5bca7eae-b577-4b08-bd8b-c0a92db1dca7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-240-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03694-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų V. D. ir H.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. D. ir H. D. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. I Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai V.

D. ir H. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO) ir prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti 0,4 kV kabelinę linijÄ nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengtÄ pagal projektÄ Nr. 2012-02-TP-ETL-105, paklotÄ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) ir sutvarkyti teritorijÄ ;

2) neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams tai padaryti atsakovo lėšomis;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovai yra 2.00 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu. 2018 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovas V. D. nusprendė aptverti savo žemės sklypÄ metaline tvora, tačiau 2018 m. kovo 15 d., kasdamas žemę, įsirėžė į elektros kabelį, kurio ten bÅ«ti neturėjo.

3. IeÅ¡kovams nuosavybe priklausančiame žemės sklype ir ant žemės sklypo ribos be jų sutikimo yra patiestos dvi elektros kabelinės linijos - 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480 pagal techninį projektÄ Nr. 11.28N-TP-LE-01 (toliau - pirmoji kabelinė linija) ir 0,4 kV kabelinė linija nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengta pagal projektÄ Nr. 2012-02-TP-ETL-105 (toliau - antroji kabelinė linija). 4. 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo raÅ¡tÄ Nr. 41030-5923 dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad 2018 m. kovo 15 d. nustatyta mechaniÅ¡kai pažeista 0,4 kV kabelinė linija VI-341-L-pp 6480, paklota ant jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos.

Vykdydamas minėto žemės sklypo tvoros tvėrimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, V. D. nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta AB ESO nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių pažeidimo, ko pasėkoje buvo pažeista pirmoji kabelinė linija. AB ESO padaryta 1 131,08 EUR be PVM materialinė žala, kuriÄ atsakovas prašė atlyginti ieÅ¡kovÄ . Be to, atsakovas su Å¡iuo raÅ¡tu pateikė ir praneÅ¡imÄ apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymÄ .

5. IeÅ¡kovas su atsakovo pretenzija nesutiko, kadangi minėtos elektros kabelinės linijos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėjo bÅ«ti, nes jokio sutikimo tiesti elektros kabelinę linijÄ jam priklausančiame žemės sklype jis niekada nebuvo davęs. Kad elektros kabelis paklotas ieÅ¡kovų žemės sklype pripažįsta ir pats atsakovas savo raÅ¡te, taip pat tai gerai matyti ir prie atsakovo raÅ¡to pridėtame situacijos plane. Atsakovas, paklodamas ieÅ¡kovų žemės sklype antrÄ jÄ kabelinę linijÄ , pažeidė LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus (aktuali redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“, STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas.

6. Aplinkybę, kad abi kabelinės linijos paklotos ieÅ¡kovų žemės sklype, patvirtina paties atsakovo pateikta iÅ¡trauka iÅ¡ GIS programos. Kadangi abu projektai buvo parengti ir darbai ieÅ¡kovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo vykdomi be ieÅ¡kovų sutikimo, tokiu bÅ«du buvo Å¡iurkščiai pažeistas esminis nuosavybės neliečiamumo principas, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Be to, ieÅ¡kovų nuosavybės teisių apsaugÄ garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 ir 4.98 straipsniai. Atsakovas nesuderino su ieÅ¡kovais (sklypo savininkais) sklypo ribų, nors tai turėjo padaryti. IeÅ¡kovai nori atstatyti savo pažeistas teises, nes jie nenori, kad jų sklype bÅ«tų kabelinė linija.

7. Atsakovas AB ESO su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 0,4 kV elektros kabelių linija nuo KS-6480 iki KS-7985 buvo įrengta Å¡iuo metu ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype teisėtai, pagal techninį projektÄ , suderintÄ su techninio projekto derinimo ir elektros kabelių linijos įrengimo metu buvusiu žemės sklypo savininku. 8. 2011 m. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V. M. ir H. M., pateikus paraiÅ¡kÄ atsakovui dėl jų vidaus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovo elektros tinklų, atsakovo užsakymu buvo rengiamas techninis projektas.

Techninį projektÄ Nr. 2012-02-TP-ETL-105 rengė projektuotojas UAB „Elektros tinklo paslaugos“. Pagal techninio projekto sprendinius buvo numatyta naujų vartotojų elektros tinklus pajungti nuo esamos kabelių spintos KS 6480 atramos (iÅ¡ modulinės transformatorinės vI-341), nutiesiant 0,4 kV požeminę elektros kabelių linijÄ prie žemės sklypo ribos, tačiau ne žemės sklypo ribose, kaip teigiama ieÅ¡kinyje. Techninio projekto rengimo metu ieÅ¡kovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir pagal techninį projektÄ projektuojama bei tiesiama nauja 0,4 kV požeminė elektros kabelių linija nepateko į žemės sklypÄ , o buvo suprojektuota bei nutiesta valstybiniame žemės sklype.

9. Projektuotojas, projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietÄ , naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94) ir pagal jas kabelių linijos įrengimo vietÄ suprojektavo Å¡alia ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. Suprojektavus tiesiamÄ kabelių linijÄ valstybiniame žemės sklype, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyrius 2012 m. gegužės 15 d. iÅ¡davė sutikimÄ Nr. 48ST-(14.48.5.)-449 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“.

10. Techninis projektas buvo suderintas su visomis valstybės institucijomis ir inžinerinių tinklų bei žemės sklypų savininkais, tame tarpe ir su valstybinės žemės sklypo patikėtiniu – NŽT Vilniaus rajono skyriumi. Pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie suformuotų žemės sklypų ribas techninio projekto rengimo bei derinimo metu, elektros kabelio linijai nepatenkant į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , su jais techninis projektas neturėjo bÅ«ti derinamas.

11. Žemės sklypas, priklausęs Lietuvos Respublikai, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus pagal 2007 m. sausio 19 d. nustatytus kadastro duomenis. 2008 m. kovo 6 d. Apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-2410-(41) buvo nustatyta 0,1 ha elektros linijų apsaugos zona. IeÅ¡kovai šį žemės sklypÄ nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu. Jų iniciatyva 2014 m. vasario 12 d. buvo atliktas žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas), kurį atlikus, buvo nustatytos tikslios žemės sklypo ribos.

UAB korporacija „Matininkai“ atliko kadastrinius matavimus bei sudarė 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ . Atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo ribos, kurios nesutapo su preliminariomis žemės sklypo ribomis, ir tokiu bÅ«du 2012 m. nutiesta antroji kabelinė linija pagal techninį projektÄ pateko į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Atlikus kadastrinius matavimus, vieÅ¡ame registre buvo pakoreguotas ir elektros linijų apsaugos zonos plotas, kuris pakeistas iÅ¡ 0,1 ha į 0,3162 ha.

12. Atsakovui 2019 m. lapkričio 11 d., nuvykus į ginčo žemės sklypÄ , buvo atlikti faktinės elektros kabelio linijos įrengimo vietos matavimai ir nustatyta, kad 2012 m. elektros kabelio linija yra paklota pagal techninį projektÄ ir atitinka faktinę situacijÄ pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo geodezinę nuotraukÄ . Taip pat atsakovo darbuotojas, naudodamasis geografine informacine sistema (GIS), sudarė schemÄ , kurioje nustatytos preliminarios ir tikslios žemės sklypo ribos bei 2012 m. nutiestos elektros kabelių linijos faktinė įrengimo trasa.

Å ie duomenys papildomai patvirtina faktinę aplinkybę, kad techninio projekto rengimo metu ir elektros kabelio linijos tiesimo metu Å¡i kabelių linija nepateko į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl pirmosios kabelinės linijos iÅ¡kėlimo iÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8058-723/2019 ieÅ¡kinį atmetė.

13. Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyti teisės aktai, tiesiant elektros kabelių linijÄ , nėra taikomi. Atsakovo elektros tinklai ir kiti įrenginiai yra statomi, įrengiami, rekonstruojami ir eksploatuojami laikantis jų įrengimo, statybos ar rekonstrukcijos metu galiojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo teises ir pareigas, teikiant vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų paslaugÄ , reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau - EÄ®), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEÄ®), Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) ir kiti teisės aktai.

14. IeÅ¡kovai jau nuo 2014 m. vasario 12 d. turėjo žinoti apie 2012 m. įrengtus atsakovo elektros tinklus, nes, atlikus kadastrinius matavimus, vieÅ¡ame registre buvo pakoreguotas elektros linijų apsaugos zonos plotas, kuris pakeistas iÅ¡ 0,1 ha į 0,3162 ha. IeÅ¡kovai nei žemės sklypo įsigijimo metu, nei atliekant žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimÄ , jokių pretenzijų dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovui nereiÅ¡kė. Vykdant tvoros įrengimo darbus, kurių metu buvo pažeista pirmoji kabelinė linija, ieÅ¡kovams gavus protokolÄ , jie kreipėsi į teismÄ dėl 2011 m. ir 2012 m. įrengtų elektros kabelio linijų iÅ¡kėlimo iÅ¡ jų žemės sklypo.

15. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ jų žemės sklypo antrÄ jÄ kabelinę linijÄ , nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos Å¡ios kabelių linijos. Nuo 2014 m. į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ patekusi požeminė elektros kabelių linija yra ant žemės sklypo ribos. Å i kabelių linija netrukdo ieÅ¡kovams užsiimti jų vykdoma žemės Å«kio veikla. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į kitų vartotojų interesus, kuriems tiekiama elektros energija bÅ«tent Å¡ia nutiesta elektros kabelių linija.

16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8058-723/2019, iÅ¡nagrinėjęs analogiÅ¡kÄ bylÄ , pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai ne tik atsakovo atžvilgiu, bet ir gretimų sklypų savininkų atžvilgiu, kurie jau naudojasi esamomis elektros kabelių linijomis be jokios žalos ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovų reikalavimas paÅ¡alinti esamÄ linijÄ suponuoja nesuvokiamus ateityje sprendimus dėl kabelio perkėlimo ir su tuo susijusiomis iÅ¡laidomis.

17. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį V. D. ir H. D. ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovų nurodyta 0,4 kV elektros kabelių linija nuo KS-6480 iki KS-7985 buvo įrengta pagal techninį projektÄ , suderintÄ su techninio projekto derinimo ir elektros kabelių linijos įrengimo metu buvusiu žemės sklypo savininku (valstybe), todėl ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti iÅ¡ žemės sklypo teisėtai įrengtus elektros tinklus atmestinas kaip neįrodytas.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovo padarytų įstatymų pažeidimų iÅ¡samiai pasisakė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų V. D. ir H. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8058-732/2019.

21. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, suformuoto atliekant preliminarius matavimus, koordinatės nebuvo nustatytos ir nurodytos projektuotojo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ rengtame techniniame projekte Nr. 2012-02-TP-ETL-105, kadangi, atliekant žemės sklypo preliminarius matavimus, koordinatės nėra nurodomos, jos valstybinėje koordinačių sistemoje yra nustatomos ir įraÅ¡omos į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , tik atlikus tikslius žemės sklypo matavimus. Tuo tarpu techniniame projekte suprojektuotos kabelių linijos koordinatės atitinka 2012 m. įrengtos kabelių linijos faktinę įrengimo vietÄ , t. y. kabelių linija įrengta pagal techninio projekto sprendinius.

22. Teismas konstatavo, kad 2012 m., kai buvo projektuojama įrengti atsakovo požeminė elektros kabelių linija, techninis projektas tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas su tuo metu vieÅ¡ai nurodytu žemės sklypo, kuriame buvo tiesiama kabelių linija, savininku, gavus NŽT Vilniaus rajono skyriaus sutikimÄ . Teismo nuomone, techninis projektas buvo parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kurį buvo įvykdyti elektros kabelio įrengimo darbai teisėtai, nepažeidžiant ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų. IeÅ¡kovams apie 2012 metais įrengtus atsakovo elektros tinklus buvo žinoma jau 2014 m., atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ieÅ¡kovai jokių pretenzijų dėl žemės sklype įrengtų elektros tinklų atsakovui nereiÅ¡kė, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik po to, kai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tos atsakovo pretenzijos dėl žalos atlyginimo, pažeidus atsakovo požeminę kabelių linijÄ .

23. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ jų žemės sklypo 2012 m. įrengtÄ elektros kabelių linijÄ , nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos Å¡ios kabelių linijos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 24. IeÅ¡kovai V. D. ir H. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , nes netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/20 padarytomis iÅ¡vadomis ir motyvais, nes bylų aplinkybės buvo skirtingos.

25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovas, bÅ«damas verslo subjektu, turėjo elgtis rÅ«pestingai, atsargiai, žinodamas, kad kabelinė linija bus vedama ties ieÅ¡kovams tik preliminariais matavimais iÅ¡matuotÄ Å¾emės sklypo ribÄ , turėjo numatyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, sklypo riba gali pasislinkti, todėl turėjo pareigÄ numatyti galimus ateityje padarinius ir, siekiant jų iÅ¡vengti, gauti ieÅ¡kovų raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

26. Nors atsakovas gavo NŽT leidimÄ Ä¯rengti elektros linijÄ , tačiau nesusitarė su tikruoju žemės savininku dėl naudojimosi žeme konkrečių sÄ lygų. Atsakovas užbaigė elektros įrengimo procesÄ , taip pat nesutaręs su žemės savininku dėl naudojimosi žeme teisės ribų. Taip veikdamas, jis prisiėmė rizikÄ dėl teisių į elektros kabelį neapibrėžtumo, bei neturėdamas jokių teisių į žemę, kurioje yra elektros kabelis, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkų teisių naudotis ar disponuoti Å¡ia žeme, jÄ valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sÄ lygomis, o atitinkamai turi pareigÄ paklusti žemės savininkų praÅ¡ymui iÅ¡kelti neteisėtai įrengtÄ požeminę elektros linijÄ .

27. Žemės savininkas turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, o atsakovas, be ieÅ¡kovų sutikimo įrengęs požeminį elektros tinklų kabelį ieÅ¡kovų žemės sklype, pažeidė ieÅ¡kovų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumÄ .

28. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas AB ESO praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir nustatė visas faktines aplinkybes, įvertino teisinį reglamentavimÄ ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepažeisdamas įrodymų pusiausvyros principo.

29. Apeliantai nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pozicijÄ , o dabar jau ir priimto sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , ir savo apeliaciniame skunde nenurodė kitokio teisinio reguliavimo, kuris byloje leistų daryti kitokias iÅ¡vadas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir kad yra pagrindas panaikinti sprendimÄ .

30. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovų nurodyti teisės aktai nėra taikomi, kadangi ginčo kabelių linija yra laikoma kilnojamuoju daiktu. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė, remdamasis tiek EEÄ® 75 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimu, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020 nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

31. IeÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodinėjo, nes Å¡ioje byloje ir nebuvo pareikÅ¡tų reikalavimų dėl žalos atlyginimo, o atitinkamai pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime jų netyrė ir neaiÅ¡kino. Todėl apeliantų teiginys dėl CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo yra klaidingas ir neturėtų bÅ«ti vertinamas.

32. Apeliantai nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pagal techninio projekto sprendinius kabelių linija buvo numatyta įrengti prie žemės sklypo ribos, tačiau ne žemės sklypo ribose; kad projektuotojas, projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietÄ , naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94), ir pagal jas kabelių linijos įrengimo vietÄ suprojektavo Å¡alia žemės sklypo ribos, naudodamas laikinÄ (preliminarų) žemės sklypo planÄ ; kad NŽT iÅ¡davė sutikimÄ kaip žemės sklypo, kuriame tiesiama kabelio linija, savininkas; kad techninis projektas buvo suderintas ne tik su NŽT, bet ir su Vilniaus rajono savivaldybe; kad nustatytos tikslios žemės sklypo ribos nesutapo su preliminariomis žemės sklypo ribomis.

33. Techninio projekto rengimo ir derinimo metu pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie suformuotų žemės sklypų ribas elektros kabelių linijai nepatenkant į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , su jais techninis projektas neturėjo bÅ«ti derinamas, kadangi tokia pareiga atsakovui nėra nustatyta teisės aktais. AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.

34. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai ne tik kad neįrodė, bet ir neįrodinėjo, jog dėl atsakovo nutiestos kabelinės linijos jų žemės sklype, jie patyrė kokius nors realius nuostolius ar sumažintos realios galimybės naudotis žemės sklypu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovo kabelių linija žemės sklype nutiesta tikslu tenkinti kitų vartotojų teisėtus poreikius gauti elektros energijÄ , todėl toks savininkų nuosavybės teisių apribojimas yra konstituciÅ¡kai pateisinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

36. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai paduotu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti 0,4 kV kabelinę linijÄ nuo KS-6480 iki KS-7985, įrengtÄ pagal projektÄ Nr. 2012-02-TP-ETL-105, paklotÄ ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritorijÄ , o neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovams tai padaryti atsakovo lėšomis. Taigi, pareikÅ¡tas reikalavimas yra paÅ¡alinti ieÅ¡kovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

38. Pagal įstatymu nustatytÄ reglamentavimÄ daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieÅ¡kinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad savininkas, pareiÅ¡kęs tokį ieÅ¡kinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

39. Å iuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisės, t. y. ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 pagrindu, galimų nuosavybės teisės pažeidimų. Taigi, ieÅ¡kovai neginčijamai įrodo pirmÄ jÄ aplinkybę – kad jie yra turto - ginčo žemės sklypo savininkai.

40. Pasisakydamas dėl antrosios sÄ lygos - savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikÅ¡ti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju nėra įrodytas ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas, t. y. ieškovai neįrodė, kad dėl elektros kabelinės linijos, esančios ieškovų žemės sklypo ribose, jie prarado galimybę naudotis žemės sklypu arba, kad naudojimasis yra kitaip apsunkintas ar apribotas.

41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

42. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami reikalavimÄ paÅ¡alinti iÅ¡ jų žemės sklypo 2012 m. įrengtÄ elektros kabelių linijÄ , nenurodo jokių argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos Å¡ios kabelių linijos. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso neįrodinėjo Å¡ių aplinkybių, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo dalyje, kuri yra virÅ¡ įrengtos antrosios kabelinės linijos, nėra auginami jokie žemės Å«kio augalai, todėl nevažinėja ir Å«kinė technika.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl įrengtų dviejų elektros kabelinių linijų, esanti elektros linijų apsaugos zona padidėjo nuo 10 arų iki 31,62 aro, o tai ženkliai sumažino naudojimosi sklypu galimybes tuo pačiu pažeidė/pažeidžia ieškovų teises naudotis žeme savo nuožiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

43. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie egzistuojančius suvaržymus žemės sklypo atžvilgiu - nustatytas specialias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, t. y. elektros linijos apsaugos zonas ieÅ¡kovai žinojo jau sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir su tuo sutiko. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3705 6 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, laikytis žemės sklypui nustatytų teritorinio planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitÄ veiklÄ ribojančių sÄ lygų, vykdant statybas, laikytis įstatymų ir LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, nepažeisti požeminių inžinerinių tinklų, elektros linijų, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų, griežtai laikytis plane pažymėtų ribų.

Ä®raÅ¡yta pastaba: specialios naudojimo sÄ lygos: elektros linijų apsaugos zonos, plotas 1 000 kv. m. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2014 m. vasario 12 d., atlikus ieÅ¡kovų žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimÄ , nustačius tikslias žemės sklypo ribas ir pakoregavus elektros linijų apsaugos zonos plotÄ , ieÅ¡kovai su tokiais pakeitimais taip pat buvo supažindinti, su jais sutiko, jų neginčijo, nekėlė klausimų, kodėl padidėjo elektros linijų apsaugos zonų plotas ir pan.

Dėl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovai, įsigydami žemės sklypÄ jau žinojo arba turėjo žinoti apie galimus jų nuosavybės teisės suvaržymus dėl specialiųjų žemės sklypui taikomų aprobojimų ir tai juos tenkino.

44. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovai neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiÅ¡ko ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovų nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį.

45. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad atsakovas, įrengdamas 0,4 kV kabelinę linijÄ nuo KS-6480 iki KS-7985, pagal projektÄ Nr. 2012-02-TP-ETL-105 be ieÅ¡kovų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo pažeidė: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII dalies nuostatas „RaÅ¡ytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“;

STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-16 įsakymu Nr. 288, IV dalies 15.4.4 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1068-933/2020 (kurioje buvo iÅ¡ esmės nagrinėta ta pati situacija) suformuluotomis iÅ¡vadomis, kad, 2012 m. įrengiant kabelinę linijÄ nuo KS-6480 iki KS-7985 aukščiau iÅ¡vardintos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

Apeliantai apeliaciniame skunde nekvestionuoja šių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

46. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės kelia klausimÄ ir dėl atsakovo sprendimo nutiesti kabelinę linijÄ pagal preliminarius žemės sklypo matavimus teisėtumo ir su tuo susijusių pasekmių. Apeliantai teigia, kad, nors atsakovas gavo NŽT leidimÄ Ä¯rengti elektros linijÄ , tačiau nesusitarė su tikraisiais žemės sklypo savininkais (ieÅ¡kovais) dėl naudojimosi žeme konkrečių sÄ lygų, t. y. atsakovas užbaigė elektros linijos įrengimo procesÄ , taip pat nesutaręs su žemės savininkais dėl naudojimosi žeme teisės ribų.

Taip veikdamas, jis prisiėmė rizikÄ dėl teisių į elektros kabelį neapibrėžtumo, atitinkamai atsakovas, neturėdamas jokių teisių į žemę, kurioje yra elektros kabelis, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkų teisių naudotis ar disponuoti Å¡ia žeme, jÄ valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sÄ lygomis, prieÅ¡ingai, turi pareigÄ paklusti žemės savininkų praÅ¡ymui iÅ¡kelti neteisėtai įrengtÄ požeminę elektros linijÄ .

Taigi, apeliantai tvirtina, kad, atsakovui, įrengus antrÄ jÄ elektros kabelinę linijÄ pagal preliminarius matavimus, turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes, nes, atsakovas, bÅ«damas savo srities verslininku, privalėjo numatyti (įvertinti), kad, atlikus kadastrinius matavimus, gali paaiÅ¡kėti, jog kabelinė linija patenka į ieÅ¡kovų žemės sklypo ribas, kaip ir atsitiko Å¡iuo atveju.

47. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovo užsakymu projektuotojas, 2012 m. projektuodamas elektros kabelių linijos įrengimo vietÄ , naudojosi Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo teikiamais oficialiais duomenimis apie suformuotų žemės sklypų ribas (koordinačių sistema KLS-94), nes techninio projekto rengimo metu žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi, nei projektuotojas, rengdamas techninį projektÄ dėl kabelio tiesimo, nei atsakovas, jį tiesdamas, negalėjo vadovautis kitokiais žemės sklypo duomenimis, nes tikslÅ«s kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2014 metais.

Taigi, techninis projektas parengtas ir įgyvendintas tuo metu atsakovui turint informacijÄ , kad suprojektuota kabelio tiesimo trasa yra iÅ¡imtinai valstybinėje žemėje ir nepatenka į tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribas. Dėl to, kad 2012 metų duomenimis, pagal preliminarius žemės sklypo matavimus, kabelis buvo tiesiamas valstybinėje žemėje, tam buvo gauti NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkami sutikimai. Tai rodo atsakovo siekį elektros kabelinę linijÄ tiesti laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik valstybinės žemės ribose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovų iniciatyva ir dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių žemės sklypo ribos vėliau buvo patikslintos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad ir ieÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės tik su preliminariais matavimais, dėl ko rizika dėl galimų sklypo ribų kitimo, atlikus kadastrinius matavimus, egzistavo ir jiems.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ . Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia, jog nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas; kad nuosavybei ginti kuriama įstatymų sistema, užtikrinanti įvairių ir dinamiÅ¡kų nuosavybės santykių apsaugÄ , kartu ir galimybę efektyviai panaudoti turtÄ savo bei visuomenės interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrÄ galimybę riboti nuosavybės teises, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti laikomasi esminės nuostatos, kad apribojimais negalima pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 3 d. nutarimas). Taigi, iÅ¡imtinis Å¡ios daiktinės teisės pobÅ«dis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, atsakovui atliekant techninio projekto rengimo bei įgyvendinimo darbus, elektros kabelio linija pagal preliminarius žemės sklypo matavimus pateko tik į valstybinės žemės ribas, Å¡io kabelio tiesimui valstybinėje žemėje buvo gautas NŽT ir Vilniaus rajono savivaldybės sutikimas, atsakovas neturėjo ketinimų tiesti elektros kabelį per ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , taigi, atsakovas nesiekė nei apriboti, nei kėsintis į ieÅ¡kovų nuosavybę.

Taigi, Å¡iuo atveju dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (ieÅ¡kovams atlikus žemės sklypo matavimus), ieÅ¡kovų atžvilgiu atsiradęs atitinkamas nuosavybės teisės ribojimas (elektros kabelinė linija ties ieÅ¡kovų žemės sklypo riba ir padidėjusi elektros linijos apsaugos zona), nelaikytina ieÅ¡kovų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad elektros kabelio buvimas ieÅ¡kovų žemėje nuo 2012 iki 2018 metų netrukdė ieÅ¡kovams naudotis žemės sklypu ir kad ieÅ¡kovai neįrodė, kaip elektros kabelis apsunkina ar gali ateityje apsunkinti jiems galimybę naudotis žemės sklypu pagal tiesioginę žemės sklypo paskirtį.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde cituojamų Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų taikymu nagrinėjamoje byloje, nes civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios - civilinėje byloje Nr. 2A-103-450/2019 buvo nutiesta antžeminė elektros kabelių linija, kuriai buvo reikalingas statybos leidimas ir kurios 2 gelžbetoninės atramos buvo pastatytos privažiavimo prie sodybos kelio viduryje (trukdė naudotis žemės sklypu), be to, linija buvo projektuojama per ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , galimai neteisėtu bÅ«du gavus jos sutikimÄ ; civilinėje byloje Nr. 2A-1048-302/2012 elektros kabelis pradėtas montuoti jau atlikus sklypo kadastrinius matavimus.

51. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl CK 6.246 straipsnio netinkamo taikymo teisėjų kolegijos nėra vertinami ir dėl jų atskirai nepasisakoma.

52. Kiti ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

53. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

54. Atmetus apeliacinį skundÄ , atmetamas ir apeliantų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė