5bc67f9b-4dec-41c6-939c-3233a697b401 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1582-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00342-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant Linai PečiÅ«rienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. V., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. Å«kio skundÄ (patikslintÄ ) dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo dalies pakeitimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas R. V. Å«kis kreipėsi į teismÄ su skundu (patikslintu), kuriame praÅ¡o pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir Departamentas) 2019 m. spalio 31 d. sprendimÄ Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 156 568 Eur, ir pareiÅ¡kėjo už iÅ¡gautÄ 228 720 m3 požeminį vandenį priskaičiuotÄ mokestį padidinti du kartus, t. y. iki 31 916 Eur ((3 587 + 12 371) x 2).

Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė O. V. atliko Å«kininko R. V. Å«kio patikrinimÄ dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2015 – 2018 metus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Å«kininkas turi keturis požeminio vandens gręžinius, kurie yra dviejose vandenvietėse po du – jose po vienÄ gręžinį naudojama, o kitas yra rezervinis. (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas buitinėms reikmėms, gyvulių girdymui ir laukų purÅ¡kimui, o (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams aprÅ«pinti.

PareiÅ¡kėjas pateikė vandens paėmimo ataskaitÄ už 2015 – 2018 metus. Nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dviejų vandenviečių iÅ¡gautas vandens kiekis buvo 228 720 m3, t. y. (duomenys neskelbtini) vandenvietėje iÅ¡gautas vandens kiekis nurodytu laikotarpiu buvo 108 040 m3, o (duomenys neskelbtini) vandenvietėje – 120 680 m3. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad požeminis vandens kiekis (228 720 m3) buvo iÅ¡gautas neturint Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, todėl už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso – 156 568 Eur.

Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė J. R., iÅ¡nagrinėjusi 2019 m. rugsėjo 4 d. suraÅ¡ytÄ patikrinimo aktÄ ir Å«kininko R. V. pastabas, konstatavo, kad patikrinimo akte Nr. PA80-67 susumuojant 2 lentelės 4 stulpelio duomenis buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida, nurodant sumÄ 134 647 m3 vietoje 120 680 m3. Vis dėlto buvo nuspręsta tvirtinti minėtÄ patikrinimo aktÄ , už iÅ¡gautÄ 228 720 m3 požeminio vandens kiekį taikant didesnį mokesčio tarifÄ ir patvirtinant 156 568 Eur mokesčio sumÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡i suma yra neproporcinga, todėl turėtų bÅ«ti mažinama. Pažymi, kad Å«kininkas deklaracijas už 2015 – 2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė 2019 m. liepos 8 d., buhalterė deklaracijas pateikė kiekvienai vandenvietei už paskutinį ketvirtį kiekvieniems metams. PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡ viso buvo priimtos trys deklaracijos (duomenys neskelbtini) vandenvietei (2015 – 2017 m.) ir viena – (duomenys neskelbtini) (2018 m.); kitos deklaracijos suformuotos ((duomenys neskelbtini) – už 2018 m. ir (duomenys neskelbtini) – už 2015 – 2017 m.), pateiktos VMI, tačiau sistemoje nepriimtos, kadangi sistema priima tik vienÄ deklaracijÄ už vienerius metus.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad deklaracijas užpildė pavėluotai, dėl ko buvo priimta tik dalis jų ir klaidingai nurodyti duomenys tiek pirmoje, tiek antroje patikrinimo akto lentelėje. 2015 m. deklaracijoje pareiÅ¡kėjo atsakingas darbuotojas nurodė visÄ iÅ¡gauto vandens kiekį laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o ne nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo mokestinė prievolė. Kadangi pareiÅ¡kėjas vykdo veiklÄ , susijusiÄ su augalininkyste, gyvulininkyste, vanduo iÅ¡ gręžinio naudojamas gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui ir kitoms gamybinėms reikmėms, tad dėl pareiÅ¡kėjo darbuotojų klaidos, teikiant mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ , buvo taikomas neteisingas gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodas „42“ (pavirÅ¡inis vanduo pramonei ir žemės Å«kiui), kurio mokesčio tarifas 0,002 yra mažesnis nei tas, kuris turėjo bÅ«ti taikomas teisingai, t. y. kodas „50“ (kitas, požeminis vanduo, iÅ¡skyrus mineralinį vandenį), kurio tarifas 0,07 (2015 m.) ir 0,10 (2016 – 2018 m.).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta, kokiu atveju koks gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodas turi bÅ«ti taikomas, pildant mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokesčių deklaracijÄ . 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas planinis Å«kininko R. V. Å«kio patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Å«kininkas iÅ¡gavo vandenį iÅ¡ gręžinio, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Už šį pažeidimÄ jam buvo skirta bauda, kuriÄ Å«kininkas sumokėjo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiÅ¡kėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo atliktas Å«kininko R.

