5bcb8b16-b00a-4b33-841e-a0ff258dbb31 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39692-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.9.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant jį D. K. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., bei 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ G. K. nuspręsta valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 1000 Eur (dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. K. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 08.45 val., Talino g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde G. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį ir kiek įmanoma sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) terminÄ .

3. Apeliantas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, netinkamai įvertino jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į proporcingumo principo reikalavimus.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu G. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jam buvo paskirtos net trys baudžiamojo poveikio priemonės. Paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių gausa rodo, jog apeliantas iš tikrųjų buvo nubaustas itin griežtai.

5. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas galbÅ«t nepakankamai įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo gailisi, mokymosi įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, padarė nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo niekam reali žala nebuvo padaryta. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad draudimo naudotis specialia teise terminas apeliantui turėjo bÅ«ti nustatytas trumpesnis, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir nustačius minimalų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminÄ .

6. G. K. atkreipia dėmesį, kad paprastai ilgesnis draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra nustatomas tiems asmenims, kurių neblaivumas būna sunkus, kurie savo nusikalstamais veiksmais sukelia eismo įvykį ir pan. Šiuo atveju G. K. nesiekė tyčia sukelti neigiamų padarinių. Transporto priemonė buvo vairuojama, nes buvo norima išvengti incidento su piktybiškai nusiteikusių nepažįstamų asmenų kompanija. Be to, transporto priemonė buvo vairuojama ne iš karto pavartojus alkoholio, o praėjus tam tikram laiko tarpui po jo pavartojimo.

7. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas anksčiau nebuvo trauktas teisinėn atsakomybėn už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, automobilis buvo vairuojamas tuo metu, kai eismas nebuvo intensyvus, nedidelį atstumÄ , apelianto kraujyje nustatytas alkoholio kiekis nežymiai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Apeliantas save apibÅ«dina kaip dorÄ jaunuolį, kuris mokosi, sportuoja, į gyvenimÄ Å¾iÅ«ri rimtai.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones G. K. yra reikalinga, kadangi jis padeda savo mamai rÅ«pintis garbaus amžiaus, ligų kamuojama močiute, kuri gyvena kitame mieste ir negali tinkamai savimi pasirÅ«pinti. Apeliantas su savo mama bent kartÄ per savaitę vyksta pas močiutę, kuriai padeda buityje, aprÅ«pina reikalingais produktais. Be to, apeliantas Å¡iltojo sezono metu kartu su mama vyksta į sodybÄ , kurioje dirba įvairius sodininkystės darbus. Kelionė į sodybÄ vieÅ¡uoju transportu yra neracionali. Teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina ir siekiant nuvykti į kituose miestuose vykstančias varžybas. Dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones nukenčia ne tik apeliantas bet nukentės ir jo Å¡eimos nariai.

9. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis dar prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ teisme iÅ¡klausė mokymus ir yra atestuotas VÅ¡Ä® „Svarbus žingsnis“ pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai mokymo programÄ . Jis pasižada ateityje laikytis įstatymų, nedaryti naujų teisės pažeidimų.

10. Teismo posėdžio metu G. K. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamÄ nuosprendį tik tiek, kiek to praÅ¡oma atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija pasisakys tik dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

12. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. G. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones buvo uždrausta dvejus metus, t. y. buvo nustatytas žymiai trumpesnis draudimo naudotis specialia teise terminas nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Dar labiau mažinti draudimo naudotis specialia teise termino, įvertinus kaltininkÄ tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad už panaÅ¡aus pobÅ«džio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos teisę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis) yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju apeliantui nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo reikalavimų ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai.

13. Uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nevertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo principo reikalavimų net ir atsižvelgus į tai, jog G. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos dvi turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dalinis turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės konfiskavimas ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Pabrėžtina, kad iÅ¡ G. K. buvo nuspręsta konfiskuoti tik dalį automobilio, kuris yra laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, vertės, o įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis yra artimas minimaliam įstatyme numatytam Å¡ios įmokos dydžiui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendra turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonių piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra ženkliai mažesnė nei minimalus baudos (Å¡velniausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė) dydis, kuris gali bÅ«ti skiriamas asmeniui padariusiam nesunkų nusikaltimÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog už nesunkų nusikaltimÄ minimalios baudos dydis yra 50 MGL, t. y. 2500 Eur).

14. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad G. K. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas aiÅ¡kiai virÅ¡ijo 1,5 promilės ribÄ , nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. NusikaltimÄ , susijusį su netinkamu naudojimusi teise vairuoti transporto priemones, G. K. padarė praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei septyniems mėnesiams po to, kai įgijo teisę vairuoti transporto priemones (Å¡iÄ teisę jis įgijo 2019 m. vasario 13 d.).

G. K. yra laikytinas pradedančiuoju vairuotoju, kuriam alkoholio norma valdant transporto priemonę apskritai yra nulinė. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad apeliantas, naudodamasis teise valdyti transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, ignoravo savo kaip pradedančio vairuotojo pareigÄ , kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, kuriam neretai stinga patirties valdant automobilį (bÅ«tent tai yra pagrindinė priežastis, kodėl pradedantieji vairuotojai apskritai negali vairuoti transporto priemonės apsvaigę nuo alkoholio), tiek aplinkinių saugumÄ .

Be to, G. K. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivių, mieste. Taigi nekyla abejonių, kad jis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. IÅ¡ G. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis suvokė, kad yra neblaivus (b. l. 101), tačiau vis tiek pasirinko neteisėtÄ veikimo bÅ«dÄ , kas rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia, nes, be jokių abejonių, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

15. Aplinkybė, kad apeliantas automobiliu spėjo nuvažiuoti nedidelį atstumÄ , nėra pagrindas trumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybę, kad G. K., bÅ«damas neblaivus, automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumÄ , nulėmė ne jo paties valingi veiksmai, o tai, jog policijos pareigÅ«nai operatyviai sureagavo į pilietiÅ¡ko asmens praneÅ¡imÄ apie neteisėtus apelianto veiksmus ir Å¡iuos neteisėtus veiksmus nutraukė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad G.

K., vairuodamas automobilį neblaivus, nenorėjo sužaloti kitų asmenų, sugadinti ar sunaikinti svetimo turto. Vis tik tai, jog apeliantas nesiekė padaryti žalos, nėra pagrindas trumpinti skundžiamu nuosprendžiu nustatyto uždraudimo naudotis specialia teise termino. Teigtina, jog tuo atveju, jeigu dėl G. K. neteisėtų veiksmų būtų padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala, jo teisinė padėtis būtų kitokia, ypač jei žala būtų padaryta tyčia. Be to, apelianto veiksmai, nors ir nesukėlė realių neigiamų padarinių, tačiau kėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas (net nepataisomas) pasekmes.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino nėra pagrindo net ir atsižvelgus į tai, jog G. K. siekė iÅ¡vengti konflikto su nepažįstamais asmenimis. Å iuo atveju negalima tvirtinti, jog iÅ¡vengti gresiančio konflikto ar nutraukti vykstantį konfliktÄ nebuvo įmanoma jokiais teisėtais bÅ«dais, nesukeliant grėsmės sau pačiam bei aplinkiniams. Apelianto teisinės padėties neÅ¡velnina ir aplinkybė, kad jis automobilį vairavo ne iÅ¡ karto po to, kai pavartojo alkoholį, o Å¡iek tiek vėliau. Pabrėžtina, kad iÅ¡ paties G. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis aiÅ¡kiai suvokė, kad yra neblaivus, t. y. nurodė, jog „buvau kÄ tik atsibÅ«dęs ir nelabai blaivus“ (b. l. 101).

17. Akivaizdu, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pakeis G. K. asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ , prie kurio jis jau buvo pripratęs nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d., t. y., kai įgijo vairuotojo pažymėjimÄ ir naudojosi teise vairuoti transporto priemones, tačiau tai yra neiÅ¡vengiamos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats teisės pažeidėjas. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G. K. nesukels jokių iÅ¡skirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas trumpinti nustatyto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino.

18. Apelianto prielaida, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nepakankamai įvertinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra nustatytas ženkliai trumpesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios priemonės vidurkis.

19. G. K. ugdymo įstaigoje iÅ¡ tikrųjų yra charakterizuojamas teigiamai, jis iÅ¡klausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai. Vis tik jis 2019 metais yra du kartus baustas administracine tvarka, vienÄ kartÄ buvo patrauktas atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių, susijusio su jo kaip pradedančio vairuotojo pareigų netinkamu vykdymu, pažeidimÄ , o vienÄ kartÄ buvo patrauktas atsakomybėn už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Taigi akivaizdu, jog G. K. apibÅ«dindamas save kaip dorÄ Ä¯ gyvenimÄ rimtai žiÅ«rintį jaunuolį, save vertina ne visiÅ¡kai objektyviai.

20. Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, t. y. draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir tinkamai nustatė jos taikymo terminÄ . Taigi tenkinti G. K. apeliacinį skundÄ ir keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis