5bd234f6-b9e7-4f49-b944-aaa1f5c1927a · Klaipėdos apygardos teismas

Praneðëjas Stasys Valuþis Baudþ Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-606/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39872-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.3.;

1.2.20.13.; 1.1.8.1.1.; 1.1.2.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Akvilei Stuopelytei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,

nuteistajam Š. V. (nuotoliniu būdu),

gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Å . V. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo Å . V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę) –trisdeÅ¡imt parų areÅ¡tu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ pagrobti A. S. automobilį) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę), subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę, ir nustatyta subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ pagrobti A. S. automobilį) paskirtų laisvės atėmimo bausmių, ir nustatyta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra trys mėnesiai, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gegužės 22 d.

Iš kaltinamojo Š. V. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 78,71 Eur žalai atlyginti, nukentėjusiajam L. V. priteista 1 235 Eur turtinei žalai atlyginti, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai priteista 1 185,80 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. S. priteista 122 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Å . V. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.20 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam T. Z. davus jam palaikyti 200 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žRedmi 10 C“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), su jame buvusia 2 Eur vertės „Labas“ SIM kortele, bei davus pinigus nupirkti prekių, slaptai pagrobė T. Z. 402 Eur vertės turtÄ â€“ pinigus 200 Eur – vienÄ 100 Eur ir dvi 50 Eur kupiÅ«ras ir 200 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žRedmi 10 C“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su jame buvusia 2 Eur vertės „Labas“ SIM kortele.

2. Å . V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia delnu užspaudęs Ž. P. burnÄ , laikė prirėmęs nukentėjusiÄ jÄ prie vonios durų ne mažiau kaip tris minutes, taip padarė poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste ir nukentėjusiajai Ž. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Å . V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, matydamas, jog nukentėjusioji Ž. P. laiko deÅ¡inę plaÅ¡takÄ ant durų staktos, tyčia stipriai trenkė durų varčiÄ , taip prie durų staktos prispaudė nukentėjusiosios laikytÄ deÅ¡inę plaÅ¡takÄ ir padarė deÅ¡inės rankos penkto pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ bei nukentėjusiajai Ž. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Å . V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, per neužrakintas automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles patekęs į automobilio salonÄ , pasinaudojęs užvedimo spynelėje paliktais variklio užvedimo rakteliais, pagrobė L. V. priklausantį 850 Eur vertės automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Š. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, bet ne vėliau nei 2 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas variklio užvedimo rakteliais, pagrobė I. V. priklausantį 700 Eur vertės automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Å . V. nuteistas ir už tai, kad po to, kai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. spalio 16 d., jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę – keturis metus, 2019 m. gruodžio 11 d., bÅ«damas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sÄ lygomis bei su galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, 2022 m. lapkričio mėn., naktį iÅ¡ 10 d. į 11 d., tikslus laikas nenustatytas, nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr. 1 automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iki (duomenys neskelbtini), vairavo pagrobtÄ L. V. automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, 2022 m. lapkričio 15 d. naktį, bet ne anksčiau nei 2 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 18, vairavo pagrobtÄ I. V. automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. lapkričio 15 d. 4.17 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 18 sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino, tai yra padarė kitus pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir taip sistemingai nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

7. Å . V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme per neužrakintas dureles patekęs į automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salonÄ , sugadinęs 30 Eur vertės automobilio užvedimo spynelę, 20 Eur vertės valytuvų perjungėjÄ , pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį 1 500 Eur vertės automobilį „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nepavyko užvesti automobilio variklio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . V. tvirtina, kad teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę, nes jis kaltę pripažino visiÅ¡kai. Dėl I. V. automobilio pagrobimo praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę arba iÅ¡teisinti, nes mama yra Å¡eimos narys, ji pretenzijų nereiÅ¡kia, pareiÅ¡kimo nerašė, todėl prokurorė jam kaltinimÄ pareiÅ¡kė neteisingai, norėdama jį sužlugdyti ir pasiųsti už grotų. Teigia, kad BK 178 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmuo atsako už padarytas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1-5 dalyse, jeigu yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Apeliantas nurodo, kad jis davė nuoseklius parodymus, tačiau teismas jam skyrė trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Ä¯sibrovimÄ Ä¯ transporto priemonę baudžiama laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

9. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis Å . V. neginčija kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, tačiau, jo nuomone, už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta per griežta bausmė, nes jis savo kaltę pripažino, o dėl I. V. automobilio pagrobimo praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę arba jį iÅ¡teisinti, nes mama yra Å¡eimos narys, ji pretenzijų nereiÅ¡kia, pareiÅ¡kimo nerašė.