V. Å«kio naudojamos vandenvietės vandens iÅ¡teklių įvertinimas pagal pateiktÄ prognozuojamÄ vandens poreikį, parengta ataskaita ir tuomet buvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybÄ dėl leidimo iÅ¡davimo; leidimas buvo gautas tik 2019 m. liepos 11 d., tačiau patikrinimo metu inspektorius neinformavo nei apie reikalavimÄ teikti mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokesčių deklaracijÄ , nei apie teisingus deklaracijoje reikalingus nurodyti gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodus bei jiems taikomus tarifus.

Nurodo, kad dar iki leidimo iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įsitikinęs, kad požeminį vandenį iÅ¡gauna teisėtai, jį visÄ apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiÅ¡kai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose bei pateikė Lietuvos geologijos tarnybai duomenis apie iÅ¡gautÄ požeminį vandenį. Nurodo, kad reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu už visÄ kiekį, t. y. 228 720 m3 iÅ¡gauto vandens, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vandenvietėje iÅ¡gautas vandens kiekis (108 040 m3) nurodytu laikotarpiu buvo sunaudotas ne Å«kininko Å«kio, o (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų buičiai.

PareiÅ¡kėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių, tačiau dėl neaiÅ¡kiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiÅ¡kosios klaidos, t. y. nežinojimo, neteisingai deklaravo 2015 – 2018 metais iÅ¡gauto vandens rÅ«Å¡ies kodÄ , dėl ko buvo neteisingai deklaruotas ir mokėtinas mokestis. Nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėjas visuose gręžiniuose buvo įrengęs skaitiklius, jie nuraÅ¡omi kiekvienÄ mėnesį, skaitikliu vedama apskaita. Tuo atveju, jei bus taikomas mokesčio padidintas tarifas praÅ¡o paskaičiuotÄ mokestį mažinti.

2. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu (patikslintu) ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė 2019 m. rugsėjo 4 d. atliko pareiÅ¡kėjo planinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi keturis požeminio gėlo vandens gręžinius; iÅ¡ gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, paimtÄ vandenį naudoja gyvulių girdymui, laukų purÅ¡kimui, Å«kio buitinėms reikmėms, t. y.

Å«kinei-komercinei veiklai, o (duomenys neskelbtini) kaime esančio gręžinio vanduo tiekiamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams; kiti du gręžiniai nenaudojami, laikomi rezerviniais. PareiÅ¡kėjas pateikė paimamo vandens apskaitÄ už 2015 – 2018 metus, o VMI deklaracijos buvo pateiktos praleidus teisės aktuose nustatytus terminus ir tik už ketvirtus ketvirčius. PareiÅ¡kėjui leidimÄ naudoti požeminio vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos geologijos tarnyba iÅ¡davė tik 2019 m. liepos 11 d.

Atsakovas nustatė, kad iÅ¡gauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis, t. y. mokestinių laikotarpių indeksavimo koeficientai ir mokesčio tarifas pritaikyti neteisingai. Pagal pateiktÄ apskaitÄ ir deklaracijas nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 242 687 m3 požeminio vandens kiekio, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir jo nedeklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso – 156 568 Eur. 2019 m. liepos 8 d.

VMI pateikdamas deklaracijÄ pareiÅ¡kėjas klaidingai nurodė, kad yra iÅ¡gautas pavirÅ¡inis vanduo pramonei ir žemės Å«kiui, nors buvo iÅ¡gautas požeminis vanduo, ir todėl buvo pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas. Be to, mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientai pritaikyti tik už mokestinių metų ketvirtÄ ketvirtį, kai tuo tarpu turėjo bÅ«ti taikomi kiekvieno ketvirčio indeksavimo koeficientai. Taip pat deklaracijoje klaidingai nurodytas iÅ¡gauto vandens kiekis – 125 081 m3, o pagal apskaitÄ iÅ¡gauta 228 720 m3.

Taigi dėl Å¡ių aplinkybių buvo klaidingai deklaruota mokėtina suma, t. y. 490 Eur, kai turėjo bÅ«ti mokama 15 658 Eur. PareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 8 d. VMI sumokėjo 372 Eur už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį. Po atlikto mokestinio patikrinimo pareiÅ¡kėjas pateikė pastabų, pripažindamas, kad deklaracijas pateikė pavėluotai ir dėl darbuotojų klaidos neteisingai priskyrė gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodus bei neteisingai pritaikė mokesčio tarifÄ , tačiau atsakovas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertino, kad pateikti argumentai nelaikytini teisiÅ¡kai pagrįstais ir svarbiais tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl 2019 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtino 2019 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktÄ .

Teisės aktai mokesčio mokėtojui nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ bei deklaracijų teikimÄ . Ta aplinkybė, jog deklaracijos VMI pateiktos pavėluotai ir netinkamai dėl darbuotojų žmogiÅ¡kos klaidos, neteisingai priskyrus gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodÄ ir neteisingai pritaikius mokesčio tarifÄ , kadangi nežinojo apie tokiÄ prievolę, o patikrinimus atliekantys pareigÅ«nai apie tokiÄ prievolę neinformavo, neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo ir negali bÅ«ti priežastimi sumažinti mokėtinÄ mokestį.

Dėl Å¡ių priežasčių nurodytos aplinkybės nelaikytinos juridiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžiui. Taigi atsiranda teisinis pagrindas už iÅ¡gautÄ , bet nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas, gamtos iÅ¡teklių kiekį ir už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį skaičiuoti didesnį mokesčio tarifÄ , t. y. padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 10, todėl pareiÅ¡kėjui buvo nustatyta 156 568 Eur mokėtina mokesčių suma.

3. Teismo posėdžio meto pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patikslintÄ skundÄ palaikė bei prašė jį tenkinti. IÅ¡ esmės pripažino padarytus pažeidimus, susijusius su iÅ¡gauto požeminio vandens neteisingu deklaravimu, pavėluotos deklaracijos pateikimu, ir be atitinkamo leidimo. Taip pat nurodė, kad Å«kyje dirba apie 80 žmonių, yra 1 600 ha dirbamos žemės, 800 melžiamų karvių. Ūkio metinės pajamos yra apie 5 000 000 Eur. Pažymėjo, kad Å«kis grynojo pelno gauna apie 900 000 – 1 000 000 Eur per metus. Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui R. V. Å«kiui patvirtinta mokėtina 156 568 Eur suma už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo arba apskaičiuoto mokesčio sumažinimo.

5. Byloje nustatyta, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PA80-67 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡gavo 242 687 m3 požeminio vandens, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Atsakingas Å«kio darbuotojas 2019 m. liepos 8 d. VMI pateikė deklaracijas už 2015 – 2018 mokestinius ketvirčius, t. y. po teisės aktuose nustatyto termino, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas, ir Ä®statymas) 7 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Be to, nustatyta, kad deklaracijos pateiktos tik už mokestinių metų ketvirtus ketvirčius. Deklaracijose pateikti duomenys yra klaidingi, kadangi išgauto vandens kiekis deklaruotas mažesnis nei apskaitoje pateikti duomenys, t. y. 125 081 m3 vietoje 242 687 m3. Be to, pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas, t. y. nurodoma kaip „paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui“ su tarifais 0,002 (2015 m.) ir 0,003 (2016, 2017, 2018 m.), nors turėjo būti nurodyta „požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį“ ir jo tarifai 0,07 (2015 m.) bei 0,10 (2016, 2017, 2018 m.).

Tad klaidingai deklaruotas mokėtinas mokestis nurodytas tik 490 Eur, nors turėjo bÅ«ti 15 658 Eur. Taigi, tokiais savo veiksmais R. V. Å«kis pažeidė Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas pritaikė pareiÅ¡kėjui didesnį mokesčio tarifÄ , dauginant iÅ¡ koeficiento „10“, tad paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu sudaro iÅ¡ viso 156 568 Eur sumÄ . Patikrinimo aktÄ 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė Å«kio darbuotojas S. S.; tai patvirtino savo paraÅ¡u.

6. Departamentas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. AS-82 Patikrinimo aktÄ patvirtino ir pripažino, kad Patikrinimo akte sumuojant 2 lentelės 4 stulpelio duomenis buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida, todėl akte teisingais duomenimis reikia laikyti mokėtojo raÅ¡te nurodytus duomenis, t. y. vietoje 134 647 m3 turėtų bÅ«ti 120 680 m3; bendras iÅ¡gautas požeminio vandens kiekis yra 228 720 m3. Nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 156 568 Eur suma turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo įteikimo dienos į VMI biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

7. PareiÅ¡kėjas, minėta, nesutinka su Sprendimu ir praÅ¡o teismo pakeisti jį dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 156 568 Eur, o pareiÅ¡kėjo už iÅ¡gautÄ 228 720 m3 požeminį vandenį priskaičiuotÄ mokestį padidinti tik du kartus, t. y. iki 31 916 Eur.

8. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1 straipsnis numato, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ . Pagal Å¡io Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamuosius valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Å io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifai nustatyti Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose; 2 dalyje – jog už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; 2 dalyje – jog mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustatė, kad mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos; 2015 m. gruodžio 10 d.

įstatymo Nr. XII-2155 redakcija pakeitė Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, nurodydama, kad mokesčio mokėtojai <...> privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai <...> iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos; ši nuostata įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

9. Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. liepos 11 d. iÅ¡duoto Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-19-30 bei 2019 m. liepos 11 d. Požeminio gėlo vandens iÅ¡teklių naudojimo sutarties Nr. PV-19-30 duomenys patvirtina, kad Å«kininko R. V. Å«kiui suteikta teisė naudoti (duomenys neskelbtini) kaimo telkinio (vandenvietės), esančio (duomenys neskelbtini), gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sÄ lygas. Tad akivaizdu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pareiÅ¡kėjas iÅ¡ abiejų telkinių (vandenviečių) iÅ¡gavo požeminį vandenį be atitinkamo leidimo.

10. Atsakovas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ viso iÅ¡gavo 228 720 m3, t. y. (duomenys neskelbtini) vandenvietėje iÅ¡gautas vandens kiekis nurodytu laikotarpiu buvo 108 040 m3, o (duomenys neskelbtini) vandenvietėje – 120 680 m3, nors nurodė, kad iÅ¡ viso iÅ¡gavo tik 125 081 m3; be to, VMI deklaracijos buvo pateiktos praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, t. y. tik 2019 m. liepos 8 d., ir tik už ketvirtus ketvirčius. Taigi iÅ¡gauto požeminio vandens kiekis nesutapo su deklaracijose pateiktais duomenimis, t. y. pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra iÅ¡gautas pavirÅ¡inis vanduo pramonei ir žemės Å«kiui, nors buvo iÅ¡gautas požeminis vanduo, ir todėl pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ .

11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, iÅ¡gaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neiÅ¡gavo valstybinių gamtos iÅ¡teklių, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.

Nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. vasario 4 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 7 punktas numatė, kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formÄ ir jos papildomo lapo KIT708P formÄ (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 10 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 7 punktas numatė, kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formÄ ir jos papildomo lapo KIT708P formÄ (jei reikia) pagal Taisykles, o užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nustatytus terminus.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, todėl yra Å¡io mokesčio mokėtojas, taigi turėjo pareigÄ nustatyta tvarka jį mokėti. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo prievolę kiekvienÄ kalendorinį ketvirtį užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijÄ , jÄ pateikti mokesčių administratoriui ir sumokėti mokestį per Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ terminÄ , o nedeklaravus mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas per Ä®statyme nustatytÄ terminÄ deklaracijų VMI nepateikė, taip pažeisdamas minėto Ä®statymo nuostatas, už kÄ atsakovas pareiÅ¡kėjui pritaikė 10 kartų didesnį tarifÄ . Pažymėtina, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Ä®statymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį nei yra numatyta (žr., pvz., 2016 m. kovo 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

13. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija (pripažįsta), kad deklaracijas užpildė pavėluotai ir netinkamai, dėl ko buvo pateikti klaidingi duomenys bei neapmokėta dalis mokesčių; nurodė, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių, tačiau dėl neaiÅ¡kiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiÅ¡kosios klaidos, t. y. nežinojimo, neteisingai 2015 – 2018 m. laikotarpiu deklaravo iÅ¡gaunamo vandens kiekį, pritaikydamas neteisingÄ kodÄ , dėl ko neteisingai deklaravo mokėtinÄ mokestį, be to, pavėlavo laiku pateikti deklaracijas.

PareiÅ¡kėjas taip pat neginčija ir tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., iÅ¡gavo požeminį vandenį be atitinkamo Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. PareiÅ¡kėjo teiginius teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. S., kuris yra Å«kininko draugas, Å«kyje dirba gamybos vadovu ir yra atsakingas už aplinkosaugÄ . Liudytojas pažymėjo, kad neatkreipė dėmesio į 2015 m. pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , o buhalterė padarė klaidÄ , teikdama deklaracijas.

Anksčiau galiojo 100 m3 per parÄ lengvata, todėl jie iki 2015 m. apskritai nemokėjo jokio mokesčio.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, jo atsakingi darbuotojai nežinojo ar nesuprato teisės aktų, pažeidus įstatymų nuostatas, sankcijos vis tiek turėtų būti taikomos.

15. Teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra teisėtas ir pagrįstas; tad jo naikinti nėra jokio pagrindo.

16. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o sumažinti priskaičiuotÄ mokestį ir jį padidinti tik du kartus, t. y. iki 31 916 Eur sumos. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

LVAT laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, jog pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ , todėl Å¡is principas neatskiriamas nuo teisingumo principo.

Ä®gyvendinant teisingumo principÄ , reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes.

17. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, visuose gręžiniuose pareiÅ¡kėjas buvo įrengęs metrologiÅ¡kai patikrintus skaitiklius, kurie nuraÅ¡omi kiekvienÄ mėnesį, registruojami žurnaluose ir vedama apskaita. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs nuslėpti iÅ¡gautus vandens kiekius ar sistemingai pažeidinėjęs įstatymus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pripažįsta pažeidimus ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino tokio pažeidimo aplinkybes.

Be to, pareiškėjo pagrindinė veikla yra susijusi augalininkyste, gyvulininkyste, vanduo iš gręžinio naudojamas gyvulių girdymui, laukų purškimui ir kitoms gamybinėms reikmėms; (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė) buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams aprūpinti. Taigi vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjo veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį. Byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų.

Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, jis negavo jokių įspėjimų dėl reikalavimo nurodyti kitus gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodus ar teikti mokesčio deklaracijÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su padarytu pažeidimu lemia neproporcingumÄ tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiÅ¡kėjui.

18. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡gavo požeminį vandenį be atitinkamo Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. PareiÅ¡kėjo pasiteisinimas, kad jis nežinojo pasikeitusio teisinio reguliavimo, - neatleidžia jo nuo atsakomybės. Be to, vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumÄ padarytam pažeidimui svarbi ir pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra stambus Å«kininkas; R. V. Å«kyje dirba apie 80 žmonių, yra 1 600 ha dirbamos žemės, 800 melžiamų karvių. Ūkio metinės pajamos yra apie 5 000 000 Eur; o grynasis pelnas apie 900 000 – 1 000 000 Eur per metus. Tad pareiÅ¡kėjas už padarytÄ pažeidimÄ nesunkiai gali sumokėti didesnį mokesčio tarifÄ ; jo veikla dėl to esmingai nenukentėtų.

19. Taigi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis minėta teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ yra pernelyg griežta ir neproporcinga; tačiau mokėtinam didesniam mokesčiui taikant tik koeficientÄ 2, kaip praÅ¡o pats pareiÅ¡kėjas, taip pat bÅ«tų neadekvati ir per daug Å¡velni ekonominė sankcija pareiÅ¡kėjui, juo labiau turint omenyje jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti priskaičiuotÄ mokestį. Tad teismo nuomone, ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija yra pareiÅ¡kėjui mokestį už laiku nedeklaruotÄ iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį už 2015 – 2018 metus padidinti 5 kartus.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies; pareiškėjui Sprendime apskaičiuotas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 156 568 Eur iki 78 290 Eur (15 658 Eur x 5) sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo R. V. Å«kio patikslintÄ skundÄ dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo dalies pakeitimo tenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ mokesčio už nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 156 568 Eur iki 78 290 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt eurų ir 0 ct).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo R. V. Å«kio patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis