Legislator Case Law & Legislation
5bc4a6ae-79b3-4de8-9d6d-4d8fbbaa7c44 AI generated

5bc4a6ae-79b3-4de8-9d6d-4d8fbbaa7c44 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5bc4a6ae-79b3-4de8-9d6d-4d8fbbaa7c44
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-678-935/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26503-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.1.6.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjai advokatei RÅ«tai Stulgei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A.

Legislator headnote

AI generated

5bc4a6ae-79b3-4de8-9d6d-4d8fbbaa7c44 · Vilniaus apygardos teismas: Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu asmens, ateisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-678-935/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26503-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 1.1.6.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjai advokatei RÅ«tai Stulgei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta, perduodant A. K. G. M. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1.

A. K. 2016 m. balandžio 22 d., Teatro g. 3, Vilniuje, 2016 m. birželio 2 d., Teatro g. 5, Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrÄ neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančiÄ teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ , kol ji 2016 m. birželio 2 d. buvo paimta policijos pareigÅ«nų, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 6 d.

Teatro g. 3, Vilniuje, 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 25 d. Teatro g. 2, Vilniuje, 2017 m. kovo 22 d. A. Juozapavičiaus g. 6, Vilniuje, 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 5 d., Mindaugo g. 8, Vilniuje, 2017 m. balandžio 6 d. Teatro g. 11, Vilniuje, 2017 m. birželio 17 d., B. Radvilaitės g. 4, Vilniuje, statydamas jam priklausantį automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietose, kuriose pagal nuostatus taikoma nustatyta vietinė rinkliava, už priekinio automobilio stiklo palikdamas žinomai netikrÄ neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančiÄ teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose, netaikant vietinės rinkliavos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant rinkliavos mokesčio, laikė, gabeno ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ .

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir jį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

3. Apeliantas mano, jog disponavimas akivaizdžiai netikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortele šiuo atveju neatitinka įstatymų leidėjo nustatytos pavojingumo ribos, todėl padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama kaip mažareikšmė.

4. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumÄ , esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, nekilo ir tokios žalos atsiradimo grėsmė. Byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė buvo akivaizdžiai netikra, todėl jos panaudojimas nesutrikdė normalios SÄ® „Susisekimo paslaugos“, vykdančios vietinių rinkliavų už mokamas automobilių stovėjimo vietas rinkimÄ , administravimÄ bei kontrolę, veiklos.

SÄ® „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai, nors ir matydami A. K. priklausančioje transporto priemonėje esančiÄ kortelę sistemingai fiksavo vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, o A. K. mokėjo jam paskirtas baudas. FaktÄ , kad nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, patvirtina ir SÄ® „Susiekimo paslaugos“ 2018 m. birželio 14 d. elektroninis laiÅ¡kas.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. disponavimas akivaizdžiai netikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortele neturėjo įtakos vertinant jo padarytus mokėjimo tvarkos pažeidimus, nepadėjo apeliantui išvengti administracinės atsakomybės, todėl nesudarė prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai veika nėra padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukeliamas realus pavojus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme.

6. Apeliantas yra įsitikinęs, kad turi bÅ«ti įvertintas ir nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas – dokumentas, jo svarba, teisinis ir kitokio pobÅ«džio reikÅ¡mingumas, dokumentu sukurti teisiniai santykiai. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – dokumentas, suteikiantis teisę neįgaliems asmenims sustoti (stovėti) neįgaliems skirtose vietose bei nemokėti vietinės rinkliavos už naudojimÄ si mokamomis stovėjimo vietomis. Ä®vertinus tai, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina informacijÄ , kurios pagrindu asmuo, turintis negaliÄ , yra atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos už naudojimÄ si mokamomis stovėjimo vietomis, darytina iÅ¡vada, jog pats netikro dokumento – neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės – pobÅ«dis suponuoja nedidelį veikos pavojingumÄ .

7. A. K. mano, kad nei kelių alternatyvių veiksmų padarymas, nei pačios veikos trukmė nėra tos aplinkybės, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta veika yra pavojinga. Å ios aplinkybės nebÅ«tų nulėmusios žalos kilimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, neįgalių automobilių statymo kortelė buvo pernelyg akivaizdžiai netikra.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi reikšmės sprendžiant, ar padaryta veika vertintina kaip mažareikšmė. A. K. savo darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai, jis gyvena su motina, kuria rūpinasi. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas yra aukštos kultūros asmuo, atsakingai ir be priekaištų atliekantis darbus. Be to, A. K. kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis nebenusikals.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu asmens, ateisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas pateiktame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, jog jis turėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

11. BK 37 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant, ar nusikalstama veika gali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me, turi bÅ«ti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018).

Konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi iÅ¡vada apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ yra daroma įvertinus tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2017, 2K-202-489/2018 ir kt.).

13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar A. K. padaryta veika gali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mė, visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. laikė, gabeno ir panaudojo netikrÄ dokumentÄ , t. y. atliko tris iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstami veiksmai truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 5 d., iÅ¡ viso yra nustatyta aÅ¡tuoniolika atveju, kai netikras dokumentas bÅ«davo paliekamas už priekinio automobilio stiklo.

FaktÄ , jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aptartas aplinkybes, patvirtina Å¡io procesinio sprendimo 11 ir 12 pastraipose iÅ¡dėstyti argumentai. Taip pat čia bÅ«tina pažymėti ir tai, kad A. K. žinomai netikru dokumentu disponavo ir po to, kai 2016 m. birželio 2 d. Å¡is dokumentas, užfiksavus vienÄ iÅ¡ jo padarytų teisės pažeidimų, buvo paimtas. Å i aplinkybė rodo, jog A. K. net ir žinodamas, kad buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, toliau tyčia (tiesioginė tyčia) tęsė tokius pačius veiksmus, iÅ¡vadų nepadarė, tuo metu savo neteisėtų veiksmų nevertino pakankamai kritiÅ¡kai.

14. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina asmens teisę sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Pažymėtina, jog pagal Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus (nuostatai yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu) vietinė rinkliava netaikoma automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams), iÅ¡skyrus rezervuotas automobilių stovėjimo vietas.

Disponuodamas netikru dokumentu A. K., be jokių abejonių, siekė nepagrįstai pasinaudoti teisėmis, kurias bÅ«tų suteikęs disponavimas tikru tokio pobÅ«džio dokumentu. IÅ¡vadÄ , kad A. K. siekė iÅ¡vengti vietinės rinkliavos mokėjimo pavirtina tai, jog netikras dokumentas bÅ«davo paliekamas automobilio viduje už priekinio stiklo iÅ¡ lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje atspausdintas kortelės numeris ir galiojimo data, o vietinė rinkliava nebÅ«davo sumokama. Tuo pačiu teigtina, jog A.

K. iÅ¡ esmės veikė savanaudiÅ¡kais tikslais, visiÅ¡kai ignoruodamas teisės aktuose numatytų pareigų vykdymÄ , bandė pasinaudoti teise, kurios nėra įgijęs, keldamas grėsmę valdymo tvarkai ir teisinės apyvartos patikimumui.

15. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kuri buvo paliekama automobilyje, buvo akivaizdžiai netikra, todėl negalėjo suklaidinti ir nesuklaidino SÄ® „Susiekimo paslaugos“ kontrolierių. Vis tik su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento praneÅ¡imų turinio matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriui, tiriant pažeidimus, susijusius su vietinės rinkliavos už naudojimÄ si mokamomis vietomis automobiliams statyti nesumokėjimu, kilo abejonių dėl A.

K. automobilyje paliekamo dokumento tikrumo, buvo keliama prielaida, kad dokumentas galimai yra suklastotas, kadangi jis turėjo skenavimo požymių, jo laminavimas buvo nestandartinis, kortelės numeris ir galiojimo data galimai neatitiko tikrovės (t. 1, b. l. 21, 60). Faktas, kad SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai fiksuodavo pažeidimus, nors ir nebuvo visiškai įsitikinta, ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė iš tikrųjų yra netikra, neleidžia teigti, jog A. K. veika vertintina kaip mažiau pavojinga.

Kita vertus, šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar SĮ „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriai buvo suklaidinti dėl A. K. neteisėtų veiksmų, kadangi tokie atvejai paprasčiausiai negalėjo būti fiksuojami būtent dėl klaidinimo. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nusikalstami A. K. veiksmai nekėlė žymesnės grėsmės teisės aktuose saugomoms vertybėms.

16. Nagrinėjamu atveju net neturint specialių žinių yra matyti, jog dokumentas, kuriuo disponavo A. K., yra netikras, kadangi Å¡iame dokumente nebuvo reverso atvaizdo (tokį atvaizdÄ privalo turėti tikra neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė). Vis tik Å¡i aplinkybė, įvertinus tai, kad dokumentÄ tikrinantiems kontrolieriams negalėjo bÅ«ti matomas dokumento reverso atvaizdas, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, jog subjekto, vykdančio vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos kontrolę, atstovai galėjo aiÅ¡kiai suprasti, kad dokumentas yra netikras.

17. Kaip jau minėta anksčiau, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė patvirtina asmens teisę sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams) vietinė rinkliava nėra taikoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė galioja ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse.

Ši kortelė yra skirta tam, jog viena iš socialiai pažeidžiamų asmenų grupių galėtų efektyviau pasinaudoti tokiomis teisėmis, kuriomis be didesnio vargo gali naudotis tokioms grupėms nepriskiriami asmenys (pavyzdžiui, sveiki darbingo amžiaus pastovias pajamas gaunantys asmenys). Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme dėl jos dalyko ypatybių, t. y. neva nedidelio dokumento reikšmingumo.

18. Aplinkybės, kad A. K. darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai, jis gyvena su motina, kuria rÅ«pinasi, nevertintinos kaip aplinkybės, rodančios jo padarytos nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ . Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skunde daroma iÅ¡vada, kad A. K. yra „aukÅ¡tos kultÅ«ros“ asmuo, yra nepagrįsta, jÄ akivaizdžiai paneigia anksčiau aptarti faktai, apibÅ«dinantys padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei A. K. neteisėtų veiksmų intensyvumÄ .

19. Byloje yra UAB „K.L.“ akcininko pateikta A. K. charakteristika, kurioje nurodoma, kad A. K. įmonėje dirba nuo pat jos įsteigimo (t. 1, b. l. 182). Pažymėtina, jog iÅ¡ vieÅ¡ai internete skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „K.L.“ buvo įsteigta 2016 metais, tačiau iÅ¡ Sodra duomenų matyti, jog A. K. Å¡ioje įmonėje iki 2018 m. birželio 12 d. tikrai nedirbo (t. 1, b. l. 121-122). Taigi kyla abejonių, kad UAB „K.L.“ akcininkas gali objektyviai charakterizuoti A. K., o jo pateikta charakteristika atitinka objektyviÄ realybę.

20. Aplinkybė, kad A. K., nustačius pažeidimus, mokėjo jam paskirtas nuobaudas, nemažina jo neteisėtų veiksmų pavojingumo, tuo labiau, kad iÅ¡ jo paties pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog pinigų pavedimai buvo padaryti praėjus beveik metams po paskutinio pažeidimo fakto nustatymo, likus nedaug laiko iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2018 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 133)). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (t. 1, b. l. 109-119) matyti, jog A.

K. daugumoje atvejų net nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai jis už savo automobilio priekinio stiklo palikdavo žinomai netikrÄ neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini), kaip suteikiančiÄ teisę statyti transporto priemonę mokamose vietose.

21. Kaip jau minėta, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiÅ¡kia nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens atleidimÄ nuo jo pasmerkimo valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo. Taigi kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teisme A. K. buvo praÅ¡oma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis arba BK 40 straipsnio nuostatomis. A. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų egzistuoja dvi alternatyvios galimybės atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas vis tiek turėtų teisę pasirinkti, kuriuo iÅ¡ baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų A.

K. turi bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kurios normos nuostatų taikymas labiau atitiks BK įtvirtintų tikslų įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ ir atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat tokiam asmeniui teigiamÄ Ä¯takÄ Ä¯sipareigoja daryti ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Taigi sprendžiant, ar A. K. tikslingiau bÅ«tų taikyti BK 37 straipsnio ar 40 straipsnio nuostatas, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, A.

K. charakterizuojančius duomenis,tikslingesnis būtų BK 40 straipsnio nuostatų taikymas.

23. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Stasys Lemežis Ugnius Trumpulis