5bccdfb7-01c5-4e5f-9872-aea58d69c0a5 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-140-287/2021 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26537-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.1; 2.3.4.14; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 28 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Linai Graužinienei, dalyvaujant: prokurorui Gintautui Vileikiui, nukentėjusiajai V.

M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, vidurinio profesinio iÅ¡silavinimo, teistas: 1) 2020-04-16 Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį 30 parų areÅ¡to bausme, areÅ¡to bausmę atlikęs, 2) 2021-05-26 Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 24 parų areÅ¡to bausme, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis R. A. 2020 m. liepos 5 d., apie 14 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, konflikto metu užvedęs rankose laikytÄ benzininį pjÅ«klÄ STIHL MS 290, tyčia juo grasino supjaustyti kieme stovėjusio nukentėjusiosios V. M. automobilio „VW TOUAREG“ padangas bei eidamas nukentėjusiajai V. M. iÅ¡ paskos, grasino jÄ nužudyti, sakydamas „paskersiu tave“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis R.

A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo į namus, nupjovęs medį. Sustojo netoli pavėsinės. Už pavėsinės, 4-5 metrai, stovėjo tos ponios maÅ¡ina. Jis pasakė, kad nuo mamos sklypo viskÄ nusikeltų, nes ant jo mirusios mamos sklypo yra susodintos tujos, stovi pusė pavėsinės, pusė garažo, pusė virtuvėlės. Viskas stovi ant jo žemės. Jos jam nieko nepasakė.

Eidamas į savo namus užkÅ«rė tÄ pjÅ«klÄ , pasijuokė ir išėjo. Ji pasakė, kad skambins policijai. Jis pasakė „skambink“. Apie 10 minučių užsibuvo namuose, kol persirengė, nusiprausė ir nuėjo pas kaimynÄ , kur pjovė medį. Tuo viskas ir baigėsi. Vėliau atvažiavo policija. Jo motinos sodyba yra (duomenys neskelbtini). Ten gyvena jo sesuo, o jis padeda prižiÅ«rėti sodybÄ . Kai jam reikia susiarti sklypÄ , trukdo jų tujos. Buvo vasara, liepos 5 d. Pas G. K. pjovė medį su pjÅ«klu STIHL.

TÄ medį pjovė kažkur nuo 10 val. iki 13 val. Toliau ėjo į namus persirengti, o tos ponios atvažiavo ir jis suÅ¡neko su jomis. Tos ponios – tai jo buvusi žmona ir uoÅ¡vienė. Jos atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten jo buvusios žmonos sodyba, nes jie iÅ¡situokę pusantrų metų. V. M. ir jo buvusi žmona sako, kad jos yra pusseserės, o jis žino, kad jos yra uoÅ¡vienės pagal vaikus. Jos abi atvažiavo apie pirmÄ valandÄ , gal jau buvo po pirmos, nežino. Jis medį pjovė nuo ryto, nes tas medis buvo 15 metrų aukščio.

G. K. sodyba yra Å¡alia, skersai kelio nuo (duomenys neskelbtini) sodybos. Eidamas į namus su jomis pasisveikino, sakydamas „labas ponios“. Pasisveikinęs liepė nuo mamos žemės patraukti tujas, nes negali arti. A. kažkÄ sumurmėjo, p jis eidamas nusijuokė, užsikÅ«rė benzopjÅ«klÄ ir nuėjo į kiemÄ nuo tų tujų. Ir viskas tuo pasibaigė. Jis girdėjo, kaip V. M. skambinosi savo draugui, kuris liepė jai lėkti aplink maÅ¡inÄ . Jis gi tik užsikÅ«rė benzopjÅ«klÄ ir užgesino.

Girdėjo, kaip V. A. sakė: „A., kaip man lėkti, kad niekas nevaiko“. Jis negrasino, prie jos maÅ¡inos nebuvo, stovėjo 4-5 metrai nuo jos maÅ¡inos, buvo už pavėsinės prie tvarto. Tardymo metu niekas jo neklausė, kur ir kaip jis stovėjo, klausė tik jų ir kÄ jos sakė, jomis ir patikėjo. Matė, kad jos skynėsi vyÅ¡nias. A. buvo toliau, skynė vyÅ¡nias, o V. vaikščiojo po kiemÄ . Nei viena, nei kita teritorijos neaptvertos. Kol pjovė medį pas G. K., alkoholio jis nevartojo. PrieÅ¡ tai irgi nebuvo vartojęs. Kai ėjo su pjÅ«klu ir pamatė buvusiÄ Å¾monÄ ir jos pusseserę buvo blaivus.

Vėliau tik iÅ¡gėrė, kai persivilko ir grįžo pas G. K.. Nepripažįsta, kad vaikėsi nukentėjusiÄ jÄ ir jai grasino. Negrasino supjaustyti automobilio padangų, sakė tik, kad tujas nupjaus. Nesakė, kad „paskers“, nieko nesakė, negrasino. Jos taip sako, kad jis grasino, nes žmona pyksta už iÅ¡vežtas malkas, kurias jis pats pirko, kada žmona pusę metų buvo iÅ¡vykusi į Pakruojį ir jis vienas gyveno namuose. Žmona turi piktumÄ , o nukentėjusi tikriausiai jÄ užstoja.

Jis girdėjo, kaip jam sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Nežino, dėl ko sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , gal dėl to, kad sakė, jog nupjaus tujas. Nežino, dėl ko jos sako, kad jis buvo neblaivus ir labai agresyvus, gal joms pasirodė taip, nes buvo murzinas iÅ¡ po medžio pjovimo. NeÅ¡Å«kavo garsiai. L. U. matė, kad jis Å¡nekėjo su nukentėjusiÄ ja, nes ji ravėjo savo sodyboje, netoliese. Jo sÅ«nėnas per virtuvės langÄ matė, kur jis stovėjo ir kad nieko nevaikė. Negi savo kieme nebegali užsikurti benzopjÅ«klo.

Dėl ko visas Å¡itas kaltinimas jam numestas, nežino. Pagrasino tik dėl tujų, kurias žadėjo iÅ¡arti arba nupjauti. Prie policijos žmonÄ vadino negražiais, necenzÅ«riniais žodžiais. Tada jau buvo iÅ¡gėręs. Policija jį atvedė iÅ¡ G. K. į kiemÄ . PrieÅ¡ atvykstant policijai žmonos niekaip nevadino, tik pasisveikino, pakalbėjo ir viskas. Kai buvo užsikÅ«ręs benzopjÅ«klÄ ir sakė iÅ¡pjausiÄ s tuoj tujas, A. sakė: „pjauk, pažiÅ«rėsim kas bus“, o nukentėjusioji pasakė, kad „nieko čia nebus, reikia eiti kviesti policijÄ â€œ.

Jis pasakė: „kvieskitės“. Po to jis parėjo, pasidėjo benzopjÅ«klÄ , persirengė, apsiprausė ir nuėjo pas G. K.. Policija nuvedė jį pas jas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo. Viena policininkė nuėjo į kiemÄ pas jas, o kitas policininkas liko su juo. Jis pradėjo koliotis, tada jį ir iÅ¡vežė. Policininkai jam nieko nesakė dėl ko atvažiavo. IÅ¡vežė jį į Å iaulius, į Purienų gatvę, iÅ¡blaivinti. Vėliau, po viso to, kai parvažiavo iÅ¡ Å iaulių, atvažiavo paimti benzopjÅ«klo.

Jis nesuprato, dėl ko jį paima. Paskui tyrėjos jam pradėjo sakyti, bet nei jis vaikė, nei koliojo. Nukentėjusi susimokė su jo buvusia žmona ir meluoja. Jos jam sakė, kad paliks jį nuogÄ , basÄ , prie konteinerių. Nukentėjusioji tik vienÄ sykį jam paskambino ir pasakė, kad prisiteis kompensacijÄ . Jeigu nukentėjusioji bÅ«tų jo bijojusi, kasdien, po to, nebÅ«tų važiavusi į tÄ sodybÄ . Jis gi dar gyveno (duomenys neskelbtini) ir ji jį matydavo kasdien. Ji atvažiuodavo ir vakarais, ir per pietus, ir ryte.

Jeigu jis bÅ«tų taip padaręs, ji bÅ«tų nebevažiavusi į sodybÄ . Bet jis taip nedarė. Po to įvykio, kai ji atvažiuodavo, jie pasisveikindavo, dar ir žolę pjovė pas jas. Ji su savo žoliapjove, jis su savo pjovė pas jÄ . V. po savaitės, po to įvykio, jo paprašė nupjauti žolę. Ir dar alaus pakuotę atvežė. TÄ tiksliai prisimena, pas G. paliko. Alų iÅ¡gėrė savaitgalį. Kitas bijotų susitikti po tokių įvykių, o ji nebijojo. Jos draugas buvo atėjęs pas jį į (duomenys neskelbtini) iÅ¡gėręs ir sakė, kad „meluoja tau V., susimokė su A.“.

Tai G. V. žodžiai. V. draugas yra G. Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis R. A. parodė, kad V. pavardė yra M., o buvusios sutuoktinės pavardė - A. A.. BÅ«tent apie Å¡ias moteris pasakoja. Benzininį pjÅ«klÄ jis naudojo, kad medį pjauti. PjÅ«klas buvo rankoje, kai ėjo namo, pamatęs jas, sustojo ir pasisveikino. Savo kieme užkÅ«rė pjÅ«klÄ . PrieÅ¡ užkurdamas pjÅ«klÄ nieko nesakė. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus akistatų metu, kaltinamasis atsakė, kad buvo užvedęs rankose turėtÄ benzopjÅ«klÄ , keletÄ kartų pagÄ sdino, du sykius, iÅ¡jungė ir vėl įjungė.

Taip elgėsi, nes buvo savo kieme. Stovėjo netoli pavėsinės, o nukentėjusiosios automobilis buvo prie tvarto galo. Galėjo automobilis bÅ«ti dviejų metrų atstumu nuo jo. Jis matė, kad nukentėjusioji eina link savo automobilio. Stovėdamas vietoje jis užvedė savo rankose turėtÄ benzopjÅ«klÄ . Pirmu užtraukimu jis neužsivedė, todėl nepavykus benzopjÅ«klo užvesti, V. pasakė, kad „nieko čia nebus, reikia kviesti policijÄ â€œ. Po to, antru užtraukimu, benzopjÅ«klas užsivedė.

Jis tris kartus pagÄ sdino, o po to užgesino. Tuo norėjo pasakyti, kad iÅ¡pjaus tas tujas, bet nei pjovė, nei kÄ . Pastatė pjÅ«klÄ ir tiek, o paskui policija atvažiavo. Buvo užvedęs pjÅ«klÄ , bet jų negÄ sdino. Tikslas užkurti kieme benzopjÅ«klÄ jam visada naudingas. PjÅ«klÄ užkÅ«rė savo kieme, ne pas jas. Kaip nurodyta kaltinime jis negrasino supjaustyti padangas. Niekados gyvenime nesakė žodžių „paskersiu tave“. Kai jis „gazavo“ su pjÅ«klu, nukentėjusioji stovėjo prie savo maÅ¡inos.

Atstumas tarp jų buvo 4-5 metrai. Matė, kaip nukentėjusioji bėgo aplink automobilį. Nežino, ko ji bėgo. Jis niekada gyvenime neturėjo piktumo nukentėjusiajai M. ir dabar nesipyksta, ir nežino, kodėl ji taip kalba. Nepripažįsta, kad buvo įėjęs į jų sodybÄ tÄ dienÄ . Buvo savo kieme. Å nekėjosi per atstumÄ . Stovėjo savo teritorijoje prie pavėsinės. Jeigu aplink pavėsinę eitum, maÅ¡ina bÅ«tų apie 4-5 metrai, o jeigu eitum tiesiai – 2 metrai. Ä® r o d y m a i Nukentėjusioji V.

M. parodė, kad liepos penktÄ dienÄ nuvažiavo su pussesere pasiskinti vyÅ¡nių į jos sodybÄ (duomenys neskelbtini). Praėjus kažkuriam laikui pamatė ateinantį R. A.. Jis ėjo nuo gatvės, skersai pievos, pro tujas link jų, kur jos skynėsi vyÅ¡nias. Jis pirmiausia pasisveikino, o paskui pradėjo Å¡aukti, kolioti, vadinti visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jis pradėjo Å¡nekėti apie tas tujas, kad nusikeltų visus kitus statinius. Ji jam atsakė, kad atlikti kadastriniai duomenys ir Å¡itos tujos ir statiniai yra valstybės žemėje, nes jo motinos Å¡i žemė nebuvo iÅ¡pirkta.

Pasakė, kad ateis laikas ir kreipsis į visas instancijas, kad sutvarkyti tÄ reikalÄ . Jis labai garsiai rėkavo, Å¡Å«kavo, koliojosi, visokiais žodžiais jas vadino. Rankose jis visÄ laikÄ laikė benzopjÅ«klÄ . Atstumas tarp jų ir jo buvo visai nedidelis. Jis ėjo per visÄ kiemÄ ir atsistojo visai prie jų. Ji nebeiÅ¡kentusi jo visokių koliojimų ir užgauliojimų ėjo kviesti policijÄ . Ji ėjo link maÅ¡inos, atsidarė galines maÅ¡inos dureles, kad pasiimti telefonÄ . MaÅ¡inos galinės durelės liko atidarytos.

Jis priėjo, atsistojo prieÅ¡ais jos maÅ¡inÄ , ir sako: „aÅ¡ perpjausiu tavo maÅ¡inos padangas“. Ji jam atsakė: „pjauk, bet aÅ¡ kviečiu policijÄ , nieko čia nebus“. Tada jis užsitempė tÄ savo benzopjÅ«klÄ ir pradėjo eiti link jos, o ji pradėjo bėgti aplink maÅ¡inÄ . Jis jai iÅ¡ paskos. Ji smarkiai negalėjo pabėgti, nes yra sÄ narys pakeistas. Ji labai iÅ¡sigando. Jis apėjo aplink maÅ¡inÄ , o ji užbėgo už namo ir jis tada pasuko į savo kiemÄ . Užbėgusi už namo skambino policijai ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Policija jai perskambino ir ji tada ėjo iÅ¡varyti savo maÅ¡inos iÅ¡ kiemo, nes jisai jau ėjo į savo sesers kiemÄ . Ji iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo ir sustojo toliau, prie sekančio kaimyno teritorijos ir laukė, kol atvažiuos policija. Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji V. M. parodė, kad jis meluoja, sakydamas, kad net nebuvo įėjęs į tÄ jų sodybÄ . NebÅ«tų ji kvietusi policijos, jeigu viskas bÅ«tų taip, kaip jis pasakoja. Žmogus rėkauja, pastoviai kolioja, kai nuvažiuodavo, nėra ramybės nuo jo.

Nuvažiuoja žolės pjauti, tai reikia kviesti policijÄ , nes visokiais necenzÅ«riniais žodžiais kolioja. Ankščiau buvo tvora, dabar nuėmė jÄ ir paliko tik tujos. Jis per tujas eina artyn, jai baisu. Atvažiuoja A. A. sÅ«nus, tai jis tokiais žodžiais kolioja, kad baisu. KiekvienÄ kartÄ , kai nuvažiuoja, kviečia policijÄ , nes neįmanoma. Kvietė tada, kada jis pradėjo mindyti tas tujas, kai tvora buvo nuimta. Kad jis ten truputį patryptų, dar nieko tokio, bet prasideda iÅ¡ jo pusės grasinimai, tai tada ir kviečia policijÄ .

Buvo atvažiavusi policija dienos metu, kada jie nuvažiavo ir purÅ¡kė žolę kieme, buvo pusseserė ir jos sÅ«nus atvažiavę, tai jis pradėjo pulti juos, lįsti į teritorijÄ . A. ji pažįsta jau daug metų, kaip pusseserės vyrÄ , jie atvažiuodavo į Pakruojį, kartais jie nuvažiuodavo pas juos. Jis tada nebuvo agresyvus, nebijojo jo. Kai prasidėjo jų skyrybų procesas, tada pasidarė nebeįmanoma. Kai užsivedė pjÅ«klÄ , A. jau buvo jų sodyboje, A. buvo priėjęs prie jos maÅ¡inos ir sakė, kad perpjaus padangas.

Jis užsitraukė pjÅ«klÄ , ir pasakė „perpjausiu“. Tada ji pasakė: „R., iÅ¡kviesiu policijÄ â€œ. Tada jis ne į padangÄ , o į jÄ pradėjo eiti su tuo pjÅ«klu. Ji pradėjo bėgti apie maÅ¡inÄ , o jis iÅ¡ paskos jai ir tada nuo tos maÅ¡inos, tiesiai pro pavėsinę jis nuėjo į savo sesers namus. Ji buvo labai iÅ¡sigandusi, nes A. bandė jÄ papjauti su benzopjÅ«klu. PirmÄ kartÄ susidÅ«rė su tokiu jo agresyvumu, kas labai jÄ iÅ¡gÄ sdino ir buvo labai iÅ¡sigandusi. Ji tikėjo, kad jis gali kažkÄ padaryti, nes pagalvojo, kodėl jis ateina su tuo savo benzopjÅ«klu, o nepadėjo jo savo kieme ar prie tujų.

Bet jis atėjo tiesiai pro tas tujas, pro namo kampÄ prie jų, kur jos vyÅ¡nias skynė. Jai buvo baisu, kada jis laikė benzopjÅ«klÄ rankose. Nežinojo, dėl ko jam reikėjo atsineÅ¡ti benzopjÅ«klÄ . Kai užsikÅ«rė benzopjÅ«klÄ ir pasakė, kad pjaus padangas, ir pradėjo eiti link jos, ji pradėjo bėgti. Jai nebuvo tuo momentu nė minties, kad kažkam skambinėti, ar kažkÄ daryti, kaip jis sako, kad ji skambino savo draugui. Paskui ji iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo ir laukė policijos. Policija jį rado pas kaimynÄ G.

K. ir atsivedė. Policijai jį atvedus, A. labai keikėsi, visokiais žodžiais koliojosi, smarkiai rėkė. Tada A. iÅ¡vežė. Ji buvo realiai iÅ¡sigandusi, todėl ir kvietė policijÄ , nesitikėjo tokio elgesio. Ar kas žiÅ«rėjo, ar kas matė, ji nematė. Ji nebežino, ar matė, kaip jis persirengęs rÅ«bus nuėjo pas G. K.. Policija jai liepė iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir ji iÅ¡važiavo gal kokį 150 metrų nuo kiemo, sustojo prie kito kaimyno. Labai visa drebėjo ir bijojo. A. A. viskÄ matė.

Ji į kiemÄ nebegrįžo. Nežino, ar A. susiskambino, ar kaip, bet vėliau atvažiavo jos draugė, gyvenanti tame pačiame kaime, D. A.. Kai Å¡i atvažiavo, tada ji sugrįžo į kiemÄ . Visada jai bÅ«na baimė, kai A. ateina, nes pastoviai grasina, kad čia tÄ padarys, čia iÅ¡pjaus, čia nuvers, čia jÅ«s tokie ir anokie. Dabar vėl čia prieÅ¡ kelias savaites grasino. Turi įraÅ¡iusi pokalbį, kÄ jis Å¡nekėjo. Jis jai nėra niekada pjovęs žolės. Kad nupjautų žolę, ji praÅ¡o kokio žmogaus, kuris skelbiasi laikraÅ¡tyje „Auksinė varpa“ arba pusseserės sÅ«naus.

Yra dar pjovusi žolę G. K. dukra. Å iuo metu sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ä®vykio dienÄ , liepos 5 d., sodyba dar buvo A. A.. Po to įvykio notariÅ¡kai susirašė, kad perka iÅ¡ A. A. tÄ sodybÄ . Iki Å¡iol ji labai nejaukiai jaučiasi dėl to įvykio, nebendrauja su A. Iki to įvykio ji su A. nesipyko, nebuvo nei grasinimų, nieko. A. įvykio dienÄ atrodė neblaivus, nes jo akys buvo baltos, iÅ¡verstos ir jis labai rėkė. Kai bÅ«na blaivus, jis niekada nerėkia. Jos akimis, jis buvo iÅ¡gėręs, nes buvo nežmoniÅ¡kas rėkimas, buvo labai agresyvus.

Agresyvumas pasireiÅ¡kė, gÄ sdinant tuo pjÅ«klu, rėkimu, grasinimu, kad jos čia negyvens, kad gyvenimo nebus ir t.t. Jis elgėsi, kaip elgiasi girtas žmogus, tai yra, neprotingai Å¡nekėjo, rėkavo, koliojosi. Ji pasakojo D. A., kas įvyko. A. patikėjo. Kai A., užsikÅ«ręs pjÅ«klÄ , ėjo link jos, sakė „perpjausiu padangas“, o kai pasakė, kad kvies policijÄ , tada pasakė: „k...., aÅ¡ tave paskersiu“. Žodį „paskersiu“ ji suprato, kad papjaus su tuo benzopjÅ«klu ar perpjaus kojas, ar kÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji nurodė, kad šį žodį suprato, kaip nužudymÄ , nes bėgdamas iÅ¡ paskos A. sakė, kad nužudys, tikrai nepagalvojo, kad čia yra juokas ar žaidimas. Nežino ir negali pasakyti, kodėl jis taip elgėsi jos atžvilgiu, gal kad per daug buvo iÅ¡gėręs. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas jos parodymų patikrinimas vietoje, kaip suraÅ¡yta I tome, b. l. 89-102, yra teisingas, tai yra tiesa. Liudytoja A. A. parodė, kad su V. M. nuvažiavo į kaimÄ pasiskinti vyÅ¡nių, į jos sodybÄ , nes kai iÅ¡siskyrė su vyru R.

A., sodyba paliko jai. Sodyba tuo metu, kai viskas vyko, priklausė jai, o paskui ji jÄ pardavė. Skinant vyÅ¡nias, neužilgo prisistatė jos buvęs vyras, kuris atėjo tiesiai, su visu benzopjÅ«klu, sakydamas „kÄ Äia vagiat mano vyÅ¡nias“. Jis tÄ benzopjÅ«klÄ patraukė ir užsikÅ«rė. V. pradėjo lėkti kviesti policijÄ . Jis stipriai nusijuokė, kad jam iÅ¡kvies policijÄ ir garsiai rėkė „kviesk, k...., kviesk“. V. nubėgo prie maÅ¡inos, nes ten buvo paliktas telefonas. Jis iÅ¡ paskos pasileido jÄ vytis.

O ji liko iÅ¡sigandusi stovėti už vyÅ¡nių. V. nubėgo, o jis pasilenkė prie didelių džipo ratų ir tikriausiai norėjo padangas perpjauti. Paskui jis išėjo į Å¡alia stovintį namÄ , kur gyvena jo sesuo. TÄ pjÅ«klÄ jis galėjo palikti ant laiptų pas sesę, bet jis su juo atėjo tiesiai pas jas. Buvo visas iÅ¡balęs, labai piktas. Kai ji atvažiuoja į kaimÄ , jis visada prisistato ir dėl jo elgesio kiekvienÄ kartÄ reikia kviesti policijÄ . Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja A.

A. parodė, kad kai M. nuėjo kviesti policijos ir pasiėmusi telefonÄ iÅ¡kvietė, A. su pjÅ«klu nuo maÅ¡inos išėjo tiesiai pas seserį. Kvietė policijÄ , nes A. ėjo su pjÅ«klu, jis gi neprognozuojamas. Viskas vyko 2020 metų liepos mėnesio 5 dienÄ , kada jos vyÅ¡nias skynė. Jos atvažiavo po pietų, su pusseserės V. M. automobiliu. IÅ¡ karto, kai atvyko, pamatė, kad ateina jos buvęs vyras A.. Jis atėjo nuo G. K., pas kurį pjovė medį. Kai jos atvažiavo, tai už kelių minučių jis tiesiai ir atėjo.

Jis pro tujas įėjo grynai į jos kiemÄ . Kai atėjo, jis kažkÄ piktai pradėjo sakyti, dabar neprisimena kÄ , bet labai piktai. Jis sakė „vagiat mano uogas“, ji jam atsakė, kad tai jos uogos. Jis sakė: „tuoj iÅ¡pjausiu, ar norit?“. Nežino, kÄ jis norėjo iÅ¡pjauti, gal tas vyÅ¡nias. O kai jis nusekė paskui V., kuri ėjo iÅ¡kviesti policijos, nežino, gal norėjo perpjauti tas padangas, nes buvo prie jų pasilenkęs. UžkurtÄ pjÅ«klÄ jis laikė tol, kol ėjo per kiemÄ .

Kai V. nuėjo pasiimti telefono, jis ėjo jai iÅ¡ paskos, ji pasiėmė telefonÄ , apėjo aplink maÅ¡inÄ ir nuėjo kažkur. Prie maÅ¡inos kai nuėjo, ten jau buvo toliau, todėl kÄ grasinančio jis sakė, ji negirdėjo, nes buvo užkurtas pjÅ«klas, o ji viena ausim negirdi. AiÅ¡ku, kad A. gali papjauti žmogų, ji tada galvojo, kad jis gali padaryti kažkÄ blogo, nes anksčiau yra jai grasinęs, kad trenks galvÄ Ä¯ sienÄ ir jos nebėra. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad A. sakė V., jog perpjaus padangas ir užsikÅ«ręs benzopjÅ«klÄ pradėjo prie jos artėti, o V. pradėjus bėgti aplink automobilį, jÄ vijosi iÅ¡ paskos ir sakė, kad nužudys, kad A. buvo neblaivus, labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai, garsiai Å¡Å«kavo, akys buvo baltos, veidas iÅ¡balęs, Å¡iuos parodymus patvirtino.

Jos sodyba buvo (duomenys neskelbtini), į kuriÄ su nukentėjusiÄ ja jos tada buvo nuvykę. A. sesers sodybos adresas, į kuriÄ jis nuėjo užgesinęs pjÅ«klÄ , yra (duomenys neskelbtini). Jo sesuo yra R. K., jis pas seserį tada gyveno. Nukentėjusioji po to, kai kaltinamasis nuėjo su pjÅ«klu, buvo labai iÅ¡sigandusi, nepraÅ¡nekėjo, visa purtėsi. Ji žino, kad A. raÅ¡inėja V. M. ir jos draugui visokias žinutes, kurios neatitinka tikrovės. V. M. visada jÄ atveždavo į sodybÄ , kada ji papraÅ¡ydavo, bet negali pasakyti kaip dažnai M. ten važiuodavo, nes ji ne visada su ja kartu važiuodavo.

Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamasis R. talkininkavo pas jį, buvo atėjęs padėti genėti medį. Atlikus visus reikalingus darbus, jis jam pasiÅ«lė už pagalbÄ iÅ¡gerti butelį. A. išėjo namo apsiprausti, apsitvarkyti, persirengti, pasidėti visų savo instrumentų, nes buvo atsinešęs savo pjÅ«klÄ . Kai atėjo, jis pradarė butelį, iÅ¡gėrė po vienÄ ar dvi taureles ir pamatė, kad pravažiavo policija, ir atėjo pas jį. Matė pro langÄ , kad policininkai ant kelio kaimynystėje su kažkuo kalbėjosi.

Atėję pareigÅ«nai iÅ¡sivedė R.. Per mesendžerį nukentėjusiajai jis parašė žinutę, klausė, kas ten įvyko, kad pareigÅ«nai iÅ¡sivedė R.. Tai ji atrašė, kad R. jÄ vaikėsi, ar kÄ ten darė. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas G. K. parodė, kad pats konkrečiai įvykio nematė. IÅ¡ nukentėjusiosios sužinojo, dėl ko atvažiavo policija. Dabar tiksliai nepamena, kÄ ji jam atrašė: ar ten jÄ , ar ten buvusiÄ sutuoktinę jis vaikėsi. Suprato, kad įvyko kažkoks incidentas.

Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o sodyba, į kuriÄ buvo atvažiavusios nukentėjusioji ir A., yra irgi (duomenys neskelbtini), bet nepasakys koks namo numeris, namas truputį deÅ¡iniau, kitoje gatvės pusėje, bet ne prieÅ¡ais, o toliau, tai yra, kampinis namas. Tiksliai pasakyti, kada atvažiavo nukentėjusioji M. su savo pussesere, negali, nes nepastebėjo. Negali pasakyti ar A. buvo iÅ¡gėręs, kada pjovė medį, nes vizualiai nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs, dirbo, stengėsi. Kai baigė tvarkyti medį, A. išėjo į kaimynystę, kur gyveno, tenai jo tėvų buvęs namas, pasidėti įrankių.

Prie to medžio jie dirbo porÄ ar tris valandas, dirbdami prie medžio alkoholio nevartojo. Kai atvažiavo policija jau buvo pavartoję alkoholio. A. jis pažįsta, nes A. yra jo žmonos dėdė. Nelabai dažnai bendrauja, tiesiogiai nėra matęs konfliktų, bet yra tekę girdėti. Yra matęs, kad dažnai ten važiuodavo policija. V. M. pažįsta, ji yra geras žmogus. Nelabai daug teko su ja bendrauti, bet teko pabendrauti. Liudytojas E. K. parodė, kad jis buvo bare ir žmonės pradėjo sakyti, kad jo dėdė kažkÄ â€žprisidirbo“.

Tada, nebespėjęs iÅ¡gerti bokalo, parėjo į namus. Jo dėdė stovėjo savo pusėje, savo teritorijoje, su „varnele“ negalėjo nieko vaikyti. Jis netiki, kad sako, jog dėdė vaikėsi su „varnele“, nes matė dėdę stovintį prie puÅ¡elių, savo teritorijoje. Matė, kad dėdė nusiprausė ir apsirengė po to, kai pjovė medį, o paskui išėjo. Jis matė, kokioje vietoje maÅ¡ina stovėjo, o kokioje vietoje dėdė stovėjo. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas E. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasimetė, nes jam pačiam grėsė paros ir jį iÅ¡ vienos tyrėjos pakvietė pas kitÄ , ir jis susipainiojo.

Dienos nebeatsimena, kada vyko tas įvykis. TÄ dienÄ jis buvo išėjęs į barÄ , bet kai žmonės pasakė, kad R. A. „prisidirbo“, jis nebeiÅ¡gėręs bokalo, tuojau parėjo namo. Apie tÄ Ä¯vykį tÄ pačiÄ dienÄ viskÄ sužinojo, o ne po kelių dienų. Nebeatsimena, kuris laikas, kuri valanda buvo, nes praėjo jau metai laiko, o tÄ Ä¯vykį atsimena. BuvusiÄ A. žmonÄ pažįsta. Buvusi teta. A. pusseserę pažįsta, ji buvo atvažiavusi su juodu džipu. Matė policijÄ , kuri stovėjo prie buvusio R.

A. namo. O A. buvo pas jo pusseserę L. K. ir pas G. K.. PrieÅ¡ tai jis pas juos pjovė medį, grįžo, nusiprausė, persirengė ir išėjo atgal. Negali pasakyti ko jis ten grįžo, gal jam pinigus mokėjo ar kÄ . Niekas jam nepasakojo apie tÄ Ä¯vykį, jis pats žino, nes kartu su A. gyveno. Perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. K. parodė, kad gal taip ir sakė, nebeatsimena, prieÅ¡ metus laiko buvo, buvo paÅ¡auktas iÅ¡ vienos tyrėjos pas kitÄ , pasimetė, nes rÅ«pinosi dėl savo bylos.

Sakė tyrėjai, kad apklaustų kitÄ dienÄ , bet ji apklausė tÄ pačiÄ . A. jo neprašė meluoti, nenori dėl to nukentėti. BarÄ kaime atidaro devintÄ valandÄ . Tiksliai nepasakys dabar, bet buvo prieÅ¡ pietus bare ir grįžo namo nespėjęs iÅ¡gerti pirmo bokalo. Apie tÄ Ä¯vykį jam pasakė pažįstami žmonės. Nesakys kas. Kai pradėjo žmonės bare sakyti apie tÄ Ä¯vykį, jis ir parėjo į namus. Matė, kur maÅ¡ina stovėjo, kur teta, kur dėdė stovėjo ir kur buvo nukentėjusioji.

A. kartu gyveno su jais, kol įsigijo savo turtÄ . Praeitais metais kartu gyveno, o dabar gyvena atskirai. Liudytoja L. U. parodė, kad ji su sÅ«numi tvarkėsi savo sklype, sÅ«nus pjovė žolę ir iÅ¡girdo lyg kažkas Å¡auktų jos vardÄ . Pakėlusi galvÄ , pamatė, kad kaimynas R. stovi kieme ir A. lyg rodo į jo pusę. Jis stovėjo su benzopjÅ«klu, o kita moteris stovėjo toliau, arčiau maÅ¡inos. Tik tiek ir matė. Negirdėjo, kÄ sakė, nes sÅ«nus pjovė žolę ir nesigirdėjo, kas vyko.

Po kurio laiko atvažiavo policija. Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja L. U. parodė, kad A. turėjo pjÅ«klÄ , stovėjo, kÄ jis su tuo pjÅ«klu darė, nežino. A. stovėjo netoli maÅ¡inos, vidury jų kiemo. MaÅ¡ina buvo moters, kuri atvažiavo su A.. MaÅ¡ina tuo metu stovėjo R. ir A. sodyboje. Jie ten gyveno kartu, dabar nebegyvena, nes iÅ¡siskyrė. Ten tie namai buvo R. ir A.. Jos kada atvažiuodavo, jis pastoviai ateidavo ir pastoviai bÅ«davo skandalai. Jie negražiai bendraudavo. Anksčiau viskas tvarkoj bÅ«davo su jų bendravimu, po to prasidėjo konfliktai.

Nuo kada prasidėjo blogas bendravimas ji nežino. Pradėjo važinėti policija, greitoji, tada ir prasidėjo. Jie artimai nebendrauja, žino tiek, kiek matosi. Jos namų adresas yra (duomenys neskelbtini), namas kampinis, todėl mato (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar pjÅ«klÄ A. laikė užvestÄ , nes per žolės pjovimÄ nesigirdėjo. A. stovėjo vidury kiemo, netoli maÅ¡inos. V. stovėjo iÅ¡ Å¡ono maÅ¡inos. A. kažkÄ tik parodė, ji pasižiÅ«rėjo ir pagalvojo, gal A. atėmė iÅ¡ jų tÄ benzopjÅ«klÄ , nes ten pastoviai bÅ«davo konfliktai, negražūs žodžiai.

Ir toliau nebekreipė dėmesio. Kai atvažiavo policija, A. jau nebematė, matė tik tas moteris. Nematė, kad kažkas bėgtų ar vytųsi aplink tÄ maÅ¡inÄ . Tuo kartu A. gyveno gretimame name pas savo seserį K.. Neatsimena, kad su A. bÅ«tų tuoj, po to įvykio bendravę. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja L. U. parodė, kad gali bÅ«ti, kad buvo susitikę, tik neprisimena prieÅ¡, ar po. Neatsimena datos, kada viskas įvyko, galėjo bÅ«ti praeitų metų liepos 5 diena.

Nematė, ar policija iÅ¡sivežė A.. Ar A. buvo iÅ¡gėręs, ar ne, negali pasakyti, nes buvo nuo jo toli. E. K. iÅ¡ matymo pažįsta. Jis gyvena už R. ir A. namo, sekančiame name. Nepasakys ar jis praeitų metų liepos mėnesį ten gyveno, nes jis tai pasirodo, tai dingsta. Neprisimena, ar tÄ dienÄ bÅ«tų mačiusi E. K.. Be tų žmonių, kurie stovėjo tÄ dienÄ kieme, ji nematė kitų asmenų stovinčių Å¡alia. Kai sakė, kad E. K. tai bÅ«na, tai nebÅ«na namie, kalbėjo apie jo mamos K. namus.

A. tuo momentu ten irgi gyveno. R. A. matė stovintį A. A. teritorijoje. Liudytojas S. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia A., kitoje gatvės pusėje. R. A. ir jo žmonÄ A. A. pažįsta senai. Nelabai artimai bendrauja. Žino, kad jie yra iÅ¡situokę. Nežino, kam paliko ta sodyba, kai jie iÅ¡situokė. Nepažįsta, kas ten į tÄ jų sodybÄ atvažiuoja. A. (duomenys neskelbtini) nebegyvena. A. to įvykio metu gyveno pas savo seserį R. K.. Nežino, kam priklauso dabar ta sodyba. Nepažįsta nukentėjusiosios.

Nemato, kad ji atvažiuotų į tÄ sodybÄ . To konflikto, vykusio 2020 metų liepos 5 dienÄ jis nematė. Matė policijÄ , kuri buvo atvykusi po pietų, kokiÄ antrÄ , trečiÄ valandÄ , nes jis grįžo iÅ¡ darbo gal trečiÄ valandÄ . Nėjo pasiklausti, kas ten vyksta. Po kurio laiko sužinojo, kad R. pjÅ«klu gÄ sdino. Girdėjau, kad konfliktas buvo tarp A. ir R.. Daugiau nieko negali pasakyti. Konkrečiai to įvykio nematė, nelabai gali patikėti, kad galėjo A. su benzopjÅ«klu kažkÄ vaikytis.

Liudytoja D. A. parodė, kad ji nebuvo, kada vyko tas incidentas ir nieko nematė. Atvažiavo jau po to įvykio. Galėjo bÅ«ti 2020 metų liepos 5 dienÄ . Ji atvažiavo į A. A. sodybÄ . V., kurios pavardės nežino, ir A. A. buvo iÅ¡sigandę. Paklausus, kas nutiko, atsakė, kad R. A. vaikė su benzopjÅ«klu. A. ir R. gyvena atskirai, nes jie yra iÅ¡siskyrę. V. yra A. pusseserė. A. A. tÄ dienÄ paskambino ir paprašė atvežti kiauÅ¡inių. Ji atvažiavo su dviračiu. A. buvo iÅ¡sigandusi ir sakė, kad R.

A. vaikė su benzopjÅ«klu. Skambindama jai, A. rėkė kažkÄ , buvo uždususi. Ta sodyba, į kuriÄ atvažiavo, tada priklausė A. A.. A. gyveno Å¡alia, kaimynystėje, tėvų sodyboje, kartu su seserimi R. K. ir jos vaikais. Kai ji atvežė kiauÅ¡inius, policijos dar nebuvo. V. automobilis stovėjo ant kelio. Jokio kito automobilio sodyboje nebuvo. Policijos automobilis irgi sustojo ant kelio. Kai su dviračiu atvažiavo į kiemÄ , A. skynė vyÅ¡nias. Policija atvyko už deÅ¡imt minučių. Ji su A. ir V. kalbėjosi iki to laiko, kada atvyko policija.

V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atėjo visa drebėdama, papasakojo, kad jÄ vaikė su benzopjÅ«klu R. A.. Ji pradėjo juoktis, paklausė, ar nenusiÅ¡neka. Bet jos atsakė, kad nesijuoktų, nes čia viskas taip ir buvo. V. buvo iÅ¡balusi, drebėjo ir buvo iÅ¡sigandusi, purtėsi. V. sakė, kad jÄ vaikė R. A., norėjo perpjauti padangas, kojas, sakė, kad jos maÅ¡ina iÅ¡ pradžių buvo kieme, o paskui, iÅ¡sigandusi, pastatė maÅ¡inÄ ant kelio. Jos kalbėjosi visos trys kartu. V. iÅ¡sigandusi pasakojo, kad jÄ su benzopjÅ«klu aplink maÅ¡inÄ vaikėsi R.

A.. Kai atvažiavo į sodybÄ , negirdėjo pjÅ«klo garso, kaltinamojo kieme nebuvo. Kai atvyko policija, R. A. nebuvo. Ji su policijos pareigÅ«nais nebendravo. PareigÅ«nai nuėjo prie A. ir V., o ji stovėjo toliau. Vėliau policininkai išėjo ir atsivedė R. A.. Nežino tiksliai, nes nematė iÅ¡ kur jį atsivedė. Su A. ji nesikalbėjo ir jis jai nieko nesakė. A. jos niekada nėra užgavęs ar kaip negražiai iÅ¡vadinęs. IÅ¡vykus policijai, ji dar kalbėjosi su A. ir M.. Nei A. A., nei V.

M. jos neprašė paliudyti jų naudai. Jos jai nesiÅ«lė pinigų, kad duotų kitokius parodymus. Nebuvo nė kalbos apie tai, kad liudytų jų naudai. IÅ¡ 2020-07-05 V. M. protokolo-pareiÅ¡kimo nustatyta, kad ji pranešė, jog pusseserės buvęs vyras R. A., užkÅ«ręs pjÅ«klÄ , vijosi jÄ aplink automobilį ir grasino nužudyti. PraÅ¡o nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir nereikÅ¡. (t. 1, b. l. 11-17)  IÅ¡ vietovės apžiÅ«ros protokolo su foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) bei R.

A. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurioje esančio sandėliuko apžiÅ«ros metu užfiksuotas ir paimtas oranžinės spalvos benzininis pjÅ«klas „Stihl“. (t. 1, b. l. 18-27) IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad buvo iÅ¡klausytas ir apraÅ¡ytas nukentėjusiosios V. M. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, kuriuo ji pranešė apie 2020-07-05 įvykusį įvykį. (t. 1, b. l. 35-37) IÅ¡ nutarimo daryti kratÄ , kratos protokolo su apyraÅ¡u ir teismo nutarties patvirtinti kratos teisėtumÄ matyti, kad 2020-07-05 buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) pas R.

K., kurios metu R. K. geranoriÅ¡kai pateikė benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl MS290“, priklausantį jos broliui R. A.. (t. 1, b. l. 45-47, 48-53, 54-59) IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo su foto lentelėmis ir nutarimo dėl daikto perdavimo saugojimui su kvitu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas bei apraÅ¡ytas kratos metu paimtas benzininis pjÅ«klas „Stihl MS290“, kuris po apžiÅ«ros perduotas saugoti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui. (t. 1, b. l. 60-68, 69-71) IÅ¡ akistatos protokolo tarp įtariamojo R.

A. ir nukentėjusiosios V. M. matyti, kad yra užfiksuoti jų parodymai apie 2020-07-05 įvykusį įvykį, kuriuose jie kiekvienas pasiliko prie savo duodamų parodymų ir prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 82-86) Iš nukentėjusiosios V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad nukentėjusioji savo duotus parodymus dėl jos atžvilgiu įvykdyto grasinimo iš R. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b. l. 89-103) Iš akistatos protokolo tarp įtariamojo R.

A. ir liudytojos A. A. matyti, kad yra užfiksuoti jų parodymai apie 2020-07-05 įvykusį įvykį, kuriuose jie kiekvienas pasiliko prie savo duodamų parodymų ir prieÅ¡taravimų tarp jų parodymų paÅ¡alinti nepavyko. (t. 1, b. l. 23-127) Ä® r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jis grasino su rankose laikytu užvestu benzininiu pjÅ«klu supjaustyti nukentėjusiosios V. M. automobilio padangas bei jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pagal konstrukcijÄ baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas – tai bauginimo procesas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

IÅ¡ aptartų įrodymų visumos Å¡ioje byloje darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo R. A. grasinimas nukentėjusiajai V. M. pasireiÅ¡kė aktyviais jo veiksmais, nes jis ėjo artyn nukentėjusiosios, o jai pradėjus nuo jo bėgti, jÄ vijosi ir visa tai darė ne savo sodybos kieme, o atėjęs į nukentėjusiosios buvimo vietos kiemÄ bei laikydamas rankose užvestÄ benzininį pjÅ«klÄ . Kaltinamojo R. A. užvesto benzininio pjÅ«klo laikymas rankoje ir pasakymas „paskersiu tave“ yra akivaizdus grasinimas, nes nukentėjusiajai besÄ lygiÅ¡kai duodama suprasti, kad ji gali bÅ«ti nužudyta, nes visiems vienodai aiÅ¡ku, kad tokį veiksmÄ su benzininiu pjÅ«klu atlikus iki galo, galima nužudyti ar sužaloti žmogų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, akistatų metu su nukentėjusiÄ ja V. M. bei liudytoja A. A. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. A. kaltės nepripažino, kad bÅ«tų grasinęs nukentėjusiajai, aiÅ¡kindamas, kad benzininį pjÅ«klÄ buvo užvedęs juokais savo sesers R. K. sodybos kieme, žadėdamas nupjauti tujas, augančias abiejų sodybų riboje, tačiau nukentėjusiosios nevaikė ir net nebuvo atėjęs į tos sodybos kiemÄ . Tokius kaltinamojo R. A. parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybos taktikÄ , kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, bei tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų.

Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, akistatos metu su kaltinamuoju, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu, kuriuose ji konkrečiai parodė, kad A., užsikÅ«ręs pjÅ«klÄ , ėjo link jos, sakė, kad perpjaus padangas, o jai pasakius, kad kvies policijÄ , tada pasakė „aÅ¡ tave paskersiu“, kad žodį „paskersiu“ ji suprato, kad papjaus jÄ su tuo benzopjÅ«klu, suprato, kaip nužudymÄ , nes bėgdamas iÅ¡ paskos A. sakė, kad nužudys, tikrai nepagalvojo, kad čia yra juokas ar žaidimas, dėl ko ji buvo labai iÅ¡sigandusi, nes pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su tokiu A. agresyvumu ir tikėjo, kad jis tikrai gali kažkÄ padaryti.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nuoseklÅ«s liudytojos A. A. parodymai, kuriais ji parodė, kad po pusseserės (nukentėjusiosios) pasakytų žodžių, jog kvies policijÄ , kaltinamasis pradėjo eiti prie nukentėjusiosios, sakė, kad perpjaus padangas, užsikÅ«rė benzininį pjÅ«klÄ , nukentėjusioji iÅ¡sigandusi pradėjo bėgti aplink automobilį, o kaltinamasis pradėjo jÄ vytis ir bėgdamas iÅ¡ paskos sakė, kad nužudys, o kada nukentėjusioji pabėgo, A. užgesino pjÅ«klÄ ir nuėjo pas R.

K. į namus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja D. A., kuri parodė, kad jai atvykus pas A. A., tiek A. A., tiek nukentėjusioji V. buvo iÅ¡sigandusios, pasimetusios, nurodė, dėl ko jos tokios yra, pasakojo įvykio su R. A. aplinkybes. Liudytoja L. U. savo parodymais taip pat iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus, nes matė A. stovintį su benzopjÅ«klu vidury A. sodybos kiemo, netoli V. maÅ¡inos, o ar pjÅ«klas buvo užvestas negali pasakyti, nes per žolės pjovimÄ nesigirdėjo (jos sÅ«nus pjovė žolę).

Liudytojas G. K. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad tÄ dienÄ atvykę policijos pareigÅ«nai iÅ¡ jo iÅ¡sivedė R. A. ir jis per mesendžerį parašė nukentėjusiajai, klausdamas kas nutiko, kuri jam atrašė, kad R. jÄ vaikėsi, iÅ¡ ko jis suprato, jog ten įvyko kažkoks incidentas. Liudytojas S. K. parodė, jog konkrečiai Å¡io įvykio nematė, tik vėliau sužinojo kad kažkas ten įvyko. Liudytojo E. K. teisminio įrodymų tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo namuose ir matė, kaip jo dėdė R.

A. stovėjo savo pusėje, savo teritorijoje, su „varnele“ negalėjo nieko vaikyti, nes matė dėdę stovintį prie puÅ¡elių, savo teritorijoje, ir matė, kokioje vietoje maÅ¡ina stovėjo, vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, siekiančio padėti savo artimam giminaičiui (dėdei) iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tuo metu jie kartu gyveno R. K. (liudytojo mamos) namuose, o ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos, nurodė, jog nieko apie tÄ Ä¯vykį nežino, nes tÄ dienÄ nebuvo namuose.

Tokį savo parodymų pakeitimÄ , liudytojas E. K. aiÅ¡kino, jog dėdė jo neprašė keisti parodymų, jis paprasčiausiai pas tyrėjÄ apklausiamas pasimetė, nes jam pačiam grėsė paros, jį iÅ¡ vienos tyrėjos pakvietė pas kitÄ ir jis susipainiojo. B a u s m ė s s k y r i m a s i r k i t i k l a u s i m a i Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. (BK 59 straipsnis) Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . (BK 41 str.) Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis R. A. teisiamas trečiÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs (t. 2, b. l. 5-10, 11-17. LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 21-30), į psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, 2008-2016 metais buvo priklausomybių įskaitoje (t. 2, b. l. 34), specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad kaltinamajam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 44), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 45), dirba UAB „A.

L.“ (t. 2, b. l. 46), iÅ¡situokęs, padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę, susijusiÄ su trumpalaikiu laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas areÅ¡to bausme, paskiriant bausmę atlikti Å iaulių tardymo izoliatoriuje. (BK 41, 49 straipsniai, BVK 50, 51 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktÄ bausmės laikÄ kaltinamajam R. A. įskaitytinas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 6 d. 10.58 val. iki 2020 m. liepos 7 d., 14.05 val., tai yra, dvi paros, kas prilyginama dviem areÅ¡to paroms. (t. 2, b. l. 51-56) Kaltinamajam R. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 86-88), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje,- benzininis pjÅ«klas „Stihl MS290“, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. (BPK 94 straipsnis) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu. AreÅ¡to bausmę paskirti atlikti Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento, vykdant šį teismo nuosprendį. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam R. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Å iaulių tardymo izoliatorių atlikti areÅ¡to bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo apie tai raÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu praneÅ¡ti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datÄ .

Jei nuteistasis R. A. neatvyks atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paieÅ¡kÄ atliks policija. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 6 d. 10.58 val. iki 2020 m. liepos 7 d., 14.05 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama dviem areÅ¡to paroms. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti R. A. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje,- benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl MS290“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Rima Razumienė