5bd13788-e09f-480b-87bd-7f07f0f970ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-16519-908/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14737-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Astai Dindaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,nuketėjusiajam G. B.,iÅ¡nagrinėjusi E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-77194009-16 E. J. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad: jis 2016-10-25, apie 20.45 val., Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 61, vairuodamas automobilį Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.; be to, pažeidė KET 219.1, 222 p. reikalavimus, nes po eismo įvykio nesustojo ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, apie tai nepranešė nei policijai nei nukentėjusiajam, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu E. J. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis nepastebėjo, kad tai padarė. Sutinka, kad apgadino automobilį. Po savaitės pamatė, kad ant jo automobilio vairuotojo pusėje buvo pažeidimų, įbrėžimas, bet nesuprato, iš kur jie atsirado. Prieš įvykį, 2016-10-25, susirašinėjo su drauge, ji kaip tik važiavo į Vilnių. Jis išvažiavo jos pasiimti. Kiek atsimena, jo automobilis stovėjo šalia Volvo. Aplink buvo daug mašinų. Automobiliai stovėjo ant žolyno.

Jis iÅ¡važiavo į priekį, pravažiavo automobilis, tada atsistÅ«mė atgal atbuline eiga. Tuo momentu ir kliudė savo automobilio kampu, kito automobilio kampÄ . Paties kliudymo nepajuto (b. l. 27-28).Teismo posėdžio metu 2016-12-12 E. J. atsakydamas į advokato ir teisėjos klausimus paaiÅ¡kino, kad jo automobilyje visÄ laikÄ Ä¯jungtas radijas. Ä®vykio metu automobilis buvo draustas. Nesupranta, kaip negirdėjo smÅ«gio garso. Mano, kad jo dėmesį galėjo nukreipti Å¡uo, kurį vežėsi kartu.

Kiek pamena, jo automobilis stovėjo priekiu.Tyrimo metu E. J. paaiÅ¡kino, kad spalio 25 dienÄ , apie puse 10 vakaro važiavo parsivežti draugės, tačiau tiksliai pasakyti negali. Ar atsitrenkė į automobilį, tikrai nepastebėjo. GalbÅ«t, buvo įjungta muzika ir paprasčiausiai nepastebėjo garso. SmÅ«gis matyt buvo silpnas, nes ant maÅ¡inos nieko nepastebėjo.IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio J. B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Å¡ių metų spalio 25 d., apie 20.50 val., gautas praneÅ¡imas, kad ŽirmÅ«nų g. 61 į automobilį Volvo XC 90, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė galimai Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino (b. l. 9).2016-10-05 eismo įvykio schemoje atvaizduotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 11).Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad Volvo XC90 apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 12).Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyta, kad Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinis sparnas ir bamperis kairėje pusėje (b. l. 21).Liudytoja L.

Ž. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji pažeidėjo sugyventinė. Paties įvykio ji nematė. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ Klaipėdos, žinutėmis susiraÅ¡inėjo su draugu. E. J. apie 21 val. jÄ paėmė iÅ¡ stoties ir iÅ¡ karto važiavo namo, į kiemÄ , kuriame kilo eismo įvykis. Niekur jie nebėgo. Kieme buvo policijos pareigÅ«nai. Jie juos matė, bet prie policijos pareigÅ«nų nepriėjo. Nepriėjo todėl, kad nežinojo Å¡ių atvykimo priežasties. Net nesusimÄ stė, kad jie galėjo atvažiuoti dėl E. J. galimo pažeidimo.

Ä®vykio dienÄ E. J. buvo blaivus. Jis tikrai nebÅ«tų bėgęs, nes žino pasekmes. Administracinių teisės pažeidimų yra padaręs, bet jų neneigia ir pripažįsta. Praėjus ilgam laiko tarpui, kažkur po savaitės, E. J. jai pasakė, kad jam skambino iÅ¡ policijos dėl sukelto eismo įvykio. Tai jai buvo netikėta.Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad paties įvykio nematė. TÄ dienÄ grįžo namo apie 8 val. vakaro. Sulaukė policijos pareigÅ«nų skambučio.

Jie pasakė, kad įvažiavo į jo automobilį. Nusileidęs į kiemÄ , pamatė, kad yra įbrėžtas bamperis, iÅ¡daužtas rÅ«ko žibintas, Å¡ukės iÅ¡byrėję ant žemės. Automobilis dar nesuremontuotas. Draudimas turi atlyginti žalÄ , bet visa tai procese. Vertinti žalos negali, nes nėra specialistas. Pretenzijų E. J. neturi. Tiesiog nori, kad draudimas atlygintų žalÄ . Su E. J. bendravo tik policijoje, prieÅ¡ tai jo nepažinojo. E. J. jam minėjo, kad nepajuto smÅ«gio. Mano, kad smÅ«gis turėjo bÅ«ti nemažas, nes iÅ¡byrėjo žibintas.

Tuo metu buvo prastas oras, blogas matomumas, apÅ¡vietimas silpnas. ApžiÅ«rėjus automobilį, pažeidimai matėsi akivaizdžiai, nors ir buvo prastas matomumas. Kieme yra apÅ¡vietimo lempos. Liudytojų jis nepažįsta. Susipažino kieme. Liudytojas M. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ važiavo nuo kalno. Kadangi su juo pažeidėjas negalėjo prasilenkti, tai jis pasitraukė atgal. Pažeidėjas, sukdamasis atbulas, atsitrenkė į automobilį, įjungė pirmÄ pavarÄ ir pravažiavo pro jį.

Pažeidėjas automobilyje sėdėjo vienas, lyg pasižvalgydamas. Jis (M. Å .) tada buvo visai netoliese to įvykio ir automobilių atsitrenkimo garsÄ puikiai girdėjo. Ä®jungto radijo pažeidėjo automobilyje nesigirdėjo. Atsitrenkus automobiliams, manė, kad pažeidėjas iÅ¡lips, bet E. J. jį praleido ir nuvažiavo. PrieÅ¡ tai stabtelėjo gal kokias tris sekundes. TÄ Ä¯vykį matė kita liudytoja iÅ¡ toliau. Ji stebėjo įvykį iÅ¡ Å¡ono. Volvo pažeidimas buvo kairėje pusėje, matėsi iÅ¡dužęs stikliukas.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ išėjo iÅ¡ namų. IÅ¡girdo garsÄ . Tada pamatė, kad automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį. Atsitrenkęs automobilis ėmė iÅ¡važinėti, todėl bėgo pažiÅ«rėti jo valstybinių numerių. Automobilis atsitrenkė galu, važiuodamas atbuline eiga. Nepagalvojo, kad jis nesustos. Vairuotojas stabtelėjo 5-10 sekundžių ir nuvažiavo. Kas sėdėjo automobilyje, nematė, tačiau vairuotojas galėjo jÄ matyti.

Stovėjo prieÅ¡ais tuos automobilius. Po to, jau pamačiusi įvykį, bėgo iÅ¡ paskos, bet neÅ¡aukė. Ä®jungto radijo pažeidėjo automobilyje negirdėjo. Ji pati vairuoja automobilį, todėl mano, kad tokį smÅ«gį tikrai bÅ«tų pajutusi. Garsas girdėjosi už 15 metrų. PolicijÄ iÅ¡kvietė ji. Automobiliai kontaktavo ne Å¡onais. IÅ¡dužo kito automobilio stikliukas, pabiro ant žemės. Ä®brėžimų tamsoje nematė. Kitos maÅ¡inos ji nematė, tuo metu pravažiavo vienas automobilis.

Jo savininkas matė įvykį ir sustojo. E. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., įrodyta jo paties parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų G. B., M. Å ., J. M. parodymais, eismo įvykio schema, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio J. B. tarnybiniu praneÅ¡imu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai.

E. J. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi jo padaryti KET 9, 101 p. pažeidimai nulėmė svetimo turto sugadinimÄ .Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad E. J. pažeidė KET 222 p., reikalavimus, nes po eismo įvykio nesustojo ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, apie tai nepranešė nei policijai nei nukentėjusiajam. Tokiais veiksmais jis galimai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).Tiek tyrimo metu, tiek apklaustas teisme E. J. teigė nepastebėjęs, kad kliudė kitÄ automobilį, tačiau neneigė, kad minėtÄ dienÄ Å½irmÅ«nų gatvėje vairavo automobilį ir galėjo atsitrenkti į aikÅ¡telėje stovėjusį automobilį, bet smÅ«gio nepajuto.

Å ie pažeidėjo paaiÅ¡kinimai teismas nebuvo paneigti teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Patikrinus bylos medžiagÄ , teismas nustatė, kad E. J. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Å iÄ versijÄ iÅ¡ dalies patvirtino liudytojai M. Å . ir J. M., kurie nurodė, kad automobilis Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir nuvažiavo. Nors minėti liudytojai teisme ir teigė, jog, jų manymu, pažeidėjas turėjo justi smÅ«gį, tačiau teismas tokius liudytojų parodymus vertina, kaip subjektyviÄ Å¡ių asmenų nuomonę.

Pažeidėjo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad E. J. įvykio metu buvo neblaivus nėra. Be to, eismo įvykio vietoje buvo du paÅ¡aliniai asmenys, kuriuos pažeidėjas matė. Atsižvelgtina ir į tai, kad maÅ¡ina judėjo tamsiu paros metu, be to, pažeidėjas automobilį vairavo prie savo namų ir po nedidelio laiko tarpo grįžo atgal į minėtÄ kiemÄ . Teisme apklausta liudytoja L. Ž. paaiÅ¡kino, kad grįžus jie matė policijos pareigÅ«nus, tačiau prie jų nepriėjo, nes nežinojo jų atvykimo priežasties.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina E. J. iÅ¡keltÄ versijÄ , jos jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitÄ transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ prie bylos pridėtų fotonuotraukų matyti, kad įbrėžimai ant automobilių nėra dideli ar žymÅ«s. Tai, kad automobilio Volvo iÅ¡daužtas galinis rÅ«ko žibintas ir pabirę stikliukai, E. J. tamsiu paros metu, atsitrenkęs savo automobilio galine dalimi, objektyviai negalėjo matyti. IÅ¡vardintos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad E. J. nepastebėjo transporto priemonių susidÅ«rimo, nesuvokė apgadinęs kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, t. y. tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino.

Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti galimos atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. E. J. nutrauktina, nesant bÅ«tinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

E. J. atsakomybę sunkina tai, kad per metus laiko padarė tos pačios rÅ«Å¡ies administracinį teisės pažeidimÄ , už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.Skiriant administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, automobiliams padarytus sugadinimus, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad nustatyta E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau ne kartÄ baustas už KET pažeidimus.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. J. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ baudÄ , didesnę nei sankcijos vidurkis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a : Pripažinti E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 50 eurų baudÄ . E. J. administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16063135988Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis). Teisėja                                                                                                           Eglė Gruodienė