nurodė, kad nukentėjusioji pasipasakojo, jog jÄ per veidÄ mušė mama (2 t., b. l. 187); pareigÅ«no L. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, jog atvykus į įvykio vietÄ ant vaiko (A. V.) veido buvo pastebėtos kraujosruvos (1 t., b. l. 22–23), tarnybinio praneÅ¡imo teisingumÄ pareigÅ«nas patvirtino ir teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 187–188); specialistės – psichologės V. L. parodymai apylinkės teisme, kur pastaroji nurodė, jog pokalbio su A.

V. metu jautėsi, kad mergaitė bijo sakyti tiesÄ , baiminosi kas bus, jeigu papasakos, jog mama jÄ mušė, apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, jog mama jÄ mušė ranka į veidÄ , be to, specialistė patikino, kad nukentėjusioji pagal savo amžių, raidÄ , sugebėjimus atsakinėjo nuosekliai ir riÅ¡liai, nesijautė mergaitės polinkis fantazuoti (2 t., b. l. 199–200); specialistės – teismo medicinos ekspertės parodymai teisme, iÅ¡ kurių matyti, jog specialistė patvirtino savo duotos specialisto iÅ¡vados ikiteisminio tyrimo metu teisingumÄ ir nurodė, jog mergaitė jai sakė, kad užvakar, tuo metu tai buvo 2019 m. lapkričio 10 d., mama su ranka jai sudavė per veidÄ ir dienÄ prieÅ¡ tai, kadangi jie apžiÅ«rėjo 12 dienÄ , mama diržu sudavė per sėdmenis.

Specialistė nurodė, kad didžioji dalis nukentėjusiai nustatytų sužalojimų buvo kraujosruvos ir nubrozdinimai, atvirų žaizdų nebuvo, išvadoje nurodyti sužalojimai, kurie vertinami, kad galėjo būti padaryti kietu, buku daiktu tiek paviršiumi, tai neatmetama galimybė, kad galėjo būti nugriūnant ant paviršiaus ar ant nelygaus paviršiaus, ar ant kažkokio daikto, ta išvada, kad tiek bukais, tiek paviršiais – tai gali būti pačiam vaikui nugriūnant ant plokštumos, O tie sužalojimai, kur a punkte, – tik kietais, bukais daiktais, griuvimui nebūdinga.

Specialistė darė iÅ¡vadÄ , kad tie nubrozdinimai mergaitės kÅ«ne galėjo bÅ«ti padaryti ir Å¡uns nagais, nes pats nagas pagal priklausomybę arba kietas, bukas daiktas, jeigu jis nėra aÅ¡trus, arba turintis ribotÄ pavirÅ¡ių, tačiau turima omenyje tik nubrozdinimus. Jai mergaitė pasakojo, kad mama buvo sudavusi per veidÄ ir per sėdmenis su diržu, apie paspirtukÄ nesakė. Sužalojimai nukentėjusiosios sėdmenyse nebÅ«dingi griuviminei traumai, pagal dydį ir lokalizacijÄ arba turėjo bÅ«ti atsikišęs daiktas, kad tas vaikas taip atsitrenktų, arba tiesioginis smÅ«gis.

Tie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti diržu, nes tai kietas, bukas daiktas (2 t., b. l. 200–201); specialistų iÅ¡vados Nr. G 1578/2019(04) ir Nr. pG 178/2020(04) (1 t., b. l. 140–141, 145–146), iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, nurodyta, jog tik nukentėjusiajai nustatyti nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡uns nagais, o iÅ¡vados b punkte nurodyti sužalojimai nebÅ«dingi griuviminei traumai. 5.5. Taigi, minėti įrodymai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajai byloje nustatytus sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarė bÅ«tent L.

U. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, kadangi versija dėl to, neva nukentėjusiajai sužalojimus padarė Å¡uo bei pati nukentėjusioji susižalojo žaisdama, yra akivaizdžiai paneigiama minėtais nuosekliais, logiÅ¡kais ir vienas kitÄ patvirtinančiais asmenų parodymais bei byloje esančiais patikimais kitais įrodymais (specialisto iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimai, pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai), kuriais nėra jokio pagrindo netikėti ir jais nesivadovauti. Be kita ko, minėti liudytojų parodymai patvirtina netgi vienÄ iÅ¡ galimų smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ priežasčių, t. y. už tai, kad nukentėjusioji, žaisdama su žaisline maÅ¡ina, užgavo savo sesę, tai vėl gi rodo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumÄ . 5.6.

Priešingai nei mano nuteistosios gynėjas, apylinkės teismas šioje byloje pagrįstai vadovavosi tik ta specialisto išvados ir paaiškinimų dalimi, jog sužalojimai nukentėjusiajai negalėjo atsirasti nugriuvus, o kraujosruvos negalėjo atsirasti dėl šuns įdrėskimo nagais, ir nesivadovavo specialisto paaiškinimais, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti dėl šuns įdrėskimo. Pastebėtina, kad specialisto/eksperto parodymai, specialisto išvados yra išvestiniai įrodymai, patvirtinantys pirminius įrodymus, šiuo atveju – nukentėjusiosios parodymus, todėl pagrindžiant nuosprendį ir darant išvadas dėl asmens kaltumo galima vadovautis tik tais išvestiniais įrodymais ar jų dalimi, kol išvestiniai įrodymai ar jų dalis patvirtina pirminius įrodymus.

Pažymėtina, jog byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai patvirtino tik tÄ specialisto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų dalį, jog nukentėjusiajai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nuo kontakto kietu buku daiktu, kaip pavyzdžiui diržas, o ne nugriuvus, todėl tik Å¡ia specialisto paaiÅ¡kinimo dalimi, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis (įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai), teismas galėjo vadovautis.

Versija apie tai, kad susižalojimai nukentėjusiajai padaryti Å¡uns ir jai pačiai griÅ«nant nuo paspirtuko, dviračio, buvo visiÅ¡kai paneigta, jos nepatvirtina nė vienas byloje esantis patikimas įrodymas, todėl teismas ir neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis minėta specialisto paaiÅ¡kinimų dalimi apie vaiko susižalojimÄ nugriuvus ar dėl Å¡uns užpuolimo. Be kita ko, vien tai, kad pas L. U. nebuvo ieÅ¡koma vienos iÅ¡ galimos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – diržo, niekaip neÅ¡alina L.

U. atsakomybės už smurtinių veiksmų panaudojimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. 5.7. Nuteistosios gynėjas teigia, kad byloje nėra pagrindo vadovautis liudytojo J. K. parodymais, duotais apylinkės teisme, kadangi pastarasis iÅ¡ kerÅ¡to apkalba L. U.. Teismas pažymi, jog iÅ¡ tiesų liudytojo J. K. esminis parodymų pakeitimas teisminio nagrinėjimo metu, pačiam pripažįstant, jog melavo ikiteisminio tyrimo metu, tai, jog Å¡iuo metu yra pasikeitęs jo ir nuteistosios statusas, gali sudaryti aplinkybes atidžiau vertinti J.

K. parodymus. Vis dėlto, teismas neturi pagrindo abejoti J. K. parodymais, kadangi jo nurodytas aplinkybes, jog L. U. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtina itin daug liudytojų bei specialistų išvados ir paaiškinimai. Be kita ko, nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad įvykį stebėjo pas juos gyvenantis dėdė J., o kaip matyti tiek iš paties J. K. parodymų, tiek iš L. U. parodymų, įvykio metu būtent J. K. ir gyveno kartu su L. U.. Taigi, nukentėjusiosios parodymai patvirtina J.

K. parodymus apylinkės teisme. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai J. K. duotus parodymus pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog net ir nesant J. K. parodymų, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. U. kaltę dėl smurtinių veiksmų panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. 5.8. Apeliaciniame skunde taip pat apeliuojama į nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ dėl jos amžiaus, gebėjimo suprasti ir suvokti savo duotų parodymų turinį ir objektyvumÄ .

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos skundo teiginius kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog apylinkės teisme apklausta psichologė V. L. nurodė, jog nukentėjusiosios apklausos metu nesijautė mergaitės polinkis fantazuoti, nors mergaitė mažametė, bet, atsižvelgiant į pastarosios amžių, raidÄ , sugebėjimus, į užduotus klausimus atsakinėjo gana nuosekliai ir riÅ¡liai, specialistės vertinimu, nukentėjusioji pakankamai nuosekliai atsakinėjo į pateiktus klausimus vykdant apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2 t., b. l. 199–200).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė V. L. taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios parodymais galima tikėti (1 t., b. l. 62). Be to, minėta, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o tai vėl gi rodo, jog nukentėjusiosios parodymai yra patikimi. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios A. V. parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , pripažino leistinais įrodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi, todėl nuteistosios gynėjo iÅ¡kelta versija, jog pastaroji yra apkalbama ir yra nekalta dėl padarytos veikos, laikytina tik gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 5.9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl L. U. padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas apie tai, kad nuteistosios L.

U. veiksmuose pasireiÅ¡kė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. U. kaltei dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtinti duomenų pakanka ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų 6. Nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o netenkinti nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, skunde nenurodant nė vieno tokio savo praÅ¡ymÄ pagrindžiančio argumento. 6.1.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusioji A. V. dėl L. U. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė Å¡iÄ Å¾alÄ A. V. priteisti iÅ¡ nuteistosios. 6.2. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. 6.3.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. 6.4.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. V. priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl įvykdytos L. U. tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. V. patyrė fizinį skausmÄ , jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , baimę. Byloje esantys nukentėjusiosios A. V. parodymai, specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto yra objektyvÅ«s duomenys, pagrindžiantys byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad L. U. nusikalstama veika kėsinosi į nukentėjusiojo fizinę sveikatÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad 200 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiai A. V. yra proporcinga jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai tenkintas, pagrindo civilinį ieÅ¡kinį atmesti, nėra.

7. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteistu proceso iÅ¡laidų dydžiu, susidariusiu dėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. 7.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (Å¡iuo atveju – nukentėjusiojo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). 7.2. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai A. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-48055-2019-7 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jÄ teikė advokatai Edmundas Jankaitis ir Vanda Laukevičienė (1 t., b. l. 41; 2 t., b. l. 130), patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, jog valstybė patyrė 456 Eur iÅ¡laidų dėl nukentėjusiajai A.

V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos (3 t., b. l. 31). Apygardos teismo vertinimu, nors bylos apimtis nėra didelė, vis dėlto byla laikytina pakankamai sudėtinga, kadangi kaltininkė kaltės nepripažino, klaidino teismÄ ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl įvykio aplinkybių ir liudytojų patikimumo, byloje buvo nagrinėjamas ne tik kaltės, bet ir civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas, kaltinamosios interesus baudžiamojoje byloje taip pat gynė advokatas, nukentėjusiosios interesams atstovauti buvo bÅ«tinas profesionalus teisininkas, kadangi nukentėjusioji buvo mažametė, byla apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta per 8 teismo posėdžius, nukentėjusiosios A.

V. įgaliotieji atstovai advokatai procese buvo aktyvÅ«s. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistosios L. U. nusprendė priteisti visÄ reikalaujamÄ sumÄ valstybei už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai, t. y. 456 Eur.

8. Nuteistosios gynėjas skundu praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ L. U. proceso iÅ¡laidų, susidariusių dėl psichologo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime. 8.1. BPK 103 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti; ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . 8.2. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad psichologė J. G. 2020 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant mažametį liudytojÄ teikė psichologo paslaugas – dalyvavo apklausos metu (1 t., b. l. 123), jos teiktų paslaugų vertė sudarė 38,13 Eur bei psichologė papildomai patyrė 9,15 Eur kelionės iÅ¡laidų, t. y.

Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 47,28 Eur iÅ¡laidų, apmokant už psichologo dalyvavimÄ ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 91–96). Kadangi atliekant mažamečio liudytojo apklausÄ psichologo dalyvavimas yra privalomas (BPK 186 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas pagrįstai Å¡ias ikiteisminio tyrimo institucijos patirtas iÅ¡laidas, susidariusias dėl psichologo dalyvavimo, pripažino proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisė iÅ¡ nuteistosios L. U.. Dėl areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo 9.

Nuteistoji L. U. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė skirti jai bausmę, nesusijusiÄ su realiu bausmės atlikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is nuteistosios praÅ¡ymas iÅ¡ dalies pagrįstas. 9.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 9.2.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sÄ lygos egzistavimo, t. y. L. U. yra pirmÄ kartÄ nuteisiama areÅ¡to bausme. Å iuo atveju iÅ¡ esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidėjus jos vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajai L. U. paskirtos areÅ¡to bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant. 9.3. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus laisvės atėmimo.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 9.4. Akivaizdu, jog L. U., atliekant areÅ¡to bausmę bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu ji nepadarys naujų panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų, už kuriÄ ji buvo nuteista, ji pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Taigi, realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. 9.5. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog L. U. pripažinta kalta dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), nusikaltimÄ Ä¯vykdė bÅ«dama anksčiau teista, Å¡iuo metu L.

U. teistumas neiÅ¡nykęs, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 3–34, 38–41), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, iki priimant skundžiamÄ nuosprendį L. U. niekur nedirbo (2 t., b. l. 42). Taigi, L. U. asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nėra vertinama itin teigiamai. Vis dėlto, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ privalo bÅ«ti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sÄ Å¾iningas noras keisti savo elgesį, požiÅ«rį ar tik formalus siekis suÅ¡velninti savo teisinę padėtį).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad Å¡iuo metu L. U. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. U. 2021 m. balandžio 22 d. įsidarbino. Teismo įsitikinimu, Å¡ie faktai bent jau iÅ¡ dalies rodo, jog nuteistoji suvokia, kÄ reikia daryti, kad jos elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jos elgesio pokyčius. Å iuo atveju apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L.

U. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuris jau yra įsiteisėjęs, buvo nuteista dėl turtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas (LITEKO duomenys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, šiuo atveju, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, būtina įvertinti, kad būtent kito baudžiamojo proceso metu, kur buvo sprendžiamas L.

U. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl apysunkio nusikaltimo įvykdymo, buvo priimtas L. U. teisinę padėtį lengvinantis sprendimas – paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. 9.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidedant, kartu taikant nuteistosios intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir nustatant nuteistajai pareigas, kurios padėtų jai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ bei požiÅ«rį į pareigas.

Taip pat bÅ«tina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistoji nevykdys jai nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jai privalės bÅ«ti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkus nuteistajai L. U. bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , o jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumÄ , o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. 9.7.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. U. anksčiau buvo ne kartÄ teista, naujÄ nesunkiÄ tyčinę turtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė tuo metu, kai jos teistumas buvo laikomas iÅ¡nykusiu, į tai, jog teisėtas pajamas (įsidarbino) pradėjo gauti tik po nusikalstamos veikos įvykdymo, L. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidedamas 3 mėnesių terminui, paskiriant jai intensyviÄ priežiÅ«rÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant L.

U. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistÄ jÄ ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, L. U. skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kuris padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. tęsti darbÄ , o jį praradus bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl proceso išlaidų apeliacinio proceso metu 10. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Å ios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

11. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2021 m. kovo 8 d. pažymos Nr. (12.35Mr) PT-1620 matyti, kad L. U. teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma sudaro 108 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajai L. U. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 108 Eur dydžio iÅ¡laidas, į tai, kad L. U. yra jauno, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu dirbanti, valstybės iÅ¡laidos už jai suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos valstybės naudai iÅ¡ nuteistosios.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, L. U. paskirtos areÅ¡to 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskirti L. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir L.

U. įpareigoti nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti L. U. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ , o jį praradus bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajai, kad ji privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ nuteistosios L. U. valstybės naudai priteisti 108 Eur už jai suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Gražvydas PoÅ¡kus