5bc4c2ce-4f7f-4d45-aaa6-164189b102ae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei E. I., atsakovų UAB sietuvos rytas ir UAB Lrytas atstovui advokatui S. Ž. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. E. Q. ieÅ¡kinį atsakovams UAB Lietuvos rytas, UAB Lrytas dėl teisės į atvaizdÄ ir privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ pažeidimo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I.

V. n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d. UAB Lietuvos rytas dienraÅ¡tyje paskelbta publikacija „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarÄ â€œ ir UAB Lrytas internetiniame portale tÄ pačiÄ dienÄ paskelbta ta pati publikacija. IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 19 d. pateikė skundÄ Å½urnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl publikacijose skelbiamos privatumÄ pažeidžiančios informacijos, kurį 2018 m. gegužės 15 d. tarnyba pripažino pagrįstu. Po tarnybos sprendimo įsiteisėjimo prieiga prie publikacijos internete buvo blokuota. 2017 m. sausio 17 d. atsakovas taip pat paskelbė keletÄ publikacijų, kuriose naudotas ieÅ¡kovo atvaizdas be jo sutikimo bei privatumo teisę pažeidžianti informacija: vardas, pavardė, kilmė, vykstantys teisminiai procesai.

Pažymi, kad jokio visuomenės intereso žinoti apie ieÅ¡kovo apsilankymÄ atsakovų redakcijoje po 2018 m. sausio 13 d. publikacijų paskelbimo, nebuvo. Pažymi, kad nemalonius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovui sukėlė bÅ«tent atsakovų publikacijos, jis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ . Dėl pavieÅ¡intų nuotraukų, video klipe privataus gyvenimo informacijos, jis tapo lengvai atpažįstamas visuomenėje, pasunkėjo galimybė susirasti darbÄ , todėl akivaizdžiai ieÅ¡kovas patyrė neigiamus padarinius, kuriuos vertina 6000 Eur neturtine žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų reikalavime nurodytomis dalimis.

Mano, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti teismo taip pat ir prevencinius draudimus ateityje skelbti privačiÄ informacijÄ bei ieÅ¡kovo atvaizdÄ be jo sutikimo. Reikalavimuose praÅ¡o: uždrausti atsakovams ateityje fotografuoti, filmuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, vieÅ¡ai skelbti ar kitaip panaudoti ieÅ¡kovo atvaizdÄ , vardÄ , pavardę, amžių, pilietybę, Å¡eiminę padėtį be ieÅ¡kovo sutikimo. Ä®pareigoti atsakovÄ UAB Lrytas panaikinti prieigÄ prie publikacijų, paskelbtų portale (dėl 2018-01-17 įvykio);

įpareigoti atsakovÄ UAB Lietuvos rytas paÅ¡alinti ieÅ¡kovo privačius duomenis 2018 m. sausio 13 d. paskelbtos publikacijos „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarÄ â€œ dienraščio likutyje, esančiame ar saugomame pas atsakovÄ ar jo kontroliuojamus asmenis; priteisti 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo UAB Lietuvos rytas bei 4500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo UAB Lrytas bei 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas kartu su patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pats ieÅ¡kovas Žurnalistų etikos inspektoriui adresuotame skunde patvirtino, kad prieÅ¡ du metus leido jį fotografuoti ir vieÅ¡inti jo nuotraukas. Pažymi, kad ieÅ¡kovo atvaizdas buvo paskelbtas su jo sutikimu ir jo iniciatyva. Nurodo, kad atsakovai, paskelbdami publikacijÄ , siekė nesuteikti sensacingo atspalvio, o vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymi, kad informacija, skelbiama vieÅ¡uose registruose nėra laikoma privačia (vardas, pavardė, lytis, gimimo data, Å¡eiminė padėtis), todėl laiko, kad ieÅ¡kovo privatus gyvenimas nebuvo pažeistas.

Pabrėžia, kad 2018-01-17 ieÅ¡kovas sukėlė didelį triukÅ¡mÄ , atvykęs prie atsakovų pastato, neapleido patalpų, kai to reikalavo apsaugos darbuotojas, grasino. Toks elgesys fiksuotas patalpų vaizdo kameromis ir ieÅ¡kovui elgiantis agresyviai ir sutrikdžius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ atsakovai turėjo teisę pavieÅ¡inti jo veiksmus. Mano, kad ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos, todėl neturi bÅ«ti priteisiama reikalaujama neturtinė žala. Be to, ieÅ¡kovo prevencinis reikalavimas niekuo nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymi, kad ieškovo reikalavimas iš spausdintų laikraščių pašalinti tam tikrus duomenis negali būti įgyvendintas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, jį pagrįsdama iš esmės ieškinyje išdėstytais argumentais. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose šalims taip pat buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus įrodymus bei svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę.

Å alims nesusitarus taikiai, byla nagrinėjama atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir Å¡alių bei jų atstovų pasisakymus. IeÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai. Dėl ieÅ¡kovo teisės į privatų gyvenimÄ ir atvaizdo gynimo Europos Žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių Apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad Kiekvienas turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Å i teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.

Å is straipsnis netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡os tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“. Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiÅ¡kos laisvę vertina kaip vienÄ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vienÄ svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad Å¡i laisvė taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo.

Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. <...> Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“.

Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiÅ¡kos laisvės standartų ir principų (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas bylose: Hertel vs. Å veicarija, 1998-08-25 sprendimas Nr. 25181/94 (46 dalis), Steel and Morris vs. Jungtinė Karalystė, 2005-02-15 sprendimas Nr. 68416/01 (87 dalis), A. X. AG vs. Vokietija (GC), 2012-02-07 sprendimas Nr. 39954/08 ir kt.). Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama bÅ«tinybė ginti asmens laisvę reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus kaip vienÄ svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport" v. UAB „Dinaka", bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v.

P. S. IÄ®,,Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP" v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-441/2010). Å iuo atveju ieÅ¡kovas mano, kad atsakovai pažeidė jo teisę į atvaizdÄ bei privatų gyvenimÄ . Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas vadovaujasi Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, tačiau toks sprendimas teismui neturi prejudicinės galios. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.

CK 2.22 straipsnis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdÄ . Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali bÅ«ti fotografuojamas tik jo sutikimu. EŽTT praktikoje teisės į atvaizdÄ apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumÄ labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdÄ apribojimus, EŽTT reikÅ¡mingais kriterijais laiko asmens statusÄ ; jo teisėtus lÅ«kesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kuriÄ jis iliustruoja; visuomenės interesÄ gauti tokiÄ informacijÄ , kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieÅ¡ VokietijÄ (von Hannover v.

Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.). Å ioje byloje svarbu apibrėžti ieÅ¡kovo statusÄ . Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, negu privačių asmenų, ir vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. VieÅ¡uoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumÄ 7 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡ieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikÅ¡mingÄ vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ieškovas negali būti laikomas viešuoju asmeniu, todėl jo atvaizdas bei privatus gyvenimas yra ginami įstatymų ir teisės aktų plačia apimtimi. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 87 p.).

Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama vieÅ¡oji informacija. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimÄ elektroninėmis priemonėmis ir per atstumÄ individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo praÅ¡ymu teikiama paslauga (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 16 p., 18 p.). Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiÄ jį redaktorių, redaktorių, programos vedėjÄ ar kitÄ asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 10 dalis).