13. Atsižvelgiant į nuteistojo Å . V. apeliacinio skundo argumentÄ , kad jo mama I. V. yra Å¡eimos narys bei pretenzijų jam dėl pagrobto automobilio nereiÅ¡kia, pareiÅ¡kimo ji nerašė, pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Å iuo atveju nuteistojo Å . V. nusikalstama veika dėl automobilio pagrobimo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl nukentėjusiojo pareiÅ¡kimas nebuvo bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio pagrobimo. Kartu pažymėtina, kad, nors I. V., kaip faktinė pagrobto automobilio savininkė, nuteistajam civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tačiau ji apklausos metu nepaneigė, jog automobilis nebuvo pagrobtas, patvirtino, kad sÅ«nui – nuteistajam Å . V. – niekada automobilio neskolino, ir nepareiÅ¡kė, jog sÅ«nui pretenzijų neturi (3 t., b. l. 72–75). PrieÅ¡ingai, įsipareigojo saugoti automobilį iki bus byla baigta nagrinėti teisme (3 t., b. l. 110–112, 72–75). IÅ¡ apžiÅ«ros protokole ir jo priede (fotolentelėse) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta vieta, bÅ«tent iÅ¡ kurios, pažymėtina, buvo pagrobtas automobilis „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 90–97). Å iuo atveju, ir suradus automobilį, I. V. pretenzijų jos automobilį pagrobusiam asmeniui neatsisakė.

14. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

15. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

16. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirdamas bausmę nuteistajam Å . V. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rÅ«Å¡is, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir nusikalstamas veikas (iÅ¡skyrus T. Z. turto pagrobimÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje) padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

17. Pažymėtina, kad Å . V. anksčiau teistas net penkis kartus už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ (BK 178 straipsnio 2 dalis, 243 straipsnis), teistumui neiÅ¡nykus (t. 4, b. l. 44–64), nepraėjus nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos lygtinai prieÅ¡ terminÄ , neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vėl padarė naujus net tris tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), iÅ¡ kurių vienas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 12 straipsnis), taip pat baustas administracine tvarka (už pasirodymÄ neblaivaus vieÅ¡oje vietoje, tyčinį turto sugadinimÄ , vagystę ir pan.), paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 4, b. l. 33–43), Sodros duomenimis dirbo iki 2021 m. balandžio 9 d. (t. 4, b. l. 31), legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo. Ir tai parodo, kad nuteistojo Å . V. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, jis nėra asmuo, kritiÅ¡kai vertinantis savo elgesio pasekmes, ir yra linkęs nusikalsti asmuo, nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino net iÅ¡ dalies.

18. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti Å . V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, teisingai ir pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimo bausmes, o už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, – areÅ¡to bausmę, bei teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, kurie yra mažesni nei BK 178 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, bei už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, areÅ¡to bausmės dydį, kuris tik labai nežymiai virÅ¡ija Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos areÅ¡to bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ , bet ir į jo net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra ne per dideli, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet aiÅ¡kiai per maži, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundÄ padavė nuteistasis, praÅ¡ydamas dar labiau suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, bei nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo teisinės padėties neturi pagrindo.

Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – bausmių apėmimo ir bausmių dalinio sudėjimo – bÅ«du, prie griežčiausios už padarytÄ nusikaltimÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, subendrintos apėmimo bÅ«du su pagal BK 243 straipsnį paskirta bausme, pridedant tik artimas minimalioms pridėtinos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dalis (po 4 mėnesius) (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

20. Kartu pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas.

21. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

22. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, nei BK 140 straipsnio 1 dalies, nei BK 178 straipsnio 1 dalies, nei BK 245 straipsnio to dispozicijos bei sankcijos nesikeitė. Todėl Å¡iuo atveju perkvalifikuoti nuteistojo Å . V. nusikalstamas veikas ar mažinti jam paskirtas bausmes, ar kitokiu bÅ«du palengvinti jo teisinę padėtį nėra teisinio pagrindo. Å iuo atveju nustačius kvalifikuojantį požymį – automobilio pagrobimÄ , nes buvo pagrobti du automobiliai – L.

V. ir I. V. bei pasikėsinta pagrobti A. S. automobilį, Å . V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija), pagal kuriÄ asmuo galėjo bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas yra panaikintas. Nesant kitų kvalifikuojančių požymių, vagystė, kai pagrobiamas automobilis, kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę.

Šiuo atveju nustatyta, kad L. V. priklausančio pagrobto automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 850 Eur (17 MGL), I. V. priklausančio pagrobto automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 700 Eur (14 MGL) bei A. S. priklausančio ir pasikėsinto pagrobti automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 500 Eur (30 MGL), ir kiekvieno automobilio vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

Esant tokiai situacijai, Å . V. veikos dėl automobilių pagrobimo ir pasikėsinimo pagrobti automobilį atitinka ne BK 178 straipsnio 2 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), o BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kuriÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Å is įstatymas Å¡velnina nuteistojo padėtį, nes sankcijoje yra numatyta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is (vieÅ¡ieji darbai) ir mažesnis laisvės atėmimo bausmės maksimumas.

Dėl to, Š. V. nusikalstamos veikos dėl L. V. ir I. V. automobilių pagrobimo, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei atitinkamai dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį automobilį – iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

23. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, iÅ¡ naujo spręstinas nuteistajam skirtinų bausmių klausimas. Ä®vertinus skundžiamu nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui ir jos skyrimui aktualias aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ bei net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å . V. paskyrus už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (L.

V. ir I. V. automobilių pagrobimas), ir pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (pasikėsinimas pagrobti A. S. automobilį), sankcijoje numatytÄ taip pat tik griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , ir Å¡iuo atveju, nors pasikeitus baudžiamajam įstatymui, nuteistajam inkriminuoti apysunkiai nusikaltimai perkvalifikuotini į nesunkius, tačiau įvertinant tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas nevirÅ¡ija BK 178 straipsnio 1 dalies (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos maksimalios trejų metų laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ , bet ir jo net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už I.

V. automobilio pagrobimÄ bei pasikėsinimÄ pagrobti A. S. automobilį mažesnės nei ir naujos redakcijos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), bei laisvės atėmimo bausmė už L. V. automobilio pagrobimÄ paskirta artima BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui, nuteistajam Å . V., ir perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sumažinti paskirtų bausmių dydžius nėra jokio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å . V. skirtos bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė, nors ir pasikeitus baudžiamajam įstatymui, yra proporcinga padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui bei jų padarymo aplinkybėms. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu bendrinant bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios už padarytÄ nusikaltimÄ (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) paskirtos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri apėmimo bÅ«du subendrinta su pagal BK 243 straipsnį paskirta areÅ¡to bausme, pridėtos tik artimos minimalioms pridėtinos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dalys (po 4 mėnesius) (BK 63 straipsnio 4 dalis), todėl nuteistajam paskirta subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaujantis BK 641 straipsniu, nustatyta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra aiÅ¡kiai per griežta, jÄ dar labiau Å¡velninti nėra pagrindo, todėl paliktina nepakeista.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta tik minimali Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra tik trys mėnesiai, ir nustatyta Š. V. galutinė subendrinta dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

24. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato V. JanuÅ¡ausko suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam Å . V. nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

25. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis Å . V. dėl per griežtos bausmės, o, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra privalomas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę, į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡laidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo Å . V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Å . V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Å . V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už I. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Å . V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (už pasikėsinimÄ pagrobti A. S. automobilį) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir nustatyti subendrintÄ 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtas ir subendrintÄ 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už T. Z. turto pagrobimÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 7 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (už 2022 m. lapkričio 9 d. Ž. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už I. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ pagrobti A. S. automobilį) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. V. automobilio pagrobimÄ ) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirtos ir subendrintos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant už kitas atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis – po 4 mėnesius, ir Å . V. už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirti subendrintÄ 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Iš nuteistojo Š. V. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Teisėjos Daiva Jazbutienė

Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė