5bd3fb34-e953-4a98-ac48-4532791d8790 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2167- 406/2015                                                                                                               Proceso Nr. 3-62-3- 00022-2015- 6Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 74. (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D.

V., D. S. ir E. P. skundÄ atsakovui PravieniÅ¡kių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio ( b.l. 4-13). Skunde pareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie yra statutiniai valstybės tarnautojai, ėjo pareigas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, jiems buvo suteikti pataisos jaunesniojo pareigÅ«no rangai.

Darbo užmokestis jiems mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau-Statutas). Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , priedas už kvalifikacinę kategorijÄ , priedas už tarnybinį rangÄ ir priemokos. O nuo Å¡ių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ , budėjimÄ dydis.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, jog 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-l791 (toliau - Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 str. 3 d. buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. - už rangÄ ) koeficientai, atitinkamai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ - 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio);

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio);

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio);

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio);

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio);

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio);

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio);

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ - iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio);

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ - iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Å io straipsnio, kaip ir viso Statuto, iÅ¡skyrus jo 3 str. 2 d., įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m liepos 1 d. Tačiau 2008-12-23 LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t.y. 2010 m. sausio 1 d. 2009 m. gruodžio 8 d. iki Statuto įsigaliojimo, Statuto I straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangÄ dydį, t. y.

šiuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, taikant iki padidinimo buvusius dydžius. Priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai buvo didinami ir tuo pačiu įstatymu laikinai mažinami tris kartus, t.y. 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-948, 2011 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XI-1724 ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-118.

Toks pakartotinis laikinas sumažinimas tęsėsi iki 2014-01-01. Dėl koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Jų teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi buvo pažeistas. Priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nes pareiškėjai negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei įstatymų leidėjas nebūtų mažinęs koeficientų už rangus dydžio ir neatidėjęs įstatymo dėl padidintų koeficientų už rangus įsigaliojimo.

Tokiu teisiniu reglamentavimu darbo užmokestis bausmių vykdymo sistemos pareigūnams kriziniu laikotarpiu buvo sumažintas neproporcingai didesne apimtimi, lyginant su kitais valstybės tarnautojais, kitų statutinių sistemų pareigūnais. Valstybės tarnautojams buvo mažinami tik pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Vidaus tarnybos pareigūnams buvo sumažinti tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedai už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti.

Kitų statutinių sistemų pareigÅ«nams jų statusÄ reglamentuojančiais teisės aktais darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami. Å iuo atveju, spręsdamas ginÄÄ pagal analogijÄ teismas turėtų taikyti 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas, todėl priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, diskriminacinis, neproporcingas, prieÅ¡taraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

IeÅ¡kinio senaties terminas šio pobÅ«džio reikalavimui nėra pasibaigęs. Jų pažeista teisė į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ privalo bÅ«ti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytÄ finansinių praradimų mechanizmÄ . Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog konkrečiu atveju negali bÅ«ti taikoma analogija, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl atitinkamų teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 36-38) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi pareiÅ¡kėjams darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu.

Pagal Statuto 41 str. 1 d. bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) ir Statuto nustatyta tvarka. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai“ įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., tačiau Å¡iame nutarime nebuvo nagrinėtas klausimas ir nėra nustatytas neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas dėl priedų už tarnybinį laipsnį (rangÄ ) mažinimo, todėl nėra teisinio pagrindo juo vadovautis.

Atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjams priedus už tarnybinius rangus, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Skundas nepagrįstas ir atmestinas. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai) pareigūnai, kuriems Pataisos namų direktoriaus įsakymų pagrindu yra suteikti atitinkami tarnybiniai rangai. Ginčas byloje ir keliamas dėl darbo užmokesčio dalies (priedo už rangus) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėjimo. Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas).

Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is statutas ir VTÄ®. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. PareiÅ¡kėjų teigimu, nurodytu ginčo laikotarpiu dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties neteisėtai, lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir pareigÅ«nais, neproporcingai, juos diskriminuojant, pažeidžiant jų teises, KonstitucijÄ , konstitucinius teisinės valstybės principus, buvo sumažintas darbo užmokesčio priedas už rangÄ .

Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000-04-18 Nr. VIII-1631) redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimÄ laipsniai prilyginti rangams) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio;

2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio;

3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio;

4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio;

5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio;

6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio;

7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio;

8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio;

9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio;

10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio;

11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;

12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymu (red. Nr. X-1791) (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas) buvo priimta nauja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakcija (1 str.), kuria buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų tarnybiniai rangai (16 str.). Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimÄ , numatyta, jog Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 3 straipsnio 2 dalį, (kuris reguliavo pareigÅ«no tarnybos santykių pasibaigimÄ , pareigybės panaikinimo teisinius klausimus) įsigalioja 2009-07-01.

Statuto pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (1p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2p.), viršilos laipsnis -pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui (4p.). Iš viso numatyta 12 rangų. Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio, reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ - 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,35 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ - iki 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ - iki 0,7 bazinio dydžio ;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ - iki 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ - iki 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ - iki 1 bazinio dydžio. 2008 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 2 straipsnis, reglamentavęs įstatymo įsigaliojimo datÄ , juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimÄ , iÅ¡skyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2010 m. sausio 10 d.

Tačiau dar iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (jam neįsigaliojus), 2009 m. gruodžio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, ja numatydamas iki 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams.

To paties įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Palyginus įstatymo redakcijas matyti, jog minėtų koeficientų dydis atitiko 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus. Minėto įstatymo (Nr. XI-535) 5 straipsniu 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011 m. sausio 1 d.

Vėliau priimtais teisės aktais minėtos normos įsigaliojimas buvo atidėtas dar kelis kartus. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-948 (red. Nr.82-4302) 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (red.

Nr. 150-7039) - atidėtas iki 2013 m. sausio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio  pakeitimo  įstatymu  Nr. XII-118 ( red. Nr. 155-7996) - atidėtas iki 2014 m. sausio 1 d. Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo ( Nr. X-1791) 41 straipsnyje 3 dalyje numatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr.X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrÄ Å¾inti Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas, sprendžiant šį ginÄÄ , negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes Konstitucinio Teismo nutarime nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t.y. buvo sumažinti jau kurį laikÄ galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai.

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangÄ koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu nėra gavę (Å¡ios aplinkybės neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimÄ , įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas (5 str. 1 d.) kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau minėta norma taip pat įpareigoja asmenis, besikreipiančius teisminės gynybos įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimus.

Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, iÅ¡spręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi bÅ«ti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Taigi, viena iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo taikymo sÄ lygų - kad asmuo bÅ«tų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises. Konkrečiu ginčo atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimÄ Ä¯sigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieÅ¡ jiems įsigaliojant nebuvo taikomi apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, todėl pareiÅ¡kėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo) ir jų teisės bei teisėti lÅ«kesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.

Tačiau, net ir pritariant pareiÅ¡kėjų pozicijai, jog jų teisėms ir teisėtiems lÅ«kesčiams turėjo įtakos teisinis reguliavimas, kurio įsigaliojimas įstatymo leidėjo buvo kelis kartus atidėtas, pareiÅ¡kėjai, kreipdamiesi į teismÄ , privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip skundo pagrindu, t.y. įrodyti savo argumentų pagrįstumÄ (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str.). PareiÅ¡kėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t.y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiÅ¡kai ydingas, pažeidžiantis LR KonstitucijÄ , joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotÄ doktrinÄ (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2009-12-11, 2010-04-20, 2013-02-15 nutarimai), tačiau pareiÅ¡kėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neiÅ¡dėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiÅ¡kėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja deklaratyviais, vien bendro pobÅ«džio teiginiais.

 Anot pareiÅ¡kėjų, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidėję pareigÅ«nų priedo už rangÄ apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau Å¡is lÅ«kestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis.

Å ioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad bÅ«tų įgyvendintas vieÅ¡asis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad Å¡ioje srityje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktikÄ . Remiantis oficialiÄ ja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lÅ«kesčių, kad iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbÄ ar kitos socialinio pobÅ«džio iÅ¡mokos apskritai nebus mažinamos.

Išimtiniais atvejais šios išmokos gali būti mažinamos, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009-12-11, 2011-02-14, 2013-07-01, 2014-12-22 nutarimus). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo (šiuo klausimu žr.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.). Taigi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lÅ«kesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali bÅ«ti laikomas konstituciÅ¡kai pateisinamu. Teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams iÅ¡spręsti (Administracinių bylų teisenos 3 str. 2 d.).Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimÄ , susijusį su priedo už rangÄ koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai ir suteikė pareiÅ¡kėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, juolab, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sÄ lygų.

Priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio. Tokį aiÅ¡kinimÄ pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lÅ«kesčių ribojimo srityje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (2012 m. kovo 20 d. sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13902/11).

PanaÅ¡ios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir vieÅ¡ojo intereso suderinimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015). Vadinasi, pareiÅ¡kėjų patiriamų sunkumų mastas turi bÅ«ti pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus.Teismas įvertinęs, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumÄ , pareiÅ¡kėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiÅ«riu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų naÅ¡ta, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo.

PareiÅ¡kėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas dar kartÄ pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija) 23 straipsnio (2008-12-09 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002-07-05 redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigÅ«nų), kaip turinčių specifinį teisinį statusÄ , mechaniÅ¡kas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais nėra galimas.

Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangÄ koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangÄ koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.PareiÅ¡kėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiÅ¡kėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.PareiÅ¡kėjai abejonių dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tinkamai nepagrindė.

Todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl jų praÅ¡yme nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniams principams. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :                    SkundÄ atmesti.

          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gintaras Čekanauskas                                      Â