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galiÄ turinčiu sprendimu pripažintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad publikacijoje „Nigerietis lietuvę siunčia į pragarÄ â€œ atsakovai pažeidė ieÅ¡kovo teises, skelbdami perteklinę informacijÄ apie jo privatų gyvenimÄ . Teismas Å¡ių motyvų papildomai nenagrinėja. Kita vertus, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas kelia atsakovams pretenzijas dėl kito įvykio, tai yra dėl 2018 m. sausio 17 d. paskelbto įraÅ¡o, kai jis nuvyko prie atsakovų pastato ir triukÅ¡mavo bei elgėsi nederamai.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas buvo vieÅ¡oje vietoje, todėl jis turi laikytis teisės aktuose numatytų įpareigojimų elgtis tinkamai. Kadangi atsakovai turi teisę daryti vaido įraÅ¡us savo patalpose bei tokius vaizdo įraÅ¡us vieÅ¡ai rodyti, teismo nuomone, ieÅ¡kovo teisėti interesai nebuvo pažeisti (prieÅ¡ingai, vaizdo įraÅ¡e ieÅ¡kovas niekaip nebuvo užgauliojamas arba tendencingai siekiama žiÅ«rinčiajam sudaryti neigiamÄ nuomonę). Paties ieÅ¡kovo elgesys vieÅ¡oje vietoje nebuvo deramas, jis už savo elgesį turi prisiimti rizikÄ bei kilusias pasekmes, todėl konkrečiu atveju atsakovų argumentus, kad vaizdo įraÅ¡o publikavimas buvo pagrįstas visuomenės interesu žinoti informacijÄ teismas laiko pagrįstais ir Å¡ioje vietoje nustatytina, kad atsakovai ieÅ¡kovo atžvilgiu jokio pažeidimo nepadarė.

Pažymėtina, kad savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas lakoniÅ¡kai užsimena apie kitas atsakovų publikacijas, liečiančias ieÅ¡kovÄ , kuriose nebuvo gautas sutikimas skelbti jo privačius duomenis bei atvaizdÄ , tačiau tokie reikalavimai nebuvo dėstomi, įrodinėjami, be to, pats ieÅ¡kovas savo skunde (žurnalistų etikos inspektoriui) teigė, jog buvo davęs sutikimÄ atsakovams vieÅ¡inti apie jį bei skelbti jo atvaizdÄ , todėl laikytina, kad jokių pažeidimų dėl galimai neteisėto ieÅ¡kovo atvaizdo bei privačios informacijos skelbimo nenustatyta.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovai, publikuodami 2018-01-17 vaizdo įraÅ¡Ä apie atsakovo elgesį vieÅ¡oje vietoje bei ankstesnės publikacijos (iÅ¡skyrus 2018-01-13 straipsnį) nepažeidė jokių ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų. Atskirai pasisakytina dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo popieriniame laikraÅ¡tyje (prieÅ¡ daugiau nei metus iÅ¡leistame straipsnyje) paÅ¡alinti privačius ieÅ¡kovo duomenis (egzemplioriuose, kurie yra pas atsakovÄ ar jo kontroliuojamus asmenis).

Teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt.

Nurodytas ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi esant nepagrįstiems duomenims, pažeidimams Å¡aliai gali bÅ«ti priteisiama kompensacija (kaip turtinė ar neturtinė žala) arba iÅ¡spausdinamas nepagrįstai paskelbtų duomenų paneigimas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepraÅ¡o jokios informacijos paneigti, todėl jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįgyvendinamu, ir yra atmestinas. Kadangi ieÅ¡kinyje daugiau nereiÅ¡kiama jokių reikalavimų, susijusių su atsakovų 2018-01-13 straipsnio publikavimu (iÅ¡skyrus aukščiau aptartus bei neturtinės žalos priteisimo reikalavimÄ , kuris teismo sprendime buvo sprendžiamas toliau), todėl laikytina, kad jokių kitų pažeidimų atsakovai ieÅ¡kovui nepadarė (dėl atvaizdo skelbimo bei privataus gyvenimo vieÅ¡inimo).

Dėl prevencinio reikalavimo reiÅ¡kimo IeÅ¡kovo reikalavimas uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovo žinios ir leidimo ateityje skleisti jo nuotraukas, kitus atvaizdus, filmuotÄ medžiagÄ , asmens duomenis ir kitÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ informacijÄ atitinka prevencinio ieÅ¡kinio požymius. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų – prevencinis ieÅ¡kinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, užkerta keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡io civilinių teisių gynimo bÅ«do tikslas – užkirsti keliÄ potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. ReiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį žala gali bÅ«ti jau padaryta, bet gali bÅ«ti dar nepadaryta, tuomet ieÅ¡kovas turi įrodyti potencialiÄ jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , siekį paÅ¡alinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lyga, turi bÅ«ti įrodyta ieÅ¡kovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimÄ arba nebuvimÄ . Prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi bÅ«ti reali ir pagrįsta. IeÅ¡kovas prevenciniu ieÅ¡kiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų.

RealiÄ grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali bÅ«ti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyviÄ galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Prevencinis ieÅ¡kinys yra apsauginio-prevencinio pobÅ«džio teisių gynimo bÅ«das, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali bÅ«ti atlikti.

Reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Prevencinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi bÅ«ti reali ir pagrįsta.

Taigi Å¡iuo atveju nebus visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebÅ«tini taikant prevencinio ieÅ¡kinio institutÄ , nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panaÅ¡aus pobÅ«džio ar analogiÅ¡ki veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalÄ , tai tokia aplinkybė gali bÅ«ti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiÅ¡kų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas prevenciniu ieÅ¡kiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. RealiÄ grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iÅ¡ atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali bÅ«ti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyviÄ galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai.

Taigi prevencinio ieÅ¡kinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti keliÄ potencialiai žalai. Vis dėlto, ieÅ¡kovas neįrodė prevencinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas bÅ«tų siejamas su tam tikrų sÄ lygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ki. Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad kiekvienu atveju atsakovai neturi teisės be ieÅ¡kovo sutikimo vieÅ¡inti jo privačių duomenų bei atvaizdo, jeigu tai daryta ne vieÅ¡oje vietoje, jeigu tai nesusiję su visuomenės realiu poreikiu žinoti ir kitomis įstatymuose numatytomis iÅ¡imtimis.

Todėl šis absoliutus (be jokių išimčių ir plečiamai nurodytas) bei teisės aktams prieštaraujantis ieškovo reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus (ar nuo jų susilaikyti) negali būti tenkinamas ir yra atmetamas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti arba privataus gyvenimo neliečiamumas, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Visgi žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir jos įrodinėjimas, Å¡iuo atveju turi savitÄ specifikÄ . Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanomai teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Kita vertus, įrodinėjant patirtÄ neturtinę žalÄ , svarbu turėti omenyje tai, jog Å¡iuo atveju yra kalbama ir apie konkretaus žmogaus vidinę subjektyviÄ bÅ«senÄ , kuriÄ jis iÅ¡gyvena dėl patirto jo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1000/2003).

Neturtinė žala apima platų įvairių iÅ¡gyvenimų spektrÄ . EŽTT pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje McMichael vs. Jungtinė Karalystė, 1995-02-24 Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995-10-31 sprendimas byloje Papamichalopoulus vs. Graikija, Nr. 14556/89), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988-03-24 sprendimas byloje Olsson v.

Sweden, Nr. 10465/83 (102 dalis), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-12-09 sprendimas byloje L. O. v. Ispanija, Nr. 16798/90 (65 dalis) ir pan.). Be to, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo akivaizdu, kad nors ir buvo pavieÅ¡inti tam tikri privataus gyvenimo duomenys be ieÅ¡kovo sutikimo (kaip nustatyta minėtame prejudicinę galiÄ turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime), tačiau toks pažeidimas negali bÅ«ti laikomas kaip esminis ir sukeliantis žymiÄ neturtinę žalÄ . Be to, ieÅ¡kovo pateiktas įrodymas dėl psichinės ieÅ¡kovo sveikatos, nelaikytinas pagrįstu įrodymu dėl sveikatos sutrikdymo, kadangi ieÅ¡kovas konsultuotas 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, tuo tarpu minėti straipsniai paskelbti tų pačių metų pradžioje.

IeÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo, paÅ«mėjimo ar kitų nusiskundimų, todėl laikytina, kad Å¡is įrodymas nesusijęs su reiÅ¡kiamais reikalavimais ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas visiÅ¡kai (kaip neįrodytas). Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestas, jam nėra priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsnis).

Atsakovai teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra priteistinos (CPK 93, 98 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovo A. E. Q. ieÅ¡kinį atsakovams UAB Lietuvos rytas ir UAB Lrytas dėl teisės į atvaizdÄ ir privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ pažeidimo bei žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis