5bd2b2d4-fa60-45d1-8ca7-137678c489a2 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-2013-423/2015                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-01898-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2015 m. kovo 9 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Virginijui Viduoliui,nedalyvaujant pareiškėjui A.

G. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose 2 lokalinio sektoriaus 19 bÅ«rio 5 miegamojoje patalpoje, buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad miegamosiose patalpose tamsu, Å¡alta, drėgna, trÅ«ksta oro, langų rėmai iÅ¡puvę, todėl lyjant lietui į patalpas bėga vanduo, grindys medinės, jos iÅ¡laužytos, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, taip pat kartu su sergančiais ŽIV.

Minėtais veiksmais atsakovė pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių suvaržymÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b.l. 7-11) nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovė pripažįsta, kad ne visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) laikÄ Å¡ios normos buvo laikomasi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais nuo 2013m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. gyveno 19 bÅ«rio 5 miegamojoje patalpoje, kurios plotas 44,72 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 2,79 kv. m. ploto. Ploto norma pažeista nežymiai, trÅ«ko – 0,31 kv. m. ploto. Gyvenimo sÄ lygų kituose bÅ«riuose ir miegamuosiuose, buvimo baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas neskundžia. RÅ«kymo vietos 2-ame lokaliniame sektoriuje įrengtos lauke, bendrojo naudojimo patalpose rÅ«kyti draudžiama.

Teisės aktai nenumato galimybės sergančių ŽIV apgyvendinti atskirose patalpose. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu perkelti gyventi į kitÄ bÅ«rį dėl, jo manymu, netinkamų gyvenimo sÄ lygų, į administracijÄ nesikreipė. Atsakovės nuomone, Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas. Jiems apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. 2 lokalinio sektoriaus 19 bÅ«rio 5 miegamojoje patalpoje.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Higienos normas), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jose buvo tamsu, Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, langų rėmai iÅ¡puvę, todėl lyjant lietui į patalpas bėga vanduo, grindys medinės, jos iÅ¡laužytos, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, taip pat kartu su sergančiais ŽIV.

Dėl gyvenamojo ploto normos Alytaus pataisos namuose VienÄ iÅ¡ skundo argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Å ių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Alytaus PN atliko laisvės atėmimo bausmę atskirais laikotarpiais nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 28 d., jis buvo paskirtas gyventi 2 lokalinio sektoriaus 19 bÅ«rio 5 miegamojoje patalpoje, kurios plotas 44,72 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko – 2,79 kv. m. ploto (b.l. 7-11, 61-62). Gyvenimo sÄ lygų kituose bÅ«riuose ir miegamuosiuose, buvimo baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas neskundžia.Nurodytų duomenų pagrindu akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.

– trÅ«ko 0,31 kv .m. ploto. Taigi, iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas 11 mėn. ir 28 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas iÅ¡ esmės neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrÄ laikÄ buvo pažeisti. Pažymėtina, kad Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡vykimai etapu buvo trumpalaikiai ir esminės įtakos pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygoms neturėjo.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, bausmės atlikimo Alytaus PN 19 bÅ«rio nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sÄ lygos, t. y., kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė. PareiÅ¡kėjas Å¡iais aplinkybes nutyli. Pats pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė perkelti jį į kitÄ bÅ«rį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sÄ lygų. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę minėtu laikotarpiu – 11 mėn. ir 28 d. neužtikrino pareiÅ¡kėjui Alytaus PN minimalios gyvenamojo ploto normos - trÅ«ko 0,31 kv. m. ploto.

Tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas ir pan.). Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo nežymus (trÅ«ko tik 0,31 kv. m. ploto), suteikia pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir L. A. Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kitų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.

Alytaus PN neužtikrino tinkamų kalinimo sÄ lygų, t.y. miegamosiose patalpose buvo tamsu, Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, langų rėmai iÅ¡puvę, todėl lyjant lietui į patalpas bėga vanduo, grindys medinės, jos iÅ¡laužytos, rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, taip pat kartu su sergančiais ŽIV, dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių suvaržymÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , t.y. patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus skundo motyvus, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ (ABTÄ® 57 str. 1 d.).

Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-26 ir 2014-01-16 patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinus 2 lokalinio sektoriaus 19 bÅ«rio 5 sekcijÄ Â nustatyta, jog nuteistieji gyvena sename kapitalinio remonto reikalaujančiame pastate, 5 –osios sekcijos du langai yra skaidraus stiklo, pritaikyti patalpos vėdinimui, patalpa vėdinama natÅ«raliai per langus, langų rėmai seni, grindų danga nekokybiÅ¡ka, dažai apsilupę, sienos apdulkėjusios, matosi voratinkliai, patalpai trÅ«ksta bendros tvarkos. NatÅ«ralios ir dirbtinės Å¡viesos, Å¡iluminės aplinkos, santykinės oro drėgmės normos, nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma), nepažeistos (b.l. 48-59).

Pažymėtina, kad minėtos Higienos normos 58 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; gyvenamÄ sias patalpas kiekvienÄ dienÄ bÅ«tina valyti drėgnu bÅ«du. Å ios Higienos normos 14 punktas draudžia rÅ«kyti nuteistiesiems gyvenamosios patalpose. Teisės aktai nenumato galimybės sergančių ŽIV apgyvendinti atskirose patalpose.Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės ir pareiÅ¡kėjo atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ nurodyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 4 p., teismas n u s p r e n d ė :

             SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo A. G. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė